Ž. K. Junkeris. EPA-ELTA nuotr.

Euro zona turi būti stabili, antraip ji žlugs, o tokiems atvejams, kaip 2001-ųjų Graikijos patekimui į valiutos sąjungą sukčiaujant, privalo būti užkirstas kelias, sako Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris.

„Euras yra mūsų visų bendra valiuta ir to jau nepakeisi. Valiutos sąjunga turi būti stipresnė nei santuoka, antraip niekas ja netikės. Būtent todėl, prieš priimant naujas šalis į euro zoną, turime atidžiau stebėti, ką gi tos valstybės darė anksčiau“, – interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ sakė J. C. Junckeris.
 
Pasak jo, viena didžiausių euro zonos klaidų buvo leidimas valstybėms pačioms pateikti savo ekonominius duomenis prieš stojant į euro zoną.
 
„Taip, Graikija 2001 m. tapo euro zonos nare suklastojusi statistinius duomenis. Tuo metu, būdamas (Liuksemburgo) finansų ministru, aš nenorėjau, kad nepriklausoma ES statistikos agentūra vertintų nacionalinius duomenis. Iki šiol dėl to kaltinu save. Dabar nepriklausoma ES statistikos agentūra, Eurostatas, gali įvertinti visų ES šalių finansų būklę. Europa mokosi iš savo klaidų“, – Bendrijos užkulisius atskleidė J. C. Junckeris.
 
Visgi paklaustas, ar būtų geriau, jei Graikija po 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės būtų palikusi euro zoną, J. C. Junckeris kategoriškai atmetė tokią galimybę.
 
„Ne. Kai šalis atsisako euro, visai euro zonai gresia žlugimas. Kol kas parama Graikijai iš tikrųjų niekam nekainavo nei vieno euro“, – kalbėjo EK pirmininkas.
Graikijos vėliava
 
Prisimindamas Graikijos skolos krizę, J. C. Junckeris tikino, kad labiausiai derybas su graikų lyderiais apsunkino tuometiniai Vokietijos politikų ir žiniasklaidos pareiškimai, esą visi graikai yra dykaduoniai.
 
„Graikų orumas tada buvo sutryptas kai kurių Vokietijos politikų ir žiniasklaidos priemonių. Lyg graikai būtų kokie korumpuoti dykaduoniai. Tai smarkiai apsunkino pokalbius su graikų lyderiais“, – interviu sakė J. C. Junckeris.
 
Euro zonai rimtą pavojų sukėlusi Graikijos skolos krizė prasidėjo 2009 m., kai Atėnai paskelbė apie 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį biudžeto deficitą. ES rekomenduoja, kad valstybės narės biudžeto deficitas nesiektų 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.25; 10:00

Dabartinė Lenkijos vyriausybė negali leisti, kad šalis būtų įtraukta į euro zoną. Tai antradienį Gdanske per rinkimų kampanijos renginį pareiškė valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
 
Jo manymu, dabartiniame ekonomikos plėtros etape Lenkija nepasirengusi priimti bendros valiutos.
 
„Euro zona šiandien yra stagnacijos forma. Joje prognozuojamas tik 1,1 proc. augimas. O mūsų šalies prognozė – 4 proc., gal net pavyks pasiekti 5 proc. Negalime leisti, kad mus įtrauktų į tą zoną. Turime nuo jos gintis, o tai – tiek Lenkijos vyriausybės, tiek Europos Parlamento uždavinys“, – teigė J. Kaczynskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.22; 06:30

E. Macronas migraciją vadina „šansu“. EPA-ELTA nuotr.

Ginče dėl pabėgėlių politikos Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas demonstratyviai parėmė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Vokietija ir Prancūzija nori, kad migracija būtų traktuojama kaip „šansas, o ne kaip nuogąstavimas“, pareiškė jis penktadienį Marselio uostamiestyje susitikęs su A. Merkel. Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis šią savaitę migraciją pavadino „visų politinių problemų šioje šalyje motina“.

Kanclerė patvirtino, kad abi šalys ateinančiais mėnesiais sieks pažangos ES lygiu pabėgėlių klausimu. „Europa šiuo klausimu turi parodyti savo gebėjimus“, – pabrėžė ji.

Susitikime Marselyje buvo kalbama ir apie „Brexit“, glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje bei euro zonos stiprinimą. „Vokietija ir Prancūzija toliau bendradarbiaus dėl ateities“, – sakė E. Macronas.

