Gintaro_Visocko_portretinė nuotrauka
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Gintaras Visockas.

Gintaras VISOCKAS

Pasakyk, broli, ko labiausiai bijai

Įsiminiau premjero Algirdo Butkevičiaus aimanavimus dėl „prasto psichologinio klimato Lietuvoje“ bei apgailestavimus, esą „žmonės Lietuvoje pradėjo gyventi baimėje“. 

Taikli pastaba: baimė – pats blogiausias dalykas, kuris gali mums nutikti. Jei reikia ko nors bijoti, tai tik savosios baimės.

Baimė, baimė, baimė

Teisingai premjeras pasakė ir tuomet, kai pareiškė, „jog politinis psichologinis klimatas, kuris susiformavo Lietuvoje ir toliau formuojasi baimės pagrindu, turėtų būti sustabdytas“, „jog reikalinga stipresnė nei iki šiol parlamentinė kontrolė“.

Pagrįsti ir nusistebėjimai: „daugelis valstybės tarnautojų, ruošdami teisės aktus, dėl baimės nori nusišalinti nuo bet kokios atsakomybės“.

Bet šios pastabos, nors ir taiklios, turi absurdiškumo elementų. Kritiškų komentarų autorius – ne politologas, ne žurnalistas, net ne opozicijos lyderis. Šiuos palyginimus pažėręs asmuo – valdančiosios partijos, išsikovojusios daugumą ir Seime, ir Vyriausybėje, – lyderis. Beje, vadovaujantis valstybei daugiau nei trejetą metų – beveik visą kadenciją. Tad, prisiminus sveiko proto taisykles, šitaip vidinę šalies būklę apibūdinęs valdančiosios partijos bosas turėtų atsistatydinti.

Tačiau ponas A.Butkevičius trauktis neketina. Jis vadovaujasi unikalia logika. Dėl per pastaruosius kelerius metus susiformavusių blogybių bėdą norėtų suversti neva produktyviai dirbti trukdžiusiai opozicijai. Premjeras nė nesvarsto, o ką jis asmeniškai bei drauge su savo kolegomis socialdemokratais nuveikė, kad baimės Lietuvoje būtų bent trupučiuką mažiau.

Atvirai kalbant, nieko nenuveikė. Be to, nereikia užmiršti, kad mes tikriausiai skirtingai suvokiame baimes. Mūsų baimės – unikalios, nepakartojamos.

Socialdemokratai bijo konservatorių, konservatoriai – socaldemokratų. Vieni bijo tapti įtariamaisiais, kiti bijo įtartinuosius kaltinti korupciniais ryšiais, mat ir vieni, ir kiti turi silpnų vietų, be to, kaltinamieji turi stiprų užnugarį, pajėgūs surengti triukšmingą kontrataką.

Patį žemiausią rangą turintis muitininkas Lietuvoje bijo nueiti į oficialų, viešą, neuždraustą Hodžaly aukų minėjimą sostinės Rotušėje, nes ten bus žiupsnelis politikos, istorijos, o tai gali suerzinti tiesioginį jo galbūt (pabrėžiu – galbūt) antiazerbaidžanietiškai nusiteikusį viršininką.

Menkutį postą valstybinėje įstaigoje užimantis istorikas bijo viešai prabilti apie šiandienines lietuviškųjų tyrinėtojų tendencijas ieškoti tik to, ką mūsų partizanai 1994 – 1953-aisiais nuveikė blogo, persekiodami civilius komjaunuolius lietuvius ar sovietų valdžiai palankius civilius žydus. Atskleidęs šį vienpusiškumą istorikas rizikuoja užsitarnauti direktoriaus nemalonę – prarasti valdišką tarnybą.

Garbaus amžiaus sulaukęs rašytojas, gaunantis sąlyginai solidžią pensiją, vis dar bijo viešai kritikuoti iš Lietuvos Himnu tapusios Vinco Kudirkos Tautiškos giesmės išsityčiojusį muzikologą Viktorą Gerulaitį, kadangi V.Gerulaičiui skirti priekaištai gali nepatikti valdiškuose namuose dirbančios dukters viršininkei.

