JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim jong-unas Vietnamo sostinėje Hanojuje tęsia savo viršūnių susitikimą. Jie ketvirtadienį naujo pokalbių rato susitiko prabangiame viešbutyje „Metropole“. D. Trumpas dar kartą pabrėžė, kad jam nesvarbi „skuba“ pokalbiuose dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos.

„Greitis man nėra toks svarbus“, – kalbėjo jis. Svarbu esą yra pasiekti „teisingą susitarimą“ dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo. Kim jong-unas patvirtino, kad ir jo šalis suinteresuota „gerais susitikimo rezultatais“. Jis darysiąs viską, „kas geriausia“, kad būtų pasiektas „nuostabus“ susitarimas. Šiaurės Korėjos lyderis kalbėjo apie „puikų dialogą“ su JAV prezidentu.

Žurnalisto paklaustas, ką Kim Jung-unas manytų apie JAV ryšių biuro Šiaurės Korėjoje atidarymą, jis teigė, kad tai būtų „sveikintina“. D. Trumpas pridūrė, kad tai „gera idėja“.

Ryšių biuras neturi ambasados statuso, tačiau jis reikštų žingsnį santykių tarp Vašingtono ir Pchenjano normalizavimo link. Praėjusį rugsėjį tokį ryšių biurą šalių pasienyje atidarė Šiaurės ir Pietų Korėja.

Kim jong-unas, kalbėdamas su reporteriais, patvirtino ir principinį pasirengimą atsisakyti branduolinio ginklo. Atsakydamas į reporterio klausimą, ar būtų tam pasirengęs, Šiaurės Korėjos vadovas sakė: „Jei nebūčiau, manęs nebūtų čia“. Kim jong-unas taip pat buvo paklaustas, ar ketina imtis konkrečių žingsnių. Į tai jis atsakė: „Kaip tik dabar mes tai aptariame“.

Trečiadienį D. Trumpas ir Kim jon-unas susitiko trumpo pokalbio už uždarų durų ir bendros vakarienės. Abu jie po to teigiamai įvertino savo susitikimą. Tačiau kol kas neaišku, ar buvo pasiekta pažangos pagrindiniu – Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo – klausimu. Ketvirtadienį numatyti išsamesni pokalbiai šia tema.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.28; 08:00

Šeštadienį po ilgos ligos Pekine mirė žinomas branduolinės fizikas specialistas, Kinijos Mokslų akademijos narys Cheng Kaijia. 

Kaip pranešė Kinijos centrinė televizija, šių metų rugpjūtį vienam svarbiausių nacionalinės branduolinės programos rengėjų sukako 100 metų.

Cheng Kaijia gimė 1918 metais. Jis žinomas kaip pirmųjų Kinijos atominės ir vandenilinės bombų kūrėjas. 

Pirmąją atominę bombą Kinija išbandė 1964 metais, jos galingumas sudarė 22 kilotonas. Po trejų metų buvo išbandyta 3,36 megatonos galingumo pirmoji Kinijos vandenilinė bomba.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-19

Šiaurės Korėja įspėjo JAV, jog grįš prie savo branduolinės politikos, jei Vašingtonas neatšauks ekonominių sankcijų Pchenjanui.

Žodis „byungjin“ vėl gali sugrįžti, o kurso pasikeitimas rimtai svarstomas, sakoma Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį paskelbė valstybinė naujienų agentūra KCNA. Vadinamoji „byungjin politika“ apima branduolinių ginklų kūrimą ir ekonomikos vystymąsi tuo pat metu – šią politiką Šiaurės Korėja vykdė daug metų.

„Santykių gerinimas ir sankcijos yra nesuderinami dalykai“, – pareiškė ministerija. Deramo JAV atsako esą nėra.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas balandį Darbininkų partijos centro komiteto posėdyje paskelbė, kad jo šalis sėkmingai sukūrė branduolinį ginklą ir todėl daugiau nebereikia branduolinių ir raketų bandymų. „Visa partija ir visa šalis dabar turi susitelkti į socialistinės ekonomikos plėtrą“, – kalbėjo jis tada. Tai esą yra naujoji partijos strategija.

