Paryžius, gruodžio 14 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos prokurorai atliko kratas prezidento Emmanuelio Macrono partijos ir JAV konsultacijų įmonės „McKinsey“ biuruose, vykdydami tyrimą dėl Prancūzijos lyderio rinkimų kampanijos finansavimo.
Tyrimas pradėtas spalio pabaigoje dėl įtarimų netinkamu rinkimų kampanijos sąskaitų tvarkymu ir palankumu per E. Macrono prezidento rinkimų kampanijas 2017 ir 2022 metais, trečiadienį pranešė Paryžiaus prokuratūra. Ypač norima išsiaiškinti, ar E. Macronas teisėtai pasinaudojo pasaulinės konsultacijų milžinės paslaugomis. Jos atžvilgiu Prancūzijoje nuo pavasario taip pat vykdomas mokestinis tyrimas.
Pasak prokuratūros, kratos atliktos „McKinsey“ biuruose Paryžiuje, E. Marcono politinės partijos „Atgimimas“ būstinėje bei partijos finansavimo asociacijos biuruose.
Vadinamąją „McKinsey aferą“ Prancūzijoje lydi kritika dėl didelių E. Macrono vyriausybės išlaidų užsienio konsultantams. E. Macrono valdymo laikotarpiu Prancūzijos vyriausybės išlaidos užsienio patarėjams gerokai išaugo. Taip pat viešai atskleista, kad „McKinsey“ bent dešimtmetį nemokėjo jokių mokesčių Prancūzijoje. Bendrovė tvirtina, kad laikosi įstatymų.
Prokurorai dabar tiria, ar per savo prezidento rinkimų kampanijas E. Macronas gavo iš „McKinsey“ neskelbiamą paramą, kurią turėjo atskleisti kampanijos finansavimo dokumentuose.
Prancūzijos įstatymai griežtai riboja kandidato kampanijos išlaidas. Tačiau būta daug kaltinimų, kad politikai nuslepia išlaidas arba manipuliuoja sąskaitomis faktūromis, kad nuslėptų neteisėtas, biudžeto ribas viršijančias išlaidas.
Konkuruojančios šalys suskubo kviestis Rusijos pinigus, įstrigusius Kipre, pažymi "The Financial Times". Žurnalisto Ričardo Milnio nuomone, ypač išsiskiria Latvija. „Kipro teisininkai, dirbantys su klientais iš Rusijos, sako: kai buvo paskelbtas Kipro gelbėjimo planas, tiesiog po kelių valandų su jais susisiekė Latvijos bankai“, – sakoma straipsnyje.
Tiesa, oficialioji Ryga įtikinėja, kad jokio pinigų srauto iš Kipro nėra, pabrėždama, kad šalis tikisi pereiti prie euro. „Šiuo momentu mes nepastebime jokio Kipro pinigų srauto į Latviją. Į tą šalį atkreiptas dėmesys, ir mes neketiname konkuruoti dėl tų pinigų“, – sakė interviu laikraščiui Valdis Dombrovskis, Latvijos ministras pirmininkas.
„Kapitalistai pasirengę parduoti mums virvę, su kuria mes juos pakarsime“, – sakė Vladimiras Leninas. Jo įpėdiniu Kremliuje Vladimirui Putinui Kipras patvirtina, kad toks posakis teisingas“, – rašo Edvardas Lukasas leidinio "Daily Mail" straipsnyje.
„Vakarų finansinės problemos tapo jų Achilo kulnu. Godumas ir naivumas įtraukė ES narį, užimantį svarbią strateginę vietą, į riziką atsidurti Rusijos rankose“, – mano Edvardas Lukasas.
„Tikėtinas rezultatas bus nauda Kremliui, kuris pasiruošė gauti karinę jūrų bazę ir priėjimą prie dujų telkinių. Europai tai bus pažeminimas“, – tvirtina straipsnio autorius E.Lukasas.
Vieninga valiuta turi prisidėti prie Europos politinės ir ekonominės integracijos. Dabar ji stumia vieną iš savo silpniausių valstybių į režimo, kuris tik kalba apie demokratinius idealus, glėbį, rašo leidinys.
