Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas nebūtinai sumažino dujų kainas, nes pats terminalas atsirado globaliame kainos kritimo kontekste, sako koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

„Klausimas, ar šitas laivas numušė kainas Anglijoje ir Vokietijoje. Tikriausiai ne, prasidėjusi skalūnų revoliucija 2009 metais turėjo savo įtaką. Vienareikšmiškai pasakyti, ar kainas sumažino SGD laivas, negalima. Laivo atsiradimas diversifikavo šaltinius“, – pirmadienį diskusijoje Seime sakė L. Sabaliauskas.

Jis pažymėjo, kad SGD terminalas padėjo siekti išvengti priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo, nors dujų kainos, pasak L. Sabaliausko, išliko aukštos.

„Ne terminalas, o rinka reguliuoja kainas“, – kalbėjo jis Seime vykusioje diskusijoje.

Kalbėdamas apie SGD terminalo įsigijimą, L. Sabaliauskas jį lygino su ratu, kuris, pasak jo, dabar yra neaišku koks.

„Mums siūlo įsigyti ratą, kai pradedame galvoti, kokia bus energetikos sistema. Klausimas, gal visgi tai dviračio ar apžvalgos, ar karietos, o gal gelbėjimosi ratas. Kokioje sistemoje mes veiksime ir ką tas laivas užtikrins sistemoje?“, – klausė L. Sabaliauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad, net jei įmonė bandytų suvaldyti visus savo kaštus ir nedirbti, terminalo mokestį vis tiek reikėtų susimokėti.

Kaip po diskusijos atsiųstame „Achemos grupės“ pranešime sako L. Sabaliauskas, įmonės gamybos sustabdymas turėtų neigiamų padarinių ne tik Jonavos regionui, bet ir visai Lietuvai.

„Esame verslo įmonė ir mums gyvybiškai svarbu būti konkurencingais, kad galėtumėme užtikrinti įsipareigojimus darbuotojams ir partneriams. Tačiau akivaizdu, kad nuostolinga veikla mums to neleidžia padaryti. Be to, paradoksalu, tačiau atliekant įvairias studijas, susijusias su SGD terminalu, net nesikreipiama į „Achemą“ dėl jos galimybių ir veiklos planų“, – pranešime cituojamas koncerno generalinis direktorius.

L. Sabaliauskas taip pat sako, kad įmonė konkuruoja su gamintojais iš JAV ir Afrikos, kurie žaliavą gauna daug pigiau, todėl „Achemai“ sunkiau išlikti konkurencingai.

„Nors pagal gamybos technologiją esame tarp geriausių Europos trąšų gamintojų, tampame nekonkurencingi dėl nepakeliamų mokesčių strateginiams energetiniams projektams, Vyriausybės politikos dėl VIAP nuosavai pasigamintai elektrai. „Achema“ neprašo ir niekada neprašė valstybės pagalbos, kokios sulaukia į Lietuvą ateinantys užsienio investuotojai. Vienintelis prašymas – įmonės neapkrauti nepakeliamais infrastruktūros mokesčiais ir leisti likti konkurencingai globalioje rinkoje“, – cituojamas L. Sabaliauskas.

Pranešime skaičiuojama, kad nuo 2013 iki 2018 metų bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024 metų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Pasak koncerno, vien per 2018 metus toks mokestis turėtų siekti daugiau nei 20 mln. eurų. Nuo 2008 metų AB „Achema“ jau yra sumokėjusi ir 22,4 mln. eurų VIAP mokesčio nuosavai pasigamintai elektrai.

ELTA primena, kad anksčiau L. Sabaliauskas yra sakęs, jog koncerno skaičiavimai dėl SGD terminalo išlaikymo kaštų yra kitokie nei Energetikos ministerijos.

„Mūsų skaičiavimais, pagal Energetikos ministerijos pateiktą modelį mokesčio sumažėjimas bus tik 25 proc. – nuo 87,3 mln. eurų iki 67 mln. eurų, o ne viešai skelbiami 40 proc.“, – anksčiau teigė L. Sabaliauskas.

