Buvęs D. Trumpo advokatas M. Cohenas prisipažino vengęs mokėti mokesčius. EPA-ELTA nuotr.

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas prisipažino esąs kaltas dėl nusikaltimų, susijusių su mokesčių vengimu ir finansinės drausmės pažeidimu.

Kaip pareiškė antradienį žurnalistams Niujorko prokuratūros atstovas, M. Cohenas nesumokėjo 1,3 milijono dolerių mokesčio už 4,3 milijono dolerių pajamų, gautų 2013-2016 metais.

Kartu jis prisipažino neteisėtai gavęs 500 tūkstančių dolerių kreditą, taip pat dalyvavęs finansuojant vieno iš kandidatų į JAV prezidentus rinkimų kampaniją.

Be to, M. Cohenas prisipažino sumokėjęs dviem moterims, anksčiau turėjusioms intymių ryšių su D. Trumpu, kad jos neskelbtų šios informacijos. Pasak advokato, tai buvo padaryta paties D. Trumpo nurodymu. Kaip praneša naujienų agentūra „The Associated Press“, M. Cohenas pareiškė turįs informacijos, kuri „sudomins“ specialųjį prokurorą Robertą Muellerį, tiriantį Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

Antradienį dar vienas D. Trumpo bendražygis – buvęs jo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafort – prisiekusiųjų žiuri buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamų finansinių nusikaltimų.

Komentuodamas šį sprendimą, prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad P. Manafortas yra geras žmogus ir jam jo gaila.

Polas Manafortas. EPA-ELTA nuotr.

Taigi buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas pasirengęs suteikti bet kokią informaciją specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui, tiriančiam Rusijos kišimąsi į Amerikos prezidento rinkimus 2016 metais. Tai antradienį televizijos kanalui MSNBC pareiškė vienas iš M. Coheno advokatų Lanny`is Davisas.

„Galiu pasakyti, jog M. Cohenas žino apie dalykus, kurie turėtų labai sudominti specialųjį prokurorą, ir mielai papasakos jam visa, ką žino“, – teigė L. Davisas.

Anot teisininko, omenyje turimas „ne tik galimas sąmokslas, kuriuo buvo siekiama pakirsti Amerikos demokratiją per rinkimus 2016 metais, bet ir programišių įsilaužimo fakto pripažinimas“. Advokatas leido aiškiai suprasti, kad jo klientas turi R. Muellerį dominančios informacijos apie D. Trumpo sūnaus ir advokatės iš Rusijos susitikimą, įvykusį 2016 metų birželį. Kaip pabrėžė L. Davisas, dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas iš anksto žinojo apie rengiamą susitikimą, nors tai neigia.

D. Trumpas jaunesnysis anksčiau prisipažino, jog 2016 metų birželį susitiko su advokate iš Rusijos Natalija Veselnickaja, kad gautų kompromituojančios medžiagos apie Demokratų partijos kandidatę į JAV prezidentus Hillary Clinton.

Kaip pranešė AP, Niujorko federalinis teismas antradienį už 500 tūkstančių dolerių užstatą paleido M. Coheną iki gruodžio 12 d., kada jam bus skelbiamas nuosprendis. Buvęs D. Trumpo advokatas prisipažino esąs kaltas pagal aštuonis kaltinimo punktus, įskaitant vengimą mokėti mokesčius, rinkimų kampanijos finansavimo taisyklių pažeidimą, machinacijas bankininkystės srityje, melagingų duomenų pateikimą finansinėms organizacijoms.

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

M. Cohenas sudarė sandorį su teismu, pripažindamas savo kaltę mainais į galimą bausmės sušvelninimą. Pagal susitarimo sąlygas, jis neskųs nuosprendžio, numatančio skirti jam laisvės atėmimo bausmę nuo 46 iki 63 mėnesių.

Kaip pažymi AP, M. Cohenas iš esmės prisipažino pažeidęs D. Trumpo rinkimų kampanijos finansavimo taisykles, kad padarytų poveikį jų baigčiai. Pažeidimo esmė – netikslinis rinkimų kampanijai skirtų lėšų naudojimas. Dalis šių lėšų buvo sumokėta už tylėjimą dviem moterims, prabilusioms apie savo intymius ryšius su dabartiniu JAV prezidentu.

Teisme M. Cohenas neįvardijo nei šių moterų, nei D. Trumpo, patikslina AP. Jis tik sakė dirbęs su „kandidatu į JAV prezidentus“. Bet teismo dokumentuose nurodytos datos ir sumos sutampa su dviejų moterų – buvusios pornografinių filmų aktorės ir striptizo šokėjos Stephanie Clifford ir buvusio žurnalo „Playboy“ fotomodelio Karen McDougal – istorijomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.23; 09:00

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras priėmė sprendimą baigti pusketvirtų metų trukusį ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje pareikšti įtarimai partijai Tvarka ir teisingumas ir šešiems fiziniams asmenims.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša spaudos konferencijoje sakė, kad pranešti įtariamiesiems ir jų gynėjams apie tyrimo pabaigą ir supažindinti juos su tyrimo medžiaga pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnams.