Net VSD greičiausiai bijo

Įtariu, net mūsų specialiosios tarnybos, paskelbusios ataskaitą apie 2015-ųjų grėsmes bei 2016-ųjų prognozes, nesijaučia absoliučiai saugios. Nesijaučia saugios ne todėl, kad būtų parengusios prastą ataskaitą, bet todėl, kad ataskaitose minimi signatarai Zigmas Vaišvila, Rolandas Paulauskas bei Seimo narys Audrius Nakas lietuviškųjų „džeimsų bondų“ priekaištus laiko nepagrįstais ir savo reputaciją grasina ginti teismuose.

Kad VSD ir AOTD ataskaitos apie valstybei pavojų keliančius reiškinius tikrai puikios, byloja rusiška žiniasklaida. Ar matėte, skaitėte, kaip piktai loja, urzgia, bando įkąsti? Girdi, Lietuvos saugumui visur vaidenasi pavojai, jie visur mato „penktąją koloną“. Tarsi nebūtų aišku, ką mūsų saugumiečiai turėjo omenyje minėdami, pavyzdžiui, rusakalbių moksleivių vizitus į sukarintas stovyklas Rusijoje.

Net RTVi televizija sugebėjo iš Lietuvoje gyvenančio, Lietuvą remiančio politologo Viktoro Denisenkos išpešti priekaištą: „Galbūt kai kurios VSD frazės nėra korektiškos“. Bet niekas į krūvą nesudėjo visų ataskaiton patekusių signatarų pareiškimų, interviu ir straipsnių, ir rimčiau jų neanalizavo. Tiesa, politikos apžvalgininkas, VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius portale delfi.lt šiuos signatarus vadina neturinčiais „politinės įtakos“. Bet nepaaiškino, kokia formule remdamasis suvokė, jog jų įtaka – tikrai maža, neverta dėmesio.

Kas Lietuvoje nieko nebijo?

O ar esama Lietuvoje nieko nebijančių žmonių? Kartais atrodo, kad nebijo šiandien tik tie, kurie siekia Lietuvą pažeminti bei sumenkinti. Išniekinti Lietuvos himną jiems užtenka drąsos, mums apginti himną – baugu, nedrąsu, per daug sudėtinga. VSD ir AOTD ataskaitų „herojai“ drąsiai lietuviškąsias specialiąsias tarnybas kritikuoja, net lygina su Rusijos FSB. Nors skirtumai – akivaizdūs. Lietuvoje šnipinėjimu apkaltinti asmenys sulaukia vos trejų metų laisvės atėmimo bausmių, o Rusijoje šnipinėjimu apkaltintas Aristidas Tamošaitis už grotų ten privalės praleisti net 12 metų.

Prie nieko nebijančių ir, tikriausiai, viską išmanančių reikėtų priskirti minėtą K.Girnių, delfi.lt erdvėje teigiantį, esą „jau kelerius metus VSD vadovybė skelbia panašias nesąmones“, esą „VSD prisiskiria sau teisę vertinti viešus Lietuvos politikų pasisakymus, juos skirstyti į patriotinius/nepatriotinius, nerimą keliančius ar nekeliančius“. Ponas K.Girnius niekaip nenori suvokti, jog net demokratijos siekiančiose šalyse teisė vertinti viešus pareiškimus suteikiama visiems, neišskiriant nė „džeimsų bondų“. Sodinti į kalėjimus – ne. Priskirti nepatriotiniams bei nerimą keliantiems – taip.

Apšauks paranojiku 

Tik užsimink, kad Rusijos karinių pajėgų atstovai galbūt prieš keletą metų ar visai neseniai buvo slapta išsilaipinę ties Kuršių Nerija arba treniravosi slapta peržengti Lietuvos sausumos ir jūros sienas, ir nedelsiant būsi apšauktas sergąs paranoja. Nors visiems akivaizdu, jog svetimas žemes tebegrobianti ir agresyvumą tebedemonstruojanti Rusija tiesiog negali nesimokyti tiek viešai, tiek slaptai įsiveržti į svetimas teritorijas.