Pagrindinė „Achemos grupės“ akcininkė Lyda Lubienė yra sakiusi, kad „Achema“ yra situacijoje, kai ją pigiau parduoti, nei išlaikyti. Ji taip pat sakė, kad įmonė susidūrė su gamtinių kainų šoktelėjimu ir šalta žiema, todėl visi rezervai šildymui ir kitiems poreikiams buvo išnaudoti. Po susitikimo su energetikos ministru birželį ji sakė, kad „Achema“ negali prisiimti priverstinių įsipareigojimų, susijusių su SGD terminalo išlaikymu. Jos teigimu, 2018 metais planuoti puikūs rezultatai, bet po pirmo ketvirčio juos reikia pakoreguoti, nes jie yra minusiniai.

Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad bendrovei tenkanti SGD terminalo išlaikymo dalis nuolat mažėja, tačiau ateityje ji galėtų mažėti dar 40 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 16:09

Ilgus metus egzistuojantys ir dešimtis milijardų dolerių kainuojantys koncernai per kelis mėnesius gali išnykti kaip dūmas, nes tampa plėšrių kapitalizmo ryklių aukomis.

Ir ne todėl, kad blogai dirbo, o atvirkščiai, todėl, kad buvo sėkmingi ir įdomūs. Tačiau bendrovės akcininkai nebuvo vieningi, todėl pasinaudojus jų konfliktais ir skirtingais interesais buvo įmanoma įgyti lemiamą įtaką bendrovėje, tuo pasinaudojus ją suskaldyti ar tiesiog prisijungti.

Tačiau mes Lietuvoje apie tai žinome mažai. Dažniausiai tik iš Holivudo filmų. O apie daugybę bestseleriais tapusių knygų, kuriose aprašomos nelabai linksmos koncernų perėmimo istorijos, dauguma nieko nėra girdėję.

Continue reading „Ar „Achemos“ laukia „Trans World Airlines“ likimas?“

Šimtais milijonų ar net milijardais litų skaičiuojamas turtas, kelios dešimtys įmonių, milžiniška įtaka ir kova dėl turto tarp pačių artimiausių žmonių. To verslininkas Bronislovas Lubys, atguldamas amžino poilsio, tikėtis negalėjo. Nors gali būti, kad būtent to ir tikėjosi.

Pasak mūsų redakcijos šaltinių, žinomas verslininkas buvo prasitaręs apie planus perorganizuoti koncerno „Achemos grupė“ valdymą, kad padidintų artimiausių žmonių įtaką. Jei jis būtų tai padaręs, tikriausiai dabartinės situacijos, kai vieno didžiausių Lietuvos koncernų ateitis sprendžiama teismuose, nebūtų.

Continue reading „Bronislovo Lubio imperijos prakeiksmas“

Analizuoti teismų, ypač Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, sprendimus – nemalonus užsiėmimas, nes juk visi suprantame, kad teisėjai – irgi žmonės ir gali klysti.

Be to, jie dar gali būti ir išdidūs bei turėti gerą atmintį, todėl kritikams gali atsirūgti.

Tačiau kartais būna situacijų, kai užsimerkti negalima, juk Aukščiausiasis Teismas yra ta institucija, kuri gali arba padėti Lietuvos visuomenei įveikti oligarchiją, arba šias viltis palaidoti.

Continue reading „Aukščiausiasis Teismas atvėrė Pandoros skrynią, arba Butkevičiui jau metas džiovinti batoną“

gazprom

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) ofi­cia­liai pra­dė­jo ty­ri­mą, ar Ru­si­jos gam­ti­nių du­jų kon­cer­nas „Gaz­prom“ ne­si­nau­do­jo do­mi­nuo­jan­čia pa­dė­ti­mi Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių rin­ko­se, taip pa­žeis­da­mas an­ti­mo­no­po­li­nes Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) tai­syk­les.

