Rizikos kapitalo fondo „Nexture Ventures“ vadovas Ilja Laursas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Valstybės, taikydamos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reguliavimus finansų institucijoms, šioms užkrauna prievoles, kurias iš tiesų turėtų vykdyti teisėsauga, mano rizikos kapitalo fondo „Nexture Ventures“ vadovas Ilja Laursas. Verslininkas pastaraisiais metais tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje valstybių taikomus reguliavimus vadina prievarta prieš finansines institucijas.
„Valstybės yra pasirinkusios kelią, kurį aš vadinu atviru finansinių institucijų reketu. Bankams, draudimo kompanijoms, fondams, finansų institucijoms yra sakoma: arba jūs užtikrinkite, kad nebūtų teroristų pinigų plovimo ir t.t., arba mes jus bausime ir atimsime visas licencijas“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė I. Laursas.
Verslininkas pabrėžia, kad įmonių finansavimas ar sąskaitos atidarymas banke yra visiškai skirtingas procesas nei kliento įgyto turto teisėtumo tikrinimas.
„Mano asmeniniu vertinimu, tai yra bandymas paversti tradicinius, didžiuosius fundamentinius finansinius žaidėjus policininku, atliekančiu valstybės darbą. Tikrinti, ar pinigai sąskaitoje yra teisėtai ar neteisėtai uždirbti, neturėtų būti banko prievolė. Čia yra kitas procesas. Tai yra teisėtvarkos, o ne finansinio žaidėjo klausimas, bet valstybėms patogiau reikalauti to iš finansinio žaidėjo“, – mano jis.
Kontrolė
Pasak „Nexture Ventures“ vadovo, valstybės, užuot vykdžiusios savo funkcijas, pasirinko eiti lengviausiu keliu, tiesiog sugriežtinant finansinių institucijų reguliavimą. Dėl pradėtų taikyti reikalavimų, I. Laurso teigimu, bankai ir kitos įstaigos neretai atsisako pradėti bendradarbiavimą su tam tikrais netipiniais verslais, kadangi dėl biurokratinių reikalavimų kylantys kaštai yra tiesiog per dideli.
„Priežiūros institucijos labai griežtai žiūri į amerikietiškų kompanijų finansų kontrolę. Jeigu kalbame apie kokį nors Lietuvos banką, tai atitikti visus biurokratų reikalavimus, keliamus pinigų pervedimui iš Amerikos į Lietuvą, yra misija neįmanoma arba kaštai yra tiesiog per brangūs. Bankui paprasčiau atsisakyti aptarnauti“, – aiškino verslininkas, kartu pridurdamas, kad dėl keliamų biurokratinių reikalavimų vienai įmonei, norint pradėti veiklą Lietuvoje, būtų reikėję finansų įstaigai pateikti buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo asmens tapatybės dokumento kopiją.
„Viena iš biurokratinių prievolių yra atsekti galutinį naudos gavėją. Realybėje tai reiškia, kad jeigu į tave investuoja koks nors amerikietiškas fondas ar kompanija, tai reikia fiziškai pristatyti notaro patvirtintus pasus visų piliečių, kurie stovi už to fondo. Kuo didesni fondai, tuo svarbesni žmonės stovi už to fondo. Vienas startuolis turėjo pristatyti notaro patvirtintą Trumpo paso kopiją, nes jis stovėjo už fondų, kurie norėjo į Lietuvą investuoti didelius pinigus“, – sakė I. Laursas. Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Finansinė sistema netinkama investicijoms
Anot I. Laurso, dėl itin griežtų finansinės priežiūros taisyklių, bankai suvaržo net ir smulkius verslo atsiskaitymus.
„Šiandien pervesti pinigą iš kažkur į kažkur yra loterija. Ir nesvarbu suma, ir mikrosumos dingsta, nepasirodo, užšaldomos. Nes kai bankus verčia ir grasina nubausti ar kitaip paveikti, bankai atsisako dirbti – tiesiog neaptarnauja smulkių, netipinių verslų ar investuotojų“, – sakė I. Laursas.
„Neduok Dieve, turi amerikietišką pasą, nesvarbu, kad Lietuvoje gyveni, (…) esi vienas iš tūkstančio, dėl tavęs bankui reikia vykdyti priežiūrą, susijusią su Amerika, ir viskas. Pasekmės labai baisos“, – sako jis.
Pinigai. Slaptai.lt foto
Verslininko teigimu, smulkus verslas ir mažesnio kapitalo investuotojai dėl to neturi galimybių užsitikrinti finansavimą, esą aptarnauti smulkesnius rinkos žaidėjus investiciniams fondams dėl galiojančių griežtų procedūrų tiesiog finansiškai neapsimoka. Anot jo, Lietuvoje retai aptarnaujamos mažesnės nei 100 tūkst. eurų investicijos.
„Tai yra nuostolinga, nes kai reikalaujama tiek biurokratijos, patikrinimų ir priežiūros, išlaikyti atskirus etatus, vykdyti atskirą kontrolę pasirodo, kad smulkūs klientai yra labai nuostolingi, atsisakoma juos aptarnauti ir viskas“, – sako I. Laursas.
Pasak jo, pinigų pervedimai iš užsienio į Lietuvą yra itin apsunkinti. Kai kurios šalys yra diskriminuojamos, pavyzdžiui, Lietuva atmetė 300 mln. eurų vertės investicijas iš Indijos dėl neva abejotinos indiškų lėšų kilmės.
„Finansinė sistema ne tik kad netinkama investicijoms, bet dar priešinasi joms. Tad ir negalima stebėtis, kad jos nevyksta“, – apibendrino verslininkas.
Kai gyvenimas Lietuvoje dėl pandemijos ir įvesto koronaviruso sulėtėjo visose sferose, STT baruose net plika akimi nesunku yra užmatyti šios tarnybos veiklos paūmėjimus arba net kažkokį karštligiškumą, diena iš dienos girdint pranešimus apie kovos prieš korupciją naujas pergales, suimtus nenaudėlius, pradėtas ikiteismines bylas. STT įsisiautėjo ne juokais!