Tačiau JAV reikalauja iš Šiaurės Korėjos visiško branduolinio nusiginklavimo ir kol tai nebus padaryta, nori išlaikyti sankcijas. Pchenjanas su tuo nesutinka.

Kim Jong-unas viršūnių susitikime Singapūre birželį pažadėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui visišką savo šalies denuklearizaciją. Tačiau dėl konkrečių žingsnių ar tvarkaraščio nebuvo susitarta, sankcijos liko galioti. Pažangos nuo viršūnių susitikimo beveik nepasiekta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 01:30

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) teigia nematanti jokių požymių, kad Šiaurės Korėjos branduolinė veikla būtų nutraukta, nepaisant šalies pažadų tą padaryti.

„Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinės programos tąsa ir tolesnė plėtra bei su tuo susiję KLDR pareiškimai kelia didelį rūpestį“, – sakoma pirmadienį paskelbtoje TATENA ataskaitoje. Joje vartojamas oficialus Šiaurės Korėjos pavadinimas.

2009 metais Pchenjanas išvijo TATENA inspektorius iš Jongbjono branduolinių tyrimų centro ir nuo to meto savo teritorijoje organizacijai neleidžia atlikti patikrinimų. Dėl šios priežasties TATENA stebėseną vykdo pasitelkdama viešai prieinamą informaciją ir palydovines nuotraukas.

„Kadangi agentūra negali atlikti patikrinimų KLDR, jos žinios apie šalies branduolinę programą yra ribotos, ir, šaliai toliau vykdant branduolinę veiklą, tų žinių vis mažėja“, – sakoma ataskaitoje.

Ataskaitoje, be kita ko, nurodoma, kad būta požymių, jog nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios veikė garo jėgainė, aptarnaujanti Jongbjone esančią radiochemijos laboratoriją.

Tačiau jėgainės veikimo laikas buvo toks trumpas, kad jo nebūtų pakakę norint visiškai perdirbti eksperimentinės branduolinės jėgainės reaktoriaus šerdį, priduriama ataskaitoje.

Birželį Singapūre vykusiame precedento neturinčiame Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikime abstrakčiai susitarta denuklearizuoti Korėjos pusiasalį. Tačiau nuo to laiko pastebimos pažangos šiuo klausimu beveik nepasiekta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.22; 06:00

Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimo akimirka. EPA-ELTA nuotr.

Šiaurės Korėja toliau plėtoja savo branduolinę bei raketų programas, taip pažeisdama Jungtinių Tautų sankcijas, teigiama konfidencialioje Jungtinių Tautų (JT) organizacijos ataskaitoje, penktadienį skelbė „Reuters“.

Agentūros duomenimis, ataskaita buvo pateikta JT sankcijų Šiaurės Korėjai komitetui penktadienį vakare. Ją šešis mėnesius rengė nepriklausomi ekspertai, vertinantys, kaip vykdomos JT sankcijos.

Kaip skelbia agentūra, susipažinusi su dokumentais, Šiaurės Korėja mėgino parduoti ginkluotę kelioms Artimųjų Rytų bei Afrikos šalims, įskaitant ir maištininkus-husius Jemene. Organizacijos duomenimis, šalis tęsia karinį bendradarbiavimą su Sirija.

Be to, JT tvirtina, kad Šiaurės Korėja pažeidė draudimą eksportuoti tekstilės produkciją, nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. kovo eksportavusi tekstilės gaminių už daugiau nei 100 mln. dolerių.

