Kyjivas, spalio 20 d. (ELTA). Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką, kuriuo įvedamos sankcijos Sakartvelo oligarcho, buvusio premjero ir valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ įkūrėjo Bidzinos Ivanišvilio šeimos nariams.
Kaip praneša portalas „newsgeorgia.ge“, sankcijos bus taikomos milijardieriaus broliui Aleksandrui Ivanišviliui, jo žmonai Ketevan Charaidzei, taip pat B. Ivanišvilio pusbroliui verslininkui Učai Mamacašviliui bei jo sūnui Tatė Mamacašviliui.
Be to, Ukraina paskelbė sankcijas kartvelų kilmės Rusijos verslininkui Davidui Jakobašviliui.
Sakartvelo opozicijos politikai šį Ukrainos sprendimą laiko pagrįstu, kadangi jau seniai kaltina B. Ivanišvilį ir „Sakartvelo svajonę“ prorusiška politika. O valdančiojoje partijoje sankcijos sukėlė pasipiktinimą ir susierzinimą.
B. Ivanišvilis oficialiai pasitraukė iš politikos 2021 metais, bet valdžios oponentai mano, kad jis tebevaldo šalį „iš užkulisių“ ir kad jam pavaldūs ne tik visi ministrai, bet ir valstybės institucijos.
Tbilisis, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Įkalintas Sakartvelo opozicijos lyderis ir buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis pirmadienį, prasidėjus jo teismui dėl piktnaudžiavimo tarnyba, pasmerkė savo „politiškai motyvuotą“ baudžiamąjį persekiojimą ir netinkamą elgesį kalėjime.
Tai buvo pirmas jo pasirodymas viešumoje nuo spalio 1 d., kai jis buvo suimtas netrukus po to, kai grįžo iš tremties. M. Saakašvilis, buvęs Sakartvelo prezidentas 2004–2013 m., 50 dienų atsisakė maisto, protestuodamas prieš baudžiamąjį persekiojimą.
„Visi žino, kad neturiu sėdėti kalėjime, nes visi man pateikti kaltinimai yra išgalvoti ir politiškai motyvuoti“, – sakė M. Saakašvilis, kreipdamasis į teisėjus iš stiklinio aptvaro Tbilisio miesto teisme.
Vienu metu teismo salėje sakydamas savo emocingą kalbą jis perėjo į anglų kalbą, kad padarytų pareiškimą „Sakartvelo tarptautiniams partneriams“. „Buvau kankinamas, su manimi buvo elgiamasi nežmoniškai, buvau mušamas ir žeminamas“, – sakė M. Saakašvilis.
Per bado streiką jis neteko apie 20 kilogramų, 53 metų M. Saakašvilis pirmadienį atrodė išblyškęs.
Jis taip pat pripažino, kad per devynerius valdymo metus padarė „daugiau nei pakankamai klaidų“. „Labai apgailestauju dėl daugybės klaidų, visų pirma, dėl to, kad mums nepavyko sukurti nepriklausomos teismų sistemos. Atsiprašau visų, kurie dėl to nukentėjo”, – sakė jis.
Daugiau nei tūkstantis M. Saakašvilio šalininkų susirinko prie teismo sostinėje, jie mojavo Sakartvelo ir Europos Sąjungos vėliavomis bei skandavo jo vardą. Policija suėmė kelias dešimtis demonstrantų, kai jie blokavo eismą gretimoje gatvėje, pranešė opoziciją palaikanti „Mtvari“ televizija.
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką, kai lapkričio 20 d. buvo perkeltas į karo ligoninę, gydytojams perspėjus, kad jis netrukus gali mirti. Iš pradžių Sakartvelo valdžia uždraudė jam dalyvauti teismo procese, bet vėliau pakeitė sprendimą, JAV valstybės departamentui pareikalavus gerbti jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
2018 m. M. Saakašvilis už akių buvo nuteistas kalėti šešerius metus dėl dviejų kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba, dėl panašių kaltinimų jam gresia dar du teismai.
Pirmadienio teismo procesas susijęs su tariamu M. Saakašvilio vaidmeniu policijai žiauriai susidorojus su opozicijos protestu 2007 metais.
Buvo pranešama, kad protestą surengė Kremliaus remiamas oligarchas, siekdamas sužlugdyti Sakartvelo siekį įstoti į NATO. Tuo metu M. Saakašvilis pripažino, kad policija prieš protestuotojus panaudojo perteklinę jėgą, atsistatydino ir surengė pirmalaikius prezidento rinkimus, kuriuos vėliau laimėjo.