O ar tai – blogai, – paklaus koks nors pilietis. Žinoma, viskas tik į gerą šiame geriausiame iš geriausių pasaulyje, nors čia išlieka maža abejonė dėl to – ar su koronaviruso pasklidimu mūsų padangėje vagys, kyšininkai ir kitoks brudas visiškai prarado budrumą ir atsargumą, tapdami lengvu pareigūnų grobiu demaskavimų paūmėjimo fiestoje, prasidėjusioje su nauja prezidento kadencija? Vis tik neduoda ramybės bloga analogija iš tų laikų, kai praeitą kartą, siekdami įsiteikti, STT vyrukai Gedvydo Vainausko skalpą tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė anosios gimimo dienos proga https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-septyni-ziniasklaidos-gundymai-lietuvoje/, taigi niekas negali būti užtikrintas, jog ir šįkart viena iš specialiųjų tarnybų nesieks įsiteikti naujai išrinkto prezidento nevykėliams patarėjams, kurie siūlo prezidentui išplėsti slaptųjų tarnybų teises, įtvirtinti jų nekontroliuojamumą. Net nekalbu apie tą menkai tikėtiną atvejį, kad pats prezidentas, pagrįstai ar nepagrįstai pelnęs silpno prezidento reputaciją, siekdamas užčiaupti burnas ir pasirodyti kietu biču, savo vienasmeniu apsisprendimu užsiundytų kovinius šunis prieš pilietinę visuomenę…
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.Antrankiai
Jau girdžiu sakant, kad niekuo nenusikaltusiam žmogui nėra ko baimintis, esą nereikia baidytis savo šešėlio. Tai tiesa, nėra ko baidytis savo šešėlio, tačiau didėjantis STT šešėlis dėl gausėjančių nuorodų apie tarnybos pomėgį falsifikuoti faktus, klastoti įrodymus ir rengti demokratinės šalies institucijai netinkamas provokacijas, neįkvepia optimizmo.
Kaip dabar atrodo man pačiam, visi ką tik išsakyti mano žodžiai ir pretenzijos iškart prarastų prasmę, jeigu nepasakočiau apie liūdną savo patirtį, kai maždaug prieš keletą dešimtmečių, dėstytojaujant viename Kauno universitete, STT ar panaši institucija bandė jūsų nuolankiam tarnui įbrukti kyšį, o, to nepavykus padaryti, operacijoje dalyvavę vyrukai kone pagrasino fiziniu susidorojimu. Įsivaizduokite situaciją: prieš korupciją kovojanti institucija siūlo pasirinkti – arba imi kyšį, arba gausi į snukį?.. Tai tikrai ne retorikos pratybos!
Labai aiškiai ir viešai pareiškiu, kad niekados niekam nesu teikęs nė mažiausio preteksto pagalvoti apie tai, kad galėčiau parsiduoti. Mano dėstomas dalykas profiliniuose universitetuose buvo šalutinė disciplina, todėl net ir nesimokantiems studentams greitai surašydavau teigiamus pažymius, blogiausiu atveju reikėdavo ateiti antrą kartą į egzamino perlaikymą, tačiau nebuvo tokio nutikimo, kad atsiskaitymai už įgytas ar neįgytas žinias užtruktų ilgiau. Todėl nemėgau tų studentų, kurie tokioje paprastoje situacijoje dar ieškodavo užtarimo (pasitaikė tik keletą kartų), dabar nesu visiškai tikras, kad tokiu atveju jų pažymys bent iš dalies nenukentėdavo.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dėl teisybės reikia paminėti ir tą išimtį, kai pradėjus dirbti su studentais sovietiniais laikais vadinamame institute, prieš pirmą mano biografijoje egzaminą egzaminuotojo statuse į kabinetą užsuko prodekanas, kuris dekano vardu paprašė parašyti gerą pažymį vienam neakivaizdinių studijų studentui, tarpininko žodžiais tariant, kaskart gelbstinčiam dekaną, kai sugenda jo mašina (sovietiniais laikais reikėdavo išlaukti dideles eiles mašinų remonto dirbtuvėse). Ieškodama tokios išeities padėties, kad vilkas liktų sotus, o avis (mano sąžinė) nenukentėtų, studentų auditorijai tąkart pareiškiau, kad jų dekanas paprašė už vieną studentą, tačiau aš proteguojamojo pavardę pamiršau, todėl gerus įvertinimus parašysiu visiems atvykusiems į egzaminą. Tas dekanas vėliau ne kartą sutikęs mano vyresniuosius kolegas klausdavo apie mane: iš kur jūs ir atkasate tokius prietrankas?
Tačiau štai nepriklausomybės laikais išaušo X diena, kai per kelias savaites forsuotu pavidalu buvau gundomas didelėmis pinigų sumomis parašyti teigiamą egzamino pažymį, nors mano dėstomo dalyko pažymiai paprastai būdavo teigiami be jokių papildomų insinuacijų.
Studentė prieš egzaminą pateikė vadinamąją studijų knygutę su stambiomis kupiūromis, o kai atkreipiau į tai visos auditorijos dėmesį – iš pradžių to net bandė išsiginti. Po kelių dienų egzamino metu buvau iškviestas išeiti už durų, kur keli dėdės bandė įgrūsti į kišenę taip pat kažkokius velnio pinigus. Dar juokingiau buvo kitą kartą tos pačios sesijos metu, kai leidausi į kojas, kad atsikratyčiau įkyriai siūlančiųjų kyšį pertraukos tarp egzaminų metu, o grįžęs į fakultetą buvau apstotas trijų raumeningų vyrukų, neslepiančių savo ketinimų griebtis fizinės prievartos, o vienas iš jų pro sukąstus dantis iškošė – kodėl nepaėmei?..
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jeigu leisite, šią situaciją, kurią norėčiau pamiršti, bet to nesugebu padaryti, nusakysiu tokiais žodžiais – kaip aš tąsyk užuodžiau kanopų dvoką? Jaučiu iki šiol, kad tokį pažeminimą, kai tave pabandė išprievartauti gyvulys, galima nuplauti tik krauju. Jeigu žinočiau tikslias tokios provokacijos užmanytojų koordinates, rimtai pamokyčiau, nežiūrit to, kokiais specialiųjų įgaliojimų pažymėjimais toks mėšlavabalis pridengia savo menkystę.