Šiaurės Korėjai šiuo metu galioja griežtas sankcijų režimas, įskaitant finansines sankcijas, ginklų embargą, draudimą tiekti raketinį kurą, ginkluotę ir dvigubos paskirties medžiagas, taip pat eksportuoti iš šalies anglį, geležį, šviną, jūros produktus bei kitą produkciją. Pastarąjį kartą sankcijos šaliai buvo sugriežtintos gruodžio 22 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.04; 00:30

Susitinka Šiaurės ir Pietų Korėjos prezidentai. EPA – ELTA nuotr.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas peržengė sieną su Pietų Korėja ir tapo pirmuoju tai padariusiu savo šalies lyderiu po to, kai prieš 65 metus baigėsi Korėjos karas. Kim Jong-uną penktadienį prie demarkacinės linijos pasitiko Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae Inas. Svečio garbei buvo ištiestas raudonas kilimas.

Abiem prezidentams mergaitė ir berniukas, gyvenantys kaime demilitarizuotoje zonoje, įteikė gėlių, informuoja agentūra „Reuters“.

Kim Jong-unas ir Moon Jae Inas šypsojosi ir spaudė vienam kitam ranką. Atsakant į atitinkamą Kim Jon-uno gestą, abiejų šalių vadovai, laikydamiesi už rankų, perėjo sieną į Šiaurę. Čia jie žengė kelis žingsnius ir tada vėl sugrįžo į pietinę pusiasalio dalį. Po trumpo pirmojo pokalbio už uždarų durų vėliau turėtų prasidėti oficialus susitikimas.

Pietų Korėjos garbės sargyba svečią iš Šiaurės pasitiko vilkėdama istorines uniformas ir skambant tradicinei muzikai. Numatyta ir simbolinė ceremonija, per kurią Moon Jae Inas ir Kim Jong-unas Panmundžomo pasienio vietovėje kartu pasodins medį. Pasibaigus pokalbiams planuojamas bendras pareiškimas.

„Dabar prasideda nauja era: taikos laikas“, – įrašė Kim Jong-unas svečių knygoje. Kartu jis sakė: „Mes galime pasiekti reikšmingą susitarimą, tačiau svarbu, kad jis būtų įgyvendintas. Jei ne, mes nuvilsime savo tautas“. Svečias sakė, jog tikisi „atvirų diskusijų“ ir viliasi „gerų rezultatų“.

Prasidėjo istorinis Šiaurės ir Pietų Korėjos viršūnių susitikimas. EPA-ELTA nuotr.

Moon Jae Inas pareiškė viltį, kad dar penktadienį gali pavykti pasiekti susitarimą, kuris išpildys žmonių taikos viltis. Jis pasveikino „drąsų“ Kim Jong-uno sprendimą atvykti į Pietų Korėją pirmojo viršūnių susitikimo. Jis paragino Panmundžome priimti „drąsius“ sprendimus.

Tai yra pirmasis Korėjų viršūnių susitikimas per 10 metų. Be to, tai pirmas kartas apskritai po Korėjos karo pabaigos, kai Šiaurės Korėjos vadovas atvyko į pietinę dalį.

Seulo duomenimis, susitikime bus kalbama apie denukliarizaciją bei ilgalaikės taikos užtikrinimą. Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA pranešė, kad Kim Jong-unas kalbėsis visomis temomis, kurios prisidės prie abiejų Korėjų santykių gerinimo bei taikos, gerovės ir Korėjos pusiasalio suvienijimo.

Anot ekspertų, susivienijimas nebus svarbiausia tema. Šiaurės Korėja pastaruoju metu paskelbė stabdanti savo branduolinę ir raketų programas ir taip sužadino įtampos sušvelnėjimo pusiasalyje viltis.

Gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje planuojamas ir Kim Jong-uno susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.27; 03:00

Istorinis JAV ir Prancūzijos prezidentų susitikimas Vašingtone. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Trump) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas (Macronas) svarstė, kad galėtų būti sudarytas naujas susitarimas dėl Irano branduolinės programos, informuoja BBC.

