1961 metų balandį buvo atliktas karinio įsiveržimo į Kubą bandymas – katastrofiškų padarinių turėjęs išsilaipinimas Kočinos užutekyje. Apie 1400 kubiečių emigrantų, užverbuotų ir specialiai parengtų CŽV, mėgino prasiskverbti į tėvynę ir organizuoti sukilimą prieš Fidelio Kastro režimą.

Rengiant ir planuojant tą didelę operaciją dalyvavo Ričardas Biselis (Richard Bissell) ir E. Hovardas Hantas (E. Howard Hunt), tik šį kartą jų darbo rezultatai buvo gana apgailėtini.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: kaip CŽV nesugebėjo įveikti Fidelio Kastro”

„Taip, Edvardas Snoudenas panaudojo paprastą atmintinę, kad persiųstų slaptą informaciją už Nacionalinio saugumo agentūros ribų“, – rašo Marija L. La Ganga "Los Angeles Times" straipsnyje.

„Bet vienas žvilgsnis į plačią agentūros, kur jis, kaip manoma, dirbo, teritoriją – kalnuose Oahu (Havajų salynas) salos centre su tinklinėmis aptvaromis ir spygliuota viela, masyviais vartais ir užrašais „Įeiti draudžiama“, kelia klausimą, kaip net darbuotojas, kurio patikimumas nuodugniai patikrintas, sugebėjo išnešti iš tenai kad ir nekalčiausią įrenginio dalelę“, – sakoma straipsnyje.

Slaptų medžiagų grobimo būdai nuėjo ilgą kelią nuo 1945 metų, kai Amerikos komunistė Lona Koen išvežė slaptus duomenis apie atominę bombą nosinių dėžutėje ir perdavė juos savo sovietiniams kuratoriams, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Edvardas Snoudenas pademonstravo, kaip evoliucionuoja paslapčių kontrabanda”

spy_story

Lenas Deitonas (Len Deighton, g. 1929) – rašytojas, kuriantis „šnipinėjimo romano“ žanru. Skirtingai nuo tokių savo „plunksnos brolių“ kaip Janas Flemingas (Ian Fleming), Gremas Grinas (Graham Greene) ir Džonas Le Karee (John le Carré) pats L.Deitonas niekada netarnavo žvalgyboje.

Savo darbo karjerą jis pradėjo valdininku geležinkelyje. Paskui buvo pašauktas į ginkluotąsias pajėgas.

 Įgijo karinio fotografo specialybę ir buvo paskirtas į Karališkųjų KOP Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Po demobilizacijos 1949 metais lankė Meno mokyklą. Tuo pačiu metu uždarbiavo kaip oficiantas restorane ir taip susižavėjo kulinarija, kad net tapo sekmadieniais Observer‘e leidžiamos linksmos komiksų serijos ta tema autoriumi, taip pat parašė dvi virėjų knygas. Vėliau L.Deitonas spėjo padirbėti apipavidalintoju Niujorke ir meniniu direktoriumi vienoje reklamos agentūroje Londone.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Lenas Deitonas niekad netarnavo žvalgyboje”

bondas-sugrizta

Pagaliau kino mėgėjai gali žvilgtelėti į pilną naujojo filmo apie Džeimsą Bondą „007 Operacija Skyfall“ anonsą.

Jame – aktoriai Danielis Craigas, vos atpažįstamas Javieras Bardemas, Ralphas Fiennesas ir žavioji M – Judi Dench.

007 Operacija Skyfall“  – jau 23-asis vadinamosios bondiados filmas. Šįsyk kino juostos režisieriumi tapo britų kino kūrėjas Samas Mendesas. Džeimsą Bondą įkūnijantis D.Craigas superagento kostiumą užsivilko jau trečiąjį kartą.