Žodžiu, Lietuvoje užimti prolietuvišką poziciją nėra lengva. O dabar, matyt, bus dar sunkiau, mat Vokietijos ir NATO vadovai siekia įgyvendinti Rytų Europai išdavystę primenančius sprendimus. Vokietijos užsienio reikalų ministras panoro į įtakingiausių ir galingiausių šalių susibūrimą vėl pakviesti tūkstančius kartų elementariausias padorumo taisykles sulaužiusį Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną. O NATO generalinis sekretorius pareiškė ir vėl vyksiantis į Maskvą, painiodamasis, kas pas ką turi važiuoti: silpnesnis pas stipresnįjį, ar stipresnis – pas silpnesnįjį, padorus – pas niekšą, ar nusikaltėlis – pas teisųjį. 

2016.04.12; 08:55

Lietuvos institucijos vertina grėsmes nacionaliniam saugumui

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.

Continue reading „Lietuva vertina grėsmes nacionaliniam saugumui”

Paskelbtas bendras VSD ir AOTD 2015 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas

Seime vykusioje spaudos konferencijoje Valstybės saugumo departamentas kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos visuomenės dėmesiui pateikė svarbius dokumentus: Lietuvos žvalgybos institucijų matomas grėsmes nacionaliniam saugumui ir praeitų metų veiklos ataskaitas.

Continue reading „VSD ir AOTD pristatė Seime 2015 metų veiklos ataskaitą”

Ginčytis su oponentais – būtina. Kuo aštriau – tuo geriau. Ir vis tik kritikuojant politinį priešininką nedera pamiršti sąžiningumo, padorumo principų. Negalima politiniui konkurentui priskirti nuodėmių, dėl kurių jis nekaltas. Ypač negražu, kai oponentui stengiamasi primesti atsakomybę analizuojant skaudžios nelaimės priežastis.

Nemanau, jog socialdemokratas Juozas Olekas – tinkamiausias krašto apsaugos ministras. Jam negalima atleisti vien dėl raginimų „ramiai miegoti“, kai turėjo skambėti bent jau raginimai „nepraraskime budrumo“.

Continue reading „Piktosios Kremliaus dvasios nėra abstrakčios”

Tikriausiai visiems mums būtų įdomu žinoti, kas tas Aristidas Tamošaitis, kurį gegužės 19-ąją Rusijos slaptoji tarnyba FST sulaikė Maskvoje. Bet neginčijamos informacijos – labai mažai. Žinome tik tiek, kad sulaikytas Aristidu Tamošaičiu pavadintas asmuo. Visa kita – svarstymai, versijos, įtarimai. Net negalime pasakyti, ar nurodyta tikroji jo pavardė ir vardas.

Žinoma, Intefax tvirtina, jog lietuvis – pats tikriausias šnipas. Esą sučiuptas su neginčijamais įkalčiais – kai iš vieno Rusijos piliečio pasiėmė įslaptintų rusiškų dokumentų. Galėjo taip nutikti? Žvalgybos istorijoje panašių atvejų – milijonai.

Continue reading „Maskvoje sulaikyto lietuvio paslaptis”

Kas šiandien nusipelnė pagyrimo? Norėtųsi pasveikinti Lietuvos karinę kontržvalgybą. Naujųjų metų išvakarėse mūsų generalinė prokuratūra pranešė, jog „demaskuotas priešiškoms užsienio slaptosioms tarnyboms talkinęs Lietuvos karininkas, o taip pat išaiškintas ir nesąžiningo karininko sukauptą slaptą informaciją užsienin gabenęs asmuo“.

Tai – ne pirmas pranešimas apie sėkmingą Lietuvos Antrojo departamento (AOTD) kontržvalgybinę operaciją ginkluotosiose pajėgose ieškant užsimaskavusių užsienio valstybių agentų. Pergale pasibaigusių kontržvalgybinių operacijų mūsų „antrukai“ yra surengę ir anksčiau. Tik apie kai kurias iš jų nieko nežinome. Ir gerai, kad nežinome. Ne viską mums būtina žinoti.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Tiršta dūmų uždanga”

Vykdant įslaptintą operaciją Lietuvoje sulaikyti keli asmenys, kurie įtariami šnipinėjimu užsienio žvalgybos tarnybai.

Tarp sulaikytųjų yra Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karininkas, kuris, kaip yra įtariama, šnipinėjo užsienio valstybei teikdamas ją dominančią informaciją, tame tarpe – ir įslaptintą. 