Spren­di­mas pra­dė­ti ty­ri­mą ne­ro­do, ko­kia ga­li bū­ti jo baig­tis, ta­čiau tai reiš­kia, kad jam bus ski­ria­mas pri­ori­te­ti­nis dė­me­sys. Sa­vo veiks­mais Ru­si­jos kon­cer­nas ga­lė­jo pa­žeis­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos vei­ki­mo su­tar­ties 102 straips­nį. EK at­lie­ka ty­ri­mą dėl tri­jų ga­li­mą kon­ku­ren­ci­ją ri­bo­jan­čių veiks­mų Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je. Nu­ro­do­ma, kad „Gaz­prom“ ga­lė­jo skai­dy­ti du­jų rin­ką, truk­dy­da­mas lais­vam du­jų tie­ki­mui per ES ša­lių te­ri­to­ri­ją, ga­lė­jo truk­dy­ti di­ver­si­fi­kuo­ti du­jų tie­ki­mą, o su­sie­da­mas gam­ti­nių du­jų ir naf­tos kai­nas, ga­lė­jo nu­sta­ty­ti ne­tei­sin­gas kai­nas klien­tams.

Continue reading „Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo“

caplikas_algis

Liberalų ir centro sąjunga ir jos deleguotas vidaus reikalų ministras valdo Valstybės saugumo departamentą (VSD), Antrąjį operatyvių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinę prokuratūrą. Maža to, Liberalų ir centro sąjungos įtaka prasiskverbė net iki Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir konservatorių partijos patriarcho, profesoriaus Vytauto Landsbergio!

Gerbiamieji, jei tai pasakyčiau garsiai, tikriausiai pasukiotumėte pirštą ties smilkiniu. Deja, šiomis pasakomis grupė iš anksto susitarusių asmenų Lietuvą maitina jau keletą savaičių, o Liberalų ir centro sąjungos žmonės kasdien prašomi tas pasakas komentuoti, patvirtinti arba paneigti. Manau, kad paneiginėti tai, kas sukurpta „puspročių“ ir „ligonių“ – bergždžias užsiėmimas, verčiau atkreipsiu dėmesį į tai, kam naudinga, kad Liberalų ir centro sąjunga būtų sulyginti su žeme, o jos politikai suterštos garbės nenusiplautų niekada?

Continue reading „Pilant purvą ant partijos ir ministro, nepaaiškės, kaip buvo apvogta valstybė ir kas tai padarė“

jukneviciene_rasa

Rasa Juknevičienė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetui apskundė partijos kolegą Naglį Puteikį, kuris jaunimo forume viešai svarstė, jog R.Juknevičienė gali būti “Achemos” atstovė TS-LKD, nes, matot, jos rinkimų kampaniją finansuoja išimtinai tik “Achemos” įmonės.

Krašto apsaugos ministrė patvirtino, kad “Achemos” įmonių grupė ne kartą rėmė jos rinkimų kampanijas į Seimą, tačiau sakė, kad šios įmonių grupės atstovai į ją niekuomet nesikreipė nei su jokiais prašymais, nei su pasiūlymais. Savo tekste R.Juknevičienė teigia: “N.Puteikis apkaltino mane “Achemos” įmonių grupės protegavimu, todėl prašyčiau Priežiūros komiteto pareikalauti iš N.Puteikio jam žinomų pavyzdžių, jei jis tokių turi, kada ir kokius įstatymus ar sprendimus, susijusius su “Achemos” įmonių grupės verslu, priimant Seime, aš balsavau kitaip negu buvo nusprendusi TS-LKD frakcija”.

Continue reading „Rasa Juknevičienė apskundė Naglį Puteikį“

puteikis_naglis

Iš savo administracinio (20 metų valdiškose įstaigose nuo viceministro iki vidutinės gamyklos direktoriaus ir atgal, vidutiniškai ne mažiau, kaip 200 pavaldinių) patyrimo pasakysiu: kreipimosi į teismus per savaitę būna vienetai net milžiniškose ministerijose, o Teisingumo ministerija tokia nėra.