Ar ši provokacija, bandant įkišti kyšį, buvo kažkas panašaus į neapykantos nusikaltimą, kai nusususio mentaliteto pareigūnas, tarkime, pajunta baisų pasidygėjimą žmogumi, kalbančiu apie Immanuelio Kanto moralės sampratą, kraupią panieką dėstytojui, nedalyvaujančiam galios žaidimuose, bet pakylėtu tonu bylojančiam apie nepriklausomybės stebuklą? O gal viskas yra dar banaliau, tarkime, koks nors specialiųjų tarnybų debiliukas taip bandė atkeršyti universiteto dėstytojui už jo atžalai parašytą pažymį, netenkinantį liguisto įsivaizdavimo apie atžalos sugebėjimus.
Bijau, kad neseniai užstojusių keistų pervartų laikais tokių debiliukų poreikis vėl sustiprės.
FNTT
Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Nerijaus Valatkos galimai neteisėtų veiksmų tarnyboje pradėtas ir tarnybinis tyrimas, kurį atlikus bus sprendžiamas pareigūno atleidimo iš tarnybos klausimas.
Ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti ir FNTT vyriausiajam tyrėjui N. Valatkai, vyksta dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo. Tyrimą atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Dėl N. Valatkos galimai nusikalstamų veiksmų pati FNTT kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dar 2019 metais. Nuo to laiko tarnyba nuolat bendradarbiauja pradėtame ikiteisminiame tyrime su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generaline prokuratūra. Sprendimą dėl pareigūno N. Valatkos nušalinimo jau artimiausiu laiku priims ikiteisminio tyrimo teisėjas.
„Galiu užtikrinti, kad apie šį atvejį tarnybai buvo žinoma nuo pat pradžių, ir mes patys iš karto informavome kitas tarnybas apie galimas nusikalstamas veikas ar korupcinio pobūdžio nusižengimus. Apibendrindamas galiu pasakyti, jog sistema išsivalė ir jokių galimybių paveikti ją iš išorės nebėra, ir kol aš esu FNTT direktorius, tie seni laikai nebegrįš“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Finansinių nusikaltimų tarnybos direktorius, generolas Antoni Mikulskis.
Pasak A. Mikulskio, pernai tarnyba pradėjo iš viso 352 naujus ikiteisminius tyrimus, o 353 tyrimus baigė, buvo ištirtos 555 nusikalstamos veiklos. Tyrimuose išaiškinta daugiau nei 49,9 mln. eurų žala.
Buvęs D. Trumpo advokatas M. Cohenas prisipažino vengęs mokėti mokesčius. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas prisipažino esąs kaltas dėl nusikaltimų, susijusių su mokesčių vengimu ir finansinės drausmės pažeidimu.
Kaip pareiškė antradienį žurnalistams Niujorko prokuratūros atstovas, M. Cohenas nesumokėjo 1,3 milijono dolerių mokesčio už 4,3 milijono dolerių pajamų, gautų 2013-2016 metais.
Kartu jis prisipažino neteisėtai gavęs 500 tūkstančių dolerių kreditą, taip pat dalyvavęs finansuojant vieno iš kandidatų į JAV prezidentus rinkimų kampaniją.
Be to, M. Cohenas prisipažino sumokėjęs dviem moterims, anksčiau turėjusioms intymių ryšių su D. Trumpu, kad jos neskelbtų šios informacijos. Pasak advokato, tai buvo padaryta paties D. Trumpo nurodymu. Kaip praneša naujienų agentūra „The Associated Press“, M. Cohenas pareiškė turįs informacijos, kuri „sudomins“ specialųjį prokurorą Robertą Muellerį, tiriantį Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.
Antradienį dar vienas D. Trumpo bendražygis – buvęs jo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafort – prisiekusiųjų žiuri buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamų finansinių nusikaltimų.
Komentuodamas šį sprendimą, prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad P. Manafortas yra geras žmogus ir jam jo gaila.
Polas Manafortas. EPA-ELTA nuotr.
Taigi buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas pasirengęs suteikti bet kokią informaciją specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui, tiriančiam Rusijos kišimąsi į Amerikos prezidento rinkimus 2016 metais. Tai antradienį televizijos kanalui MSNBC pareiškė vienas iš M. Coheno advokatų Lanny`is Davisas.
„Galiu pasakyti, jog M. Cohenas žino apie dalykus, kurie turėtų labai sudominti specialųjį prokurorą, ir mielai papasakos jam visa, ką žino“, – teigė L. Davisas.
Anot teisininko, omenyje turimas „ne tik galimas sąmokslas, kuriuo buvo siekiama pakirsti Amerikos demokratiją per rinkimus 2016 metais, bet ir programišių įsilaužimo fakto pripažinimas“. Advokatas leido aiškiai suprasti, kad jo klientas turi R. Muellerį dominančios informacijos apie D. Trumpo sūnaus ir advokatės iš Rusijos susitikimą, įvykusį 2016 metų birželį. Kaip pabrėžė L. Davisas, dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas iš anksto žinojo apie rengiamą susitikimą, nors tai neigia.
D. Trumpas jaunesnysis anksčiau prisipažino, jog 2016 metų birželį susitiko su advokate iš Rusijos Natalija Veselnickaja, kad gautų kompromituojančios medžiagos apie Demokratų partijos kandidatę į JAV prezidentus Hillary Clinton.
Kaip pranešė AP, Niujorko federalinis teismas antradienį už 500 tūkstančių dolerių užstatą paleido M. Coheną iki gruodžio 12 d., kada jam bus skelbiamas nuosprendis. Buvęs D. Trumpo advokatas prisipažino esąs kaltas pagal aštuonis kaltinimo punktus, įskaitant vengimą mokėti mokesčius, rinkimų kampanijos finansavimo taisyklių pažeidimą, machinacijas bankininkystės srityje, melagingų duomenų pateikimą finansinėms organizacijoms.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
M. Cohenas sudarė sandorį su teismu, pripažindamas savo kaltę mainais į galimą bausmės sušvelninimą. Pagal susitarimo sąlygas, jis neskųs nuosprendžio, numatančio skirti jam laisvės atėmimo bausmę nuo 46 iki 63 mėnesių.
Kaip pažymi AP, M. Cohenas iš esmės prisipažino pažeidęs D. Trumpo rinkimų kampanijos finansavimo taisykles, kad padarytų poveikį jų baigčiai. Pažeidimo esmė – netikslinis rinkimų kampanijai skirtų lėšų naudojimas. Dalis šių lėšų buvo sumokėta už tylėjimą dviem moterims, prabilusioms apie savo intymius ryšius su dabartiniu JAV prezidentu.