Taip pat sulaikytas asmuo, kuriam minimas karininkas teikė surinktus duomenis. 

Continue reading „Lietuvoje sulaikyti šnipinėjimu įtariami asmenys”

Jei tektų įvardinti svarbiausią pastarųjų dienų žinią, aktualijų portalas Slaptai.lt pasirinktų Lietuvos karinės žvalgybos ataskaitą. Kas šiandien, besiliejant kraujui Ukrainoje, gali būti aktualiau nei KAM Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovybės prognozės? „Antrukų“ vadovybę būtina pagirti, kad nubrėžė „šiokias tokias gaires“, leidžiančias bent jau orientuotis, kokia nūnai padėtis – „prastoka ar labai bloga“.

Karinės žvalgybos ataskaita

Beje, atidžiai perskaičius ir pačią ataskaitą, ir mūsų spaudoje pasirodžiusius ekspertų komentarus, akivazdu, jog perspektyvos nėra džiugios. Tikimybė, jog Rusija užpuls Lietuvą, „išlieka maža“. Bet vis dėlto tokia tikimybė egzistuoja. O tai, kad agresyvūs Kremliaus veiksmai Ukrainoje turi neigiamą įtaką visam Lietuvos saugumui, – taip pat niekam nekelia abejonių.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Apie smulkmenas, kurios iš tiesų nėra smulkmenos”

antrasisdepas

2005-aisiais metais ėjusiame savaitraštyje “Laikas” buvo paskelbtas Gintaro Visocko straipsnis “Emigrantas ragina palikti Lietuvą”.

Tai – pokalbis su buvusiu Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnu Artūru Dalinkevičiumi, kuris emigravo iš Lietuvos 2004-ųjų rudenį.

Straipsnyje rašyta, jog prieš išvykdamas į Didžiosios Britanijos miestą Northamptoną Artūras Dalinkevičius dirbo Vadovybės apsaugos departamente bei Antrajame operatyvinių tarnybų  departamente (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos. Žurnalistas G.Visockas teigė, kad nors pašnekovas kategoriškai atsisakė kalbėti apie ankstesnes savo darbovietes, jam vis dėlto pavyko sužinoti, kodėl Artūras Dalinkevičius buvo priverstas pasitraukti iš karinės žvalgybos ir kontržvalgybos. Publikacijoje užsiminta, jog minėtame departamente A.Dalinkevičius dirbo apie trejetą metų.

Continue reading „Kaip susiklostė buvusio karinės žvalgybos pareigūno Artūro Dalinkevičiaus likimas?”

koste_mickevicius

Šiam interviu – daugiau nei dešimt metų. Pokalbis su tuometiniu KAM Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) generaliniu direktoriumi Kostu Mickevičiumi įvyko 1999-ųjų rugsėjo mėnesio pradžioje, o buvo išspausdintas 1999-ųjų rugsėjo 18-ąją “Valstiečių laikraščio” kariniame priede “Vardan Lietuvos”. Žinoma, tuometinis Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos vadovas jokių sensacingų duomenų neatskleidė. Tačiau tas pasišnekėjimas – originalus. Originalus jau vien dėl to, kad – vienintelis. Daugiau interviu K.Mickevičius nėra davęs nė vienam Lietuvos žurnalistui. Taip pat neteko girdėti, jog interviu jis būtų dalinęs užsienio žurnalistams.

Kodėl prisimenu šį pokalbį? Žvalgyba ir kontržvalgyba – sudėtingas užsiėmimas. Kai kurie dalykai – nesensta. Todėl buvo įdomu dar sykį perskaityti prieš maždaug 11-a metų rengtą pokalbį. Tikiuosi, portalo Slaptai.lt skaitytojams šis pokalbis taip pat pasirodys vertas dėmesio.

Continue reading „Ką seka karinės žvalgybos ir kontržvalgybos agentai?”

zagorskis_ 1

Arūnas Zagorskis – buvęs ilgametis Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotojas. Jo stažas Antrąjame operatyvinių tarnybų departamente prie KAM (AOTD) – aštuoneri metai.

