Austrijos teisėsaugos institucijos sulaikė buvusio šalies vicekanclerio Heinzo Christiano  Strachės asmens sargybinį, įtariamą rinkus savo viršininką kompromituojančią medžiagą ir prisidėjus prie skandalo, kuris šių metų gegužę sužlugdė Austrijos vyriausybę. Tai antradienį pranešė laikraštis „Standard“.
 
Tyrimo komisija atliko kratas pas buvusį H. Ch. Strachės apsaugininką ir nustatė, kad jis rinko kompromituojančią medžiagą nuo 2015 metų. Pasak pareigūnų, asmens sargybinis yra susijęs su žmonėmis, nufilmavusiais skandalingąjį vaizdo įrašą Ibisos saloje, ir netgi teikė jiems H. Ch. Strachę kompromituojančią informaciją.
 
Austrijoje 2019 metų gegužės mėnesį kilo vadinamasis Ibisos skandalas, kai Vokietijos leidiniai „Spiegel“ ir „Suddeutsche Zeitung“ paskelbė trumpą 2017 metų vaizdo įrašo fragmentą, kuriame buvo užfiksuoti buvęs Austrijos laisvės partijos (FPO) lyderis ir vicekancleris H. Ch. Strachė ir jo pavaduotojas Johannas Gudenusas.
 
Slapta kamera nufilmuotuose kadruose Austrijos politikai su rusakalbe moterimi svarsto galimybę pirkti populiarų leidinį „Kronen Zeitung“ ir jame paremti partijos rinkimų kampaniją prieš 2017 metų parlamento rinkimus mainais į valstybinius užsakymus Austrijoje.
 
Paskelbus vaizdo įrašą, H. Ch. Strachė turėjo atsistatydinti iš vicekanclerio posto ir Austrijos laisvės partijos pirmininko pareigų. Austrijoje iširo koalicinė konservatorių ir dešiniųjų vyriausybė, rugsėjo 29 d. įvyks pirmalaikiai parlamento rinkimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.26; 03:00

Buvęs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono asmens sargybinis Alexandreas Benalla žada artimiausiomis dienomis grąžinti diplomatinius pasus. Šiuo metu atliekamas tyrimas, nes įtariama, kad jis galėjo piktnaudžiauti šiais dokumentais, praneša naujienų agentūra dpa.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Žiniasklaida praneša, kad susimovė jo asmens sargybinis. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos prokurorai paskelbė, kad teisminis tyrimas buvo pradėtas, paaiškėjus, kad A. Benalla naudojosi diplomatiniais pasais įvairiose Afrikos valstybėse, nors nebedirbo prezidentui.

„Galėjau suklysti pasinaudodamas tais pasais“, – A. Benalla sakė laikraščiui „Le Journal du Dimanche“.

Rugsėjį jis liudijo Senatui palikęs šiuos dokumentus savo darbo kabinete Eliziejaus rūmuose. Tačiau, pasak jo, pasai jam buvo grąžinti, ir jis juos pateikdavo oro uostuose, nes taip buvo patogiau, bet nesinaudojo jais verslo reikalais.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, buvęs prezidento asmens sargybinis liepą ir rugsėjį buvo raštu paprašytas grąžinti dokumentus.

Prokuratūra aiškinasi, ar A. Benalla pasus naudojo neteisėtai ir ar sudarė oficialaus pareigūno įspūdį.

Buvęs Prancūzijos prezidento asmens sargybinis pagarsėjo po to, kai vasarą prieš Darbo dienos demonstracijos dalyvius panaudojo jėgą ir, žiniasklaidai tai paviešinus, buvo priverstas pasitraukti iš pareigų. K

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.31; 06:00

Vienam moksleiviui JAV pavyko tai, kuo iki šiol negali pasigirti daugelis jo šalies žiniasklaidos priemonių: jis gavo išskirtinį gynybos sekretoriaus Džeimso Matiso (James Mattis) interviu.

Už tokią sėkmę Tedis Fišeris (Teddy Fischer) turi būti dėkingas atsitiktinumui – Pentagono vado mobiliojo telefono numerį jis pastebėjo laikraštyje paskelbtoje nuotraukoje, praneša agentūra AFP.