Teisme M. Cohenas neįvardijo nei šių moterų, nei D. Trumpo, patikslina AP. Jis tik sakė dirbęs su „kandidatu į JAV prezidentus“. Bet teismo dokumentuose nurodytos datos ir sumos sutampa su dviejų moterų – buvusios pornografinių filmų aktorės ir striptizo šokėjos Stephanie Clifford ir buvusio žurnalo „Playboy“ fotomodelio Karen McDougal – istorijomis.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras priėmė sprendimą baigti pusketvirtų metų trukusį ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje pareikšti įtarimai partijai Tvarka ir teisingumas ir šešiems fiziniams asmenims.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša spaudos konferencijoje sakė, kad pranešti įtariamiesiems ir jų gynėjams apie tyrimo pabaigą ir supažindinti juos su tyrimo medžiaga pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnams.
„Korupciniais ir susijusiais įtarimais įtariama partija ir šeši fiziniai asmenys. STT pareigūnai surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Įtariama, kad politinė partija gavo didesnės nei 1 mln. 200 tūkst. litų (daugiau nei 350 tūkst. eurų – ELTA) naudos“, – sakė M. Jovaiša.
STT ikiteisminis tyrimas dėl galimo turto iššvaistymo, apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo pradėtas 2014 m.
Politinei partijai Tvarka ir teisingumas yra pateikti įtarimai prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu, veikiant bendrininkų grupėje bei apgaulingos apskaitos tvarkymu.
Šių metų balandžio viduryje prokuroras laikinai apribojo nuosavybės teisę į partijai Tvarka ir teisingumas pirmajam šių metų pusmečiui paskirtus valstybės biudžeto asignavimus (223 tūkst. 814 eurų).
„Tai didelis tyrimas, atlikta daugybė apklausų, atlikti finansiniai patikrinimai apie 15 įmonių, skirta teismo ekspertizių centrui ne viena užduotis, daugybės finansinių dokumentų apžiūra, kratos“, – vardijo STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų buvo 15, dabar – 7, įskaičiuojant juridinį asmenį.
Prokuroro M. Jovaišos teigimu, įtariamųjų sumažėjo, nes ne jų visų veiksmuose nustatyti nusikalstamų veikų požymiai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, partija veikė per atsakingąjį sekretorių, kuris susitarė su verslininku R. S. priimti kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“. Už tai partijos atstovas galimai pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus. Tyrimo duomenimis, įtariamasis R. A. R. galimai paėmė 68 tūkst. 205 eurų vertės kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame buvo viešinama politinė partija Tvarka ir teisingumas ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.
Įtariama, kad politinė partija Tvarka ir teisingumas, veikdama per savo atstovą, taip pat pažadėjo ir susitarė su verslininkais P. K. ir G. R. priimti iš jų kyšį, o už tai pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus. Verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į kito verslininko J. G. vadovaujamų įmonių sąskaitas, apmokėtos partijos viešinimo paslaugos. Galimai tokiu būdu partijos naudai ir interesais iš viso priimtas 519 839 litų (150 555 eurų) vertės kyšis.
Taip pat įtariama, kad Tvarka ir teisingumas, veikdama per savo atstovą R. A. R., sukurstė verslininką V. B. panaudoti žinomai netikrus dokumentus, pervesti lėšas į kito verslininko J. G. vadovaujamos bendrovės sąskaitą tikslu apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas, ir taip iššvaistyti bendrovės didelės – iš viso 484 000 litų (140 176 eurų) – vertės turtą.
Įtariama, kad partijos Tvarka ir teisingumas neteisėtos veikos rezultatas – daugiau nei 350 tūkst. eurų (per 1,2 mln. Lt), kurie buvo panaudoti partijos viešinimo finansavimui.
Vadovaujančias pareigas partijoje ėjusiam asmeniui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto iššvaistymo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu veikiant bendrininkų grupėje.
Verslininkas R. S. įtariamas prekyba poveikiu, verslininkai P. K. ir G. R. įtariami prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, o verslininkai V. B. ir J. G. – turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.
Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu, turto iššvaistymo, dokumento suklastojimo ir kitų nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2014 m. rudenį. Atliekant didelės apimties sudėtingą tyrimą buvo atlikta daugiau nei 550 apklausų, atlikta ūkinės-finansinės veiklos specialistų tyrimų, kurie buvo pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Byloje buvo būtina atlikti finansinės veiklos tyrimą, kurio metu buvo tiriama net 15 juridinių asmenų ūkinė finansinė veikla.
Įtariamieji ir jų gynėjai, paskelbus ikiteisminį tyrimą baigtu, turi teisę susipažinti su visa tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Pažymėtina, kad susipažinimo metu gauta informacija yra skirta tik įtariamųjų gynybos reikmėms ir negali būti viešinama.
Apie prokuroro sprendimą dėl šio ikiteisminio tyrimo perdavimo į teismą bus pranešta papildomai.
Specialusis prokuroras, tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, pareiškė naujų kaltinimų dviem buvusiems Donaldo Trumpo bendražygiams, praneša BBC.
Robertas Muelleris buvusį D. Trumpo rinkimų kampanijos pirmininką Paulą Manafortą ir verslo partnerį Ricką Gatesą apkaltino vykdžius įvairaus pobūdžio finansinius nusikaltimus.
Kiek anksčiau, spalį, jiedviem buvo pateikti kaltinimai pinigų plovimu. Tačiau iki šiol nėra aptikta įrodymų, kad jie būtų bendrininkavę su Rusija.
P. Manaforto atstovas teigė, kad jis nekaltas dėl naujausių kaltinimų. Tuo metu R. Gateso advokatas į prašymus pakomentuoti padėtį kol kas neatsiliepė, pranešė agentūra „Reuters“.
2016-ųjų rugpjūtį P. Manafortas pasitraukė iš D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo pareigų po to, kai buvo apkaltintas dėl savo sandorių su prorusiškais Ukrainos politikais.