Prieš tapdamas AOTD pareigūnu A.Zagorskis jau turėjo vertingos slaptojo seklio patirties. Iki tarnybos AOTD struktūrose jis tarnavo policijoje. Bet ne eiliniu patruliu. Slaptuoju sekliu kriminalinės policijos struktūrose A.Zagorskis darbavosi apie dešimt metų. Žodžiu, klaipėdietis beveik visą savo gyvenimą atidavė slaptosioms tarnyboms. 

Beje, šis A.Zagorskio interviu – pirmasis jo gyvenime. Iki šiol buvęs “antrukas” niekad nėra kalbėjęs su jokiu žurnalistu – nei savu, nei užsieniečiu. Taigi šis portalui Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžius” priedui “Slaptieji takai” pateiktas interviu yra unikalus. Kadangi – vienintelis.

Continue reading „Buvęs AOTD pareigūnas Arūnas Zagorskis: “Rusų šnipų Klaipėdoje nūnai niekas nekontroliuoja””

video_cip

Tai – antroji pokalbio su Arūnu Zagorskiu dalis. Arūnas Zagorskis – buvęs ilgametis Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotojas. Jo stažas Antrąjame operatyvinių tarnybų departamente prie KAM (AOTD) – aštuoneri metai. Prieš tapdamas AOTD pareigūnu A.Zagorskis jau turėjo vertingos slaptojo seklio patirties. Iki tarnybos AOTD struktūrose jis tarnavo policijoje. Bet ne eiliniu patruliu. Slaptuoju sekliu kriminalinės policijos struktūrose A.Zagorskis darbavosi apie dešimt metų. Žodžiu, klaipėdietis beveik visą savo gyvenimą atidavė slaptosioms tarnyboms. 

Beje, šis A.Zagorskio interviu – pirmasis jo gyvenime. Iki šiol buvęs “antrukas” niekad nėra kalbėjęs su jokiu žurnalistu – nei savu, nei užsieniečiu. Taigi šis portalui Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžius” priedui “Slaptieji takai” pateiktas interviu yra unikalus. Kadangi – vienintelis.

Tiems, kurie nemėgsta žiūrėti videointerviu, primename, kad „XXI amžius” šiandien išleido specializuoto priedo „SLAPTIEJI TAKAI” numerį, kuriame  skelbiamas sutrumpintas pokalbio su A.Zagorskiu variantas.

Continue reading „Rusų šnipų Klaipėdos krašte šiandien niekas nekontroliuoja ( 2 )”

video_cip

Arūnas Zagorskis – buvęs ilgametis Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotojas. Jo stažas Antrąjame operatyvinių tarnybų departamente prie KAM (AOTD) – aštuoneri metai. Prieš tapdamas AOTD pareigūnu A.Zagorskis jau turėjo vertingos slaptojo seklio patirties. Iki tarnybos AOTD struktūrose jis tarnavo policijoje. Bet ne eiliniu patruliu. Slaptuoju sekliu kriminalinės policijos struktūrose A.Zagorskis darbavosi apie dešimt metų. Žodžiu, klaipėdietis beveik visą savo gyvenimą atidavė slaptosioms tarnyboms. 

Beje, šis A.Zagorskio interviu – pirmasis jo gyvenime. Iki šiol buvęs “antrukas” niekad nėra kalbėjęs su jokiu žurnalistu – nei savu, nei užsieniečiu. Taigi šis portalui Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžius” priedui “Slaptieji takai” pateiktas interviu yra unikalus. Kadangi – vienintelis.

Kodėl buvęs “antrukas” ryžosi pokalbiui?

Continue reading „Rusų šnipų Klaipėdos krašte šiandien niekas nekontroliuoja ( 1 )”

aotd_pailgas

Praėjusią savaitę buvo įdomu stebėti, kaip Amerikoje kilusį rusų šnipų skandalą komentavo į RTVi televiziją kviečiami žymūs rusų žurnalistai ar politikos komentatoriai. Štai Aleksėjus Venediktovas, analizuodamas šią temą, pateikė įdomių pastabų. Žodžio kišenėje neieškantis komentatorius pastebėjo, jog tiek rusiškoji, tiek amerikietiškoji spauda kol kas gilinasi tik į Anos Čapman ir Igorio Sutiagino mainus. Kiti šio skandalo dalyviai tarsi nepastebimi arba pastebimi ženkliai mažiau.

