Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino Jungtinėms Valstijoms nebepirkti „Boeing“ orlaivių, jei jo šaliai bus paskelbtos sankcijos dėl rusiškos gynybos sistemos S-400 įsigijimo.
 
„Mes esame geri klientai, – pareiškė R. T. Erdoganas penktadienį savo partijos susitikime, turėdamas omenyje naujų „Boeing“ lėktuvų pirkimą. – Bet jei taip tęsis toliau, norime mes ar ne, privalėsime dar kartą apie tai pagalvoti“.
 
R. T. Erdoganas birželį susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbėjosi apie sutartį su „Boeing“ dėl naujų lėktuvų pirkimo. Todėl R. R. Erdoganas buvo įsitikinęs, kad D. Trumpas neskelbs sankcijų Turkijai dėl S-400 sistemos pirkimo.
 
Turkijai gresia baudžiamosios priemonės pagal CAATSA įstatymą, kuris leidžia taikyti bausmes už sandorius su Rusijos ginklų koncernais. Dėl rusiškos sistemos įsigijimo JAV jau eliminavo Ankarą iš F-35 naikintuvų programos. R. T. Erdoganas dabar pabrėžė, kad Turkija ir kitur gali įsigyti naikintuvų. „Neduosite mums F-35? Labai gerai, tačiau tokiu atveju mes imsimės priemonių šiuo klausimu ir kreipsimės į ką nors kitą“, – kalbėjo prezidentas.
Turkijos ginkluotosios pajėgos – vienos iš galingiausių visoje Europoje ir NATO aljanse.
 
Rusija jau pasiūlė Turkijai parduoti savo naikintuvus. JAV baiminasi, kad NATO narė Turkija labiau atsigręš į Maskvą. Turkija tuo tarpu tikina, kad S-400 sistema reikalinga jos gynybai. Jokie „grasinimai ir sankcijos“ esą nesutrukdys Turkijai „garantuoti savo saugumo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 07:04
 
 

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl ETPA sankcijų mechanizmo apribojimo. Tai suteikia Rusijos delegacijai galimybę grįžti į ETPA, praneša BBC. Gautomis žiniomis, Rusijos delegacija jau yra Strasbūre.
 
Rezoliucija buvo priimta apsvarsčius ETPA narės Petros De Sutter pranešimą. Už ją balsavo 118 delegatų, prieš – 62, 10 parlamentarų susilaikė.
 
Rusija neteko balso teisės ir kitų įgaliojimų Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje 2014 metų balandį dėl Krymo aneksijos ir situacijos Ukrainoje.
 
2015 metų sausį ETPA pratęsė sankcijas Rusijai. Protestuodama Rusijos delegacija atsisakė dalyvauti ETPA sesijose, kurios vyksta keturis kartus per metus, ir pareiškė, kad grįš prie visaverčio darbo Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje tik po to, kai jai bus grąžinti visi įgaliojimai.
 
2017 metais Maskva dėl šios situacijos nustojo mokėti įnašus į ET biudžetą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.25; 12:14
 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto sankcijas dėl planuojamo dujotiekio „Nord Stream 2“ Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją. „Tai yra tai, apie ką mes svarstome, apie ką aš galvoju“, – teigė D. Trumpas, Baltuosiuose rūmuose atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą.
 
Prezidentas kritikavo: „Mes saugome Vokietiją nuo Rusijos, o Rusija gauna milijardus iš Vokietijos“. Spaudos konferencijoje jis dalyvavo kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
 
D. Trumpas įspėjo, kad Vokietija su šiuo dujotiekiu juda priklausomybės link ir blogiausiu atveju gali tapti „Rusijos įkaite“. Vokietija čia esą daro „milžinišką klaidą“. „Nord Stream 2“ dujotiekiu, aplenkiant Lenkiją ir Ukrainą, dujos iš Rusijos tekės į Vokietiją. Ir D. Trumpas, ir A. Duda yra prieš šį dujotiekį.
 
JAV prezidentas nepasakė, prieš ką gali būti nukreiptos galimos sankcijos. Amerikiečių senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen gegužę JAV Senate pateikė įstatymo projektą, kuris numato sankcijas laivų, klojančių vamzdžius dujotiekiui Baltijos jūroje, operatorėms.
 
Tuo šiuo metu užsiima vienos italų ir vienos šveicarų įmonės laivai.
 
Sankcijų gali sulaukti ir jų draudikai. Anot žiniasklaidos, pati Rusija tokių statybos laivų neturi. 1 200 km ilgio dujotiekiu rusiškos dujos į Europą turėtų pradėti tekėti nuo 2020 metų.
 
JAV mėgina Europoje parduoti savo dujų perteklių. Su Lenkija Vašingtonas pasirašė penkerių metų tiekimo sutartį. Lenkija pasistatė terminalą, kur gali švartuotis laivai su amerikietiškomis dujomis. Anot D. Trumpo, Lenkija pažadėjo be jau sutartų nupirkti 6 mlrd. kubinių metrų suskystintų dujų importuoti dar du mlrd. už 2 mlrd. dolerių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 12:19

Nesant pažangos konflikte su Ukraina, Europos Sąjunga pratęsia ekonomines sankcijas Rusijai. Dėl to viršūnių susitikime Briuselyje susitarė ES šalių lyderiai, informavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Ukrainos taikos procese pastaruoju metu pasiekta „nulis pažangos“, rašė D. Tuskas tviteryje po vienbalsiai priimto sprendimo. Nepaisydamas milijardinių nuostolių vietos įmonėms, Briuselis prekybos ir investicijų suvaržymus Rusijai praėjusią vasarą pratęsė iki 2019 metų sausio 31 dienos. Dabar jie galios dar šešis mėnesius.

Priešingai ne prieš pratęsiant sankcijas anksčiau, šį kartą nebuvo didesnių diskusijų. Priežastis – incidentas, kai Rusija užgrobė Ukrainos karinius laivus.

Rusijos pakrančių apsauga lapkričio pabaigoje neleido Ukrainos laivams kirsti Kerčės sąsiaurio. Jūreiviai buvo suimti, o laivai konfiskuoti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.14; 00:01

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vokietija nesitraukia nuo vamzdyno „Nord Stream 2“ projekto, leisiančio Rusijai tiekti dujas Europai apeinant Ukrainą, nepaisant agresyvių Rusijos veiksmų Azovo jūroje, Berlyne pranešė vyriausybės atstovas, kurį cituoja „Reuters“.

Jungtinių Valstijų ir kitų šalių dujotiekio projekto kritika ypač sustiprėjo po to, kai sekmadienį Rusija pagrobė tris Ukrainos laivus netoli Krymo pusiasalio. Kritikų teigimu, dujotiekis padidins Vokietijos ir visos Europos priklausomybę nuo rusiškų energetinių išteklių.