Šis patyręs politinis veikėjas dirbo net prie kelių respublikonų kandidatų į prezidentus kampanijų. Pirmoji jų – 1976-aisiais vykusi Geraldo Fordo rinkimų kampanija.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisėtas duomenų apie pajamas pateikimas – už tokias nusikalstamas veikas šiauliečiui verslininkui teks atsakyti teisme. Šių nusikaltimų padarymu kaltinamo 43 metų įmonės direktoriaus G. L. baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Asta Mickevičiūtė šiandien perdavė teismui.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai ištyrė, kad nuo 2015 metų iki 2016 metų kovo G. L. iš Baltarusijoje esančios durpių briketų gamyklos įsigijo durpių briketų ir juos pardavė fiziniams asmenims, neišrašydamas pardavimo dokumentų.
Suskaičiuota, kad per beveik pusantrų metų vyras keturių skirtingų įmonių vardu įgijo daugiau nei 2200 tonų durpių briketų ir didžiąją dalį jų pardavė Lietuvoje, oficialiai nuslėpdamas informaciją apie įvykdytus sandorius. Pardavimo metu sąskaitos faktūros išrašomas nebūdavo, o sumokėjus už prekes pirkėjas gaudavo tik kvitą. Tokie kvitai būdavo išduodami dar kitos jau bankrutuojančios įmonės vardu.
Šiaulietis ne tik į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo gautų pajamų, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nemokėdavo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Tyrimo metu nustatyta, kad į įmonių apskaitą buvo neįtraukta beveik 200 tūkstančių eurų pajamų, o nesumokėta daugiau nei 40 tūkstančių eurų mokesčių.
Nustatyta, kad kaltinamasis organizavo visų 4 įmonių apgaulingą buhalterinę apskaitą, tačiau nebūtinai būdavo įmonių vadovu. Vieną įmonę buvo neseniai įsteigęs ir paskyręs kitą asmenį formaliu vadovu, dar kitos įmonės akcijas perpirko, tačiau pardavimo dokumentai taip ir liko nesutvarkyti – oficiali vadovė buvo ankstesnė įmonės akcininkė.
Įstatymas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisėtą duomenų apie pajamas pateikimą numato laisvės atėmimą iki 4 metų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis teisėsaugai sudaroma galimybė už akių teisti valstybei ir jos žmonėms didelę žalą padariusius nusikaltėlius.
Nuo teisingumo į užsienį sprunkančių įtariamųjų istorijos atskleidė teisines spragas, kurios leidžia net ir milijonų grobstytojams išvengti atsakomybės. Šiuo metu ikiteisminį tyrimą už akių (t. y. įtariamajam nedalyvaujant) galima vykdyti tik prieš teisingumo vengiančius užsieniečius, pabėgusius iš Lietuvos ir tik už tarptautinio pobūdžio nusikaltimus, tokius kaip terorizmas, genocidas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas.
Už didelio masto finansinius, mokestinius ir turtinius nusikaltimus vykdyti baudžiamojo persekiojimo prieš iš Lietuvos pabėgusius asmenis išvis nėra galimybės.
Todėl Prezidentė siūlo leisti vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių dėl visų nusikaltimų, padariusių didelę žalą valstybei ar asmeniui. Tai yra didelės vertės turto iššvaistymas, finansinės machinacijos, sukčiavimas stambiu mastu.
Valstybės vadovės siūlomi teisiniai įrankiai užtikrins, kad nuo teisingumo užsienyje besislapstantys asmenys sulauks pelnyto nuosprendžio, o jų turtas bus konfiskuotas ir panaudotas žmonių ir valstybės patirtai žalai atlyginti.
Ikiteisminis tyrimas už akių atitinka baudžiamojo proceso principus, užtikrina visas įtariamajam garantuojamas teises ir galimybę jomis pasinaudoti. Jis būtų vykdomas tik išimtiniais atvejais, kai įtariamasis slepiasi užsienio valstybėje, piktybiškai vengia dalyvauti baudžiamajame procese, o užsienio valstybė, kurioje jis yra, nebendradarbiauja su Lietuvos Respublika.
Teismo procesas už akių įteisintas Latvijoje, Estijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse. Tokia praktika, kai įtariamajam besislapstant galima atlikti ikiteisminį tyrimą už akių, galioja, pavyzdžiui, Čekijoje, Vengrijoje. Kad besislapstančio nuo teismo asmens atžvilgiu gali būti priimtas sprendimas už akių, pernai sutarė ir visos ES šalys.
Pagal EŽTT praktiką, kai to reikalauja teisingumo interesai, teisimas už akių taip pat yra pateisinama priemonė.
Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinis reguliavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.
Seimo narė Agnė Bilotaitė. Tsajunga.lt nuotr.
Kratos ir ilgai laukta vadovų kaita bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ įžiebė viltį, kad pagaliau prasideda tikros, o ne deklaruojamos permainos valstybinėse įmonėse.
Apie tai, kad jos dirba neefektyviai, visiems žinoma seniai. Dabar aiškėja, kad dar ir ne visai skaidriai. Į viešumą iškilę giliai slėpti „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriai pagaliau išsklaidė miglą, kuri buvo pučiama mums į akis nežinia kiek metų. Turint tvirtą politinį „stogą“ mūsų šalyje galima ramiai sau užsiimti kriminaliniais reikalais ir sočiai gyventi. Vadovas metų metus nekeičiamas, nes turbūt nepakeičiamas. Prireikė neregėto skandalo, kad būtų išverstas iš posto. Gal dabar jau sutariame, jog atėjo laikas radikaliems sprendimams?
Šalyje yra daugiau kaip 130 valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. Dauguma jų dirba neefektyviai, dėl to į valstybės biudžetą kasmet nepatenka milijonai eurų. O kiek milijonų prarandama, jeigu dar ir įžūliai vagiama? Šitai galima tik spėlioti.
Draudimas panaikins landas korupcijai
„Lietuvos geležinkeliai“ per metus kaip paramą įvairioms organizacijoms ir fondams skyrė beveik milijoną eurų. Paviešinus duomenis apie paramos gavėjus, paaiškėjo, jog nemaža dalis šių pinigų nukeliavo su socialdemokratų partija glaudžiai susijusiems juridiniams asmenims. Už „stogą“, kaip žinia, būtina susimokėti. Bet juk visai neskauda, kai moki ne iš savo kišenės.