„Washington Post“ gegužę išspausdino prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir jo asmens sargybinio Keito Šilerio (Keith Schiller) nuotrauką, kurioje šis nešėsi krūvą popierių. Ant jų buvo priklijuotas geltonas lapelis su Dž. Matiso pavarde ir telefono numeriu. Kai tai buvo pastebėta, laikraštis nuotrauką greitai pašalino. Tačiau moksleivis numerį jau buvo užsirašęs.

Jaunuolis paskambino šiuo numeriu, nes norėjo išsiaiškinti, ar tai tikrai Pentagono vado telefono numeris, o gal tik „pokštas“. Kai niekas neatsakė, jis nusiuntė tekstinę žinutę su interviu klausimu, pasakojo moksleivis vietos stočiai.

Jam pačiam netikėtai, Dž. Matisas perskambino ir sutiko duoti interviu telefonu. Šis truko 45 minutes ir buvo apie aktualias politines bei istorines temas. Pokalbį išspausdino mokyklos laikraštyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.11; 00:01

Vienas dilginančiai skausmingų siužetų apie paskutinį Jungtinę Karalystę ištikusį teroro aktą buvo „CBC News“ pasakojimas apie kanadietę Chrissy Archibald, kuri atvyko aplankyti būsimo vyro ir gegužės 4-ąją žuvo ant Londono tilto.

Terorizmas Vakaruose

Kaip paliudijo sutuoktinio Tylerio Fergusono sesuo, tą nelemtą vakarą jis laikė sužeistą merginą, kuri geso jo rankose, ir akimirksniu prarado viską, ką turėjo. Mergina dirbo benamių prieglaudoje Kanadoje prieš tai, kai apsisprendė keltis į Europą, kad būtų arčiau būsimo vyro.

Ch.Archibald artimieji paprašė pagerbti jos atmintį paaukojant kažkiek savo laiko bei lėšų benamiams, ir pasakyti, jog tai padarė Chrissy prašymu. Tokia yra (arba opinijai siūloma) reakcija į smurtą civilizuotame pasaulyje. 

Samdomas žudikas

Terorizmas paribio valstybėse

Paribio su autoritariniais režimais valstybėse viskas kitaip. Lyg ir primirštas buvusio Rusijos valstybės dūmos deputato (beje, Saugumo bei kovos su korupcija komiteto nario), į Ukrainą pabėgusio ir jos pilietybę gavusio Deniso Voronenkovo nužudymas kovo 23-ąją Kijevo centre. Nusikaltimą lydėjo galybė spėliojimų, pavyzdžiui, žmonos Marijos Maksakovos interviu televizijos kanalui ZIK (05 29) išdėstyta versija, jog viena priežasčių galėjo būti kerštas už Rusijos specialiųjų tarnybų kontroliuojamų kontrabandos schemų demaskavimą, kai dar būdamas Narkotikų kontrolės federalinės tarnybos pareigūnu D.Voronenkovas 2007 metais tuometinio Federalinio saugumo biuro viršininko pavaduotojo Vladimiro Anisimovo pavedimu iš šio vilos dviem mikroautobusais „Gazel“ išgabeno 270 milijonų dolerių.

Nors būsimasis parlamentaras nežinojo, kam ir kur nukeliavo pinigai, vėliau jam už šią akciją pradėta keršyti – du kartus kėsintasi į  gyvybę, 2011 metais mėginta fabrikuoti bylą. Kita vertus, faktas ir tai, kad, pasak „Svoboda“, į Ukrainą pasitraukusio politiko nedraugų ratas (pasodintų, neatgavusių iš jo milžiniškų sumų) Rusijoje liko toks platus, kad suteikė potencialiems žmogžudystės užsakovams beveik idealią galimybę prisidengti – politinių motyvų turinčiam tikėtis, jog bus tiriamas kriminalinis pėdsakas ir atvirkščiai.