Continue reading „Džeimsas Bondas sugrįžta”

michel_hazanavicius

Pran­cū­zas Mi­che­lis Ha­za­na­vi­cius pel­nė ge­riau­sio re­ži­sie­riaus „Os­ka­rą“ už fil­mą „Ar­tis­tas“ („The Ar­tist“). Fil­mas įver­tin­tas net­gi pen­kiais „Os­ka­rais“.

Šis dar­bas bu­vo pri­sta­ty­tas de­šim­ty­je ka­te­go­ri­jų – be lai­mė­tų, dar už ge­riau­sią ki­ne­ma­tog­ra­fi­ją, ori­gi­na­lų sce­na­ri­jų, ge­riau­sią mon­ta­žą ir me­ni­nį api­pa­vi­da­li­ni­mą.

Re­ži­sie­riaus žmo­na Be­re­ni­ce Be­jo bu­vo no­mi­nuo­ta kaip ge­riau­sia an­tro pla­no ak­to­rė – šia­me fil­me ji su­vai­di­no ki­no žvaigž­dės Pep­py Mil­ler vaid­me­nį. Tai fil­mas, pri­me­nan­tis ne­by­liojo ki­no epo­chą. Ra­šy­da­mas „Ar­tis­to“ sce­na­ri­jų, M. Ha­za­na­vi­cius vi­siš­kai pa­si­nė­rė į ne­by­lio­jo fil­mo epo­chą: per­žiū­rė­jo dau­gy­bę fil­mų, se­nų nuo­trau­kų, klau­sė­si to me­to mu­zi­kos.

Continue reading „„Oskarų” apdovanojimuose skambėjo lietuviška pavardė”

boltun_1

Kai 2006 metais kilo skandalas dėl “šnipų akmens”, protingi žmonės kalbėjo, kad rusai prisižiūrėjo filmų apie Džeimsą Bondą, o to meto ministras pirmininkas Tonis Bleiras bevelijo viską paversti juokais.

Taip laikraštyje “The Financial Times” rašo Džonas Loidas. Bet štai Džonatanas Pauelas, premjero Tonio Bleiro administracijos vadovas, interviu BBC pareiškė, kad šnipinėjimo akmuo iš tiesų egzistuoja.

“Žinovams teko sugalvoti kitą tų įvykių versiją”, – pastebi autorius.

”Užsiimti šnipinėjimu, ypač Maskvoje, reiškė ne tiesiog kavinėje perduoti paketą arba paskambinti kuratoriui iš telefono būdelės (jeigu pasitaikė nesugedusi). Didelis žaidimas vyko naudojantis keistais įrenginiais ir keistomis operacijomis”, – pasakoja autorius.

Continue reading „Apie žvalgybininkų akmenis, rusiškus atsiminimus ir šnipų ritualus”

janedaskaja_2

Šios moters gyvenimas – unikalus. Daug kuo panašus į garsiosios Matos Hari gyvenimą. Tik ne toks tragiškas. Janedos baronienės Marijos Benkendorf niekas oficialiai neapkaltino šnipinėjimu. Juo labiau už tarnavimą priešo žvalgybai jos niekas nenuteisė mirties bausme.

Tiesa, tiek britų, tiek amerikiečių žvalgybos dėjo dideles pastangas, kad išsiaiškintų, kam ji iš tikrųjų tarnauja. Štai Didžiosios Britanijos žavlgyba Mariją Benkendorf akylai sekė kelis dešimtmečius iš eilės. M.Benkendorf – unikalus atvejis britų žvalgybos istorijoje. Vienu metu ją sekė ir MI 5, ir MI 6 – dvi pagrindinės Didžiosios Britanijos žvalgybos. Britams ramybės nedavė vienas vienintelis klausimas: sovietams ar vokiečiams talkina gražuolė.

Britų agentas Briusas Lokartas, vėliau tapęs žvalgybos legenda ir nenugalimo agento Džeimso Bondo prototipu, ne vienerius metus dirbo Rusijoje. Apie Mariją Benkendorf štai ką jis yra pasakęs: “Marija – tikroji savo gyvenimo šeimininkė. Niekas kitas nepajėgus jai diktuoti, tik ji pati. Ji tikra aristokratė. Galėjo tapti ir komuniste. Tik ne buržua”.

