Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Sujudino, sukrutino visuomenę Laisvės premijos laureatės, vienuolės Nijolės Sadūnaitės kalba, nuaidėjusi iš Seimo tribūnos sausio 12-tą dieną.

Vieniems kalba pasirodė kontraversiška, ne vietoje pasakyta ir ne apie „tai“ pakalbėta. Kiti gina ir sesers Nijolės teisę kalbėti apie tai, kas jai rūpi ar skauda, ir pačią pasirinktą temą: priminti vadinamąją „Garliavos bylą“ bei nuo visuomenės slepiamą Deimantės Kedytės likimą.

Šito mūsų mūsų visuomenę suskaldžiusio skaudulio galėjo nebūti, jei valstybinės institucijos, pareigūnai, būtų profesionaliai, t. y. – pagal Konstituciją, pagal įstatymą ir įsiklausę į sąžinės balsą, – atlikę savo pareigas. Tačiau akis badė pareigūnų – vykdytojų aklas paklusnumas tiems, kurie davė atitinkamus nurodymus, spjovę ir į demokratiją, ir į demokratinės visuomenės teisę žinoti, matyti, išgirsti tiesą. 

Sesuo Nijolė Sadūnaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Po tokios totalios ir agresyvios propagandinės kampanijos, į kurią anuomet buvo įtrauktos plačiausios teisėsaugos ir žiniasklaidos priemonės, nukreiptos formuoti Kedžių kaip nusikaltėlių klano įvaizdį, sunku net mėginti formuluoti kažkokią „objektyvesnę“ poziciją, juolab, kad prabėgo jau keleri metai… Bet pro rūpestingai kuriamą paslaptingumo uždangą visgi prasmuko keletas epizodų, kurie neleidžia patikėti oficialia, valdžios brukama versija ir prisidėti prie to choro, kuris šiandien priekaištauja seseriai Nijolei.

Pirmas epizodas: tai tiesiogiai TV transliuota D. Kedytės atėmimo iš tetos ir senelių scena, kuri tiek teprimena demokratinę ir teisinę valstybę, kaip ir NKVD, ir KGB apsilankymai naktį SSSR piliečių namuose, išsivežant šeimos galvą ar visą šeimą į saugumo rūsius… Tam, kas tą sceną matė, sunku patikėti, kad būtent „už tokią Lietuvą mes kovojome“…

Tą klaikią prievartos sceną mačiau ir aš, todėl atvirai pareiškiu, jog premjeras, sakydamas, kad viskas, ką pasakė N. Sadūnaitė, „neatitinka tikrovės. Nė viename žodyje nėra tiesos“ – arba pats klysta, nežinodamas tos „tikrovės“, arba ciniškai meluoja, tikėdamas, jog bet kuriuo atveju, net ir meluodamas, jis būtų ką tik „pašertų“ prokurorų išteisintas.

Antras veiksmas, kuris verčia abejoti Garliavos proceso skaidrumu bei objektyvumu – tai teismo sprendimai, diskredituojantys žinomą mokslininkę, habilituotą biomedicinos mokslų daktarę gydytoją onkologę, humanistę ir doriausią žmogų Laimą Bloznelytę – Plėšnienę, bet iš tikrųjų diskreditavę pačius „teisininkus“.

Beje, tai būtų ne pirmas teisininkų – teisėjų, prokurorų – savidiskreditacijos aktas. Galima prisiminti prieš porą metų plačiai nuskambėjusią mokytojo matematiko, Kauno technologijos universiteto gimnazijos įsteigėjo ir ilgamečio jos direktoriaus Bronislovo Burgio bylą, kai vienos gimnazijos taisykles pažeidusios ir už tai iš gimnazijos ragintos pasitraukti moksleivės tėvai iškėlė direktoriui bylą už neva jų dukters persekiojimą ir  t.t. ir t.t.  Įdomi šio proceso eiga: Kauno apylinkės teismas pripažino direktorių kaltu ir nuteisė; Kauno apygardos teismas šį sprendimą atšaukė, pripažinęs direktorių nekaltu. Tačiau Kauno apylinkės teismo prokuratūra nepasidavė, išteisinamąjį sprendimą apskundė LR Aukščiausiajam teismui, bet, savo ir ją spaudusių asmenų gėdai, galiausiai pralaimėjo, „galutinai ir neskundžiamai“.