Ir štai naujas su Rusija siejamas teroro aktas svetimoje šalyje, vėl Ukrainoje, po kurio interneto forumuose netrūko retoriškai klausiančių, kada pagaliau Rusija bus pripažinta teroristine „failedstate“ ir pradėta atitinkamai su ja elgtis.

Birželio 1-ąją Kijeve pasikėsinta į pasiturinčios čečėnų šeimos atstovą Adamą Osmajevą, kuris po čečėnų generolo Issos Munajevo žūties mūšyje už Debalcevą 2015 metais vadovauja Ukrainos pusėje besikaunančiam tarptautiniam Džocharo Dudajevo vardo batalionui, kurį sudaro maždaug 300 kovotojų, daugelis kurių yra Čečėnijos karų veteranai, nusprendę tęsti kovą prieš Rusiją bei Čečėnijos prezidentą Ramzaną Kadyrovą, kurio pajėgos kariauja prorusiškų separatistų pusėje rytų Ukrainoje. Maskva A.Osmajevą prieš 5-eris metus apkaltino rengus pasikėsinimą prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Pasikėsinimas į čečėną

Skirtingai nuo pasikėsinimo prieš buvusį Rusijos dūmos narį, šįkart nusikaltimo organizatoriams viskas baigėsi ne ypač sklandžiai. Prisistatęs prancūzų „Le Monde“ žurnalistu Alexu Verneriu bei pasirūpinęs Ukrainoje veikusio (kovo 1-ąją bankrutavo) televizijos kanalo „3s.tv“ žurnalistų tarpininkavimu, žudikas per 4 mėnesius sugebėjo prisigretinti prie A.Osmajevo bei jo žmonos Aminos Okujevos, siūlydamas jiems vizitą į Prancūziją bei reportažą apie čečėnų karius-dudajevininkus. Jau žinoma, kad prie Ukrainos politikų nusikaltėlis gretinosi bent pusantrų metų, pavyzdžiui, Radikaliosios partijos lyderiui Olegui Liaško siūlydamas interviu vokiečių spaudai.

Per paskutinį, turėjusį tapti lemtingu susitikimą „žurnalistas“ paprašė sutuoktinių persėsti ant automobilio užpakalinių sėdynių, prieš interviu neva norėdamas įteikti jiems dovaną ir įteikimą filmuoti, iš „dovanų dėžutės“ išsitraukė pistoletą „Glock“ ir šovė į čečėnų kovotoją. Akimirksiniu institnktyviai sureagavusi A. Okujeva atidengė atsakomąją ugnį iš Ukrainos vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo dovanoto pistoleto „Makarov“, pasak pačios, su kuriuo nesiskiria jokiomis aplinkybėmis.

Po kelių šūvių kileris ėmė šaukti „Pasiduodu!”, pasak moters, laimė, jog jos pistoletas užstrigo, priešingu atveju ji būtų į samdomą žudiką paleidusi visą apkabą, ir Ukrainos tyrėjai būtų netekę svarbaus liudytojo.

Žudiko pravardė – Dingo

Pasikėsintojas ir sužeistasis (į Adamą pataikė 3 kulkos) operuoti bei sustiprintos sargybos saugomi vienoje Kijevo ligoninių, Ukrainos teisėsaugininkai tikisi gauti iš samdomo žudiko vertingų parodymų. Ilgametis A.Osmajevo draugas, Ukrainos aukščiausios rados deputatas Igoris Mosaičiukas Ukrainos žiniasklaidai teigė neabejojąs, kad už nusikaltimo stovi rusų specialiosios tarnybos ir kad nusikaltėlis nurodysiąs, kas jį rengė Rusijos teritorijoje (pasak Ukrainos teisėsaugininkų, jis tą jau daro).

Užpuolikas, pasirodo, yra tūlas Arturas Denisultanovas-Kurmakajevas, pravarde „Dingo”, iki pastarojo meto rezidavęs Sankt Peterburge. Pirmą kartą šis iš Čečėnijos Gudermeso kilęs pilietis už turto prievartavimą 2 metams nuteistas dar 1990-aisiais, bet po tuometinio respublikos lyderio Dž.Dudajevo paskelbtos amnestijos išėjo į laisvę 1991 metų vasarį ir persikraustė į Sankt Pteerburgą, kur užsiėmė verslu. 1995 metais stebuklingai išgyveno po verslo partnerio surengto paskėsinimo Maskvoje.