Šiuo metu galiojantis Labdaros ir paramos įstatymas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms suteikia teisę skirstyti paramą savo nuožiūra. Rėmimo tvarką nustato įmonės akcininkai, o konkrečius sprendimus priima įmonės valdyba arba net pats vadovas vienašališkai. Štai atsiranda galimybė pasinaudoti savo galia ir paremti sau svarbius ir reikalingus asmenis – įmonės akcininkus, jų šeimų narius, politikus. Taip sudaromos prielaidos neskaidriai ir neracionaliai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus siekiant naudos vienam asmeniui ar asmenų grupei ir išpurenama dirva politinei korupcijai. Juk sėkmė rinkimuose turi savo kainą.
Antradienį Seime 55 balsais „už“ po pateikimo pritarta mano inicijuotai Labdaros ir paramos įstatymo pataisai, kuriai įsigaliojus būtų uždrausta valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą. Įmonės, sudariusios tęstines rėmimo sutartis, būtų įpareigotos jas nutraukti.
Šio įstatymo projekto tikslas – užkirsti kelią potencialiems interesų konfliktams valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse ir sudaryti sąlygas padidinti į valstybės biudžetą mokamų dividendų dalį.
Nors Seimas dar spalį priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, draudžiančius valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms remti savo akcininkus ir su jais susijusius kitus juridinius asmenis, šie įstatymo pakeitimai neužkerta kelio valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms galimai selektyviai ir neskaidriai remti kitus paramos gavėjus. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nusprendžiama skirti paramą būtent tai organizacijai ar projektui, nors visos įmonės tvirtina besivadovaujančios kilniais siekiais ir norinčios paskatinti sveiką gyvenseną, bendruomeniškumą, stiprinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje.
Kilniems tikslams juk negaila
Kilus skandalui dėl „Lietuvos geležinkelių“ skirtos paramos, Seimo Audito komitetas ir Antikorupcijos komisija užklausė valstybės valdomų įmonių apie jų 2011–2016 metų laikotarpiu suteiktą paramą.
Iki gruodžio 9 dienos, kaip buvo prašoma, savo informaciją apie suteiktą paramą pateikė 25 įmonės. 14 teigė šiuo laikotarpiu paramos apskritai neskyrusios, likusios įmonės duomenų dar nepateikė. O vienintelė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikdama informaciją pažymėjo, kad ši konfidenciali. Vertinkite patys.
Peržiūrėjus įmonių pateiktus duomenis, kyla nemažai abejonių ir klausimų. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti bendrovės „Lietuvos paštas“ pateiktus duomenis. Ši bendrovė informavo, kad 2011 metais paramos išvis neteikė dėl sudėtingos finansinės situacijos. O nuo 2012 iki šių metų pabaigos suteikė paramos už beveik 620 tūkst. eurų.
AB „Lietuvos paštas“ 2013–2016 m. laikotarpiu dosniai rėmė kelias (kasmet tas pačias) sporto organizacijas. Lietuvos regbio federacija iš įmonės kasmet gauna po vidutiniškai 30 tūkst. eurų paramos, Nacionalinis automobilių klubas – po 14 tūkst. eurų, VšĮ „Tarptautinis maratonas“ – nuo 5 iki 12 tūkst. eurų kasmet, Lietuvos buriuotojų sąjunga – nuo 8 tūkst. eurų 2013 metais iki 12 tūkst. šiemet.
Priimdama sprendimą, kam iš prašančiųjų suteikti paramą, bendrovė įvardija išskirianti tris socialinės atsakomybės sritis – tautiškumą, bendruomenę bei edukaciją. Iš principo šie kriterijai sveikintini, tačiau tautiškumo, edukacijos ar bendruomenės vėliava galima pridengti ir abejotinos svarbos bei reikšmės iniciatyvas. Daugelis įmonės sąraše pateiktų projektų tikrai verti paramos, yra reikalingi visuomenės sveikatinimui, šalies įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje stiprinti, tačiau esminis klausimas lieka tas pats: ar visi šie projektai turėtų būti remiami valstybės valdomų įmonių? Dauguma sporto renginių, koncertų ir festivalių gyvuoja privataus verslo dėka, šių renginių organizatoriai paramą gauna iš verslininkų – tai normali ir visame pasaulyje paplitusi praktika.
O valstybės valdomų įmonių paskirtis nėra teikti paramą, jų paskirtis – valstybės piliečiams teikti svarbias paslaugas, kurių negali teikti privačios įmonės. Valstybinių įmonių uždirbti pinigai – visų mūsų pinigai, tad jie turėtų būti paskirstyti visų pirma jautriausioms visuomenės grupėms ir būtiniausioms reikmėms.
Kada ir kuo baigsis pertvarka?
Kita didžioji valstybės įmonė „Lietuvos energija“ kasmet paskirsto daugiau kaip pusę milijono eurų paramos. 2014 metais paramai skirta suma išsipūtė iki 1,7 mln. eurų, iš kurių milijonas buvo skirtas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Kodėl, tarkime, ne Klaipėdos „Neptūnui“?
Būtų galima suprasti ir pateisinti valstybės valdomų įmonių sprendimus paremti neįgaliųjų, pacientų organizacijas, jų renginius ir projektus, nes jie negauna lėšų savo veiklai iš valstybės biudžeto ir vienintelis būdas jiems gyvuoti – gyventojų skiriami 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio arba privačių verslininkų parama.
Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai, įvertinę Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų surinktus duomenis, išnagrinėję specialistų išvadas ir kitą gautą informaciją, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl bankrutavusios skrydžių bendrovės bei su ja susijusių įmonių ir asmenų veiklos.
Dėl dalies įtarimų – daugiausia susijusių su bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais – tyrimas nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Dėl kitų įtariamų veikų ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius faktinių duomenų apie bankrutavusios skrydžių bendrovės buvusių vadovų ir akcininkų sukčiavimą (Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.).
Ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės vadovų ir akcininkų galimo sukčiavimo ir kitų įtartų nusikalstamų veikų pradėtas 2009 metais, bankrutavus didžiausiai Lietuvos skrydžių bendrovei. Jo metu nagrinėta, ar nebuvo nusikalstamų veikų požymių skrydžių bendrovės vadovų ir akcininkų veiksmuose 2005 – 2009 metais parduodant skrydžių bendrovei priklausantį turtą, steigiant naujas įmones.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kelios dešimtys liudytojų, paskirtos užduotys specialistams, išsiųsti tarptautinės teisinės pagalbos prašymai į užsienio valstybes, atlikta daug kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Beveik 200 tomų apimties ir itin sudėtingo ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė atsakymų į tarptautinės teisinės pagalbos prašymus, nekilnojamojo turto vertintojų ir kitų specialistų išvadų gavimas, jų nagrinėjimas ir vertinimas. Vienos paskutiniųjų išvadų buvo gautos tik šių metų spalio mėnesį.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis rezonansinis tyrimas dėl dalies įtartų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas suėjus senaties terminui, Generalinės prokuratūros vadovybė pavedė aukštesniajam prokurorui įvertinti, ar šis prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar nebuvo galimybės baigti jo per trumpesnį laiką.