„Korupciniais ir susijusiais įtarimais įtariama partija ir šeši fiziniai asmenys. STT pareigūnai surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Įtariama, kad politinė partija gavo didesnės nei 1 mln. 200 tūkst. litų (daugiau nei 350 tūkst. eurų – ELTA) naudos“, – sakė M. Jovaiša.

STT ikiteisminis tyrimas dėl galimo turto iššvaistymo, apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo pradėtas 2014 m.

Politinei partijai Tvarka ir teisingumas yra pateikti įtarimai prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu, veikiant bendrininkų grupėje bei apgaulingos apskaitos tvarkymu.

Šių metų balandžio viduryje prokuroras laikinai apribojo nuosavybės teisę į partijai Tvarka ir teisingumas pirmajam šių metų pusmečiui paskirtus valstybės biudžeto asignavimus (223 tūkst. 814 eurų).

„Tai didelis tyrimas, atlikta daugybė apklausų, atlikti finansiniai patikrinimai apie 15 įmonių, skirta teismo ekspertizių centrui ne viena užduotis, daugybės finansinių dokumentų apžiūra, kratos“, – vardijo STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų buvo 15, dabar – 7, įskaičiuojant juridinį asmenį.

Prokuroro M. Jovaišos teigimu, įtariamųjų sumažėjo, nes ne jų visų veiksmuose nustatyti nusikalstamų veikų požymiai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, partija veikė per atsakingąjį sekretorių, kuris susitarė su verslininku R. S. priimti kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“. Už tai partijos atstovas galimai pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus. Tyrimo duomenimis, įtariamasis R. A. R. galimai paėmė 68 tūkst. 205 eurų vertės kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame buvo viešinama politinė partija Tvarka ir teisingumas ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

Įtariama, kad politinė partija Tvarka ir teisingumas, veikdama per savo atstovą, taip pat pažadėjo ir susitarė su verslininkais P. K. ir G. R. priimti iš jų kyšį, o už tai pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus. Verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į kito verslininko J. G. vadovaujamų įmonių sąskaitas, apmokėtos partijos viešinimo paslaugos. Galimai tokiu būdu partijos naudai ir interesais iš viso priimtas 519 839 litų (150 555 eurų) vertės kyšis.

Taip pat įtariama, kad Tvarka ir teisingumas, veikdama per savo atstovą R. A. R., sukurstė verslininką V. B. panaudoti žinomai netikrus dokumentus, pervesti lėšas į kito verslininko J. G. vadovaujamos bendrovės sąskaitą tikslu apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas, ir taip iššvaistyti bendrovės didelės – iš viso 484 000 litų (140 176 eurų) – vertės turtą.

Įtariama, kad partijos Tvarka ir teisingumas neteisėtos veikos rezultatas – daugiau nei 350 tūkst. eurų (per 1,2 mln. Lt), kurie buvo panaudoti partijos viešinimo finansavimui.

Vadovaujančias pareigas partijoje ėjusiam asmeniui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto iššvaistymo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu veikiant bendrininkų grupėje.

Verslininkas R. S. įtariamas prekyba poveikiu, verslininkai P. K. ir G. R. įtariami prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, o verslininkai V. B. ir J. G. – turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu, turto iššvaistymo, dokumento suklastojimo ir kitų nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2014 m. rudenį. Atliekant didelės apimties sudėtingą tyrimą buvo atlikta daugiau nei 550 apklausų, atlikta ūkinės-finansinės veiklos specialistų tyrimų, kurie buvo pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Byloje buvo būtina atlikti finansinės veiklos tyrimą, kurio metu buvo tiriama net 15 juridinių asmenų ūkinė finansinė veikla.

Įtariamieji ir jų gynėjai, paskelbus ikiteisminį tyrimą baigtu, turi teisę susipažinti su visa tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Pažymėtina, kad susipažinimo metu gauta informacija yra skirta tik įtariamųjų gynybos reikmėms ir negali būti viešinama.

Apie prokuroro sprendimą dėl šio ikiteisminio tyrimo perdavimo į teismą bus pranešta papildomai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Rūta Grigolytė).

2018.05.03; 10:00

Specialusis prokuroras, tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, pareiškė naujų kaltinimų dviem buvusiems Donaldo Trumpo bendražygiams, praneša BBC.

Robertas Muelleris buvusį D. Trumpo rinkimų kampanijos pirmininką Paulą Manafortą ir verslo partnerį Ricką Gatesą apkaltino vykdžius įvairaus pobūdžio finansinius nusikaltimus.

Kiek anksčiau, spalį, jiedviem buvo pateikti kaltinimai pinigų plovimu. Tačiau iki šiol nėra aptikta įrodymų, kad jie būtų bendrininkavę su Rusija.