Po pokalbių JAV prezidentas, kuris itin skeptiškai vertina 2015 metais pasirašytą Irano branduolinį susitarimą, kalbėjo apie „galbūt daug platesnį susitarimą“. Prancūzijos prezidentas sutiko, kad naujasis susitarimas turėtų apimti Irano balistinių raketų programą ir jo vaidmenį Artimuosiuose Rytuose.

Su trijų dienų trukmės valstybiniu vizitu į JAV atskridęs E. Macronas pridūrė pirmenybę teikiąs ne egzistuojančio susitarimo nutraukimui, bet „kažko naujo, apimančio visus mums nerimą keliančius klausimus, kūrimui“.

Prancūzijos prezidentas taip pat pritarė, kad dabartinis susitarimas turi trūkumų bei tam, kad Irano įtakos regione klausimas turi būti įtrauktas į derybas.

„Jie turėjo sudaryti susitarimą, apimantį Jemeną, Siriją ir kitas Artimųjų Rytų dalis“, – sakė D. Trumpas, 2015 metais pasirašytą susitarimą pavadindamas „beprotišku“.

Likus kelioms valandoms iki JAV ir Prancūzijos prezidentų susitikimo, Irano prezidentas Hassanas Rouhanis įspėjo dėl „rimtų padarinių“, jei JAV pasitrauks iš susitarimo. D. Trumpas ne kartą grasino pasitraukti, jei iki gegužės 12 dienos nebus „ištaisyti siaubingi susitarimo trūkumai“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.25; 07:54

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis antradienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą likti 2015 metais pasirašytame Irano branduoliniame susitarime arba patirti „skaudžias pasekmes“, informuoja „Reuters“.

Kitoms susitarimą pasirašiusioms šalims didinant pastangas išsaugoti susitarimą, D. Trumpas teigė, kad JAV pasitrauks iš susitarimo, jei iki gegužės 12 dienos nebus „ištaisyti siaubingi susitarimo trūkumai“.

Kitos susitarimą su Iranu pasirašiusios šalys – Rusija, Kinija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija – teigia norinčios išsaugoti Irano branduolinę programą pažaboti padėjusį susitarimą.

„Sakau tiems Baltuosiuose rūmuose, kad jei jie nevykdys savo įsipareigojimų, Irano vyriausybė reaguos ryžtingai“, – sakė H. Rouhanis.

„Iranas pasiruošęs visiems galimiems atvejams“, – pridūrė Irano prezidentas.

Kaip pranešama, šiuo metu Vašingtone esantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bandys įtikinti D. Trumpą nesugriauti susitarimo. Tuo tarpu pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė susitaręs su kolega iš Kinijos, kad Maskva ir Pekinas bandys sutrukdyti bet kokioms JAV pastangoms kenkti susitarimui.

Branduolinį susitarimą su Iranu 2015-aisiais pasiekė JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija. Iranas joje įsipareigoja mažiausiai dešimtmetį smarkiai apriboti esminius savo atominės programos elementus, kad negalėtų pasigaminti atominės bombos. Mainais Teheranui buvo atšauktos sankcijos ir pažadėtas ekonominių santykių normalizavimas su Vakarais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.25; 08:10

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu pavedė specialiosioms tarnyboms gauti informacijos, kuri patvirtintų, kad Iranas pažeidinėja Ženevos branduolinį susitarimą, rašo The Sunday Times, remdamasis šaltiniais iš Izraelio žvalgybos. Jeigu tokių duomenų bus gauta, JAV prezidentui Barakui Obamai bus sudėtinga „parduoti“ Ženevos susitarimą Kongrese, pažymi straipsnio autoriai.

The Sunday Times duomenimis, į operaciją įtrauktos Izraelio užsienio ir karinė žvalgybos tarnybos – Mossadas ir Amanas. Jos telkia savo pastangas, ieškodamos balistinių raketų, bombos ir slaptų branduolinės žaliavos sodrinimo gamyklų brėžinių.