A.Denisultanovas-Kurmakajevas išgarsėjo 1998-ųjų pradžioje, kuomet jo vadovaujama nusikalstama grupė mėgino išpirkos tikslais pagrobti Kolpino maisto kombinato generalinį direktorių, bet jiems į rankas papuolė direktoriaus vairuotojas, kurį po 2 savaičių teko paleisti.

Iš teisėsaugininkų Kurmakajevas tada ištrūko automobiliu taranavęs jų užtvarą.

Bet po kelių mėnesių vis tiek buvo sulaikytas Charkove bei perduotas Rusijai.

Teisėsaugos duomenimis, nusikaltimo Kijeve vykdytojas paskutinį (taigi ne primą) kartą šių metų vasarį į Ukrainą prasmuko iš Rusijos Briansko srities su Ukrainos piliečio Aleksandro Dakaro užsienio pasu ir per 5 dienas kažkokiu būdu sugebėjo gauti vidaus pasą.

Pasą bei tapatybę šis pilietis keitė ne kartą.

Asmeninis Ramzano Kadyrovo kileris

Žiniasklaida jį vadina R.Kadyrovo asmeniniu kileriu. 2009-aisiais „Dingo” šmėkštelėjo Vienoje, kaip tik prieš į Austriją pabėgusio bei ieškinį Europos žmogaus teisių teismui prieš Rusiją (kaltino R.Kadyrovą žmonių grobimu bei kankinimais) padavusio buvusio Čečėnijos lyderio asmens sargybinio Umaro Israilovo nužudymą. Kalbama, kad austrų tyrėjams jis prisipažino dirbęs Čečėnijos prezidento specialiųjų tarnybų slaptame padalinyje, jo darbas buvęs mėginti grąžinti į tėvynę čečėnų diasporos (ji Austrijoje gausi) atstovus. Denisultanovas-Kurmakajevas taip pat sakė Čečėnijos prezidento rezidencijoje matęs maždaug 5 tūkstančių R.Kadyrovo opozicijoje esančių žmonių sąrašą, iš kurių 300 esą reikia likviduoti. Ir patikslino, kad 50 iš potencialių aukų reziduoja Austrijoje.

Taigi štai toks „neblėstantis“ geopolitinių intrigų braižas. Ar jis pasikeitė nuo „kaubojiškų“ nusikaltėlių išpuolių praėjusio amžiaus pabaigos „laukinio kapitalizmo“ sąlygomis? Ne ypač. Birželio 2-ąją Ukrainos žiniasklaida pranešė apie verslo partnerio mėginimą siekiant „išmušti“ 17 milijonų dolerių skolą, pagrobti bei į Rusiją išvežti šios šalies pilietį, Obuchovo kartono fabriko savininką Vladimirą Krupčiaką (beje, irgi buvo Dūmos deputatas nuo Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“), kuris anksčiau Rusijoje valdė Archangelsko celiuliozės fabriką, bet vėliau įsivėlė į korporatyvinį karą su verslo oligarchu Olegu Deripaska ir turėjęs bėgti iš tėvynės apsistojo Ukrainoje. Pasak Ukrainos tardymo biuro spaudos centro, operatyvininkai nusikaltimo organizatorius „susėmė“ prabangiame restorane prie Kijevo imant 100 tūkstančių dolerių avansą.

Tą pačią dieną teismas Donecko srityje pirmą kartą Ukrainos istorijoje vadinamosios Donecko liaudies respublikos pusėje kariavusį teroristą pripažino kaltu dėl Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais laužymo. Įrodyta, jog nuteistasis neteisėtai kalino įkaitus, naudojo prieš juos prievartą, grasino nužudyti.