P. Manaforto atstovas teigė, kad jis nekaltas dėl naujausių kaltinimų. Tuo metu R. Gateso advokatas į prašymus pakomentuoti padėtį kol kas neatsiliepė, pranešė agentūra „Reuters“.

2016-ųjų rugpjūtį P. Manafortas pasitraukė iš D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo pareigų po to, kai buvo apkaltintas dėl savo sandorių su prorusiškais Ukrainos politikais.

Šis patyręs politinis veikėjas dirbo net prie kelių respublikonų kandidatų į prezidentus kampanijų. Pirmoji jų – 1976-aisiais vykusi Geraldo Fordo rinkimų kampanija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.24; 03:00

Apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisėtas duomenų apie pajamas pateikimas – už tokias nusikalstamas veikas šiauliečiui verslininkui teks atsakyti teisme. Šių nusikaltimų padarymu kaltinamo 43 metų įmonės direktoriaus G. L. baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Asta Mickevičiūtė šiandien perdavė teismui.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai ištyrė, kad nuo 2015 metų iki 2016 metų kovo G. L. iš Baltarusijoje esančios durpių briketų gamyklos įsigijo durpių briketų ir juos pardavė fiziniams asmenims, neišrašydamas pardavimo dokumentų.

Suskaičiuota, kad per beveik pusantrų metų vyras keturių skirtingų įmonių vardu įgijo daugiau nei 2200 tonų durpių briketų ir didžiąją dalį jų pardavė Lietuvoje, oficialiai nuslėpdamas informaciją apie įvykdytus sandorius. Pardavimo metu sąskaitos faktūros išrašomas nebūdavo, o sumokėjus už prekes pirkėjas gaudavo tik kvitą. Tokie kvitai būdavo išduodami dar kitos jau bankrutuojančios įmonės vardu.

Šiaulietis ne tik į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo gautų pajamų, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nemokėdavo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Tyrimo metu nustatyta, kad į įmonių apskaitą buvo neįtraukta beveik 200 tūkstančių eurų pajamų, o nesumokėta daugiau nei 40 tūkstančių eurų mokesčių.

Nustatyta, kad kaltinamasis organizavo visų 4 įmonių apgaulingą buhalterinę apskaitą, tačiau nebūtinai būdavo įmonių vadovu. Vieną įmonę buvo neseniai įsteigęs ir paskyręs kitą asmenį formaliu vadovu, dar kitos įmonės akcijas perpirko, tačiau pardavimo dokumentai taip ir liko nesutvarkyti – oficiali vadovė buvo ankstesnė įmonės akcininkė.

Įstatymas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisėtą duomenų apie pajamas pateikimą numato laisvės atėmimą iki 4 metų.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2017.04.28; 06:47

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis teisėsaugai sudaroma galimybė už akių teisti valstybei ir jos žmonėms didelę žalą padariusius nusikaltėlius.

Nuo teisingumo į užsienį sprunkančių įtariamųjų istorijos atskleidė teisines spragas, kurios leidžia net ir milijonų grobstytojams išvengti atsakomybės. Šiuo metu ikiteisminį tyrimą už akių (t. y. įtariamajam nedalyvaujant) galima vykdyti tik prieš teisingumo vengiančius užsieniečius, pabėgusius iš Lietuvos ir tik už tarptautinio pobūdžio nusikaltimus, tokius kaip terorizmas, genocidas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas.

Už didelio masto finansinius, mokestinius ir turtinius nusikaltimus vykdyti baudžiamojo persekiojimo prieš iš Lietuvos pabėgusius asmenis išvis nėra galimybės.

Todėl Prezidentė siūlo leisti vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių dėl visų nusikaltimų, padariusių didelę žalą valstybei ar asmeniui. Tai yra didelės vertės turto iššvaistymas, finansinės machinacijos, sukčiavimas stambiu mastu.

Valstybės vadovės siūlomi teisiniai įrankiai užtikrins, kad nuo teisingumo užsienyje besislapstantys asmenys sulauks pelnyto nuosprendžio, o jų turtas bus konfiskuotas ir panaudotas žmonių ir valstybės patirtai žalai atlyginti.

Ikiteisminis tyrimas už akių atitinka baudžiamojo proceso principus, užtikrina visas įtariamajam garantuojamas teises ir galimybę jomis pasinaudoti. Jis būtų vykdomas tik išimtiniais atvejais, kai įtariamasis slepiasi užsienio valstybėje, piktybiškai vengia dalyvauti baudžiamajame procese, o užsienio valstybė, kurioje jis yra, nebendradarbiauja su Lietuvos Respublika.

Teismo procesas už akių įteisintas Latvijoje, Estijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse. Tokia praktika, kai įtariamajam besislapstant galima atlikti ikiteisminį tyrimą už akių, galioja, pavyzdžiui, Čekijoje, Vengrijoje. Kad besislapstančio nuo teismo asmens atžvilgiu gali būti priimtas sprendimas už akių, pernai sutarė ir visos ES šalys.