2016 m. lapkričio 29 d. nutrauktą ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento bei Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai.
Po daugiau nei trejus metus trukusio sudėtingo nagrinėjimo, Vilniaus apygardos teismas kaltais pripažino 9-ių asmenų grupuotę, kuri vos per vienerius metus sugebėjo nuslėpti tarptautinių ir vietinių gėlių prekybos sandorių už daugiau kaip 6 milijonus litų (beveik 2 milijonus eurų).
Gėlių žiedai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nusikalstamos veikos organizatoriai ir vykdytojai buvo pripažinti kaltais dėl sunkių finansinių nusikaltimų prieš valstybę, t. y. didelės vertės sukčiavimo (LR BK 182 str.), apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (LR BK 222 str.) ir dokumentų klastojimo (LR BK 300 str.).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų surinkti duomenys padėjo įrodyti, kad kaltinamieji buvo sukūrę itin sudėtingą apgaulės tarptautinėje prekyboje mechanizmą.
Pirkdami gėles iš Nyderlandų Karalystės aukcionų su PVM sąskaitomis faktūromis, dalį gėlių didmeninėje Lietuvos rinkoje jie parduodavo neišrašydami privalomų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų, nefiksuodami visų gautų pajamų.
Tokiu būdu kaltinamieji išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM.
Nusikalstamame voratinklyje aštuoni įmonės vadybininkai dalyvavo vadovaujant įmonės direktoriui – jis pripažintas nusikalstamos veikos organizatoriumi, o vadybininkai pripažinti bendrininkais – vykdytojais. Nė vienas jų neišvengė baudžiamosios atsakomybės.
Tyrimui vadovavusio ir valstybinio kaltinimą palaikiusio Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, šis teismo sprendimas yra ypatingai reikšmingas valstybės atžvilgiu sukčiaujantiems verslininkams bei įmonių darbuotojams. Teismas nusprendė, kad visi įmonės darbuotojai yra nusikaltimo dalyviai, nes laisva valia bei suprasdami ką daro, vykdė neteisėtus vadovo nurodymus ir tokiais savo veiksmais (imituodami sąskaitų – faktūrų judėjimą, slėpdami pinigines lėšas, jas naudodami tarptautiniams pirkimams) prisidėjo prie organizuotos grupės veiklos.
Sodo gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Per 9-ių įmonės darbuotojų rankas vos per vienerius metus perėjo didelės grynųjų pinigų sumos – viso 6 mln. 216 tūkst. litų (apie 1 mln. 800 tūkst. eurų).
Užčiuopti apgaulės mechanizmą sugebėjo itin profesionalų tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Laiku pradėję sekti tarptautinius atsiskaitymus, dalyvavimą aukcionuose, FNTT pareigūnai aptiko sudėtingas dvigubos buhalterijos kompiuterines programas, paslėptus serverius, sekė įtariamuosius, stebėjo jų bendravimą, grynųjų pinigų operacijas, apgaulingą deklaravimo sistemą.
Įvertinęs įvykdytas nusikalstamas veikas teismas ir įmonės direktoriui, ir visiems vadybininkams be išimties skyrė laisvės atėmimo bausmes. Veikos organizatorius nuteistas 3 metams laisvės atėmimo, veikos vykdytojai iki 2 metų laisvės atėmimo bausmėmis su bausmės vykdymo atidėjimu iki 3 metų. Valstybės naudai iš visų asmenų solidariai priteistas valstybei mokėtinas PVM – 634 448 litų (183 748,84 EUR), o įmonė likviduota.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos aukščiausiajam teismui.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Asta Mickevičiūtė teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje turto pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinamas 47-erių metų šiaulietis R. A.
Kaltinamasis yra jau ne kartą teistas už panašius finansinius nusikaltimus ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai nustatė, kad nuteistasis dar būdamas laisvėje nuo 2010 metų pradžios iki 2011 metų vidurio ir vadovavęs dviem Šiaulių sporto klubams galėjo pasisavinti beveik 3 milijonus litų (800 tūkstančių eurų) vieno klubo lėšų.
Nuodugniai tiriant buhalterinės apskaitos dokumentus bei kitus su klubo veikla susijusius dokumentus buvo išaiškinta, kad buvęs klubo prezidentas R. A. kasos pajamų orderiais neįformino ir į kasos apskaitos registrus neįrašė grynųjų pinigų, kurie panaudoti apmokant klubui pateiktas PVM sąskaitas faktūras bei kvitus.
Taip pat 2011 metų pirmą pusmetį buvo išrašyta 12 kasos išlaidų orderių be numerių, kuriais buvo išmokami pinigai vienai žuvininkystės verslu užsiimančiai uždarajai akcinei bendrovei. Už sporto klubo finansus buvo atsakingas pats kaltinamasis, todėl išlaidų orderiuose įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis, galėjo pats pasisavinti šiuos pinigus (daugiau nei 218 tūkstančių eurų).
Be šių nusikalstamų veikų klubo vadovas iš organizacijos sąskaitos išsigrynindavo dideles sumas pinigų, tačiau ūkio išlaidoms jų nepanaudodavo ir į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo.
Buvęs sporto klubo prezidentas prisipažįsta padaręs šiuos nusikaltimus.
Byla bus nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme.
Pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 d. kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
Vilniaus apygardos prokuratūra vadovauja ir organizuoja ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės vienai kredito unijai priklausančio turto pasisavinimo.
Apie įtartą nusikalstamą veiką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pranešė Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.
Tarnybos rašte nurodyta, kad atliekant tikslinį neplaninį šios kredito unijos inspektavimą, buvo pastebėtos abejones keliančios finansinės operacijos bei kiti teisės aktų pažeidimai.
Įvertinusi pateiktus duomenis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 183 str. „Turto pasisavinimas“ 2 d.