Ukrainos žvalgybos duomenimis

Ukrainos gynybos ministerija birželio 2-ąją savo paskyroje „Facebook“ paskelbė žvalgybos duomenis apie Ukrainos rytų separatistų bei jų pusėje kariaujančių rusų kariškių moralinę-psichologinę savijautą. Separatistinių „respublikų“ teisėsaugininkai sulaikė kariškius, kurie su ginklais savavališkai paliko tarnybos vietą, grobė civilius žmones ir reikalavo už juos išpirkos, pardavimo tikslais vogė pramonės įrenginius ir automobilius. Birželio 6-ąją Ukrainos žvalgyba informavo apie rusų kariškių vykdomas butų vagystes Donbase, iš kurių grobiamas ne tik materialinės vertybės, bet ir maistas. 

Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Štai tokios „laukinės“ realijos, prezidentui V.Putinui Sankt Peterburgo ekonomikos forume surengtoje teatralizuotoje spaudos konferencijoje įtikinėjant pasamdytą JAV televizijos kanalo NBC žurnalistę Megyn Kelly, jog Rusija esą juda demokratijos link. Gal ir juda, tik labai savotiškos ir ne ypač civilizuotos. Gal todėl vien Berlyne jau glaudžiasi madždaug 50 tūkstančių rusų, vietoj tėvyninės „demokratijos versijos“ linkusių rinktis vakarietiškąją.

2017.06.09; 06:19

JAV gynybos sekretoriaus Džeimso Metiso (James Mattis) asmeninio mobiliojo telefono numeris atsitiktinai pakliuvo į laikraščio „The Washington Post“ puslapius, rašo leidinys „The Hill“.

Jis pranešė, kad laikraštyje „The Washington Post“ pasirodė nuotrauka, kurioje matyti JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) asmens sargybinis su pluoštu dokumentų rankose. Ant vieno lapo galima įžiūrėti priklijuotą raštelį su telefono numeriu ir Dž. Metiso vardu.

Tai pastebėjo vienas „The Washington Post“ skaitytojas, kuris paskambino laikraščio redakcijai. Vėliau vienas iš leidinio žurnalistų surinko šį numerį.

„Aš paskambinau. Buvo įjungtas autoatsakiklis. Bet tai buvo jis (Metisas)“, – pranešė žurnalistas.

Vėliau nuotrauka buvo pakeista kita, o „The Washington Post“ parašė, jog džiaugiasi, kad telefono numerio „pirmi nepastebėjo rusai“.

„The Hill“ primena, jog nuotrauka „The Washington Post“ puslapiuose pasirodė tuo pat metu, kaip ir straipsnis, kuriame teigiama, kad esą D. Trampas atskleidė slaptą informaciją Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui per susitikimą su juo Baltuosiuose rūmuose.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.16; 14:42

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas perdavė Vilniaus apygardos teismui svarbią baudžiamąją bylą.

Joje kaltinimai šnipinėjimu, dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos kirtimu pateikti Rusijos Federacijos piliečiui N. F. 

Rusijos šnipo šešėlis.
Rusijos šnipo šešėlis.

Šis asmuo nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbiems reikalams.

N. F. kaltinamas tuo, kad būdamas užsienio valstybės žvalgybos pareigūnu bei veikdamas organizuotoje grupėje su kitu Rusijos Federacijos piliečiu – Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku I. G. bei vienu Lietuvos Respublikos piliečiu V. S., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra dar tęsiamas, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos Respublikos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, kitaip aktyviai dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už tokią informaciją.

Į teismą perduotos bylos duomenimis, atskirai vienas nuo kito ir skirtingu metu šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybą sudomino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų plačių ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais.

Jiems buvo formuluojamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, detalia kontaktine informacija, profesinėmis bei asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine bei patalpų apsauga, naudojama tam technine įranga bei kita tokio pobūdžio informacija.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti bet kokią privačią, techninę ir kitokią informaciją apie Lietuvos Respublikos Prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą ir užmegzti ryšius su betarpiškai tai vykdančiais ir saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais.

Rusijos šnipas.
Taip mes įsivaizduojame Rusijos šnipą?

Juos buvo tikimąsi užverbuoti siekiant slapta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei Lietuvos Respublikos Prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti specialias pasiklausymo priemones.