Šiuo atveju teisybė triumfavo, bet labai sunkiai, o neteisybė sulaužė mokytojo karjerą, laimei, nepalaužusi jo paties. Buvęs gimnazijos vadovas neslėpė, kad dėl įvykio patyrė patyčias ir iš žiniasklaidos, ir iš teisėsaugos. Tačiau – „Už tikrus dalykus reikia mokėti krauju… Negalima atsiklaupti prieš niekšybę“, – teisme kalbėjo nusipelnęs pedagogas.

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Atrodo, klauptis prieš niekšybę norinčių nėra taip daug, kaip klupdančiai valdžiai norėtųsi. Sausio 14-sios popietę Valdovų rūmuose įvyko renginys, skirtas pagerbti naująją laisvės premijos laureatę sesę Nijolę. Salė, skirta trims šimtams žmonių, nebegalėjo sutalpinti  norinčių, kurių susirinko keliskart daugiau.

Pasak FB savo įspūdžiais iš šio renginio pasidalijusio Andriaus Navicko, tvyrojo ypatingai skaidri atmosfera, kuri skatino „kalbėti apie tas pamokas, kurias Dievas mums siunčia per sesę Nijolę“. Todėl ir pats A. Navickas padėkojo sesei Nijolei „su visais jos spygliais“, be kurių ji „nebūtų tokia tikra“.

O visuomenei svarbu išgirsti, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie neprarado noro bei sugebėjimo mokytis. Todėl teisus mokytojas (prisiminkime: nėra buvusių mokytojų, kaip nėra ir buvusių kagėbistų) Bronislovas Burgis, teigdamas, jog, renkantis skirtingus būdus, įvairias priemones kovai su neteisybe, melu, šmeižtu, negalima daryti vieno: atsiklaupti prieš niekšybę…

2018.01.16; 06:00

slicyte_slaptai.lt

Komisija sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės „Už teisingumą“ iniciatyva. Komisijos pirmininkas dr. Saulius Arlauskas – Mykolo Romerio universiteto profesorius Komisijos pirmininko pavaduotoja dr. Zita Šličytė – Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narė, Atkuriamojo Seimo deputatė, teisininkė.

Komisijos nariai:

Vytautas Budnikas – Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas,

Kęstutis Milkeraitis – buvęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojas, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius,

Kazimieras Motieka – Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narys, Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, advokatas,

Continue reading „Ką nustatė visuomeninė komisija dėl tragiškų gegužės 17-osios įvykių Garliavoje“

algimantas-zolubas-1

Įvykiai gegužės vidury Garliavoje tapo paskutiniu kantrybės lašu sąmoningiems bei sąžiningiems Lietuvos piliečiams.

Tad jie kyla taikiam pasipriešinimui prieš valdžių melą ir smurtą, už teisingumą.

Lietuva ir pasaulis, sužinoję apie prieglobsčio užsieniuose ieškančius nenusikaltusius pabėgėlius nuo Lietuvos teisėsaugos, apie teisiamus nenusikaltusius piliečius, pamatę per televiziją rodytą akivaizdų smurtą prieš taikiai budinčius Lietuvos piliečius teisingumo vardan bei Deimantės Kedytės pagrobimą iš globėjos Neringos Venckienės namų, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tautiečiai nerimsta, įtampa neslūgsta, imasi įvairių pilietinių protesto veiksmų prieš simuliuojančią teisėsaugą ir teisėtvarką.

Continue reading „Metas liautis simuliavus teisę ir teisingumą“

slicyte_zita

Šis laiškas adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai tyrimo komisijai.

Jį parengė Dr. Zita Šličytė Visuomeninio teisėjos Neringos Venckienės gynimo komiteto narių vardu.