„Vokietija atsižvelgia į išsakomą kritiką, tačiau ekonominio „Nord Stream 2“ projekto rėmuose niekas nesikeičia“, – tikino Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas.

S. Seibertas pridūrė, kad Vokietija siekia užtikrinti, jog Ukraina liktų tranzitine dujų importo iš Rusijos šalimi. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje ne kartą yra raginęs sustabdyti „Nord Stream 2“ projekto vykdymą.

Jungtinės Valstijos taip pat ragina sąjungininkus Europoje svarstyti griežtesnes sankcijas Rusijai dėl šalies karinių veiksmų Ukrainoje, teigė JAV specialusis įgaliotinis Ukrainos deryboms Kurtas Volkeris.

Tačiau Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas tikino, kad kalbos apie griežtesnes sankcijas Rusijai yra pernelyg skubotos.

„Sankcijos yra teisinis instrumentas, turintis tam tikras pasekmes, o tai reiškia, kad sankcijų įvedimą reikia atidžiai ir atsargiai apsvarstyti“, – tikino ministerijos atstovas.

Keli aukšto rango Europos politikai antradienį paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai, siekiant ją nubausti už trijų Ukrainos laivų pagrobimą Azovo jūroje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 06:32

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.

Po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje Lietuvos vadovai prakalbo apie karinės paramos Ukrainai didinimą ir būtinybę visais įmanomais tarptautiniais kanalais ginti Ukrainos siekį į nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą.

Tačiau iš didžiųjų Vakarų valstybių lyderių panašių kalbų iki šiol negirdėti. Nėra ir užuominų apie konkrečius įrankius, kuriais būtų tramdoma geopolitinę sumaištį regione ir pasaulyje nešanti Kremliaus politika.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sako nesitikįs, kad artimiausiu metu išgirsime apie tokias priemones. Jo teigimu, nors tokių priemonių padėti Ukrainai ir atgrasyti Rusiją yra daugybė, vargu ar artimiausiu metu sulauksime naujų sankcijų dėl tarptautinę teisę paminančių Maskvos veiksmų.

Analitiko manymu, toks pasyvumas rodo, kad Vakarai, nepaisant Rusijos vykdomos agresijos Gruzijoje, Ukrainoje ir cheminių atakų NATO priklausančioje Didžiojoje Britanijoje, tiesiog vengia veltis į aštresnę konfrontaciją su demokratines vertybes ir tarptautinę teisę paminančiu režimu.

„Vakarai nebėra pasiryžę konfrontacijai. Nepaisant to, kad jie yra nuolat Rusijos puolami įvairiausiomis formomis, Vakarai tam tiesiog nėra pasiryžę. Tuo tarpu Rusija demonstruoja, kad yra pasiryžusi ir tokiu būdu šantažuoja Vakarus“, – pabrėžė M. Laurinavičius.

Anot jo, ne tik Rusijos turima karinė galia bei branduolinių ginklų arsenalas, tačiau ir Vakarų politinio ryžto stoka Kremliui atriša rankas destruktyviai elgsenai.

„Daugelis klausimų yra ne apie juos, o apie mus. Mūsų bankininkai padeda jiems plauti pinigus, mūsų nekilnojamojo turto atstovai padeda jiems pirktis namus mūsų sostinėse, mūsų teisininkai padeda jiems įregistruoti bendroves ir pirkti pilietybes. Visa tai yra didelė egzistuojančios problemos dalis“, – Eltai kalbėjo M. Laurinavičius.

Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.

Eksperto teigimu, pradžiai pakaktų, kad Vakarai, reaguojant į Rusijos agresiją, bent užsimintų apie galimas sankcijas ar kitokio pobūdžio veiksmus.

„Atsakas galėtų būti vien pasakymas, kad dėl šios agresijos Vakarai svarsto naujas sankcijas ar kitokio pobūdžio reakcijos priemones. Tačiau to nėra ir nė iš vienos valstybės to negirdėjome. Vien pasakymas, kad yra svarstoma konkreti galimybė, skirtingai nuo dabartinių pabarimų, gali turėti bent jau kažkokios reikšmės“, – kalbėjo M. Laurinavičius. Visgi jis neatmetė galimybės, kad ilgainiui JAV subręs naujoms sankcijoms, tačiau, pasak analitiko, tam tikriausiai bus visas kompleksas priežasčių.

Nepaisant to, kad Ukrainos lyderiai kalba apie Rusijoje brandinamus planus organizuoti dar vieną intervenciją, M. Laurinavičiaus manymu, tai yra mažai tikėtina. Analitiko manymu, Kremliaus agresija Kerčėje neturėtų išvirsti į atvirą Rusijos ir Ukrainos konfliktą. L. Laurinavičius aiškino, kad Rusija greičiausiai ir toliau sieks tiesiog destabilizuoti padėtį šalies viduje.

„Pagrindinės pajėgos bus mestos būtent į nematomą destabilizacijos karą ir provokacijų organizavimą. Kitaip tariant, jiems dabar svarbiausia ne tai, kas vyksta Donbase, o pirmiausia, kaip klostysis prezidento ir Rados rinkimai. Reikia suprasti, kad Rusija, priešingai nei kitos valstybės, nedaro skirtumo tarp taikos ir karo. Jiems viskas yra karas. Tad, aš manau, kad Rusija ir toliau naudos hibridines priemones“, – kalbėjo ekspertas.

Kita priežastis, kodėl, M. Laurinavičiaus manymu, Maskva nesiryš veltis į platesnio masto konfliktą, kariniu lygmeniu Ukraina yra sustiprėjusi.

„Nors Rusijos karinė galia ir yra didesnė, tačiau dabartinės Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau tikrai nebėra tos būklės, kokios buvo 2014 metais. Todėl šiuo metu Rusijai būtų labai sudėtinga įsivelti į didelio masto konfliktą. Rusijos režimas prie viso savo nežmoniškumo ir agresyvumo yra pakankamai racionalus“, – apibendrino analitikas.

ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.

Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento Petro Porošenkos sprendimui nuo trečiadienio šalies pasienio teritorijose įvesti karo padėtį. Planuojama, kad ji turėtų galioti 30 dienų. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.28; 09:00

Klausimų daugiau nei atsakymų

Į ketvirtadienio posėdį neįtraukus opozicijos užduotų klausimų premjerui dėl valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka, Seime kilo chaosas. Visgi, nepaisant valdančiųjų prieštaravimų, po valandą trukusių ginčų nuspręsta, kad klausimai premjerui bus užduoti ateinantį antradienį.

Opozicijai reikalaujant Seimo pirmininko laikytis Statuto ir įtraukti dešimties Seimo narių pasirašytus ir Sauliui Skverneliui užduotus klausimus į plenarinio posėdžio darbotvarkę, kilo aštrūs ginčai ir abipusiai kaltinimai.

Valdantieji aiškino, kad R. Karbauskio verslo ryšiai per tarpininkus su Arkadijui Rotenbergui priklausančia įmone „Minudobreniya“, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, visuomenei nėra įdomios. Pasak jų, Seime yra svarbesnių klausimų ir premjeras aiškintis dėl R. Karbauskio neprivalo. Tuo tarpu opozicija ragino valdančiuosius laikytis Seimo statuto ir savavališkai nespręsti, koks klausimas yra aktualus visuomenei ar opozicijai.

Premjeras neslėpė, kad į opozicijos užduotus klausimus atsakyti nedega noru, ir kaltino pastaruosius piktnaudžiaujant teise. Pasak jo, klausimai apie R. Karbauskio verslo ryšius su V. Putinui artima aplinka visuomenei nėra įdomūs. Kilusiose diskusijose pasisakė ir pats R. Karbauskis, kaltindamas konservatorius šmeižtu.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Savo ruožtu opozicija piktinosi, kad valdantieji nesilaiko Seimo statute įtvirtintų nuostatų, numatančių, kad dešimt Seimo narių vieną kartą sesijos metu turi teise užduoti klausimus. Gabrielius Landsbergis būgštavo, kad valdančiųjų nenoras sekti Seimo statutu yra bandymas susidoroti su opozicija.

Po ilgai užtrukusių neplanuotų ginčų Seimo pirmininkas pripažino savo kaltę nukrypstant nuo Statuto ir pažadėjo, kad premjerui užduotus klausimus jis įtrauks į lapkričio 20 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Kilusių diskusijų pradžioje G. Landsbergis teiravosi V. Pranckiečio priežasčių, kodėl dienotvarkėje nėra numatyti klausimai S. Skverneliui.

„Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, gerbiamas pirmininke, kodėl nebuvo įtraukti į darbotvarkę ministro pirmininko atsakymai į ypatingai svarbius dešimties Seimo narių pateiktus klausimus, kurie buvo įteikti remiantis Statuto 208 straipsnio 13 punktu“, – kalbėjo G. Landsbergis. Politikas klausė, ar yra rimtų priežasčių, kodėl premjero atsakymai nėra įtraukti į Seimo plenarinio posėdžio dienotvarkę.

Politikas taip pat klausė V. Pranckiečio asmeninės nuomonės, ar jam atrodo svarbu tai, kad „valstiečių“ lyderis apeina Vakarų sankcijas taikomas Rusijai.

„Ar galimybė apeiti ir tikimybė, kad yra apeinamos Europos Sąjungos, Komisijos ir Tarybos įtvirtintos sankcijos, ar jūsų nuomone, tai yra ypatingos svarbos klausimas“, – klausė G. Landsbergis ir dar kartą reikalavo Seimo narių užduotus premjerui klausimus įtraukti į dienotvarkę.

Į klausimą pradėjus atsakinėti ne Seimo vadovui, bet „valstietei“ Agnei Širinskienei, Seime kilo opozicijos nepasitenkinimas. Galiausiai Seimo vadovas paprašė penkių minučių pertraukos.

Po jos Seimo pirmininkas pripažino savo klaidą ir teigė prašysiąs Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti šį jo žingsnį.

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevièiaus (ELTA) nuotr.

Į diskusiją įsitraukė ir premjeras. Pasak S. Skvernelio, konservatoriai naudojasi 208 Seimo statuto straipsniu neteisingai, nes, pasak jo, opozicijos užduoti klausimai apie R. Karbauskio verslo ryšius nėra visai visuomenei ypač svarbūs.

„Gerbiami kolegos, mes daug kalbame apie Seimo darbo efektyvumą, sprendimo priėmimą ir elgiamės labai dažnai visiškai kitaip, diskredituodami patį Seimą. Tai aš noriu priminti tą patį 208 straipsnį, kuriame kalbama apie ypatingai svarbius visuomenei klausimus, ir pacituoti keletą klausimų, kurie, pasak konservatorių, yra ypatingai svarbūs. Ar ministrui pirmininkui yra žinoma, kad Rusijos oligarchai Rotenbergai yra laikomi artimiausiais Rusijos Federacijos Vladimiro Putino bendražygiais, o Arkadijus Rotenbergas yra Rusijos prezidento Putino vaikystės draugas ir sambo partneris.

Taip pat klausimas yra, ar ministrui pirmininkui yra žinoma, kad tarptautinėje žiniasklaidoje Karbauskio verslo partneris Rotenbergas yra įvardijamas kaip Rusijos valstybinių užsakymų karalius, ir pasinaudodamas Sočio olimpinėmis žaidynėmis, pralobo (…) Tai šie klausimai yra visiškai nesusiję su visuomenei svarbiais klausimais, o kiti klausimai yra skirti institucijoms, kurios yra atsakingos – „urmui“ (Užsienio reikalų ministerijai. – ELTA), Valstybės saugumo departamentui. Tai yra elementarus pavyzdys, kai piktnaudžiaujama teise“, – teigė premjeras ir frakcijos vardu siūlė balsuoti, ar tai yra svarbus klausimas.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis konservatorių kaltinimus įvardino šmeižtu be teisinės atsakomybės.

„Šmeižtas yra skleidžiamas ir žino, kad už jį atsakyti nereikia, nes viešų asmenų pasisakymai vieni kitų atžvilgiu, pagal mūsų teisminę sistemą nėra vertinami vienodai, kai aš būčiau privatus asmuo ir mane šmeižtų. Jie puikiai supranta, kad meluoja, šmeižia, bet už tai neatsakys. Aš neturiu jokių ryšių, pasakau prie visų šitų žmonių, prieš visą Lietuvą. Neturiu, neturėjau ir šitų įmonių pavadinimų net nežinau. Tai yra šmeižtas“, – teisinosi R. Karbauskis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Valstietė“ A. Širinskienė ragino dėl, jos nuomone, nesvarbių klausimų, užduotų premjerui, apsispręsti Seimui balsuojant.

Tačiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė skeptiškai įvertino politikų raginimus į teisėtai, pagal Seimo statute numatytą praktiką užduotus klausimus neatsakinėti, nes šie, jų nuomone, yra nesvarbūs visuomenei.

„Aš abejoju, ar į Etikos ir procedūrų komisija įvertins klausimo turinį, patį klausimą ir jo esmę. Pagal Statutą yra surinkti parašai, jie nepasikartojo šioje sesijoje ir tuomet reikalavimas yra teisėtas“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Į valdančiųjų siekį neatsakinėti į klausimus, nes šie, jų nuomone, visuomenei nėra svarbūs, aštriai sureagavo G. Landsbergis. Pasak jo, tokios intencijos yra tiesiog bandymas susidoroti su opozicija.

„Noriu atkreipti dėmesį į vieną faktą, kad kai mes kalbame apie opozicijai suteiktas teises, tai ši yra labai svarbi. Ji yra apribota – vienas Seimo narys turi teisę pasirašyti tarp dešimties (klausimą užduodančių Seimo narių. – ELTA) tik vieną kartą per sesiją. Jei mes perleisime šią teisę vertinti premjerui, Seimo pirmininkui, Seimo pirmininko pirmininkui ar Seimo pirmininko pirmininko pavaduotojai Agnei, bet kuriam iš jų, jei mes perleisime vertinti tai, kas yra svarbu opozicijai, tai bus traktuojama kaip susidorojimas su opozicija. Ir, gerbiamas pirmininke, šiandien jūsų rankose yra ypatingai svarbus klausimas, kuris brėš demokratijos kryptį į ateitį“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Galiausiai diskusijas užbaigė Seimo vadovas. Jis pažadėjo, kad kitos savaitės posėdyje klausimai premjerui bus įtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

ELTA primena, LRT Tyrimų skyriaus teigimu, Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. LRT žurnalistų duomenimis, „Agrokoncernas“ Rosoše gaminamas trąšas perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 06:10

Kremliaus bokštai

Kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekdamos apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas, siūlo ištirti Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Šiuo klausimu jis siūlo pasidomėti galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.

Šiai komisijai liberalas E. Gentvilas taip pat siūlo išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.

„Būtina išplėsti nutarimo projekte numatyto tyrimo apimtį įtraukiant ir iš užsienio šalių (visų pirma Rusijos) kylančių grėsmių tyrimą. Rusija yra strateginė grėsmė Lietuvos geopolitiniam saugumui, todėl negalima apsiriboti vien vidaus grėsmių tyrimo analize, o būtina į tyrimo objektą įtraukti ir realias iš užsienio šalių kylančias įtakas esmingiausiems Lietuvos politikos procesams“, – sako pasiūlymą dėl tyrimo praplėtimo įregistravęs Seimo narys E. Gentvilas.

Pasak jo, užsienio šalių įtaka Lietuvos politinei sistemai yra grėsmingas reiškinys, galintis pakeisti šalies geopolitinę kryptį, todėl siūloma praplėsti komisijai suformuluotus uždavinius.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus.

Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti siūlymą leisti galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai praplėsti savo tyrimo ribas ir laikotarpį.

Šių metų lapkričio 6 d. Seimas, 58 parlamentarams balsavus už, 27 – prieš ir 9 susilaikius, pritarė tai numatančiam nutarimo projektui po pateikimo.

Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.15; 06:00

Šiaurės Korėja įspėjo JAV, jog grįš prie savo branduolinės politikos, jei Vašingtonas neatšauks ekonominių sankcijų Pchenjanui.

Žodis „byungjin“ vėl gali sugrįžti, o kurso pasikeitimas rimtai svarstomas, sakoma Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį paskelbė valstybinė naujienų agentūra KCNA. Vadinamoji „byungjin politika“ apima branduolinių ginklų kūrimą ir ekonomikos vystymąsi tuo pat metu – šią politiką Šiaurės Korėja vykdė daug metų.

„Santykių gerinimas ir sankcijos yra nesuderinami dalykai“, – pareiškė ministerija. Deramo JAV atsako esą nėra.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas balandį Darbininkų partijos centro komiteto posėdyje paskelbė, kad jo šalis sėkmingai sukūrė branduolinį ginklą ir todėl daugiau nebereikia branduolinių ir raketų bandymų. „Visa partija ir visa šalis dabar turi susitelkti į socialistinės ekonomikos plėtrą“, – kalbėjo jis tada. Tai esą yra naujoji partijos strategija.

Tačiau JAV reikalauja iš Šiaurės Korėjos visiško branduolinio nusiginklavimo ir kol tai nebus padaryta, nori išlaikyti sankcijas. Pchenjanas su tuo nesutinka.

Kim Jong-unas viršūnių susitikime Singapūre birželį pažadėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui visišką savo šalies denuklearizaciją. Tačiau dėl konkrečių žingsnių ar tvarkaraščio nebuvo susitarta, sankcijos liko galioti. Pažangos nuo viršūnių susitikimo beveik nepasiekta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 01:30

Net jei šaliai būtų paskelbtos naujos sankcijos, Rusija laiku užbaigs dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą į Vokietiją. Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas antradienį energetikos konferencijoje Milane sakė, jog jo šalis tikisi išvengti naujų baudžiamųjų priemonių. Tačiau jei jos ir bus taikoms, projektas bus užbaigtas. Anot ministro, nuo 2019-ųjų dujos tekės, informuoja agentūra „Reuters“.

„Nord Stream 2“ projektas sulaukia didelės JAV ir kai kurių Rytų Europos šalių kritikos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda susitikime Baltuosiuose rūmuose susitarė koordinuoti savo pastangas prieš projektą. Kalbama apie JAV sankcijas prieš planuojamą dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.10; 16:57

Rusijos kariniai lėktuvai. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinių Valstijų sudaromą sąrašą asmenų ir įmonių, kuriems taikomos sankcijos, ketvirtadienį papildė 33 Rusijos žvalgybos ir gynybos sektorių darbuotojai bei Kinijos karinė organizacija ir jos vadovas.

Taikant pernai įvestą sankcijų režimą – Amerikos priešų atrėmimo sankcijomis aktą (Countering America’s Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA), – į JAV juoduosius sąrašus įtraukti iš viso 72 asmenys.

JAV valstybės departamento teigimu, sąrašas papildytas siekiant „didinti Rusijos išlaidas, taip atsakant į šalies kišimąsi į JAV rinkimų procesus, nepriimtiną elgesį Rytų Ukrainoje ir kitą kenkėjišką veiklą“. Vašingtono teigimu, šis sąrašas padėjo užkirsti kelią rusiškos ginkluotės, vertos milijardų dolerių, eksportui.

Sankcijos gali būti taikomos ir tiems asmenims ar įmonėms, kurie palaiko verslo santykius su į sąrašą įtrauktais subjektais.

Sankcijos Kinijos organizacijai – Įrangos plėtros departamentui – ir jos vadovui Li Shangfu įvestos dėl to, kad jie sudarė „svarbių sandorių“ su asmenimis, kuriems JAV jau taikė sankcijas.

„Šie sandoriai susiję su Kinijos įsigytu rusišku koviniu lėktuvu Su-35 ir su raketų „žemė-oras“ sistema S-400 susijusia įranga“, – teigiama JAV valstybės departamento pranešime.

S-400 – pažangi rusiška oro gynybos sistema, kurią Maskva reklamuoja savo sąjungininkėms visame pasaulyje. Tarp ją įsigyti nusprendusių šalių yra ir NATO narė Turkija. Teigiama, kad dėl šio sandorio Ankarai gali grėsti sankcijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.21; 17:17

Rusijos policija išvaiko protestuojančius Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.