Tyrimo metu taip pat gauti duomenys apie tai, kad kaltinamasis bei su juo kartu nusikalstamais tikslais veikę asmenys aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus, juos charakterizuojančius, galimai kompromituojančius, duomenis, konkrečius tam tikrų institucijų buvusius vadovus, pareigūnus vienijančių visuomeninių organizacijų narius ar su jais susijusius asmenis.

Siekdamas gauti tokio pobūdžio informaciją, turimais duomenimis, kaltinamasis su kitais asmenimis teikė jų verbuojamiems Lietuvos Respublikos piliečiams technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas, nurodymus bei pinigus ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Vykdydamas nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, N. F. ne kartą naudojosi suklastotais asmens ir kitais dokumentais, palaikė ryšį su verbuojamais asmenimis specialiai sukurtomis socialinių tinklų bei nuotoliniam bendravimui skirtų kompiuterinių programų paskyromis netikrais vardais ir išgalvotais pavadinimais.

Kaltinamasis buvo sulaikytas vykstantis tranzitiniu traukiniu per Lietuvą iš Kaliningrado srities į Baltarusiją ir nuo praėjusių metų balandžio 29 d. laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.

Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos buvo siekiama užverbuoti, veikdami itin pilietiškai ir atsakingai, ženkliai prisidėjo prie to, kad mūsų valstybė būtų apsaugota nuo grėsmių, kurias gali sukelti užsienio šnipų veikla.

Tyrimas buvo atliekamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente, aktyviai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, Lietuvos kriminalinės policijos biuru bei  užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.

Informacijos šaltinis – Bendras Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pranešimas.

2016.07.01; 20:57

Didžiojoje Britanijoje pradėtas teisminis nagrinėjimas, kurio metu bus bandoma išsiaiškinti tikrąsias oligarcho Boriso Berezovskio mirties priežastis. Teisinio tyrimo pradžia – kovo 26-oji.

B.Berezovskis buvo rastas negyvas buvusios žmonos Galinos namuose. Ten jis gyveno su savo asmens sargybiniu. Mirties valandą jis teturėjo vieną asmens sargybinį. Manoma, kad turtuolis B.Berezovskis nusižudė, tačiau įtarimų, esą galbūt jam kažkas „padėjo nusižudyti“, – neatmestinos.

Continue reading „Ar įtikinama savižudybės versija?“

Pirmą kartą per visą 150 metų JAV Slaptosios tarnybos istoriją saugumo tarnybos galva tapo moteris, rašo Vittorio Zukkonis laikraštyje "La Repubblica".

„Julia Pierson paskirta Slaptosios tarnybos galva. Tai ne šnipų agentūra, – aiškina korespondentas, – toji struktūra turi vienu metu paprastą ir pavojingą misiją, ir jos šūkis gerai žinomas visiems 1400 bendradarbiams: prisiimti kulką, skirtą prezidentui“.

„Dabar Slaptajai tarnybai vadovaus 53 metų dama, ištarnavusi agentūroje beveik 30 metų: ji užtikrins prezidento ir jo šeimos, buvusių prezidentų saugumą, o taip pat kandidatų į postą Baltuosiuose rūmuose paskutiniajame rinkimų kampanijos etape saugumą. Slaptojoje tarnyboje jau trečdalis bendradarbių – moterys, jas lengva atpažinti pagal ypatingus ženklelius ir laidą nuo ausinių. Saugumo tarnybos bendradarbiai visada dėvi juodus drabužius“, – rašo straipsnio autorius.

Continue reading „„Juodai vilkinti“ moteris saugo JAV prezidentą“

Prieš 60 metų – 1953-ųjų kovo 1-ąją – Josifą Staliną, žmogų, kuriam buvo lemta pakeisti XX šimtmečio istorijos eigą, ištiko infarktas. Ilgą laiką, kaip rašo Vokietijos leidinys “Die Welt”, pasaulis nieko apie tai nežinojo. O Sovietų vadovybei prireikė 12 valandų, kad suprastų, jog visagalis diktatorius daugiau niekada nebegrįš valdyti šalies.