Pagal EŽTT praktiką, kai to reikalauja teisingumo interesai, teisimas už akių taip pat yra pateisinama priemonė.

Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinis reguliavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.02.08: 18:12

Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime. 

Seimo narė Agnė Bilotaitė. Tsajunga.lt nuotr.

Kratos ir ilgai laukta vadovų kaita bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ įžiebė viltį, kad pagaliau prasideda tikros, o ne deklaruojamos permainos valstybinėse įmonėse.

Apie tai, kad jos dirba neefektyviai, visiems žinoma seniai. Dabar aiškėja, kad dar ir ne visai skaidriai. Į viešumą iškilę giliai slėpti „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriai pagaliau išsklaidė miglą, kuri buvo pučiama mums į akis nežinia kiek metų. Turint tvirtą politinį „stogą“ mūsų šalyje galima ramiai sau užsiimti kriminaliniais reikalais ir sočiai gyventi. Vadovas metų metus nekeičiamas, nes turbūt nepakeičiamas. Prireikė neregėto skandalo, kad būtų išverstas iš posto. Gal dabar jau sutariame, jog atėjo laikas radikaliems sprendimams?

Šalyje yra daugiau kaip 130 valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. Dauguma jų dirba neefektyviai, dėl to į valstybės biudžetą kasmet nepatenka milijonai eurų. O kiek milijonų prarandama, jeigu dar ir įžūliai vagiama? Šitai galima tik spėlioti.

Draudimas panaikins landas korupcijai

„Lietuvos geležinkeliai“ per metus kaip paramą įvairioms organizacijoms ir fondams skyrė beveik milijoną eurų. Paviešinus duomenis apie paramos gavėjus, paaiškėjo, jog nemaža dalis šių pinigų nukeliavo su socialdemokratų partija glaudžiai susijusiems juridiniams asmenims. Už „stogą“, kaip žinia, būtina susimokėti. Bet juk visai neskauda, kai moki ne iš savo kišenės.

Šiuo metu galiojantis Labdaros ir paramos įstatymas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms suteikia teisę skirstyti paramą savo nuožiūra. Rėmimo tvarką nustato įmonės akcininkai, o konkrečius sprendimus priima įmonės valdyba arba net pats vadovas vienašališkai. Štai atsiranda galimybė pasinaudoti savo galia ir paremti sau svarbius ir reikalingus asmenis – įmonės akcininkus, jų šeimų narius, politikus. Taip sudaromos prielaidos neskaidriai ir neracionaliai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus siekiant naudos vienam asmeniui ar asmenų grupei ir išpurenama dirva politinei korupcijai. Juk sėkmė rinkimuose turi savo kainą.

Antradienį Seime 55 balsais „už“ po pateikimo pritarta mano inicijuotai Labdaros ir paramos įstatymo pataisai, kuriai įsigaliojus būtų uždrausta valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą. Įmonės, sudariusios tęstines rėmimo sutartis, būtų įpareigotos jas nutraukti.

Šio įstatymo projekto tikslas – užkirsti kelią potencialiems interesų konfliktams valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse ir sudaryti sąlygas padidinti į valstybės biudžetą mokamų dividendų dalį.

Nors Seimas dar spalį priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, draudžiančius valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms remti savo akcininkus ir su jais susijusius kitus juridinius asmenis, šie įstatymo pakeitimai neužkerta kelio valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms galimai selektyviai ir neskaidriai remti kitus paramos gavėjus. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nusprendžiama skirti paramą būtent tai organizacijai ar projektui, nors visos įmonės tvirtina besivadovaujančios kilniais siekiais ir norinčios paskatinti sveiką gyvenseną, bendruomeniškumą, stiprinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje.

Kilniems tikslams juk negaila

Kilus skandalui dėl „Lietuvos geležinkelių“ skirtos paramos, Seimo Audito komitetas ir Antikorupcijos komisija užklausė valstybės valdomų įmonių apie jų 2011–2016 metų laikotarpiu suteiktą paramą.

Iki gruodžio 9 dienos, kaip buvo prašoma, savo informaciją apie suteiktą paramą pateikė 25 įmonės. 14 teigė šiuo laikotarpiu paramos apskritai neskyrusios, likusios įmonės duomenų dar nepateikė. O vienintelė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikdama informaciją pažymėjo, kad ši konfidenciali. Vertinkite patys.

Peržiūrėjus įmonių pateiktus duomenis, kyla nemažai abejonių ir klausimų. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti bendrovės „Lietuvos paštas“ pateiktus duomenis. Ši bendrovė informavo, kad 2011 metais paramos išvis neteikė dėl sudėtingos finansinės situacijos. O nuo 2012 iki šių metų pabaigos suteikė paramos už beveik 620 tūkst. eurų.

AB „Lietuvos paštas“ 2013–2016 m. laikotarpiu dosniai rėmė kelias (kasmet tas pačias) sporto organizacijas. Lietuvos regbio federacija iš įmonės kasmet gauna po vidutiniškai 30 tūkst. eurų paramos, Nacionalinis automobilių klubas – po 14 tūkst. eurų, VšĮ „Tarptautinis maratonas“ – nuo 5 iki 12 tūkst. eurų kasmet, Lietuvos buriuotojų sąjunga – nuo 8 tūkst. eurų 2013 metais iki 12 tūkst. šiemet.

Priimdama sprendimą, kam iš prašančiųjų suteikti paramą, bendrovė įvardija išskirianti tris socialinės atsakomybės sritis – tautiškumą, bendruomenę bei edukaciją. Iš principo šie kriterijai sveikintini, tačiau tautiškumo, edukacijos ar bendruomenės vėliava galima pridengti ir abejotinos svarbos bei reikšmės iniciatyvas. Daugelis įmonės sąraše pateiktų projektų tikrai verti paramos, yra reikalingi visuomenės sveikatinimui, šalies įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje stiprinti, tačiau esminis klausimas lieka tas pats: ar visi šie projektai turėtų būti remiami valstybės valdomų įmonių? Dauguma sporto renginių, koncertų ir festivalių gyvuoja privataus verslo dėka, šių renginių organizatoriai paramą gauna iš verslininkų – tai normali ir visame pasaulyje paplitusi praktika.

O valstybės valdomų įmonių paskirtis nėra teikti paramą, jų paskirtis – valstybės piliečiams teikti svarbias paslaugas, kurių negali teikti privačios įmonės. Valstybinių įmonių uždirbti pinigai – visų mūsų pinigai, tad jie turėtų būti paskirstyti visų pirma jautriausioms visuomenės grupėms ir būtiniausioms reikmėms.

Kada ir kuo baigsis pertvarka?

Kita didžioji valstybės įmonė „Lietuvos energija“ kasmet paskirsto daugiau kaip pusę milijono eurų paramos. 2014 metais paramai skirta suma išsipūtė iki 1,7 mln. eurų, iš kurių milijonas buvo skirtas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Kodėl, tarkime, ne Klaipėdos „Neptūnui“?

Būtų galima suprasti ir pateisinti valstybės valdomų įmonių sprendimus paremti neįgaliųjų, pacientų organizacijas, jų renginius ir projektus, nes jie negauna lėšų savo veiklai iš valstybės biudžeto ir vienintelis būdas jiems gyvuoti – gyventojų skiriami 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio arba privačių verslininkų parama.

Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.

2016.12.19; 12:46

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai, įvertinę Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų surinktus duomenis, išnagrinėję specialistų išvadas ir kitą gautą informaciją, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl bankrutavusios skrydžių bendrovės bei su ja susijusių įmonių ir asmenų veiklos.

Dėl dalies įtarimų – daugiausia susijusių su bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais – tyrimas nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Dėl kitų įtariamų veikų ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius faktinių duomenų apie bankrutavusios skrydžių bendrovės buvusių vadovų ir akcininkų sukčiavimą (Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.).

Ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės vadovų ir akcininkų galimo sukčiavimo ir kitų įtartų nusikalstamų veikų pradėtas 2009 metais, bankrutavus didžiausiai Lietuvos skrydžių bendrovei. Jo metu nagrinėta, ar nebuvo nusikalstamų veikų požymių skrydžių bendrovės vadovų ir akcininkų veiksmuose 2005 – 2009 metais parduodant skrydžių bendrovei priklausantį turtą, steigiant naujas įmones.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kelios dešimtys liudytojų, paskirtos užduotys specialistams, išsiųsti tarptautinės teisinės pagalbos prašymai į užsienio valstybes, atlikta daug kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Beveik 200 tomų apimties ir itin sudėtingo ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė atsakymų į tarptautinės teisinės pagalbos prašymus, nekilnojamojo turto vertintojų ir kitų specialistų išvadų gavimas, jų nagrinėjimas ir vertinimas. Vienos paskutiniųjų išvadų buvo gautos tik šių metų spalio mėnesį.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis rezonansinis tyrimas dėl dalies įtartų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas suėjus senaties terminui, Generalinės prokuratūros vadovybė pavedė aukštesniajam prokurorui įvertinti, ar šis prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar nebuvo galimybės baigti jo per trumpesnį laiką.

2016 m. lapkričio 29 d. nutrauktą ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento bei Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt.

2016.12.06: 06:03

Po daugiau nei trejus metus trukusio sudėtingo nagrinėjimo, Vilniaus apygardos teismas kaltais pripažino 9-ių asmenų grupuotę, kuri vos per vienerius metus sugebėjo nuslėpti tarptautinių ir vietinių gėlių prekybos sandorių už daugiau kaip 6 milijonus litų (beveik 2 milijonus eurų). 