Kol partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis interviu leidiniui „Ekspres Nedelia“ atvirauja, kokių nemalonumų jis susilaukė sukritikavęs Europos Sąjungos pritaikytas sankcijas Rusijai, tie patys Vakarai, kuriems mes, beje, irgi priklausome, vėl rengia naujų sankcijų paketą dėl Skripalių apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje.

Rusija visaip bando neigti prisidėjusi prie buvusio Rusijos agento ir jos dukters apnuodijimo, tačiau britų žvalgybos tyrimas rodo, jog nutiko kitaip.

Tuo labiau, kad precedento jau būta.

2006 metais lapkričio mėnesį apnuodytas radioaktyviu poloniu mirė buvęs Rusijos žvalgybos agentūros FSB pareigūnas Aleksandras Litvinenka. Su savo žudikais jis susitiko Londone, bare, kur išgėręs arbatos, pasijuto blogai. Ir nors buvo nustatyti A. Litvinenką nunuodiję asmenys – verslininku tapęs buvęs KGB darbuotojas Andrejus Lugavojus, pastaruoju metu dirbantis Rusijos valstybės Dūmoje, ir Dmitrijus Kovtunas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė juos išduoti Didžiajai Britanijai.

Tai sukėlė didžiulį tarptautinį skandalą. Tačiau Rusijai tai buvo nė motais.

Karinio parado Maskvoje belaukiant. EPA – ELTA nuotr.

Rusija, kuri tapo supuvusios ir sugriuvusios Sovietų sąjungos teisių perėmėja, per visą savo istoriją paranojiškai medžiojo tuos, kurie vienu ar kitu metu pereidavo į kitą barikadų pusę. Žodžiu, išdavikus.Tai sėkmingai darė Vladimiras Iljičius, vėliau Josifas Visarijonavičius, šios tradicijos sėkmingai tęsiamos ir šiandien, įžūliai meluojant visam civilizuotam pasauliui, nors faktai turėtų badyti akis.

Rusijos valdžia jau ne vienerius metus savo propagandoje, nukreiptoje prieš Vakarus, naudoja du jau seniai nustekentus arkliukus: esą dar praėjusio amžiaus 90- aisiais metais Rusija buvo parklupdyta ant kelių, nes net pačiame Kremliuje šeimininkavo amerikiečiai; o kai pakilo, kai iki kosminių galimybių sustiprėjo jos ginkluotosios pajėgos, galinčios nušluoti nuo žemės paviršiaus piktuosius priešus, hedonistiniai Vakarai, siekdami užkariauti Rusijos žemes dėl jose esančių begalinių gamtos išteklių, vėl ją nori parklupdyti.

Sergejų Skripalį sulaiko Rusijos slaptosios tarnybos

Ir Krymo aneksija 2014 – aisiaisvisai nebuvo aneksija, o tik jo sugrįžimas į „gimtąjį“ uostą: „vozvratilsia v rodnuju gavanju“… Karas Rytų Ukrainoje irgi nėra Rusijos sukurstytas, tai – tiesiog pilietinis Ukrainos karas. O Vakarams tai tiesiog pretekstas smaugti „krikščioniškąsias vertybes puoselėjančiai“ matuškai Rusijai…

Mums nereikia konflikto tarp lietuvių ir rusų, sako R. Žemaitaitis. Juk toks konfliktas turi tiesioginę neigiamą įtaką ekonomikai. Anot jo, pritardama sankcijoms Lietuva galvojo apie politinę naudą, gaunamą šią akimirką, o ne apie pasekmes žmonėms ir šalies ekonomikai. „Mes gyvename kaimynystėje, todėl santykiai su kaimynais turi būti geri“, – tvirtina „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.

Su R. Žemaitaičiu galima būtų sutikti tik dėl vieno jo išsakyto punkto: paprasti Rusijos žmonės tikrai nekalti, kad dėl Vakarų sankcijų patiria didžiulius ekonominius sunkumus.

Lietuvių dainoje bet yra ir tokie žodžiai: „Nieks kits čia nekaltas, mergužėle, tu pati…“.

Tačiau toks kai kurių mūsų politikų šunuodegiavimas ir vandens pylimas ant akivaizdžiai visam civilizuotam pasauliui priešiškos valstybės malūnų sparnų, turėtų priversti suklusti visus, dar sveikai mąstančius, mūsų valstybės piliečius.

Juolab kad gyvename svarbių iššūkių ir labai svarbių šaliai rinkimų išvakarėse.

2018.09.11; 06:00

Kumštis. Slaptai.lt nuotr.

Jungtinės Valstijos pirmadienį išplėtė Rusijai taikomų sankcijų paketą: jis papildytas JAV prekių, kurias galima panaudoti kariniais tikslais, eksporto į Rusiją apribojimais.

Priemonės, apie kurias jau buvo paskelbta anksčiau šį mėnesį, įvestos dėl kaltinimų, kad už buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimą kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga yra atsakinga Rusijos valdžia.

JAV nustatė, kad „Rusijos Federacijos vyriausybė naudojo cheminius ginklus pažeisdama tarptautinę teisę arba pasitelkė juos prieš savo piliečius“, sakoma JAV federalinio registro pranešime.

Rusija tokius kaltinimus atkakliai neigia. Dėl šių įtarimų Didžioji Britanija, JAV ir daug kitų Londono sąjungininkių išsiuntė bent po kelis Rusijos diplomatus. Maskva į tai atsakė tuo pačiu, o dabar grasina imtis priemonių ir prieš naująsias Vašingtono sankcijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.28; 08:08

Rusijos ir JAV prezidentai Helsinkyje. EPA-ELTA nuotr.

Nors nerimą kėlusi JAV prezidento Donaldo Trumpo Rusijai skirta pozityvi retorika prasilenkia su Kongreso, Valstybės departamento bei saugumo struktūrų požiūriu, Jungtinių Amerikos Valstijų politika Kremliaus atžvilgiu yra nuosekliai griežta, sako tarptautinės politikos ekspertai.

Analitikų nuomone, JAV institucijos, inicijuodamos naujas sankcijas, rodo, kad puikiai suvokia tikrąją Kremliaus keliamą grėsmę, o tai, ką apie Rusiją kartais kalba D. Trumpas, negali būti prilyginta tikriesiems JAV interesams. Todėl, užsimena ekspertai, Rusijai skelbiamų sankcijų tikslas gali būti ne tik stabdyti prieš Vakarus nusiteikusį Putino režimą, tačiau kartu atšaldyti ir šiuo metu nacionalinių JAV interesų neatitinkantį D. Trumpo užmojį su Vladimiru Putinu kurti pozityvius santykius.

Tarptautinės politikos analitikų nuomone, naujos JAV sankcijos, kad ir ką sakytų Kremliaus ruporai, turės neigiamą poveikį Rusijai. Vien tik kalbos apie būsimas sankcijas sudrebino rublio kursą ir išprovokavo Rusijos akcijų rinkos smukimą. Galimybės tuo pačiu atsakyti Amerikai yra tik teorinės. Todėl panašu, kad didelė Kremliaus energijos dalis, reaguojant į paskelbtas sankcijas, bus sudeginta šalies viduje – rusų visuomenėje stiprinant valstybės, kaip priešų puolamos „tvirtovės“, įvaizdį.