A. Merkel teigė esanti „labai optimistė, kad mes ir toliau kartu kovosime už Europą, kuri yra savarankiška ir gali savarankiškai spręsti savo problemas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.08; 08:39

Vilniuje atidarytas „Blockchain Centre“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniuje oficialiai atidarytas „Blockchain Centre“, kuris veiks kartu su analogiškais centrais Melburne ir Šanchajuje.

Centre bus ieškoma būdų, kaip praktiškai pritaikyti vis labiau pasaulyje populiarėjančią „blockchain“ technologiją.

„Tai, kad centras atidarytas Lietuvoje, rodo, kad esame puiki šalis. Tai tiesa, kad šios technologijos potencialas dar nėra atskleistas iki galo, visai kaip ir Lietuvos potencialas dar nėra iki galo atskleistas“, – atidaryme sakė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Tarptautinis centras yra pirmas toks Europoje, tikimasi, kad jame, bendradarbiaujant su kitais centrais pasaulyje, bus plėtojami „blockhain“ pagrindu kuriami produktai verslui ir viešajam sektoriui.

V. Sinkevičius Eltai teigė besitikintis, kad šio centro atidarymas, taip pat Lietuvos siekis pritraukti kuo daugiau finansinių technologijų startuolių bus signalas užsienio investuotojams kurti savo verslą Lietuvoje.

„Mes jau praėjusiais metais matėme suintensyvėjimą startuolių perkėlimo į Lietuvą, ir manau, kad mes čia turime nesustoti. Vasario pradžioje lankysiuosi Izraelyje ir pakviesiu jų startuolius vykti į Lietuvą, ir tie startuoliai, kurie nori bandyti save finansinėse technologijose euro zonoje, gali tai bandyti Lietuvoje, kuri yra sudariusi turbūt geriausias sąlygas“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.

Atidarymo metu „Blockchain Centre“ pasirašė supratimo memorandumus su Lietuvos ir užsienio verslo įmonėmis, asociacijomis ir miestų merais.

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija yra pareiškę, kad siekia Lietuvą paversti finansinių technologijų startuolių centru Europos Sąjungoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.29; 00:05

Daugiau kaip 85 proc. Čekijos gyventojų yra prieš šalies perėjimą prie euro, devyni iš dešimties čekų pritaria tam, kad aktualiais klausimais būtų rengiami nacionaliniai referendumai. Tai rodo bendrovės „Datamar“ surengtos apklausos rezultatai.

„Čekijos visuomenėje vyrauja neigiama nuomonė apie galimą šalies prisijungimą prie euro zonos. Prieš tai stojo 85,2 proc. apklausos dalyvių, iš kurių 51,2 proc. pareiškė, kad tam kategoriškai nepritaria. Perėjimą prie bendros Europos valiutos remia 14,8 proc. apklaustųjų, bet šio žingsnio būtinumu tvirtai tiki tik 4,6 proc. iš jų“, – sakoma tyrimo komentaruose.

Daugiau kaip 88 proc. čekų yra už tai, kad šaliai aktualiais klausimais būtų rengiami nacionaliniai referendumai. Šiuo metu, pagal įstatymus, plebiscitus galima organizuoti tik kraštų ir rajonų mastu.

„Datamar“ apklausa vyko pirmoje spalio pusėje, joje dalyvavo tūkstantis žmonių iš visų Čekijos regionų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.18; 00:01

Tirpsta laikas iki euro valiutos įvedimo. Iki paskirtosios 2015 m. sausio 1 d. likusias dienas ir valandas skaičiuoja švieslentė virš Lietuvos banko įėjimo.

Rugsėjo 25 dieną, kai triženklis dienų skaičius pasikeis dviženkliu, Vilniuje pirmą kartą lankysis Europos centrinio banko prezidentas Marijus Dragis (Mario Draghi). Pagal įtakingumą pasaulyje žurnalas „Forbes“ jį jau kelintus metus įtraukia į pirmąjį dešimtuką.

Continue reading „Įtakingiausias Europos bankininkas „Ponas Kitur““

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt šiandien pateikia keletą ištraukų iš publikacijų, kurių autoriai vertina ekonominius Latvijos pasiekimus. Tiesa, vokiškuose straipsniuose kalbama ne vien apie malonius dalykus. Esama ir Latvijai nepalankių versijų. Daug dėmesio skiriama euro problematikai: ar ši Baltijos valstybė pajėgi įsivesti eurą, kuo ši valiuta naudinga arba nenaudinga Latvijai, kokių ekonominių sustiprėjimų latviai gali tikėtis turėdami eurą…

Bet kokiu atveju Lietuvai privalu kuo daugiau žinoti apie savo artimiausią kaimynę – Latviją. Taip pat – ir apie jos ekonomiką.

Continue reading „Latviją pavadino šalimi, skirta „Liuksemburgo skurdžiams““

Baltijos valstybės sėkmingai atsitiesė po ekonominės krizės ir demonstruoja sveiką, optimistišką augimą.

Vokiškas „Spiegel Online“ ta proga neseniai paskelbė išsamų interviu su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite, kuri tvirtina, jog itin griežtos taupymo priemonės yra būtent politinės valios klausimas.

Vokiškam leidiniui duodama išskirtinį interviu Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė taip pat pateikė argumentų, kodėl Lietuva norinti stoti į euro zoną nepaisant visų esamų ir būsimų finansinių Europos Sąjungos krizių.

Continue reading „Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Tai – ne euro zonos, o skolų krizė““

Vienu iš pagrindinių ūkio augimo variklių šiuo metu pelnytai įvardijamas eksportas, kurio laukia nauji iššūkiai – investicijos ir inovacijos pramonėje. Nepaisant sulėtėjusio Rusijos BVP augimo, paaštrėjusios euro zonos skolų krizės, Lietuvos eksporto plėtra neparanda pagreičio.

Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, eksportas gali po įvairiausių šokų greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir toliau sėkmingai augti. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt.

Continue reading „Lietuvos gamintojų eksportas gali augti net ir lėtėjant didžiosioms eksporto rinkoms“

Šiuo momentu, kai skamba tiek neramių prognozių apie euro likimą, Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis deda pastangas, kad Latvija įstotų į valiutos sąjungą 2014 metais, praneša ABC.

„Mes nematome jokios euro krizės. Euras išlieka stipri valiuta. Eurais saugoma ketvirtadalis pasaulinio valiutos rezervo“, – taip paaiškino politikas Latvijos sprendimą interviu žurnalistui Albertui Sotiljai. Pasak V.Dombrovskio, vyksta tiktai „taškinė finansinė–ekonominė krizė atskirose euro zonos šalyse“.

Continue reading „Latvija nori prisijungti prie euro zonos, nes įsitikinusi, esą Ispanija įveiks krizę“

cyprus_

Didžiausias Kipro bankas, išgyvenantis sunkius laikus kaip ir kiti bankai, svetainėje išdidžiai praneša, kad jo bendradarbiai gerai moka rusų kalbą. Taip rašo “The New York Times”. „Tiesa, neaišku, ar jie vartoja rusišką žodį strižka“, – ironizuoja žurnalistas Landonas Thomas-jaunesnysis.

Turimomis žiniomis valdininkai Briuselyje ir Berlyne svarsto nevienareikšmišką planą, reikalaujantį, kad Kipro bankų indėlininkai susitaikytų su santaupų nuostoliais. „Rusijos piliečiai, kuriems Kipre priklauso apie penktadalis visų indėlių bankuose, smarkiai nukentės“, – sakoma straipsnyje. Beje, Europos Sąjungos derybos su Kipru dėl antikrizinio kredito jau artėja į pabaigą.

Continue reading „Ar indėlininkai privalo apmokėti Kipro bankų gelbėjimą?“

nobelio_premija

Spalio mėnesį No­be­lio ko­mi­te­tas pa­skel­bė pre­mi­jas.

No­be­lio tai­kos pre­mi­ja, ku­ri su­lau­kia di­džiau­sio dė­me­sio, bu­vo pa­skir­ta Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES) už dau­giau kaip pu­sę am­žiaus trun­kan­čią tai­ką že­my­ne, ku­rį dras­kė du pa­sau­li­niai ka­rai.

Toks pa­si­rin­ki­mas su­lau­kė ir pa­gy­rų, ir pa­juo­kos. No­be­lio ko­mi­te­to pa­reiš­ki­me ra­šo­ma, kad ES ir jos pirm­ta­kai jau še­šis de­šimt­me­čius pri­si­de­da prie tai­kos ir su­si­tai­ky­mo pro­ce­sų bei de­mo­kra­tijos ir žmo­gaus tei­sių už­tik­ri­ni­mo.

Continue reading „Kam paskirtos 2012-ųjų metų Nobelio premijos“

valdis-dombrovskis

Krizės apimtose euro zonos valstybėse sumažinus algas ir pensijas, būtina sumažinti atlyginimus ir Briuselio valdininkams, – taip mano Latvijos ministras pirmininkams Valdis Dombrovskis.