Pirmadienį teisėjams jis sakė „niekam nedavęs nurodymų“ vykdyti policijos operaciją.
„Politinis kerštas“
Jo advokatas Dito Sadzaglišvilis naujienų agentūrai AFP sakė, kad M. Saakašvilis „neatliko jokio vaidmens duodant įsakymus ir planuojant policijos operaciją“. „Prokurorai nepateikė jokių M. Saakašvilio neteisėtų veiksmų įrodymų“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę M. Saakašvilis feisbuke pareiškė manantis, kad tikimybė jam šiame teisme sulaukti teisingumo lygi „nuliui“. Tarptautinė kankinimų aukų reabilitacijos taryba pasmerkė elgesį su M. Saakašviliu kalėjime, o Sakartvelo teisių grupės teigė, kad „sulaikytas jis patyrė psichologinį kankinimą“. „Amnesty International“ elgesį su M. Saakašviliu pavadino „ne tik atrankiniu teisingumu, bet ir akivaizdžiu politiniu kerštu“.
Kalbėdamas teisme M. Saakašvilis taip pat padėkojo kartvelams už jų „paramą ir solidarumą“ bei paragino „taikiai mobilizuotis“, kad būtų padarytas galas oligarcho Bidzinos Ivanišvilio partijos „Sakartvelo svajonė“ valdymui.
Manoma, kad turtingiausias Sakartvelo žmogus B. Ivanišvilis trauko virvutes šalyje, nors oficialiai nevaidina jokio politinio vaidmens. M. Saakašvilio suėmimas paaštrino politinę krizę, kilusią po praėjusių metų parlamento rinkimų, kuriuos opozicija pasmerkė kaip nesąžiningus. Tai taip pat paskatino didžiausius per dešimtmetį antivyriausybinius protestus. Ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis neseniai sukėlė pasipiktinimą, pasakęs, kad vyriausybė buvo priversta suimti M. Saakašvilį, nes jis atsisako trauktis iš politikos.
Kremlius niekada neatleido buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui už 2003 m. „Rožių revoliuciją“, kurios metu iš valdžios buvo pašalintas geras Kremliaus draugas Eduardas Ševardnadzė, už pasipriešinimą Rusijos kariuomenei atplėšiant iš Sakartvelo Pietų Osetiją ir Abchaziją ir jau žygiuojant į Tbilisį.
Niekada nepamiršiu tų įvykių, kaip juos mačiau stebėdamas pasaulio žinias Seime. Rusijos kariuomenė įsiveržė į Sakartvelą 2008 m. rugpjūčio 10 d. Netrukus pasaulyje kilo protesto mitingai. Profesorius Vytautas Lansbergis pakvietė visus, kas gali, susirinkti į protesto mitingą prie Seimo. Aš kaip tik tuo metu budėjau Seime prie žinių srauto. Ir staiga – puiki žinia: JAV šeštojo laivyno flagmanas kirto Bosforo sąsiaurį ir pasuko Sakartvelo link (kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo ginkluotas sparnuotomis raketomis).
Staigiai atspausdinau žinią, nulėkiau į mitingą ir perdaviau ją V. Landsbergiui. Perskaitęs ją, pagarsino mitingo dalyviams. Ne viskas prarasta, nudžiugino jis visus. Kažkas tą momentą nufotografavo.
Priešrinkiminis kalėjimų skandalas
Šiuo metu M. Saakašvilis, savo noru sugrįžęs į Tėvynę, sėdi kalėjime ir laukia teismo. Neigdamas jam metamus kaltinimus, laikydamas juos sufabrikuotais, jis paskelbė bado streiką. 2012 metų spalio 1 d. Sakartvele įvyko Parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo prorusiška partija, valdanti ir dabar.
2012 m. rugsėjo 18 dieną Sakartvele buvo paskleista informacija apie kalinių smurtą viename iš įkalinimo įstaigų. Opoziciniai televizijos kanalai transliavo kadrus, kuriuose matyti, kaip nuteistieji mušami ir prievartaujami. Sakartvelo vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad keli žmonės buvo sulaikyti už patyčias iš kalinių. Kilus skandalui, atsistatydino Respublikos bausmių vykdymo ministras.