Kartu ekspertai pabrėžia, kad neturėdamas ekonominio potencialo ir galimybės JAV atsakyti panašią žalą darančiomis sankcijomis, Kremlius gali imti forsuoti jau esamas įtampas Sirijoje, Ukrainoje ar netoli Baltijos valstybių.

Pasak Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus, pastaruoju metu JAV galima įžvelgti dvi užsienio politikos Rusijos atžvilgiu linijas. Pirmoji linija Kremliui yra ganėtinai palanki, ją formuoja šalies vadovas D. Trumpas. Antrajai, aiškino analitikas, atstovauja didelė dalis Valstybės departamento, Gynybos departamento, Kongreso ir įvairių šalies žvalgybos struktūrų atstovų. Pastaroji politinė linija yra ne tik kur kas griežtesnė Kremliaus atžvilgiu, bet ir įtakingesnė JAV mastu. Būtent jos dėka ir yra inicijuojamos naujos sankcijos Maskvai.

Pasak M. Laurinavičiaus, tiek viena, tiek kita politinė linija yra ganėtinai nuosekli. Kartu jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog D. Trumpas yra pirmasis asmuo JAV, jo pozicija nėra lemiama ar reprezentuojanti visą šalį. Ekspertas priminė, kad po D. Trumpo susitikimo Helsinkyje su V. Putinu Kongresas ir nemaža dalis jo paties Respublikonų partijos narių negailėjo kritikos Baltųjų rūmų vadovui.

„Trumpas dar nėra Amerika, o JAV pozicija yra ne visai tokia, kokia yra prezidento Trumpo. Tai, kas vyksta dabar – dabartinės sankcijos ir šiuo metu Kongrese ruošiamos žymiai rimtesnės sankcijos, yra būtent Rusijos grėsmę suprantančios linijos iniciatyva. Todėl dar prieš Helsinkio susitikimą aš nuolat kartojau, jog nematau grėsmių pačiame susitikime. Pirmiausia dėl to, kad Amerikos pozicija yra ne tokia kaip prezidento Trumpo pozicija“, – aiškino ekspertas.

Nors D. Trumpo retorikos ir sprendimų įtaka yra didelė, tačiau, akcentavo M. Laurinavičius, sprendimų priėmimo iniciatyva priklauso ne pačiam prezidentui.

Jis aiškino, kad prezidentas gali numatyti politikos kryptį ar ją pasiūlyti, tačiau pats politikos su Rusija formavimas nėra tik D. Trumpo rankose.

Kas nugalės – JAV ar Rusijos žvalgyba?

„Didžioji dalis JAV administracijos, įskaitant Kongresą ir specialiąsias tarnybas, nepritaria prezidento pozicijai, todėl JAV politika Kremliaus atžvilgiu griežtėja. Toks griežtėjimo procesas pirmiausia yra nulemtas to, kad amerikiečiai suprato – tiek kongresas, tiek didelė dalis administracijos – kokią grėsmę Rusija kelia Jungtinėms Valstijoms. Pirmiausia Kremliui kišantis į JAV rinkimus. Ne tik į buvusius, bet ir būsimus rinkimus“, – sakė analitikas.

JAV atsakingų institucijų ir struktūrų palaikoma JAV užsienio politikos linija tampa savotišku apynasriu D. Trumpo nenuspėjamumui. Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas pažymėjo, kad JAV inicijuojamos naujos sankcijos Rusijai galėjo turėti dar vieną netiesioginį interesą – atšaldyti V. Putino ir D. Trumpo santykius. Pasak jo, tikėtina, kad vienas iš argumentų, kodėl valstybės struktūros ėmėsi naujų sankcijų Maskvai, yra siekis tiesiog neleisti atsirasti gerų asmeninių santykių tarp D. Trumpo ir V. Putino inercijai.

Visgi tarptautinių santykių ekspertai sutarė, kad kelių vektorių JAV užsienio politikoje susikirtimas bei kontraversiška prezidento politika nėra naudinga JAV. Nepaisant to, kad sumaištį keliantys prezidento D. Trumpo pasisakymai galiausiai baigiasi realiu Vašingtono spaudimu Maskvai, nesusikalbėjimas ir trintys šalies viduje gali ilgainiui susilpninti JAV vaidmenį pasaulyje. Tai, pabrėžia ekspertai, ir yra esminis Rusijos interesas.

„Čia yra tam tikrų rizikų. Vašingtonas rizikuoja, kad pasaulis nebevertins JAV žodžio. Nes paprasčiausiai nebežinos, koks tas žodis iš tikrųjų yra ar kokios JAV pozicijos yra tikrosios“, – aiškino LKA docentas.

Apie panašius iššūkius JAV kalbėjo ir M. Laurinavičius. Tačiau analitikas akcentavo, kad būtina ne tik atkreipti dėmesį į asmeninės D. Trumpo politikos kuriamas pasekmes, tačiau ir įvertinti tai, jog net esant nuomonių išsiskyrimui JAV viduje, Vašingtono suvokimas apie Kremliaus keliamas grėsmes nuosekliai stiprėja.

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) fotografija

M. Laurinavičius teigia, kad nereikėtų labai sureikšminti galimo Kremliaus atsako į sankcijas, kurias JAV ketina taikyti Rusijai. Pasak jo, tai daryti nėra jokios prasmės, nes Rusija Vakarų atžvilgiu vykdo tokią priešišką politiką, kad priešiškesnio atsako tiesiog nebeįmanoma sugalvoti.

„Kremlius reaguos taip, kaip visada reaguoja ir bandys parodyti, kad jie pajėgūs simetriškai atsakyti JAV. Gali būti ir įvairių asimetrinių atsakų. Tačiau aš norėčiau pabrėžti vieną dalyką – mūsų neturėtų iš esmės dominti Kremliaus atsakas. Ne todėl, kad jis nekelia grėsmės, bet todėl, jog Kremlius jau dabar vykdo karą prieš Vakarus. Kremliaus tikslas – sugriauti mūsų liberalią demokratiją ir Vakarus apskritai. Nuo to, ar Maskva į JAV naujas sankcijas reaguos, ar ne, niekas nepasikeis. Karas tiesiog tęsis toliau“, – pabrėžė M. Laurinavičius.

G. Česnako nuomone, Kremlius, net ir norėdamas, negalės į JAV sankcijas atsakyti tokio paties masto veiksmais. Tačiau ekspertas neatmetė galimybės, kad Maskvos atsakas gali būti netiesioginis.