Oficialus laiško pavadinimas – “Atsiliepimas į Generalinės prokuratūros prokuroro Žydrūno Radišausko 2012-06-05 raštą Nr.17,2 – 12754”.

Pateikta informacija prokuroras Žydrūnas Radišauskas siekia suformuoti nuomonę , kad teisėja Neringa Venckienė TIESIOGINĖS TYČIOS FORMA padarė net keturias nusikalstamas veikas. Tačiau jo argumentai yra vienašališki ir klaidinantys todėl, kad:

Continue reading „Atsiliepimas į Generalinės prokuratūros prokuroro Žydrūno Radišausko raštą“

slicyte_zita

Lietuvos Respublika prie Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvencijos prisijungė 1992 m. sausio 8 d. Dvidešimt metų mūsų valstybėje galioja jos 34-asis straipsnis, pagal kurį „Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų.

Šiam tikslui valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių nacionaliniu, dvišaliu ir daugiašaliu lygiu siekdamos uždrausti:

a)      lenkti arba prievartauti vaiką dalyvauti kokioje nors neteisėtoje seksualinėje veikloje;

b)      išnaudoti vaikus verčiant juos užsiimti prostitucija arba kita neteisėta seksualine veikla;

c)      išnaudoti vaikus pornografijai ir pornografiniams leidiniams.“

Continue reading „Viešas laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei“

venckiene_mergaite-k

Dėl 2012 metų gegužės 17-osios dienos Jūsų šeimoje įvykusios tragedijos sunku surasti paguodos žodžių…

Jų nėra. Gerbiama p. Neringa, ką tektų bepatirti, kokius nepagrįstus, neteisingus kaltinimus, nusikaltėlių bendrininkų primetamus Jums ir Jūsų artimiesiems, tektų išgirsti, teguodžia ir bent šiek tiek Jus visus suramina žinojimas, kad Jūsų sąžinė rami, jog padarėte viską, kad apgintumėt mergaitę.

Deja, prieš šitokio masto smurtą, prievartą ir chuliganiškus veiksmus atsilaikyti nebuvo įmanoma. Kaip dažnai pildosi poeto V. Mykolaičio-Putino posmuose išsakyti žodžiai:

Continue reading „Atviras laiškas gerbiamai Neringai Venckienei“

petrusevicius_algirdas

Klonio gatvės drama baigėsi tragedija. Joje, gindami mažąją Deimantę nuo prievartos, dalyvavo daugybė padorių žmonių, tikrų Lietuvos piliečių.

Tačiau šituose įvykiuose beveik nesigirdėjo visuomeninių organizacijų balso, nesijautė jų konkrečios veiklos.

Kaip numiręs atrodė Kauno sąjūdis, nesigirdėjo politinių kalinių ir tremtinių organizacijų protestų, nors būtent jos turėjo jautriausiai reaguoti į neteisingumą, pridengtą įstatymo marška. Neatsiliepė į kvietimą prisidėti konkrečia veikla ir jaunimo organizacijos.

Continue reading „Savo pilietinę pareigą atliko tik savanoriai“

maza-mergaite

Kas keičia tautų likimus? Istoriniai procesai? O kas stovi už tų procesų? Paprasti žmonės, be kurių nebūtų įmanoma nei viena revoliucija (ir mokslo, ir meno, ir politinė). Pasitaiko atvejų, kad istorijoje lemtingas posūkis atsitinka tada, kai dėmesio centre atsiduria mažas žmogutis. Vaikas.

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ji švenčiama nuo 1925-ųjų. Spėjama, kad ši data pasirinkta, nes tądien Kinijos generalinis konsulas San Franciske sukvietė kinų našlaičius švęsti drakono šventės. Ženevoje įtvirtinta birželio 1-oji švenčiama daugelyje pasaulio šalių. Tiesa, yra ir Visuotinė vaikų diena, kurią 1920 m. pradėjo švęsti turkai (ji – lapkričio 20-ąją).

Continue reading „Kaip maža mergaitė Lietuvą pakeitė“