Tačiau net dabar, pabrėžia leidinys, praėjus 60 metų po tų įvykių, apie Josifo Stalino mirtį žinoma toli gražu ne viskas. O ryšium su tuo, kad vos keletą savaičių iki to vadas grasino keliems aukštiems partijos funkcionieriams atstatydinimu ir net pašalinimu, kovo pirmosios – dienos, kai valdžia išslydo iš jo rankų, – rekonstrukcija komplikuojasi.

Continue reading „Stalino padėjėjas taip ir neįstengė surasti Berijos“

Kai vienas iš skandalingiausių ir garsiausių procesų Ukrainoje – 2000 metais nužudyto ir rasto be galvos žurnalisto Georgijaus Gongadzės bylos nagrinėjimas – ėjo į pabaigą ir teisėjas paklausė kaltinamojo, nuteisto kalėti iki gyvos galvos, ar jam suprantamas teismo verdiktas, buvęs VRM generolas Aleksejus Pukačius atsakė, kad jis jam bus suprantamas tik tada, „kai Kučma ir Litvinas atsidurs už grotų kartu su juo“.

Taip rašo Benjaminas Bidderis laikraštyje “Der Spiegel”. Tačiau baudžiamoji byla Ukrainos buvusiam prezidentui Leonidui Kučmai baigta 2011 metais – tada jo advokatas pareiškė laimėjęs prieš „suokalbio prieš valstybės vadovus“.

„O juk medžiagos, siejančios L.Kučmą su „Ukrainska pravda“ vyriausiojo redaktoriaus, aršaus prezidento kritiko, nužudymu yra pakankamai“, – tęsia autorius. Pasak paties A.Pukačiaus, jis gavo įsakymą likviduoti G.Gongadzę ne iš ko nors, o iš tuomečio Ukrainos vidaus reikalų ministro Jurijaus Kravčenkos.

Continue reading „Suokalbis dėl Georgijaus Gongadzės“

hjuston_180

Muzikos žvaigždė Vitni Hiuston (Whitney Houston), remiantis apie garsenybes rašančio portalo „TMZ“ informacija, greičiausiai mirė nuo sumaišytų receptinių vaistų bei alkoholio.

Šią žinią pateikė teismo medicinos ekspertai. Taip praneša ir agentūra AFP.

V. Hiuston plaučiuose buvo rasta vandens dalelių, bet prigėrimas greičiausiai nebuvo tikroji mirties priežastis. Vandens plaučiuose rasta per mažai, kad būtų galima neginčijamai teigti, jog ji paskendo. Medicinos ekspertai mano, kad atlikėja greičiausiai jau buvo negyva, kai panėrė į vandenį.

Continue reading „Paslaptimis apgaubta muzikos žvaigždės Vitni Hiuston mirtis“

deviatka

Kaip buvo saugojamas Stalinas? Ar SSRS diktatorius pagarbiai žvelgė į savo sargybą? Ar Stalino asmens sargybiniai mėgavosi privilegijomis? Ar tiesa, jog prieš Staliną nebuvo surengta nė vieno pasikėsinimo?

Į šiuos klausimus atsako buvęs Stalino asmens sargybinis Vladimiras Vasiljevas, diktatorių saugojęs nuo pavojų ilgus aštuonerius metus. Interviu paskelbtas laikraštyje “Soveršenno sekretno”. Interviu autorius – buvusio asmens sargybinio sūnus Andrėjus Vasiljevas. Publikacija pavadinta “Žmogus iš “deviatkos”. Savo skaitytojams pateikiame keletą įdomesnių epizodų iš to interviu. Ar galima tikėti tuo, ką tvirtina buvęs SSRS saugumietis, – tegul sprendžia kiekvienas skaitytojas asmeniškai.

1939-aisiais Vladimirą Vasiljevą pašaukė į Raudonąją Armiją.  Tarnauti iš pradžių teko Felikso Dzeržinskio vardo Ypatingosios paskirties divizijoje. Kodėl pakliuvo būtent į F.Dzeržinskio diviziją, sunku pasakyti. Karinei komisijai, matyt, patiko puikūs fiziniai V.Vasiljevo duomenys.

Continue reading „Stalino asmens sargybinio išpažintis“