Jeigu nebūčiau matęs savo akimis, niekada nepatikėčiau, kad mes esame valdomi tokių žmonių, kokius matėme vakar Seime, vykstant Seimo posėdžiams. Trūksta žodžių. Per kelias valandas buvo tiek primeluota, tiek išsisukinėta, klaidinta, klastota, kad sveikas protas to sutalpinti niekaip nepajėgia.
Dabar jau galima neabejoti – tie trys teisiamieji per artimiausius ketverius metus sėdės Seimo minkštose kėdėse ir tyčiosis iš valstybės.
Štai kaip žemai mes nupuolėme! O jau atrodė, kad Viktoras Uspaskichas priėjo liepto galą. Algirdas Butkevičius dievagojasi – socialdemokratai balsuos tik už kaltinamųjų Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimą. Konservatoriai, socialliberalai sako tą patį – tik teismas gali nuspręsti, kalti jie ar ne. Seimas ne teisėjas, ši byla ne politinė.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis kreipėsi į Seimą dėl finansinėmis machinacijomis kaltinamų Darbo partijos narių Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinės neliečiamybės panaikinimo. D. Raulušaitis pažymėjo, kad Prokuratūra šiuos Darbo partijos atstovus Seime prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jų laisvę.
Jo teigimu, į Generalinę prokuratūrą dėl V. Uspaskicho, V. Gapšio ir V. Vonžutaitės imuniteto panaikinimo kreipėsi Vilniaus apygardos teismas. „Darbiečių“ pirmininkas V. Uspaskichas, Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju neseniai išrinktas V. Gapšys ir V. Vonžutaitė kaltinami sukčiavimu.
Buvusiems banko „Snoras“ akcininkams ir vadovams Raimondui Baranauskui ir Vladimirui Antonovui š.m. birželio 1 d. išduoti nauji Europos arešto orderiai (EAO).
Atnaujinti EAO buvo būtini, nes baudžiamosios bylos tyrimas po pirmųjų EAO išdavimo įtariamiesiems nebuvo sustojęs – jis buvo labai intensyviai tęsiamas.
Dėl to buvo papildyti įtarimai: V. Antonovui – naujomis trimis nusikalstamomis veikomis, R. Baranauskui – vienu nauju nusikalstamos veikos epizodu. Atsižvelgiant į tai, š.m. gegužės 28 d. prokuroras priėmė naujus nutarimus V. Antonovą ir R. Baranauską pripažinti įtariamaisiais.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt savo skaitytojams siūlo atkreipti dėmesį, kaip į banko “Snoras” bankrotą žvelgia mums “draugiška” Rusija. Omenyje turime “The Moscow post” pasirodžiusią Nikolajaus Sokolskio publikaciją “Lietuvių – britų sąmokslas”.
Minėtame rašinyje įrodinėjama, esą Lietuvos vyriausybė neturėjo jokių rimtų priežasčių nacionalizuoti banką „Snoras“, taip pat pabrėžiami ir akcentuojami Vladimiro Antonovo nuopelnai stiprinant Lietuvos bankų sistemą. Tuo pačiu įrodinėjama, esą Didžioji Britanija taiko dvigubus standartus išduodant įtariamuosius. Tiksliau tariant, Lietuvai įtariamuosius atiduoda neabejotinai lengviau nei Rusijai.
Apie 1985 metus Kremliuje SSRS ekonominio kracho akivaizdoje buvo nuspręsta, kad nomenklatūriniai komunistai, nusipelnę kagėbistai ir jų vaikai turi tapti kapitalistais ir toliau valdyti „liaudies mases“.
Kremliaus bonzoms ir jų satrapams Lietuvoje nusibodo vien skaityti KGB ataskaitas apie pūvantį Vakarų kapitalizmą bei apie pinigų galios teikiamus malonumus, kai jų nereikia slėpti. Jie jėga pasisavino tai, kas dar turėjo vertę pasaulio rinkose – naftos ir dujų telkinius, metalus ir kitka, o už gautus pinigus pradėjo pirkti nuosavybę Vakaruose, ypač Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Tuo požiūriu labai charakteringa yra skandalo Lietuvos „Snoro“ banke autoriaus Rusijos piliečio ir Londono gyventojo Vladimiro Antonovo „karjera“.