Tai, kad Sakartvele tuo metu vyko paskutinis rinkimų kampanijos etapas, itin užaštrino įsiplieskusį skandalą. Konfrontacija tarp valdžios, kurią atstovavo M. Saakašvilio partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (VNJ)” ir opozicijos, kuriai pirmiausia atstovavo opozicinio milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio vadovaujama koalicija „Sakartvelo svajonė“ įgavo gana atšiaurias formas.
Kalėjimo skandalas iškart tapo rinkimų kampanijos dalimi
Opozicijos šalininkai dalyvavo protestuose prieš kankinimus kalėjimuose. „Sakartvelo svajonė“ paskelbė“, kad dėl šio incidento kaltas prezidentas M. Saakašvilis, „sukūręs represinę sistemą“. Tos pačios dienos, rugsėjo 18-osios, vakarą opoziciniai televizijos kanalai transliavo išplėstinę įrašo versiją. Šie kadrai parodė, kaip kaliniai buvo smarkiai mušami ir prievartaujami lazdomis.
Vaizdo įrašą rodė „Channel 9“ (šį kanalą sukūrė „Sakartvelo svajonės“ lyderis milijardierius Bidzina Ivanišvilis, kanalo bendrasavininkė – verslininko žmona), taip pat opozicinis „Maestro“ televizijos kanalas. Tuo pat metu televizijos kanalai tvirtino, kad įrašą gavo iš buvusio Gldanio kalėjimo darbuotojo Vladimiro Bedukadzės.
Bedukadzė pasirodė 9 kanalo eteryje (susisiekęs su žurnalistais per „Skype“). Jis pareiškė, kad kalinių kankinimai buvo vykdomi Vidaus reikalų ministerijos vadovo nurodymu, o Bausmių vykdymo ministerijos vadovė neva žinojo apie tai, kas vyksta. Buvęs kalėjimo prižiūrėtojas taip pat sakė, kad minėtus kadrus perdavė ES atstovams Briuselyje.
Valdžia savo ruožtu teigė, kad skandalą surengė vienas iš „Sakartvelo svajonės“ šalininkų. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, vienas kalinys papirko sargybinius, kad šie sumuštų kitus kalinius ir tai nufilmuotų (kad opozicija ateityje galėtų panaudoti šiuos įrašus kaip kompromituojančius įrodymus prieš valdžią).
Visgi rugsėjo 18 dieną buvo paskelbtas oficialus pranešimas, kad du pataisos įstaigos darbuotojai yra sulaikyti dėl kaltinimų „nežmonišku elgesiu su kaliniais“. Trečias, buvęs kalėjimo pareigūnas Vladimiras Bedukadzė, kuris buvo atleistas 2012 metų gegužę, įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą, nes tuo metu jau gyveno Belgijoje.
Po devynerių metų išžaginimo su vanta detektyvas, panašu, išnarpliotas
2012-ųjų vasarą buvo išplatinta ir vaizdo medžiaga, kurioje esą buvo vaizduojamas kalinio išžaginimas. Ši medžiaga tada suvaidino lemtingą vaidmenį tuomet valdančiai partijai VNJ ir prezidentui M.Saakašviliui. Nepaisant pakartotinių bandymų įrodyti, kad ši filmuota medžiaga yra išgalvota, Sakartvelo žmonės vis dar tiki, kad visa tai iš tikrųjų įvyko.
Grupė žurnalistų – tyrėjų surado pagrindinį šio spektaklio aktorių – tuometinį kalinį Gia Kazarišvilį. Jis viską papasakojo. Kazarišvilis aprašė, kaip jis atliko išžaginamojo vaidmenį vaizdo įraše, kurį režisavo tuometis pataisos įstaigos pareigūnas V. Bedukadzė. Reikalas liečia tik epizodą su vanta (šluotele), kuris štai jau 9 metai yra pagrindinis valdančios „Sakartvelo svajonės” politinių pareiškimų simbolis.
„Jie nuleido mano sportines kelnes, nenuėmę apatinių, padėjo man tarp kojų vantą (matyt, jos kotą) ir nufotografavo“, – pasakoja kalinys. Pažymėtina, kad filmavimas buvo atliktas kameros Nr.5 fone, nes tuomet valdančiosios VNJ partijos rinkiminis numeris buvo 5.
Gia Kazarišvilis davė interviu „Chronicle Plus“ redaktoriui Eliso Kiladzei. Pasak Kiladzės, iš tikrųjų 5 kamera neegzistuoja, ir kalinys tai patvirtino.