„Kremlius išlaiko galimybę panaudoti politinius svertus, pavyzdžiui, eskaluoti provokacijas įvairiuose regionuose – Vidurio Rytuose, Ukrainoje, Gruzijoje, gal netoli Baltijos šalių“, – aiškino LKA docentas. Politologas taip pat pabrėžė, kad ryškiausiai matomos Kremliaus reakcijos į JAV sankcijas tikriausiai bus pastebimos šalies viduje, o ne tarptautinėje erdvėje. Anot jo, Kremlius toliau stiprins Rusijos kaip „užgultos tvirtovės“ naratyvą bei visuomenės įsitikinimą, kad dėl visų Rusijos bėdų kalti Vakarai ir JAV.

Lietuvos karo akademijos docentas Giedrius Česnakas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Rusija šalies viduje turi nemažai problemų, nors išorėje ir bando pasirodyti „kietu vaikinu“. Pavyzdžiui, šiuo metu daug visuomenės priekaištų susilaukė Maskvos sprendimai dėl pensijų ir mokesčių. Tačiau, nepaisant to, rusus nesunku konsoliduoti prieš neva priešišką išorės jėgą ir Rusijos valdžia, be abejo, bandys tai padaryti“, – apibendrino G. Česnakas.

Vašingtonas trečiadienio vakarą pranešė apie naujas sankcijas Rusijai ir kaltina šią pažeidus tarptautinę teisę. JAV tvirtina, kad naujos sankcijos Maskvai bus taikomos, nes Kremlius yra susijęs su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą.

Sankcijos įvedamos remiantis 1991 metų Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymu.

Pirmoji sankcijų banga turėtų įsigalioti rugpjūčio 22-ąją. Ketinama uždrausti išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu. Teigiama, kad dėl tokių sankcijų eksportas į Rusiją gali sumažėti šimtais milijonų JAV dolerių.

Kartu kalbama ir apie dar vieną – griežtesnių sankcijų – etapą, jei Rusija negarantuos, kad nebeužsiima panašia veikla ir nesutiks su Jungtinių Tautų stebėtojų patikra. Griežtesnės sankcijos numato beveik visišką ekonominių ir diplomatinių santykių nutraukimą.

Aukšti Rusijos vadovai piktinasi JAV sprendimu, sankcijas vadina „drakoniškomis“, „neteisėtomis“, „linčo teismu“ ir kaltina Vašingtoną politikos nenuspėjamumu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.11; 05:30

Vyriausiasis JAV valstybės departamento pareigūnas pabrėžia, kad Rusija, norėdama išvengti antrojo sankcijų paketo, per metus turi įvykdyti tris reikalavimus.

„Jei šie reikalavimai bus įvykdyti, nereikės nerimauti dėl antrojo sankcijų paketo, pagal kurį gresia vos ne visiškas ekonominių ir diplomatinių santykių nutraukimas“, – ketvirtadienį Minesotoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė JAV pareigūnas.

Vašingtonas trečiadienio vakarą pranešė apie naujas sankcijas Rusijai ir kaltina šią pažeidus tarptautinę teisę. JAV tvirtina, kad naujos sankcijos Maskvai bus taikomos dėl to, kad Kremlius yra susijęs su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą, primena ELTA.

Pagal Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymą, dabartinės sankcijos privalo galioti mažiausiai 12 mėnesių, bet jos gali būti atšauktos, jei Rusija įvykdys tam tikras itin specifines sąlygas.

„Pagal įstatymą reikalavimai sankcijoms atšaukti gana aiškiai išdėstyti. Vienas iš jų yra, pavyzdžiui, kad Rusija daugiau nenaudotų cheminių ar biologinių ginklų, pažeisdama tarptautinę teisę, ir nenaudotų mirtinų cheminių ar biologinių ginklų prieš savo pačios piliečius. Antras reikalavimas – Rusija turi garantuoti, kad nebeužsiims panašia veikla. Trečiasis reikalavimas – Rusija turi būti pasiruošusi leisti Jungtinių Tautų stebėtojams ar kitiems tarptautiniu mastu pripažintiems nešališkiems stebėtojams vietoje atlikti patikrinimus arba sutikti su kitomis patikimomis priemonėmis, užtikrinančiomis, kad vyriausybė nenaudoja cheminių ar biologinių ginklų, pažeisdama tarptautinę teisę ir nenaudoja tokių ginklų prieš savo pačios piliečius“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė JAV atstovas.

JAV nepirks iš Rusijos elektronikos, kompiuterių, daviklių ir lazerių, telekomunikacijos, specializuotos naftos ir dujos gavybos produkcijos, informacijos ir saugumo technologijų. Sankcijos bus taikomos visoms valstybinėms Rusijos įmonėms.

JAV apriboja užsienio pagalbą Rusijai, nutraukia bet kokį gynybos reikmenų pardavimą, draudžia prekybos ginklais finansavimą bei draudžia eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu.

„Iš esmės tai reikš, kad bus uždrausta išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes ir technologijas, kurios laikomos svarbiomis nacionaliniam saugumui. JAV administracija nusprendė įvesti draudimo prezumpciją parduoti Rusijai nacionalinio saugumo požiūriu jautrias JAV prekes ir technologijas“, – teigė JAV pareigūnas.

Sankcijos įvedamos remiantis 1991 metų Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymu.

Pirmoji sankcijų banga turėtų įsigalioti rugpjūčio 22-ąją. Teigiama, kad dėl tokių sankcijų eksportas į Rusiją gali sumažėti šimtais milijonų JAV dolerių.

Aukšti Rusijos vadovai piktinasi JAV sprendimu, sankcijas vadina „drakoniškomis“, „neteisėtomis“, „linčo teismu“ ir kaltina Vašingtoną politikos nenuspėjamumu. Rusijos vyriausybė ruošia atsakomąsias priemones. Užsienio reikalų ministerijos atstovė ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva pradeda svarstyti atsakomąsias priemones, informuoja agentūra „Reuters“.

Pasak specialistų, jau dabar spaudimą rubliui daro naujienos apie JAV pasirengimą imtis naujų sankcijų prieš Rusiją.

Dolerio kursas Maskvos biržoje ketvirtadienį išaugo 1 rubliu ir pasiekė 66,55 rublio, pirmą kartą nuo 2016 metų lapkričio viršydamas 66 rublius.

Euro kursas šoktelėjo 1,15 rublio – iki 77,17 rublio, peržengdamas 77 rublių ribą pirmą kartą nuo šių metų balandžio.

Informaciją pateikė Paulina Levickytė (ELTA)

2018.08.11; 07:20

Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimo akimirka. EPA-ELTA nuotr.

Šiaurės Korėja toliau plėtoja savo branduolinę bei raketų programas, taip pažeisdama Jungtinių Tautų sankcijas, teigiama konfidencialioje Jungtinių Tautų (JT) organizacijos ataskaitoje, penktadienį skelbė „Reuters“.

Agentūros duomenimis, ataskaita buvo pateikta JT sankcijų Šiaurės Korėjai komitetui penktadienį vakare. Ją šešis mėnesius rengė nepriklausomi ekspertai, vertinantys, kaip vykdomos JT sankcijos.

Kaip skelbia agentūra, susipažinusi su dokumentais, Šiaurės Korėja mėgino parduoti ginkluotę kelioms Artimųjų Rytų bei Afrikos šalims, įskaitant ir maištininkus-husius Jemene. Organizacijos duomenimis, šalis tęsia karinį bendradarbiavimą su Sirija.

Be to, JT tvirtina, kad Šiaurės Korėja pažeidė draudimą eksportuoti tekstilės produkciją, nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. kovo eksportavusi tekstilės gaminių už daugiau nei 100 mln. dolerių.

Šiaurės Korėjai šiuo metu galioja griežtas sankcijų režimas, įskaitant finansines sankcijas, ginklų embargą, draudimą tiekti raketinį kurą, ginkluotę ir dvigubos paskirties medžiagas, taip pat eksportuoti iš šalies anglį, geležį, šviną, jūros produktus bei kitą produkciją. Pastarąjį kartą sankcijos šaliai buvo sugriežtintos gruodžio 22 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.04; 00:30

Krymo žemėlapis

Prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino susitikimą Baltieji rūmai pabrėžė, kad JAV nesitaikys su Rusijos įvykdyta Krymo aneksija. „Mes nepripažįstame Rusijos mėginimo aneksuoti Krymą“, – Vašingtone pareiškė D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders.

Sankcijos Maskvai, kurias Vašingtonas paskelbė dėl aneksijos, bus išlaikytos tol, kol Rusija grąžins Krymą Ukrainai, pridūrė ji.

D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas savaitgalį užsiminė, kad JAV gali svarstyti apie savo pozicijos dėl Krymo pakeitimą. Pieš tai D. Trumpas kategoriškai neatmetė galimybės pripažinti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Atsakydamas į reporterių klausimą, ar jis nori atsisakyti aneksijos pasmerkimo, D. Trumpas praėjusią savaitę išsisukinėdamas teigė: „Mes pažiūrėsime“.

Ukrainos Krymo pusiasalį kaimynė Rusija aneksavo 2014 metų kovą. Prieš tai po kelis mėnesius trukusių smurtinių protestų, kurie nusinešė per 100 gyvybių, nuo valdžios buvo nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Rusijos daliniai galiausiai Simferopolyje užėmė Krymo parlamentą ir kitas strategiškai svarbias pusiasalio vietas.

Ginčytiname referendume dauguma pusiasalio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Tačiau aneksijos nepripažįsta praktiškai nė viena šalis.

D. Trumpas ir V. Putinas turėtų susitikti liepos 16-ąją Suomijos sostinėje Helsinkyje. Rusijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad Krymas nebus pokalbių tema. V. Putinas ne kartą pareiškė, kad pusiasalis yra neatskiriama Rusijos dalis, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:07

Likus dviem savaitėms iki pirmojo savo viršūnių susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiruošęs kompromisams beveik visomis temomis. Išimtis yra Krymo pusiasalis, pirmadienį Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Krymas yra neatskiriama Rusijos dalis, pabrėžė D. Peskovas. Šios temos, anot jo, viršūnių susitikimo darbotvarkėje nėra. Visais kitais klausimais V. Putinas esą mėgins ieškoti kompromiso su D. Trumpu.

Abiejų prezidentų viršūnių susitikimas planuojamas liepos 16-ąją Suomijos sostinėje Helsinkyje. JAV vyriausybė susitikimo temomis įvardijo įtemptus abiejų šalių santykius ir nacionalinio saugumo klausimus. D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas neatmetė galimybės, kad JAV prezidentas susitikime kalbės ir apie Rusijos grąžinimą į G7 grupę (G8).

V. Putinas ir D. Trumpas jau yra susitikę konferencijose, tačiau jų viršūnių susitikimo dar nėra buvę.

Rusija ir JAV, be kita ko, nesutaria dėl konfliktų Sirijoje ir Ukrainoje. JAV, kaip ir ES, nepripažįsta, kad 2014-aisiais aneksuotas Ukrainos Krymo pusiasalis yra Rusijos. Be to, JAV dėl spėjamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus ir kaltinimų kibernetinėmis atakomis prieš JAV energetikos tinklus ir telekomunikacijos infrastruktūrą yra paskelbusios Rusijai ekonomines sankcijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 16:19

Dėl kaltinimų kibernetinėmis atakomis JAV išplėtė savo sankcijas Rusijai, praneša agentūra „Reuters“.

Baudžiamosios priemonės pritaikytos dar penkioms Rusijos įmonėms ir trims privatiems asmenimis, pirmadienį sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas. Jie esą bendradarbiavo su Rusijos saugumo tarnyba (FSB) ir prisidėjo prie to, kad pakenktų JAV ir jų sąjungininkių saugumui.

Pasak S. Mnuchino, Rusijai, be kita ko, tenka atsakomybė dėl „NotPetya“ atakos, kuri 2017-aisiais paveikė Europą, Aziją ir Ameriką. Be to, Maskva esą rengė kibernetines atakas prieš JAV energetikos tinklus ir telekomunikacijos infrastruktūrą.

Naujos sankcijos bus taikomos įmonėms „Digital Security“, „ERPScan“, „Embedi“, „Kvant Scientific Research Institute“ ir „Divetechnoservices“. Sankcionuojami asmenys yra Aleksandras Lvovičius Tribunas, Olegas Sergejevičius Čirikovas bei Vladimiras Jakovlevičius.

JAV jau yra paskelbusios sankcijas rusų įmonėms ir asmenims dėl kibernetinių atakų per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 03:00

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas paragino Europos Sąjungą imtis sankcijų prieš buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį už tai, kad jis remia projektus, kuriuose dalyvauja Rusija. Ministras tai pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu leidiniui „Bild“.

„Svarbu, kad sankcijos būtų taikomos ne tik Rusijos vyriausybės nariams ir valstybinėms kompanijoms, bet ir tiems, kurie užsienyje remia Maskvos projektus“, – sakė Ukrainos URM vadovas.

„G. Schroederis – vienas svarbiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino lobistų visame pasaulyje. Todėl reikia išsiaiškinti, kokių veiksmų čia gali imtis ES“, – pareiškė P. Klimkinas.

G. Schroederis ėjo Vokietijos federalinio kanclerio pareigas 1998-2005 metais. Pasitraukęs iš politikos, jis ėmėsi visuomeninės veiklos ir verslo. Be kita ko, jis yra kompanijos „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininkas ir bendrovės „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas.

„Nord Stream AG“ yra vamzdyno, kuriuo į Vokietiją pumpuojamos dujos iš Rusijos, savininkė ir operatorė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.20; 00:02