Continue reading „Baronienę Mariją Benkendorf ne veltui vadino “žvalgybos karaliene””

c_v

Amerikietiška specialiųjų operacijų grupė – labiausiai įslaptintas CŽV padalinys. Tai – ne klasikiniai šnipai, kaip mes juos įsivaizduojame, tai – paramilitaristai, JAV žvalgybos valdybos superslaptojo padalinio vaikinai, tikrieji “rembo”, prisidengę vietos gyventojų skraiste. Jiems galima daugiau, negu kitiems kariškiams. Jie gali organizuoti sabotažą, partizaninį judėjimą, jie gali papirkinėti. Jiems buvo leista žudyti. CŽV žargonu kalbant, šie vaikinai vadinami “knuckle draggers”, – sakė CŽV operacijų rengimo skyriaus agentas Vorenas Marikas.

Continue reading „Samdomus žudikus primenantys “knuckle draggers” oficialiai neegzistuoja”

cicolina

Italijos jaunuomenė nežino, kas yra šalies prezidentas, taip pat nežino, kas yra Italijos ministras pirmininkas. Užtat italų vaikinai ir merginos puikiai nusimano, kas yra Ilona Staller.

Ogi – Italijos politikus savo populiarumu pastebimai nurungusi pornografijos žvaigždė, turinti skambų pseudonimą – Čičolina (Cicciolina). Tokia štai Italijos tikrovė. Italijos visuomenei politika mažiau rūpi už pasilinksminimus, pornografiją, meilės romanus. Šią nuostatą atskleidė paskelbti reprezentyvios apklausos duomenys: pornografija – pirmoje vietoje ir tik po to – politika.

Tačiau šiandien aiškėja, jog garsioji televizijų žvaigžė Čičolina dirbo ne tik pornografijos versle, ne tik ėjo Italijos parlamento nario pareigas, ne tik buvo ištekėjusi už dailininko Jeffo Koono. Pasirodo, ši gražuolė dar ir su slaptosiomis tarnybomis bendradarbiavo. Konkrečiai – su socialistinės Vengtijos žvalgyba.

Continue reading „Italijos pornografijos žvaigždė Čicolina bendradarbiavo su Vengrijos žvalgyba”

pistolet_2

Ką Rusijos gyventojai žino apie Lietuvos slaptąsias bei specialiąsias tarnybas? Kokie mitai apie Lietuvos žvalgus kuriami Rusijoje leidžiamuose laikraščiuose ir internetiniuose portaluose?

Ar mūsų žvalgybininkai pajėgūs Maskvoje pagrobti liudininką ir jį slapta pargabenti į Vilnių? Ar Lietuvos ambasados Maskvoje darbuotojai verbuoja Rusijos piliečius, ar moka užverbuotiesiems honorarus?

Į šiuos klausimus Rusijos piliečiai greičiausiai atsakytų: “taip”. Nes Rusijos leidiniuose apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos žvalgybas rašoma daug ir, žinoma, priešiškai. Beieškodamas straipsnių apie Baltijos kraštų žvalgybų operacijas rusiškuose leidiniuose radau išties sensacingų pasakojimų.

Beje, neužtenka pasakyti, jog publikacijų apie mūsų žvalgybas rusakalbėje spaudoje – nors vežimu vežk. Taip pat nepakanka pabrėžti, jog rusakalbė žiniasklaida Baltijos kraštų žvalgybas laiko klusniomis Jungtinių Amerikos Valstijų (CŽV) ir Didžiosios Britanijos slaptųjų tarnybų (MI 5 ir MI 6) tarnaitėmis.

Continue reading „Baltijos šalių žvalgybos rusiškuose leidiniuose traktuojamos kaip agresyvios ir pavojingos”