Continue reading „Izraelio šnipams pavesta rasti įrodymų, kad Iranas pažeidžia branduolinius susitarimus“

lakam_agentas

LAKAM – itin slapta Izraelio specialioji tarnyba, įsteigta užtikrinti Izraelio savo branduolinio ginklo kūrimo programos slaptumą.

1956 metų rudenį, kaip tik kai izraeliečiai kartu su anglais ir prancūzais slapta svarstė (nesėkmingo) plano, kaip atplėšti Sueco kanalą nuo Egipto, detales, Izraelio vyriausybė nusprendė įsigyti iš Prancūzijos atominį reaktorių, galintį gaminti medžiagas branduoliniams užtaisams. Iš pradžių itin slaptu Izraelio pavertimo branduoline valstybe planu buvo užsiėmę Mosadas ir Amanas.

Continue reading „LAKAMo agentams pirmiausiai rūpėjo atominiai reikalai“

mossa_geltonas

Benjaminas Bliumbergas (Benjamain Bliumerg)Izraelio ypač slaptos žvalgybinės organizacijos, įsteigtos Izraelio pastangoms nuslėpti nuo išorinio pasaulio savo atominės bombos kūrimą, vadovas.

Naująją tarnybą B.Bliumbergas įsteigė 1957-aisiais metais.

Iš pradžių ji vadinosi Specialiųjų pavedimų valdyba prie Izraelio gynybos ministerijos, o vėliau tapo Liška Le Kišrei Mada (ha-Lishka le-Kishrei Mada) – Mokslinių ryšių biuru, slapta vadinamu Lakamu (Lekem). Tai – akronimas nuo viso pavadinimo ivrito kalba.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: paslaptingasis Benjaminas Bliumbergas“

kompiuterinis_virusas

Kompiuterių saugumo ekspertai atskleidė sudėtingą, tikslingai nukreiptą kibernetinę ataką prieš Izraelį, Iraną ir kai kurias kitas šalis. Šimtuose objektų aptiktas sudėtingiausias pastarųjų metų kompiuterinis virusas „Flame“. Jis atlieka sudėtingus šnipinėjo darbus beveik ištisus dvejis metus.

Įtakinga, žinoma Rusijos kompiuterinio saugumo kompanija „Kaspersky Labs“ svarsto, esą tai buvo valstybinio lygmens ataka, tačiau jos šaknys, tiklsiau tariant, kas ją sukūrė ir kodėl sukūrė, nenustatytos. „Flame“ atakos tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Tarptautine telekomunikacijų sąjunga. Bent jau taip skelbia BBC.

Continue reading „Atsargiai – kompiuterinis virusas “Flame”“

donaldas_tuskas

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nepaneigė, kad jo šalis pasiruošusi įgyvendinti savo branduolinę programą. Lenkijos ministro pirmininko teigimu, tai buvo svarbiausias jo paskutiniųjų susitikimų su Lenkijos ekonomikos ministru Valdemaru Pavlaku ir Lenkijos regionų plėtros ministre Elzbieta Bienkovska akcentas.

Remiantis D.Tusko žodžiais, pranešimai, girdi, kai kuriose ES šalyse vis skeptiškiau žiūrima į branduolinės energetikos ateitį, „nekeičia oficialiosios Varšuvos pozicijos“. „Juolab kad, kaip remiantis Lenkijos Ekonomikos ministerijos duomenimis, 16-a Europos Sąjungos šalių pasirengusios eiti iki galo – toliau realizuoti, arba, kaip Lenkija, nuo pradžių pradėti įgyvendinti kai kurias branduolinės energetikos programas“. Toks buvo Lenkijos premjero komentaras.

Continue reading „Lenkija siekia įgyvendinti savąją branduolinę programą“