Skolų krizės laikais euro zonoje būtina sumažinti ir išlaidas Europos Sąjungos aparatui, – tokia Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio nuomonė. „Sunku paaiškinti krizės apimtų šalių piliečiams, kodėl jų pensijos mažinamos, o atlyginimai Briuselyje ir toliau auga“, – pareiškė Latvijos politikas interviu vokiečių portalui bild.de. Todėl, anot V.Dombrovskio, būtina sumažinti darbo užmokesčius ES valdininkams.

Continue reading „Latvija ragina sumažinti Europos valdininkų algas“

latvija_prop

Nors pastaruoju metu didžiausia yra Graikijos finansinė krizė ir sunkios jos  perspektyvos eurozonoje, Latvija aktyviai siekia narystės vieningos valiutos sąjungoje. Šios valstybės taupymo programa pateikiama kaip sėkmės pavyzdys. Čia –  interviu su Latvijos finansų ministru Danieliu Pavlutu santrauka.

Paklaustas apie šalies bankų sistemos stabilumą, jis atsakė, kad pasitikėjimas ekonomikos ir finansų sektoriais ir toliau išlieka trapus, tačiau pati bankų sistema šiandien yra visiškai kitokia nei 2008-aisias metais. Latvijoje veikiantys bankai, pasak D.Pavluto, yra vieni iš stipriausių ir stabiliausių. 

Continue reading „Latvijos finansų ministras Danielius Pavlutas: „Euras išlieka mūsų tikslu““

merkel_graikija

Kri­zę iš­gy­ve­nan­čiai Grai­ki­jai vi­sa pra­ėju­si sa­vai­tė bu­vo ypač lem­tin­ga. Eko­no­mi­nė-fi­nan­si­nė kri­zė, ku­rios iš­spręs­ti ne­ga­li ES po­li­ti­kai, per­au­go į po­li­ti­nę Grai­ki­jos kri­zę, kai po sti­chiš­kų so­cia­lis­to Gior­gos Pa­pan­dre­ou vy­riau­sy­bės veiks­mų ji fak­tiš­kai žlu­go. Sek­ma­die­nio va­ka­rą po Grai­ki­jos vy­riau­sy­bės po­sė­džio pa­ga­liau bu­vo su­tar­ta dėl nau­jos ko­a­li­ci­nės vy­riau­sy­bės. G. Pa­pan­dre­ou įpė­di­nis pa­skir­tas pir­ma­die­nio ry­tą. 

Tikėtina, kad juo ta­ps garsus ekonomistas Lucas Papademos. Dėl bū­si­mos na­cio­na­li­nės vie­ny­bės vy­riau­sy­bės sek­ma­die­nį de­rė­jo­si G. Pa­pan­dre­ou, opo­zi­ci­jos (cen­tro de­ši­nių­jų) ly­de­ris An­to­nis Sa­ma­ros bei ša­lies pre­zi­den­tas Ka­ro­los Pa­pou­lias. Grai­ki­jos pre­zi­den­tas pa­ti­ki­no, jog vos bus pa­skelb­tas nau­jas vy­riau­sy­bės va­do­vas, ša­lies par­ti­jos bus kvie­čia­mos bur­tis į nau­ją vy­riau­sy­bę.

Continue reading „Graikijos krizė išsprendė Europos Sąjungos krizę?“

VioletaKlyviene_2

Vakar paskelbtos išankstinio BVP įverčio tendencijos rodė gana netikėtas ypač sparčiai atsigaunančios ekonomikos tendencijas – BVP šoktelėjo iki 6,9 proc. ir buvo didesnis nei mes prognozavome (5,1 proc.), bei ženkliai viršijo Bloomberg naujienų agentūros skelbtų ekonomistų vidurkį (5,1 proc.).

Nors detali statistika nėra skelbiama, tačiau akivaizdu, kad atsigauna ne tik eksportas, bet ir vidaus paklausa.

Kovo mėnesį išliko spartūs mažmeninės prekybos atsigavimo tempai, sparčiai augo pramonė. Palankios išlieka ir eksporto tendencijos. Lietuvos eksporto krypčių orientacija į Rusiją, Vokietiją, Lenkiją ir toliau išlieka aiškiu pranašumu.

Pastarosios ekonomikos atsigavimo tendencijos sukuria tvirtą pagrindą tikėtis pakankamai sparčių ekonomikos atsigavimo tempų 2011 metais. Mes prognozuojame, kad BVP augimas šiais metais gali viršyti 4 proc. (bazinė prognozė).

Continue reading „Augimo tendencijos tampa labiau subalansuotos“