Gėlių žiedai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gėlių žiedai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nusikalstamos veikos organizatoriai ir vykdytojai buvo pripažinti kaltais dėl sunkių finansinių nusikaltimų prieš valstybę, t. y. didelės vertės sukčiavimo (LR BK 182 str.), apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (LR BK 222 str.) ir dokumentų klastojimo (LR BK 300 str.).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų surinkti duomenys padėjo įrodyti, kad kaltinamieji buvo sukūrę itin sudėtingą apgaulės tarptautinėje prekyboje mechanizmą.

Pirkdami gėles iš Nyderlandų Karalystės aukcionų su PVM sąskaitomis faktūromis, dalį gėlių didmeninėje Lietuvos rinkoje jie parduodavo neišrašydami privalomų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų, nefiksuodami visų gautų pajamų.

Tokiu būdu kaltinamieji išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM.

Nusikalstamame voratinklyje aštuoni įmonės vadybininkai dalyvavo vadovaujant įmonės direktoriui – jis pripažintas nusikalstamos veikos organizatoriumi, o vadybininkai pripažinti bendrininkais – vykdytojais. Nė vienas jų neišvengė baudžiamosios atsakomybės.

Tyrimui vadovavusio ir valstybinio kaltinimą palaikiusio Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, šis teismo sprendimas yra ypatingai reikšmingas valstybės atžvilgiu sukčiaujantiems verslininkams bei įmonių darbuotojams. Teismas nusprendė, kad visi įmonės darbuotojai yra nusikaltimo dalyviai, nes laisva valia bei suprasdami ką daro, vykdė neteisėtus vadovo nurodymus ir tokiais savo veiksmais (imituodami sąskaitų – faktūrų judėjimą, slėpdami pinigines lėšas, jas naudodami tarptautiniams pirkimams) prisidėjo prie organizuotos grupės veiklos. 

Sodo gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sodo gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Per 9-ių įmonės darbuotojų rankas vos per vienerius metus perėjo didelės grynųjų pinigų sumos – viso 6 mln. 216 tūkst. litų (apie 1 mln. 800 tūkst. eurų).

Užčiuopti apgaulės mechanizmą sugebėjo itin profesionalų tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Laiku pradėję sekti tarptautinius atsiskaitymus, dalyvavimą aukcionuose, FNTT pareigūnai aptiko sudėtingas dvigubos buhalterijos kompiuterines programas, paslėptus serverius, sekė įtariamuosius, stebėjo jų bendravimą, grynųjų pinigų operacijas, apgaulingą deklaravimo sistemą.

Įvertinęs įvykdytas nusikalstamas veikas teismas ir įmonės direktoriui, ir visiems vadybininkams be išimties skyrė laisvės atėmimo bausmes. Veikos organizatorius nuteistas 3 metams laisvės atėmimo, veikos vykdytojai iki 2 metų laisvės atėmimo bausmėmis su bausmės vykdymo atidėjimu iki 3 metų. Valstybės naudai iš visų asmenų solidariai priteistas valstybei mokėtinas PVM – 634 448 litų (183 748,84 EUR), o įmonė likviduota.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos aukščiausiajam teismui.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2016.11.11; 04:36

Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Asta Mickevičiūtė teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje turto pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinamas 47-erių metų šiaulietis R. A.

Kaltinamasis yra jau ne kartą teistas už panašius finansinius nusikaltimus ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai nustatė, kad nuteistasis dar būdamas laisvėje nuo 2010 metų pradžios iki 2011 metų vidurio ir vadovavęs dviem Šiaulių sporto klubams galėjo pasisavinti beveik 3 milijonus litų (800 tūkstančių eurų) vieno klubo lėšų. 

Nuodugniai tiriant buhalterinės apskaitos dokumentus bei kitus su klubo veikla susijusius dokumentus buvo išaiškinta, kad buvęs klubo prezidentas R. A. kasos pajamų orderiais neįformino ir į kasos apskaitos registrus neįrašė grynųjų pinigų, kurie panaudoti apmokant klubui pateiktas PVM sąskaitas faktūras bei kvitus.

Taip pat 2011 metų pirmą pusmetį buvo išrašyta 12 kasos išlaidų orderių be numerių, kuriais buvo išmokami pinigai vienai žuvininkystės verslu užsiimančiai uždarajai akcinei bendrovei. Už sporto klubo finansus buvo atsakingas pats kaltinamasis, todėl išlaidų orderiuose įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis, galėjo pats pasisavinti šiuos pinigus (daugiau nei 218 tūkstančių eurų).

Be šių nusikalstamų veikų klubo vadovas iš organizacijos sąskaitos išsigrynindavo dideles sumas pinigų, tačiau ūkio išlaidoms jų nepanaudodavo ir į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo.

Buvęs sporto klubo prezidentas prisipažįsta padaręs šiuos nusikaltimus.

Byla bus nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme.

Pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 d. kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2016.08.11; 03:50

Vilniaus apygardos prokuratūra vadovauja ir organizuoja ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės vienai kredito unijai priklausančio turto pasisavinimo. Amerikos doleriai

Apie įtartą nusikalstamą veiką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pranešė Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.

Tarnybos rašte nurodyta, kad atliekant tikslinį neplaninį šios kredito unijos inspektavimą, buvo pastebėtos abejones keliančios finansinės operacijos bei kiti teisės aktų pažeidimai.

Įvertinusi pateiktus duomenis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 183 str. „Turto pasisavinimas“ 2 d.

Pradiniais tyrimo duomenimis, iš kredito unijos galimai buvo pasisavintas 2,7 mln. Eur vertės turtas.

Vakar FNTT pareigūnai atliko kratas šios kredito unijos apskaitą tvarkančios įmonės atstovės namuose bei vieno iš unijos vadovų namuose bei transporto priemonėje. Šis asmuo buvo laikinai sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. 

Lietuvos banko valdyba, įvertinusi inspektavimo metu išaiškintus pažeidimus šioje kredito unijoje, yra apribojusi jos veiklą ir skyrusi laikinąjį administratorių. 

Vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ajam baudžiamojo persekiojimo skyriui, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Asmuo, pasisavinęs jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.07.28; 05:42

Generalinė prokuratūra gavo pranešimą iš Vietnamo Socialistinės Respublikos apie tai, kad šių metų sausio 21 d. Ho Ši Mino mieste (Vietnamas) sulaikytą Lietuvos Respublikos pilietį S. R., kurio tarptautinė paieška buvo vykdoma Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos apeliacinio teismo iniciatyva, ši valstybė sutinka perduoti Lietuvai. 

Toks rezultatas pasiektas po ilgą laiką trukusio sudėtingo proceso, kuriame glaudžiai bendradarbiavo Generalinė prokuratūra bei Teisingumo ministerija, ir tai pirmas atvejis, kai Vietnamas sutiko perduoti šioje valstybėje sulaikytą Lietuvos pilietį.

Šių metų kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) didžioji išplėstinė septynių teisėjų kolegija paskelbė, kad pustrečių metų realiai kalėti nuteistas ir šių metų pradžioje Vietname sulaikytas asmuo yra kaltas dėl visų jam pareikštų daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir pagrįstai nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus, t. y.  didelės vertės – valstybei priklausančio svetimo turto, tęstinius sukčiavimus.

Paskelbus šią nutartį valstybei negrįžtamai perėjo šioje baudžiamojoje byloje buvusios areštuotos nuteistojo įmonių piniginės lėšos – beveik 700 tūkst. Eur (2 391 246, 90 Lt).

Minimas asmuo taip pat yra įtariamasis ir kitame itin sudėtingame, didelės apimties sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ikiteisminiame tyrime, kuris tebevyksta šiuo metu.

Atsižvelgiant į  Vietnamo atsakingų institucijų pateiktą informaciją manoma, kad S. R. į Lietuvą turėtų būti atvežtas šių metų rugpjūčio mėnesį.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.07.23; 07:28

Generalinėje prokuratūroje atlikus ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas įtarus sunkius su ES paramos įsisavinimu susijusius finansinius nusikaltimus ir nutrauktas šių metų pradžioje, patikrinimą priimtas sprendimas atnaujinti jį Baudžiamojo proceso kodekso 217 straipsnio 2 d. pagrindu – t. y. paaiškėjus esminėms aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Continue reading „Atlikto patikrinimo rezultatas – atnaujintas ikiteisminis tyrimas“

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl daugiau nei 1 milijono eurų labdaros pasisavinimo sporto klube, populiarinančiame lietuvišką žaidimą ritinį ir amerikietišką biliardą (ang. pool).

Įtarimai apgaulingu apskaitos tvarkymu ir lėšų pasisavinimu pareikšti šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose 4 metų laisvės atėmimo bausmę atliekančiam ilgamečiam Šiaulių automobilio sporto klubo prezidentui R. A.

Continue reading „Šiaulių FNTT baigė tyrimą dėl milijoninės vertės paramos sportui pasisavinimo“

Organizuotos grupės nariai siekė apgauti lošimo namus

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šeši organizuotos grupės nariai ir asmuo, nepriskiriamas organizuotai grupei, kaltinami kortų žaidimų metu apgaule įgiję lošimo bendrovei priklausantį didelės vertės turtą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Karpalovo teigimu, tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad šeši organizuotos grupės, kurią sudarė lošimo namų lankytojai ir du lošimo namuose dirbę krupje, nariai, padedant dar vienai lošimo namų darbuotojai, būdami iš anksto susitarę ir panaudodami apgaulę, kortų dalijimo metu neteisėtai iš lošimų bendrovės įgijo daugiau kaip 110 tūkstančių litų.