Kreipimosi į teismą dėl SEB banko, kuris neduoda duomenų apie asmens sąskaitą apskritai, manau, nebuvo Lietuvos istorijoje, o jei buvo, tai – vienetai. Todėl negali būti, kad ministras būtų toks naivus ir nesugebantis vadovauti, kad nesigilintų. Tokio Laisvos rinkos institutas nebūtų samdęs. Galų gale ne piemuo juk jis – suaugęs, turintis gyvenimo patyrimą, teisininkas, kad ir kokius blogus dalykus jis būtų mokęsis, bet organizuotumo, susikaupimo ir įsigilinimo tai tikrai visi teisininkai turi daugiau nei pakankamai, tiesiog toks atrankos dėsnis.

Continue reading „Dvigubi Lietuvos teisingumo standartai praktikoje“

gintaras_portretas_2

Prieš keletą metų gyvendamas Danijos Karalystėje pastebėjau lietuvio akiai keistą dalyką. Jeigu danas dėvi pigioje parduotuvėje įsigytus drabužius, jei į darbą atvažiuoja ne prabangiu “mersedesu”, o gerokai aptrintu dviračiu, jei jo kelioninis krepšys – ne pirmos jaunystės, o ant rankų pirštų nėra nė vieno auksinio žiedo, žinok, prieš tave greičiausiai stovi turtingas arba labai turtingas žmogus, užimantis itin aukštas pareigas puikiai besiverčiančioje įmonėje.

Dirbdamas Kopenhagoje pastebėjau ir dar vieną lietuvio akiai neįprastą taisyklę: jei žmogus mėgsta prabangą, jei linkęs važinėti išpuoselėtu automobiliu, greičiausiai jo finansiniai reikalai – prasti. Mažų mažiausiai jis neužima svarbių pareigų įtakingoje firmoje, o jo banko sąskaitose neaptiksite apvalios sumos.

Continue reading „Kada Lietuva turės tikrų milijonierių?“

video_cip

Sunku įsivaizduoti Vilnių be elektros energijos. Akivaizdu, kad be elektros energijos mes neišgyventume nė dienos. Elektros energija – gyvybiškai svarbi. Svarbi visiems. Kaip oras, kaip duona ar vanduo. Tačiau ar už ją mokame tik tiek, kiek ji iš tiesų kaštuoja? O jei už elektros energiją ženkliai permokame, ką privalėtume daryti, kad išsiveržtume iš monopolininkų spendžiamų pinklių? Tautos Ateities Forumo (TAF) pirmininkas dr. Algimantas Matulevičius pateikia savo poziciją dėl elektros energijos kainų. TAF vadovas taip pat svarsto, kodėl apie Lietuvos pramonininkų konfederaciją viešuosiuose šaltiniuose skleidžiama daug netiesos, kodėl nenorima pripažinti, jog verslininko Bronislovo Lubio vadovaujama “Achema” nuveikė daug vertingų darbų.

Continue reading „Apie energetiką – be iliuzijų“

Matulevicius-k

Skandalinga naujiena: Pramoninkų konfederacijos vadovo įmonė “Achema”, parodžiusi inciatyvą šaliai pastatyti (kartu su valstybe) suskystintų dujų terminalą, dabar pasirodo … esanti bloga.

Kas gali paneigti, kad “uolus “teisėsaugos  institucijų darbas sužlugdant šį projektą buvo inspiruotas jau pagarsėjusios per istorinį Seimo NSGK parlamentinį tyrimą dujų tarpininkės “Dujotekanos”? Nes būtent ji nesuinteresuota, kad Lietuva turėtų alternatyvų dujų tiekimą. O “Achema”, kuri toje bendroje su valstybe įmonėje pretendavo į ne daugiau kaip 10 – 20 proc. akcijų, neslėpė savo suintersuotumo aprūpinti įmonę žaliava. Tuo pačiu žmonės turėtų darbo, o valstybė – sumokėtus mokesčius.

Continue reading „Naujas valdančiųjų taikinys – “Achema”“