„Visi įtarėme, kad Vladimiro Bedukadzės pasiūlyta išžaginimo su šluota scena, kuri iš tikrųjų 2012 metais pakeitė politinį kraštovaizdį ir atnešė į valdžią „Sakartvelo svajonę“, buvo surežisuota, tačiau neturėjome dokumentinių įrodymų. Jis (Kazarišvilis) pasakė, kad ši scena buvo surežisuota, Vladimiras Bedukadzė nufilmavo kelis dublius, kad scena su vanta būtų pakankamai įspūdinga, po to pasirinko geriausią variantą ir pasiūlė tai kaip kankinimo ir nežmoniško elgesio pavyzdį. 5-tos kameros nėra, jis buvo penkioliktoje kameroje, ir tai taip pat buvo Bedukadzės inscenizacijos ir Rusijos specialiosios operacijos dalis. Iš tiesų išprievartavimo su vanta nebuvo “, – sakė Eliso Kiladze.
Šiuo metu Sakartvele vyksta vietos valdžios rinkimų antrasis ratas, temdomas įtampos dėl opozicijos lyderio eksprezidento M.Saakašvilio kalinimo. Kokį vaidmenį šalies politiniame gyvenime suvaidins detektyvinė kalėjimo istorija naujoje šviesoje, ar prisidės ji prie reikalavimų paleisti M. Saakašvilį į laisvę, tikiuosi, greitai pamatysime. Kažin, ar sakartveliečiams priimtini tokie Kremliaus ir jo agentūros Sakartvele sukurti „kompromatai” prieš nepageidaujamus politikus.
Tbilisis, spalio 2 d. (AFP-ELTA). Praėjus dienai po buvusio prezidento Michailo Saakašvilio sulaikymo, Sakartvele šeštadienį vyksta svarbūs vietos valdžios rinkimai. Įdėmiai sekama, kaip juose pasirodys valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ ir M. Saakašvilio įkurtas opozicinis Jungtinis nacionalinis judėjimas (UNM). M. Saakašvilis iš kalėjimo tviteryje ragino „visus eiti balsuoti, kad nebūtų prarastas nė vienas balsas“.
„Mano laisvė, tačiau dar svarbiau – Sakartvelo laisvė, visiškai priklausys nuo jūsų veiksmų ir nuo jūsų gebėjimo kovoti“, – sakoma buvusio prezidento žinutėje, skirtoje tautiečiams. Jau prieš tai jis sukvietė žmones sekmadienį į mitingą Tbilisyje.
53-ejų M. Saakašvilis nuo 2004 iki 2013 metų buvo Sakartvelo prezidentas, o tada paliko šalį. Jis, be kita ko, gyveno Ukrainoje, kur taip pat dalyvavo politikoje. Prieš pat vietos valdžios rinkimus M. Saakašvilis netikėtai grįžo į Sakartvelą, kur 2018 metais jam dėl piktnaudžiavimo valdžia už akių skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vyriausybė Tbilisyje įspėjo M. Saakašvilį, kad jis grįžęs iš karto bus suimtas. Po sulaikymo penktadienį jis pradėjo bado streiką, sakė šalies žmogaus teisių komisarė Nina Lomdžarija, aplankiusi jį kalėjime.
Gruziją jau seniai yra ištikusi politinė krizė. Opozicija kalba apie sukčiavimą per parlamento rinkimus prieš metus, kuriuos nežymia persvara laimėjo valdančioji partija. „Sakartvelo svajonę“ 2012 metais įsteigė turtingiausias šalies žmogus Bidzina Ivanišvilis. Partija kaltinama naudojusis baudžiamosiomis bylomis, kad nutildytų opoziciją ir žurnalistus.
Būdamas prezidentas, M. Saakašvilis įgyvendino svarbias ekonomikos reformas, tačiau pradėjo ir pragaištingą trumpą karą su Rusija ir ėmė įgyti vis labiau autokratiškų bruožų. 2015 metais dėl tariamo piktnaudžiavimo valdžia buvęs prezidentas neteko Sakartvelo pilietybės.
Sakartvelo vietos valdžios rinkimai laikomi svarbiu išbandymu valdančiajai partijai, jie įdėmiai sekami šalyje ir užsienyje.
Sakartvelo valdančiosios partijos lyderis pirmadienį pranešė apie plataus masto rinkimų sistemos reformas, kurių nuo praėjusios savaitės per antivyriausybinius protestus reikalavo Tbilisyje susirinkę protestuotojai.
„Politinė partija „Gruzijos svajonė“ siūlo plataus masto politinę reformą“, – per spaudos konferenciją sakė jos lyderis Bidzina Ivanišvilis.