Pradiniais tyrimo duomenimis, iš kredito unijos galimai buvo pasisavintas 2,7 mln. Eur vertės turtas.
Vakar FNTT pareigūnai atliko kratas šios kredito unijos apskaitą tvarkančios įmonės atstovės namuose bei vieno iš unijos vadovų namuose bei transporto priemonėje. Šis asmuo buvo laikinai sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.
Lietuvos banko valdyba, įvertinusi inspektavimo metu išaiškintus pažeidimus šioje kredito unijoje, yra apribojusi jos veiklą ir skyrusi laikinąjį administratorių.
Vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ajam baudžiamojo persekiojimo skyriui, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Asmuo, pasisavinęs jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Generalinė prokuratūra gavo pranešimą iš Vietnamo Socialistinės Respublikos apie tai, kad šių metų sausio 21 d. Ho Ši Mino mieste (Vietnamas) sulaikytą Lietuvos Respublikos pilietį S. R., kurio tarptautinė paieška buvo vykdoma Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos apeliacinio teismo iniciatyva, ši valstybė sutinka perduoti Lietuvai.
Toks rezultatas pasiektas po ilgą laiką trukusio sudėtingo proceso, kuriame glaudžiai bendradarbiavo Generalinė prokuratūra bei Teisingumo ministerija, ir tai pirmas atvejis, kai Vietnamas sutiko perduoti šioje valstybėje sulaikytą Lietuvos pilietį.
Šių metų kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) didžioji išplėstinė septynių teisėjų kolegija paskelbė, kad pustrečių metų realiai kalėti nuteistas ir šių metų pradžioje Vietname sulaikytas asmuo yra kaltas dėl visų jam pareikštų daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir pagrįstai nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus, t. y. didelės vertės – valstybei priklausančio svetimo turto, tęstinius sukčiavimus.
Paskelbus šią nutartį valstybei negrįžtamai perėjo šioje baudžiamojoje byloje buvusios areštuotos nuteistojo įmonių piniginės lėšos – beveik 700 tūkst. Eur (2 391 246, 90 Lt).
Minimas asmuo taip pat yra įtariamasis ir kitame itin sudėtingame, didelės apimties sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ikiteisminiame tyrime, kuris tebevyksta šiuo metu.
Atsižvelgiant į Vietnamo atsakingų institucijų pateiktą informaciją manoma, kad S. R. į Lietuvą turėtų būti atvežtas šių metų rugpjūčio mėnesį.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Generalinėje prokuratūroje atlikus ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas įtarus sunkius su ES paramos įsisavinimu susijusius finansinius nusikaltimus ir nutrauktas šių metų pradžioje, patikrinimą priimtas sprendimas atnaujinti jį Baudžiamojo proceso kodekso 217 straipsnio 2 d. pagrindu – t. y. paaiškėjus esminėms aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl daugiau nei 1 milijono eurų labdaros pasisavinimo sporto klube, populiarinančiame lietuvišką žaidimą ritinį ir amerikietišką biliardą (ang. pool).
Įtarimai apgaulingu apskaitos tvarkymu ir lėšų pasisavinimu pareikšti šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose 4 metų laisvės atėmimo bausmę atliekančiam ilgamečiam Šiaulių automobilio sporto klubo prezidentui R. A.
Organizuotos grupės nariai siekė apgauti lošimo namus
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šeši organizuotos grupės nariai ir asmuo, nepriskiriamas organizuotai grupei, kaltinami kortų žaidimų metu apgaule įgiję lošimo bendrovei priklausantį didelės vertės turtą.
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Karpalovo teigimu, tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad šeši organizuotos grupės, kurią sudarė lošimo namų lankytojai ir du lošimo namuose dirbę krupje, nariai, padedant dar vienai lošimo namų darbuotojai, būdami iš anksto susitarę ir panaudodami apgaulę, kortų dalijimo metu neteisėtai iš lošimų bendrovės įgijo daugiau kaip 110 tūkstančių litų.
Teismą pasiekė dar viena sukčiavimo internetine bankininkyste byla
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai Biržų rajono apylinkės teismui perdavė nagrinėti didelės apimties – 46 nusikalstamų veikų baudžiamąją bylą, kurioje anksčiau teistas 27 metų šio rajono gyventojas kaltinamas neteisėtai disponavęs svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis ir juos panaudodamas inicijavęs finansines operacijas bei savo naudai apgaule įgijęs svetimą turtą.
Kažkas skambina į brokerių firmą ir prisistato Magnolia International Bank and Trust (MIBT) vyriausiuoju valdytoju, pasakoja Forbes apžvalgininkas Harvis Silverheitas. Jis įtikinėja brokerį, kad MIBT – ne Melburno biznio ir technologijų institutas, o bankas, aptarnaujantis dešimtis Šiaurės Amerikos indėnų vyriausybių. „Tarp jų ujamasi gentis, kuri, pasak pašnekovo, turi trilijonus dolerių (Vikipedijoje pasakyta, kad toji gentis išnyko XVIII amžiuje)“, – tęsia autorius.
Taigi tariamas MIBT vadas prašo paskolos – 3 mlrd. dolerių naftotiekio per Sibirą statybai. Jis siūlo užstatą – JAV obligacijų už 5 mlrd. dolerių ir net atsiunčia jų kopijas, bet tvirtina, kad pačių obligacijų pristatyti negali – girdi, jos paslėptos Austrijoje.
VRM atstovai pranešė, kad Rusijos valdžia ketina pateikti kaltinimus buvusiam investuotojui Billui Brauderiui dėl neteisėto Gazprom‘o akcijų įsigijimo už 70 mln. dolerių, perduoda “Financial Times”.
Amerikos fondo vadovas pareiškė, kad tie kaltinimai yra dar vienas bandymas jį įbauginti, kai tuo metu jis siekia, kad Europa priimtų įstatymą prieš Rusijos valdininkus, kaltinamus žmogaus teisių pažeidimu. Tiksliau tariant, panašų į “Amerikos Magnickio įstatymą“, praneša leidinys.
„Tiesą sakant, kaltinimai sukoncentruoti į tai, ar Bilas Brauderis pažeidė Rusijos įstatymus, kai jo fondas “Hermiyage Capital” išnaudojo Rusijos kompanijas, registruotas Kalmykijoje, kad įsigytų dujų monopolininko akcijas 2001–2004 metams.