Continue reading „Lietuvos prokuratūra informuoja: bandė apgauti lošimo namus, sukčiavo konkursuose, pagrobė bažnyčios varpą…“

Teismą pasiekė dar viena sukčiavimo internetine bankininkyste byla

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai Biržų rajono apylinkės teismui perdavė nagrinėti didelės apimties – 46 nusikalstamų veikų baudžiamąją bylą, kurioje anksčiau teistas 27 metų šio rajono gyventojas kaltinamas neteisėtai disponavęs svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis ir juos panaudodamas inicijavęs finansines operacijas bei savo naudai apgaule įgijęs svetimą turtą.

Continue reading „Panevėžio apygardos prokuratūra informuoja“

Kažkas skambina į brokerių firmą ir prisistato Magnolia International Bank and Trust (MIBT) vyriausiuoju valdytoju, pasakoja Forbes apžvalgininkas Harvis Silverheitas. Jis įtikinėja brokerį, kad MIBT – ne Melburno biznio ir technologijų institutas, o bankas, aptarnaujantis dešimtis Šiaurės Amerikos indėnų vyriausybių. „Tarp jų ujamasi gentis, kuri, pasak pašnekovo, turi trilijonus dolerių (Vikipedijoje pasakyta, kad toji gentis išnyko XVIII amžiuje)“, – tęsia autorius.

Taigi tariamas MIBT vadas prašo paskolos – 3 mlrd. dolerių naftotiekio per Sibirą statybai. Jis siūlo užstatą – JAV obligacijų už 5 mlrd. dolerių ir net atsiunčia jų kopijas, bet tvirtina, kad pačių obligacijų pristatyti negali – girdi, jos paslėptos Austrijoje.

Continue reading „Nejaugi amerikietiškas FTB virsta „komikų trio“?“

VRM atstovai pranešė, kad Rusijos valdžia ketina pateikti kaltinimus buvusiam investuotojui Billui Brauderiui dėl neteisėto Gazprom‘o akcijų įsigijimo už 70 mln. dolerių, perduoda “Financial Times”.

Amerikos fondo vadovas pareiškė, kad tie kaltinimai yra dar vienas bandymas jį įbauginti, kai tuo metu jis siekia, kad Europa priimtų įstatymą prieš Rusijos valdininkus, kaltinamus žmogaus teisių pažeidimu. Tiksliau tariant, panašų į “Amerikos Magnickio įstatymą“, praneša leidinys.

„Tiesą sakant, kaltinimai sukoncentruoti į tai, ar Bilas Brauderis pažeidė Rusijos įstatymus, kai jo fondas “Hermiyage Capital” išnaudojo Rusijos kompanijas, registruotas Kalmykijoje, kad įsigytų dujų monopolininko akcijas 2001–2004 metams.

Continue reading „Rusija kaltina Bilą Brauderį išgrobsčius 70 mln. dolerių“

Pasakodamas apie blogus Rusijos valdininkų įpročius, laikraštis “Le Monde”prisimena Saltykovui-Ščerinui priskiriamus žodžius, kad jeigu jį pažadins po 100 metų ir paklaus, kas dedasi Rusijoje, jis iškart atsakys: „Geriama ir vagiama”.

„Jeigu girtuokliavimo pastovumą sunku įvertinti, tai vagysčių pastovumas metasi į akis. Sprendžiant iš televizijos naujienų antraščių vagiama visuose valdžios ešelonuose, nuo apačios iki viršaus, kiekviena patogia proga. Tyrimų komitetas nesustodamas mėžia Augijaus arklides, bet jokių rezultatų, – konstatuoja leidinys.

Continue reading „Rusiška ruletė : statykite!“

songaila_m

Vilniaus tautininkai, susirinkę į konferenciją, skirtą paminėti Tautininkų sąjungos atkūrimo pirmąsias metines, priėmė pareiškimą.

Pareiškime konstatuojama. kad Vyriausioji rinkimų komisija bei kitos valstybės institucijos nesiėmė veiksmingos prevencijos dėl Darbo partijos, Lenkų rinkimų akcijos bei kitų partijų atstovų vykdyto sistemingo įstatymų ir Konstitucijos pagrindų pažeidinėjimo. Pareiškime taip pat  pabrėžiama, kad tinkamai neįvertinus masinių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, buvo iškreipta tautos valia.

Continue reading „Dėl pasipriešinimo valstybės užgrobimui“

finansiniai_nusikaltimai

Generalinė prokuratūra su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka savrbų ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas – dėl galimai neteisėto didelės vertės paskolų gavimo iš keturių Lietuvoje veikiančių kredito unijų, taip pat galimo šių kredito unijų turto iššvaistymo, disponavimo tokiu būdu nusikalstamai įgytu turtu, kai kurių įmonių neteisėtos veiklos ir dokumentų klastojimo (LR BK 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 203 str. 2 d., 300 str. 1, 2 d., 216 str. 1 d.).

Continue reading „Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl „Nacionalinės kredito unijos“ galimai neteisėtos veiklos“