„Mes siūlome, kad rinkimai į parlamentą 2020 metais būtų rengiami pagal proporcinę sistemą ir partijoms nebūtų vadinamojo slenksčio patekti į parlamentą“, – pridūrė galingas oligarchas.
Tūkstančiai prieš vyriausybę nusiteikusių protestuotojų nuo ketvirtadienio dalyvavo demonstracijose Sakartvelo sostinėje, reikalaudami šalies rinkimų sistemos reformų.
Opozicijos grupių teigimu, dabartiniai rinkimų įstatymai yra palankūs valdančiajai partijai.
Protestai kilo po to, kai Rusijos įstatymų leidėjas kreipėsi į Sakartvelo parlamentą, o tai buvo kontraversiškas žingsnis šalyje, kuri dar 2008 metais kariavo su Rusija ir kurios ryšiai su Maskva išlieka sudėtingi.
Protestai greitai peraugo į platesnį judėjimą prieš turtingiausią Gruzijos vyrą B. Ivanišvilį.
Prieš kitąmet planuojamus rinkimus į parlamentą opozicija reikalauja rinkimų sistemos reformos.
Tuo metu Sakartvelo ekonomika turi didelių sunkumų.
Opozicinės partijos taip pat apkaltino B. Ivanišvilį dėl neformalaus oligarchinio valdymo, valstybinių institucijų naikinimo ir sukčiavimo per rinkimus.
Gruzijos valdžia stengiasi išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų atsitiko Lopoto slėnyje, visiškai šalia Rusijos Dagestano sienos, rašo Petras Smoliaras laikraštyje "Le Monde".
„Mes esame Lopoto slėnyje, Gruzijos šiaurės rytuose, šalia Dagestano sienos. Čia įsikūrusi Lapankurio gyvenvietė, kurioje tik viena parduotuvė, ir gyventojai stengiasi išsiversti iš savo daržo. Svetimi žmonės čia negali praeiti nepastebėti, ypač ginkluoti, ilgomis barzdomis“, – konstatuoja straipsnio autorius.
Ant Rusijos imperialistų stalo nuolatinis patiekalas. Jie sėdi ir laižosi. Serviruotas vietoj jauno paršelio nelaimėlis Udalcovas su petražolėmis burnoje, nors kaltas jis tik dėl to, kad mėgsta vaikiškas pasakas ir jo išsivystymas yra vaikų darželio lygmens.
Bet juk už tai neskiriamas namų areštas. Na, neleis pasivaikščioti, na, neleis eiti į kiną. Tačiau keptą kiškį pyškį Razvozžajevą, tokį pat „darželinį“ revoliucionierių, apskritai laikė Lefortove. Ir dar gi sėdi Lebedevas, vargšas nekenksmingas ežiukas iš tos pačios organizacijos. Negerai.
Aš sėdėjau Lefortove, bet, skirtingai nei jie, už darbus. Lefortovas ne vieta vaikučiams, kurie bando paikioti, o jiems neišeina. Kodėl gi neįsikiša vaiko teisių ombudsmenas Pavelas Astachovas? Na ir priešininkų susirado FSB… Vaikai norėjo pažaisti plėšikais–kazokais, ir pasirinko plėšikų vaidmenį. Kaip Jaunojo žiūrovo teatre.
Leidinio “Die Presse” duomenimis, Gruzijos prokuratūra pradėjo tyrimą prieš buvusį Gruzijos karo policijos vadovą. Jis kaltinamas tuo, kad neteisėtais metodais ėmė tarsi į rekrūtus agentus–homoseksualus,palaikiusiais artimus santykius su atitinkamos orientacijos garsenybėmis, kurias atsivesdavo į išsinuomotus už valstybės pinigus butus su įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis.
Tuose butuose buvo nufilmuota dešimtys „kompromituojančių vaizdo įrašų“, naudojamų šantažui siekiant išgauti piniginę ir idėjinę paramą valdančiajai partijai.
Jau praėjo trys mėnesiai nuo parlamento rinkimų Gruzijoje.
Per tą laiką daug kas įvyko: iki pat naujai išrinktos Bidzinos Ivanišvilio vyriausybės sprendimo taupyti elektrą prezidento rūmuose.
Tačiau jau dabar aišku viena: prezidento Michailo Saakašvilio, atėjusio į valdžią „rožių revoliucijos“ metu ir svajojusio nors ir radikaliausiais metodais paversti skurdžią sovietinę respubliką modernia Vakarų tipo valstybe, atėjo galas.
Gruzija – reikšminga JAV sąjungininkė. Bet areštų banga pavojinga jos ateičiai. Taip tvirtina “The Daily Beast”.
Georgijus Kalandadzė, aukščiausio rango Gruzijos karininkas.
Jis sulaikytas dviem dienoms lapkričio 7-ąją. Jis tapo dar vienu taikiniu serijoje atakų prieš provakarietiško prezidento Michailo Saakašvilio sąjungininkus ir jo partijos, pralaimėjusios rinkimus spalio 1-ąją, narius. Amerikos senatorius Džonas Makeinas sakė, kad Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis, kuris išsaugos savo postą iki 2013 metų pabaigos, privačiuose pokalbiuose telefonu reiškė nerimą dėl susidariusios padėties.
Kaukaze ir konkrečiai Gruzijoje įvykusių permainų kontekste Rytų Europos politinė strategija gali pasikeisti.
Taip rašo Lasha Zilpimianis straipsnyje, išspausdintame laikraštyje “L‘Occidentale”.
„Kartu su politiškai atnaujinta Gruzija situacija Kaukazo regione politiniu aspektu tikriausiai pasikeis, bet kol kas dar anksti kalbėti, kokia valstybė pasinaudos tomis permainomis“, – tvirtina autorius.
Per daugiau nei 20 metų Vakarai matė įvairiausių lyderių posovietinėje erdvėje – sovietinių aparato darbuotojų, aršių nacionalistų, buvusių KGB bendradarbių, pažymi “The New York Times”.
Bet Bidzina Ivanišvilis, būsimasis Gruzijos ministras pirmininkas, net iš tolo nepanašus į jį, mano žurnalistė Ellen Barri. Tai „oligarchas – atsiskyrėlis“, – taip jį apibūdina laikraštis. „Jis gyveno savo uždarame pasaulėlyje: veisė zebrus, užsiiminėjo joga ir rinko meno kūrinių kolekciją, kurios bendra vertė 1,3 mlrd. dolerių“.
Jau iš pat pradžių, vos tapęs nacionaliniu lyderiu, B.Ivanišvilis privertė Vakarus suklusti: jis viešai parekomendavo Michailui Saakašviliui nedelsiant atsistatydinti. „Kitą dieną B.Ivanišvilis savo žodžių atsisakė. Matyt, jis nesuvokė, kad Vakarų šalių sostinėse jie sukels paniką“, – sakoma straipsnyje.
Įrašų, kuriuose įamžinti kalinių mušimai ir prievartavimai, paviešinimas įstūmė Gruziją beveik į chaosą.
Dalis užsienio žiniasklaidos taip pat sutrikę, juk savo laiku jie „parsidavė“ už demokrato Michailo Saakašvilio proamerikietišką įvaizdį.
Dabar Gruzijos prezidentas smogia atgal: kaltina konkurentą Bindziną Ivanišvilį, kad šis įrašas buvo nufilmuotas jo užsakymu.
Gruziją ir be to yra užvaldžiusi žiauri rinkiminė kova, o dabar piliečiai, pasipiktinę vaizdo įrašu, kur užfiksuoti kalinių mušimai ir prievartavimai, rengia masinius antivyriausybinius mitingus, rašo “Forbes” leidinyje Markas Adomanisas.
Iki šios dienos visuomenės dėmesio nesiekęs ekscentriškasis gruzinų verslininkas, kurio turtas vertinamas milijardais dolerių, pareiškė norįs dalyvauti rinkimuose – siekti Gruzijos prezidento posto. Tiksliau tariant, – nuversti dabartinį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį. Esą Michailas Saakašvilis valdo Gruziją antidemokratinėmis priemonėmis. Provakarietiškam Gruzijos vadovui M.Saakašviliui iššūkį metusio gruzino pavardė – Bidzina Ivanišvilis. Taip rašo žurnalistas Šonas Jolkeris laikraštyje “The Independent”.
Turtuolis Bidzina Ivanišvilis savo atvirame laiške teigia esąs šokiruotas dabartine Gruzijos ekonomika bei politika. Laiške rašoma, kad ponas Bidzina jau daug sykių planavo emigruoti iš Gruzijos. Bet vis susilaikydavo. Dabar ponas Bidzina ketinąs nebėgti iš šalies, bet dalyvauti rinkimuose ir rinkimų pagalba keisti Gruzijos nuostatas.