Todėl jis susidaręs įspūdį, jog A.Čapman ir I.Sutiagino pavardėmis norima pridengti tikruosius mainus. Suprask, keičiamasi A.Čapman ir I.Sutiaginu tik tam, kad Amerikos ir Rusijos visuomenės dėmesį būtų galima atitraukti nuo tikrųjų derybų. Pasak A.Venediktovo, viso pasaulio žvalgybos elgiasi panašiai: į viešumą stengiasi paleisti tik nereikšmingus faktus, kad šie tarsi dūmų uždanga pridengtų tikruosius sandorius.

Continue reading „Akivaizdi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento klaida”

aotd_okei

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia VšĮ “Karių teisių gynimo centro” generalinio direktoriaus Laimono Jako laišką, kuriame kritikuojami mūsų karinės žvalgybos ir kontržvalgybos veiksmai bei priekaištaujama KAM ministrei Rasai Juknevičienei.

“Karių teisių gynimo centro” vadovas Laimonas Jakas informuoja, kad yra sulaukęs KAM Antrojo operatyvinių tarnybų departamento dėmesio. AOTD darbuotoju prisistatęs pareigūnas reikalavo, kad L.Jakas su juo susitiktų.

Viešosios įstaigos vadovas L.Jakas laiške smulkiai pasakoja apie keistą skambutį. L.Jako laišką publikuojame be sutrumpinimų.

Continue reading „Mįslingas AOTD pareigūno skambutis”

fsb_maziukas_n

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas dėl nelemtų CŽV kalėjimų perskaičiau atidžiai. Atidžiau perskaityti vargu ar įmanoma. Išvados apie galimus neteisėtus Amerikos slaptųjų tarnybų veiksmus netoli Vilniaus – viena iš svarbiausių nūdienos temų. Skaitydamas Seimo NSGK išvadas prisiminiau keletą susitikimų su buvusiu aukšto rango Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotoju Arvydu Šidlausku. Kadaise teko svečiuotis ir jo sodyboje Jurbarke. Tiek “XXI amžiuje”, tiek visuomenės aktualijų portale Slaptai.lt prieš keletą metų paskelbiau išsamių interviu su šiuo buvusiu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento karininku Klaipėdos kraštui. Tačiau tada neatkreipiau dėmesio į A.Šidlausko pastabas, kurios, man regis, šiandien itin aktualijos, nors tuo metu, kai apie slaptus CŽV kalėjimus Lietuvoje niekas dar garsiai net neužsimindavo, pasirodė ne tokios svarbios. Tad kokie epizodai iš interviu su buvusiu “antruku” tąsyk nepakliuvo į spaudą?

Continue reading „Kada pradėsime ieškoti slaptųjų FSB ir GRU objektų?”

CIA1

Praėjusios savaitės pabaigoje kai kurios mūsų žiniasklaidos priemonės mirgėte mirgėjo nuo sensacingų pranešimų, skelbiančių, jog slaptieji CŽV kalėjimai Lietuvoje vis tik egzistavo. Keletas internetinių leidinių piktdžiugiškai šaukė, esą jau pateikta užtektinai rimtų įrodymų, bylojančių apie neva negarbingus Lietuvos slaptųjų tarnybų susitarimus su JAV žvalgybomis. Štai keletas ištraukų iš anarchistinių pažiūrų neslepiančių komentatorių pranešimų. „Lietuva vis labiau skęsta savo sąjungininko JAV sukurtoje neteisėtų CŽV kalėjimų ir grobikiškų karų kloakoje. Seimas po ilgų atsikalbinėjimų ir bandymų ignoruoti lyg ir pasišovė tirti tarptautinę teisę pažeidžiančio CŽV kalėjimo Lietuvoje istoriją, bet tyrimas dar tik pradėtas, o užsienio žiniasklaida jau pasimėgaudama skelbia visų tų įvykių detales. Seimui tokie pranešimai nė motais – jis ir toliau remia savo sąjungininkę“.

Continue reading „O juk žurnalistai kol kas nepateikė nė vieno įrodymo, esą Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas !”