Finansų ministerija

Aktualijos

Finansų ministrė Gintarė Skaistė. FM nuotr.

„The Financial Times“ leidinių grupei priklausantis žurnalas „The Banker“ finansų ministrę Gintarę Skaistę paskelbė Metų finansų ministre pasaulio ir Europos kontekste.
 
Kasmet žurnalo redakcijos sudaromame geriausių metų finansų ministrų sąraše pagerbiami vadovai, kurie geriausiai sugebėjo paskatinti augimą ir stabilizuoti ekonomiką. Pasauline metų finansų ministre (angl. 2022 Global Finance Minister of the Year) tituluotos G. Skaistės pirmieji mėnesiai poste paties leidinio pavadinti „ugnies krikštu“, praneša Finansų ministerija.
 
„Naujoji Vyriausybė – trišalė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijų koalicija – pradėjo eiti pareigas 2020 m. gruodžio viduryje ir Finansų ministerijai greitai teko paruošti 2021 m. valstybės biudžetą, užtikrinant adekvačią paramą ekonomikai ir visuomenei COVID-19 pandemijos akivaizdoje, – rašo „The Banker“. – Tuo pačiu metu reikėjo paruošti ir Vyriausybės programą, taip pat 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ planą, siekiant pereiti prie teisingesnės, išmanesnės, aukštą pridėtinę vertę kuriančios šalies“.
 
Publikacijoje cituojama 2022-ųjų metų pasaulio finansų ministro titulo laimėtojos G. Skaistės didžiausias pasiekimas – per rekordiškai trumpą laiką parengtas „Naujos kartos Lietuva“ planas, vaidinsiantis esminį vaidmenį Lietuvai pakylant iš COVID-19 pandemijos stipresne ekonomika, darantis ilgalaikį teigiamą poveikį, paspartinant skaitmeninę ir žaliąją transformaciją – du kertinius plano komponentus, kuriems kartu numatyti beveik 68 proc. asignavimų.
 
Anot ministrės, šalies ekonomika atlaikė pandeminius sukrėtimus dėl visuomenės prisitaikymo prie pasikeitusių pandeminių sąlygų, o verslas pademonstravo dinamišką perėjimą prie skaitmeninės aplinkos – tai buvo viena iš priežasčių, leidusių ekonomikai gerai atlaikyti sukrėtimą.
 
„2021 m. ministrė G. Skaistė parengė mokestinės pagalbos priemones, skirtas padėti labiausiai nukentėjusiems sektoriams, grąžinant mokesčius ir atidėjus sumokėtus mokesčius bei atitinkamas sektorines paskatas, kurios suteikė reikiamą pagalbą verslui ir paskatino skaidrų mokesčių mokėjimą“, – Finansų ministerija cituoja publikaciją.
 
Anot „The Banker“, ministrė G. Skaistė, energingai startavusi, tempo nelėtino visus 2021 metus. Reikšmingiausios pradėtos inciatyvos: rinkos dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų grupės sukūrimas Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtros gairėms parengti 2022–2027 m.; ambicija Lietuvai tapti Europos kovos su pinigų plovimu kompetencijos centru; liepą išleista750 milijonų 30 metų euroobligacijų emisija, kuri rugsėjį atverta vietos investuotojams; vystomas Baltijos kapitalo rinkų plėtros akceleravimo fondas drauge su Latvija ir Estija, siekiant kurti bendrą Baltijos kapitalo rinką, kurios tikslas – padaryti valstybes labiau matomas užsienio investuotojams ir didinti smulkių ir vidutinių įmonių (SVV) galimybes gauti platesnes finansavimo galimybes.
 
„The Banker“ yra anglų kalba leidžiamas mėnesinis tarptautinių finansinių aktualijų leidinys, priklausantis „The Financial Times“ ir leidžiamas Londone, Jungtinėje Karalystėje. Nuo 1926 m. leidžiamas „The Banker“ yra svarbiausias pasaulyje bankininkystės ir finansų aktualijų leidinys, skaitomas daugiau nei 180 šalių ir yra pagrindinis šios industrijos duomenų bei analizės šaltinis.
 
Praėjusiais metais Metų finansų ministro titulą laimėjo Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras Bruno Le Maire, primenama ministerijos pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.05; 05:50
Verslas

Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.

Lietuva antradienį tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,75 mlrd. eurų, išleisdama 30 metų trukmės euroobligacijų emisiją. Metinė palūkanų norma yra kaip niekad maža, – lyginant su anksčiau išleistomis tokios pat trukmės emisijomis, jos daugiau nei triskart mažesnės, pranešė Finansų ministerija.
 
„Džiugu, jog turime ne tik sėkmingai pasiektą susitarimą tarp ES šalių narių, leisiantį transformuoti šalies ekonomiką, bet ir tarptautinėse kapitalo rinkose pasinaudojome itin palankiomis sąlygomis euroobligacijų emisijos išleidimui. Tai tik dar kartą patvirtina, kad Lietuva laikoma itin atsakingu ir patikimu partneriu“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
 
Anksčiau Lietuva tokios pat trukmės emisijas buvo išleidusi 2017 m. ir 2019 m., tuomet jų metinės palūkanų normos siekė atitinkamai 2,1 ir 1,625 proc. Už šį antradienį išleistą 1,75 mlrd. eurų nominalios vertės 30 metų euroobligacijų emisiją bus mokama tik 0,5 proc.
 
Šiomis lėšomis bus finansuojamas šių metų skolinimosi poreikis, įskaitant ir kitais metais planuojamą 1,35 mlrd. JAV dolerių euroobligacijų emisijos išpirkimą.
 
Euroobligacijos išplatintos 0,637 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 96,27 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2020 m. liepos 28 d. ir išperkamos 2050 m. liepos 28 d.
 
Bankais-platintojais buvo pasirinkti „BNP Paribas“, „Citi“ ir „Erste Group“ bankai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 07:00
Aktualijos

Finansų ministerijoje pristatytos Finansų ministerijos makroekonomikos prognozės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ekonomikos augimas 2020 metais lėtės, o vidaus paklausa bus pagrindinis augimo veiksnys, vartotojų lūkesčiai išlieka istorinėse aukštumose, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Pasak ministerijos, šiais metais ekonomikos augimas sieks 3,7 proc.
 
Kovą Finansų ministerija prognozavo, kad šiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,6 proc.
 
„Matome, kad vartotojų, gyventojų lūkesčiai yra istorinėse aukštumose – žymiai geresni negu verslo. Tam yra paaiškinimas: neabejotinai turėjo įtakos rinkimų maratonas, buvo daug pažadų, lūkesčiai yra užaukštinti. Kitais metais ekonomika augs, augimą palaikys vidaus vartojimas, tačiau augimas lėtės ir bus trapesnis. Visi turime būti atsargesni,“ – trečiadienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
 
Tuo metu finansų viceministrė Miglė Tuskienė sakė, kad Finansų ministerija padidino šių metų ekonomikos augimą iki 3,7 proc., tačiau nekeičia vizijos, kad augimas tolimesniu laikotarpiu lėtės.
 
„Augimas vidaus paklausos, vartojimo ir investicijų. Išorinės aplinkos negalime suvaldyti, bet galime pasiruošti: investuoti, stiprinti vidaus vartojimą, kad ekonomikos augimas išliktų spartesnis nei ES vidurkis,“ – sakė M. Tuskienė.
 
Kitų metų prognozės Finansų ministerija nekeitė – prognozuojama, kad 2020 metais BVP augs 2,4 proc., o vėlesniais metais – 2,3 proc.
 
Kalbant apie eksporto ir importo indėlį į BVP augimą, čia tendencijos šiek tiek keičiasi, sakė finansų viceministrė.
 
„Importas ir eksportas augs, bet dėl neapibrėžtumo išorinėje aplinkoje eksportas lėtės, importą skatins. Jei anksčiau eksporto ir importo balansas prisidėdavo trečdaliu prie BVP, artimiausiu metu jo įtaka sumažės, ir ji galėtų didėti, jei gerės tendencijos išorinėje aplinkoje,“ – sakė M. Tuskienė.
Jos teigimu, realus darbo užmokestis metų pradžioje augo 12 proc., tačiau ateityje jis augs mažiau.
 
 „Tie sprendimai, kurie buvo priimti, didinantys viešojo sektoriaus darbo užmokesčius, darė įtaką. Jei bendrai darbo užmokestis augo 8,7 proc., viešojo sektoriaus atlyginimai kilo beveik 13 proc., privataus sektoriaus augo šiek tiek mažiau nei 7 proc.,“ – teigė M. Tuskienė.
 
Tuo metu infliacijos prognozė, pasak M. Tuskienės, buvo atnaujinta nežymiai.
 
„Paslaugų sektoriuje kainos auga sparčiau, nes darbo užmokesčio augimas lengviau persiduoda į paslaugų sektorių. Visu prognozuojamu laikotarpiu kainų augimo šuolio nenumatome. Infliacija sudarys apie 2 proc.,“ – teigė finansų viceministrė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.11; 12:00
Aktualijos

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Veiklą reguliuojanti tvarka taip dažnai keičiama, kad verslas nebeturi laiko atlikti savo tiesioginio darbo, Eltai sakė smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Bandydami suvokti naujus, mokesčių reformos atnešamus pakeitimus, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai tarsis, kaip prie jų prisitaikyti.

Pirmadienį Ūkio ministerijoje rengiamas Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdis.

Posėdyje, pasak D. Matukienės, tarybos nariai kalbėsis, kaip reaguoti į mokesčių reformos diktuojamus verslo pasikeitimus, kad galėtų juos įgyvendinti kuo sklandžiau.

„Nuotaikos labai nevienareikšmės. Reikia susipažinti su visais tais įstatymais, pakeitimais. Nesakyčiau, kad reforma kažkokia labai bloga, bet pati didžiausia blogybė – kad nuolat kažkas keičiama. Tiek daug tų pakeitimų, kad verslas nebeturi laiko atlikti savo tiesioginio darbo, tik turi nuolat prisitaikyti prie įstatymų pakeitimų“, – Eltai sakė D. Matukienė.

Jos teigimu, ir verslui, ir valstybės įstaigoms pirmiausiai reikės laiko įsigilinti į pokyčius, tad kol kas didesnės pagalbos iš jų nesitikima.

„Tiesa, su Mokesčių inspekcija verslas labai bendradarbiauja, ir tie aiškinimai vyksta. Tačiau reikės pasiruošti ir inspekcijos darbuotojams. Manau, ir Finansų ministerija išleis kažkokius poįstatyminius aktus, matyt, apie tai yra pagalvota“, – svarstė D. Matukienė.

Verslo tarybos pirmininkė tiki, kad verslui užteks laiko iki kitų metų pradžios pasiruošti pakeitimams. Sunkiausia tai padaryti, anot jos, smulkiajam verslui.

„Pripažinkime, mūsų smulkus verslas yra labai smulkus. Mažos įmonės vadovas atstoja daugelį darbuotojų, jis neturi tokių apyvartų, kad galėtų turėti finansų departamentus arba samdyti profesionalius buhalterius, auditorius, konsultantus ar kitus. Žinoma, kad labiausiai tai palies smulkiausią verslą. Kiekvienas pakeitimas jam yra peilis“, – sakė D. Matukienė.

ELTA primena, kad Seimas priėmė Vyriausybės siūlytos mokesčių reformos įstatymus, o prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį juos pasirašė.

Mokestiniai pasikeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio pirmos dienos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 11:54

Aktualijos

Vilniuje atidarytas „Blockchain Centre“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniuje oficialiai atidarytas „Blockchain Centre“, kuris veiks kartu su analogiškais centrais Melburne ir Šanchajuje.

Centre bus ieškoma būdų, kaip praktiškai pritaikyti vis labiau pasaulyje populiarėjančią „blockchain“ technologiją.

„Tai, kad centras atidarytas Lietuvoje, rodo, kad esame puiki šalis. Tai tiesa, kad šios technologijos potencialas dar nėra atskleistas iki galo, visai kaip ir Lietuvos potencialas dar nėra iki galo atskleistas“, – atidaryme sakė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Tarptautinis centras yra pirmas toks Europoje, tikimasi, kad jame, bendradarbiaujant su kitais centrais pasaulyje, bus plėtojami „blockhain“ pagrindu kuriami produktai verslui ir viešajam sektoriui.

V. Sinkevičius Eltai teigė besitikintis, kad šio centro atidarymas, taip pat Lietuvos siekis pritraukti kuo daugiau finansinių technologijų startuolių bus signalas užsienio investuotojams kurti savo verslą Lietuvoje.

„Mes jau praėjusiais metais matėme suintensyvėjimą startuolių perkėlimo į Lietuvą, ir manau, kad mes čia turime nesustoti. Vasario pradžioje lankysiuosi Izraelyje ir pakviesiu jų startuolius vykti į Lietuvą, ir tie startuoliai, kurie nori bandyti save finansinėse technologijose euro zonoje, gali tai bandyti Lietuvoje, kuri yra sudariusi turbūt geriausias sąlygas“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.

Atidarymo metu „Blockchain Centre“ pasirašė supratimo memorandumus su Lietuvos ir užsienio verslo įmonėmis, asociacijomis ir miestų merais.

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija yra pareiškę, kad siekia Lietuvą paversti finansinių technologijų startuolių centru Europos Sąjungoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.29; 00:05

Aktualijos

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seime gimsta nauja parlamentinio tyrimo iniciatyva. Dėl galimos finansinės žalos valstybei Seimas linkęs ištirti ir įvertinti buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę.

Antradienį toks nutarimo projektas, kurį 49 Seimo narių vardu pateikė „tvarkietis“ Petras Gražulis, sulaukė pritarimo. Po pateikimo projektą parėmė 58 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 4 Seimo nariai. Parlamentarai nesiėmė toliau svarstyti šio projekto prieš Kūčias ir nutarė prie jo sugrįžti pavasario sesijoje.

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas mano, kad tai yra politiškai angažuotas tyrimas. „Kam kuriamas politinis įrankis, kam ruošiatės kerštauti?“, – klausė jis. Seimo narys Kęstutis Masiulis sakė, kad toks tyrimas yra gėdingas. „Man tai gėdinga, užsiiminėsime archeologija“, – apgailestavo jis.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Pats A. Kubilius juokaudamas pastebėjo, kad nutarimo projekte jo pavardė paminėta tik vieną kartą, o I. Šimonytės pavardė paminėta kelis kartus. „Seimuose taip susiklosčiusi tradicija, kai valdantieji pradeda tirti, taip konservatoriai laimi rinkimus. Matau, kad stengiatės, ačiū. Labai esu sunerimęs, kad mano pavardė paminėta tik kartą“, – sakė A. Kubilius.

Tuo tarpu P. Gražulis tvirtino, kad tyrimas yra reikalingas, nes „padaryta žala siekia beveik 2 milijardus eurų“. „Ir tai jums juokas? Nors Skardžius nepadarė jokios finansinės žalos, o jūs tyrėte“, – pažymėjo projektą pristatęs P. Gražulis.

Įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą „dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009-2012 metais Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius“.

Tai numatantį nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai siūlo pavesti atlikti tokį tyrimą Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, suteikiant jam laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

simonyte_kubilius
Ingrida Šimonytė ir Andrius Kubilius

Tyrimo iniciatoriai siūlo įpareigoti komitetą nustatyti, dėl kokių priežasčių 2009-2012 metais nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė galutinį sprendimą nesiskolinti iš TVF; nustatyti, kodėl 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi už galimai nepagrįstai didelę palūkanų normą, siekiančią 9,375 proc.

Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, kaip buvo derinamos skolinimosi sąlygos, nustatomos palūkanos bei skolinimosi terminai. Taip pat būtų siekiama nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai jie priimdavo sprendimus. Seimo komitetas aiškinsis, iš kokių konkrečiai komercinių bankų 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis. Parlamentinį tyrimą domintų tai, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo priimant sprendimus, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys, priėmę sprendimus, negavo asmeninės naudos.

Tyrimo iniciatoriai norėtų sužinoti, ar Finansų ministerija, skolindamasi valstybės vardu, turėjo patvirtintas skolinimosi tvarkas ir reglamentus, ar jomis vadovavosi.

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentarai siūlo išsiaiškinti, koks buvo valstybės skolinimosi poreikis 2009-2012 metais; kodėl buvo skolinamasi daugiau, negu to reikėjo deficitui dengti ir skolai grąžinti, ir kokie skolinimosi metu buvo lėšų likučiai.

Seimo komitetas sieks „nustatyti atvejus ir asmenis, kai aukciono dalyviai neteikdavo konkurencinių pasiūlymų aukciono metu, bet vėliau įsigydavo VVP, išleistus neviešai; nustatyti asmenis, kurie 2009-2012 m. įsigijo VVP, išleistus neviešu būdu; nustatyti, kokią skolinimosi vidaus rinkoje dalį 2009-2012 metais sudarė VVP, išleisti neviešu būdu“.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės skolos įstatymą Finansų ministerija atstovauja Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, o finansų ministrės pareigas 2009-2012 metais ėjo Ingrida Šimonytė, siūloma nustatyti, ar ji savo veiksmais ar neveikimu nepadarė žalos valstybei, Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už nepagrįstai dideles palūkanas.

Sudėtingas klausimas

Taip pat siūloma įvertinti Ingridos Šimonytės, 2009-2012 metais ėjusios finansų ministrės pareigas, priimtus sprendimus dėl tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos ir Ingridos Šimonytės bei tuomečio Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę.

Tyrimo iniciatoriai siūlo nustatyti, ar 2009-2012 metais partijoms, buvusioms valdžioje, ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos.

Nutarimo projekte siūloma pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki 2018 m. balandžio 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.20; 05:30

Aktualijos

STT užrašas

Specialiųjų tyrimų tarnybai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją iš „Lietuvos energijos“ (LE) traukiasi generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Iš LE Stebėtojų tarybos traukiasi jos narė, Finansų ministerijos vyriausioji patarėja Agnė Bagočiutė. Ją taryboje keičia Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas. LE Stebėtojų tarybos narius įsakymu tvirtina finansų ministras.

„Kalbame apie strateginę įmonę, todėl ji turi būti valdoma ypač skaidriai ir į atsiradusias abejones reaguojama jautriai ir greitai. Pastaruoju metu viešoje erdvėje kilo daug klausimų. Ir nors ne į visus juos šiandien galime atsakyti, vyksta įvairūs tyrimai – šešėlis mestas, todėl turime nedelsiant pradėti jį sklaidyti“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Finansų ministerija skelbia paskutinio „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos nepriklausomo nario atranką. Tuo pat metu vyksta dar keli svarbūs pokyčiai, susiję su LE valdymo organais.

Stebėtojų taryba numato į pirmą posėdį rinktis jau kitą savaitę. Jo metu bus renkamas Stebėtojų tarybos pirmininkas ir svarstomas Valdybos atrankos klausimas. Stebėtojų taryba, laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir korporatyvinio valdymo gairėse nustatytų skaidrumo, viešumo ir atvirumo principų tvirtina valdybą.

Valdyba, atsižvelgdama į Stebėtojų tarybos rekomendaciją, renka valdybos pirmininką, kuris paskiriamas generaliniu direktoriumi.

„Susiklosčius tokiai situacijai, kurią turime dabar, aiškumą gali sukurti tik nauja taryba, skaidriai išrinkta valdyba bei naujas vadovas. Kaip finansų ministras sieksiu, kad būtų atlikti visi reikalingi veiksmai, tam, kad „Lietuvos energijos“ valdymo organų tolimesnis formavimas vyktų sklandžiai ir atitiktų aukščiausius skaidrumo standartus“, – sako finansų ministras V. Šapoka.

„Traukiasi iš pareigų „Lietuvos energijos” generalinis direktorius Dalius Misiūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Kaip ELTA jau skelbė, nustatyta, kad Finansų ministerijai pateikta įslaptinta informacija apie vieną iš kandidatų į UAB „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybą – Šarūną Kliokį – galimai buvo neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su tokia informacija susipažinti.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai, jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Tuo pagrindu Finansų ministerijoje vyksta vidinis tyrimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.09; 10:00

Trumposios naujienos

Briuselis/Vilnius. Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) sutarė dėl priemonių, kuriomis bus kovojama su mokesčių vengimo praktikomis, kylančiomis dėl šalių mokestinės tvarkos neatitikimų. Taip pat buvo patvirtintos 2018 m. Europos Sąjungos biudžeto gairės.

„Šiandien sutardama dėl svarbaus teisės akto, Europos Sąjunga žengė dar vieną žingsnį į priekį globalioje kovoje su mokesčių vengimu, kuris atima iš biudžeto pajamas, trukdo ekonomikos augimui. Tai sukurs tolesnes priemones, kurios mažins piktnaudžiavimų galimybę“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Ekonomikos ir finansų ministrai pritarė kompromisiniam pasiūlymui keisti Direktyvą, skirtą kovai su mokesčių vengimu, užkertant kelią piktnaudžiavimams pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais. Numatoma, kad Direktyvos nuostatos turėtų būti perkeltos į ES valstybių nacionalinę teisę iki 2019 m. pabaigos ir pradėtos taikyti nuo 2020 m. sausio 1 d. Ministrams taip pat buvo pristatyta esama padėtis dėl ES nebendradarbiaujančių šalių sąrašo  mokesčių srityje sudarymo. Pažymėti ateities darbai, siekiant iki šių metų pabaigos sudaryti minėtą sąrašą: pirmiausiai svarbu pradėti šalių vertinimą ir diskusijas dėl atsakomųjų priemonių.

Ministrai pritarė 2018 m. ES biudžeto gairėms, kuriose išdėstyti biudžeto formavimo prioritetai, pateiktos bendro pobūdžio pastabos ir rekomendacijos, koks turėtų būti kitų metų ES biudžetas ir kaip jis turėtų būti administruojamas. Tarp biudžeto tikslų – skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą, sanglaudą ir didinti konkurencingumą. ES taryba pažymi, kad būtina reaguoti ne tik į ES vidaus, bet ir išorinius humanitarinius, saugumo iššūkius. Taip pat gairėse akcentuojama įmokų į ES biudžetą planavimo ir biudžeto įgyvendinimo drausmės svarbą.

ECOFIN taryba taip pat aptarė pasirengimą G20 šalių finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimui Baden-Baden (Vokietija), kuriame bus aptariamos pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos, tarptautinė finansų architektūra, finansų sektoriaus plėtra ir priežiūra, kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bei kiti klausimai.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

2017.03.14; 05:03

Aktualijos

Tsajunga.lt portale skelbiama partijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio pozicija dėl VMI susiklosčiusių problemų. Taigi prašoma paskelbti Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir įtakingo verslininko pokalbių išklotines bei nurodyti juose minimų politikų pavardes.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką. Jis prašo pateikti informaciją, kurių konkrečiai Lietuvos politikų pavardės buvo minimos Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Dainoro Bradausko ir įtakingo koncerno „MG Baltic” atstovo Raimundo Kurlianskio pokalbiuose bei kokie buvo šių pokalbių ketinimai.

Taip pat prašoma paskelbti šių dviejų asmenų pokalbių.

„Finansų ministras pareiškė, jog D. Bradausko ir R. Kurlianskio pokalbyje buvo minimos konkrečių Lietuvos politikų pavardės. Tos pavardės turi būti kuo greičiau paviešintos, nes tie žmonės, kuriems koncernas „MG Baltic“ galimai darė įtaką, gali būti ir naujajame Seime. Kitas žingsnis būtų paskelbti ir visą pokalbio išklotinę, tačiau šiame etape visuomenė turi teisę bent jau žinoti, kurie politikai bei svarbiausia – dabartiniai Seimo nariai – gali būti pažeidžiami arba jau turėti korupcinių ryšių“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Primename, kad po Finansų ministerijos atlikto tyrimo, ministras viešai užsiminė apie skandalingus buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko D. Bradausko galimai korupcinius ryšius ir sąsajas su įtakingu koncerno „MG Baltic“ atstovu Raimundu Kurlianskiu.

2017.01.23; 07:40

Trumposios naujienos

Vilnius, spalio 26 d. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui įteisinti daugiau priemonių, kurios leistų klientų tapatybę nustatyti nuotoliniu būdu.

Tikimasi, kad tai paskatins finansinių technologijų (FinTech) industrijos plėtrą ir šios srities investicijas Lietuvoje.

„Mūsų pasiūlytas sprendimas prisidės prie finansinių technologijų plėtros šalyje, šios srities įmonių, ypač startuolių, augimo, Lietuvos konkurencingumo didinimo, skatins kurti darbo vietas“, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Finansų ministerijos siūlymu Vyriausybė priėmė nutarimą, nustatantį papildomas tapatybės identifikavimo nuotoliniu būdu priemones. Ministerija rėmėsi Vokietijos ir Šveicarijos pavyzdžiais bei 2015 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje.

Tam, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos finansinių technologijų industrijai augti bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, nuotolinis tapatybės nustatymas bus galimas ne tik naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą, bet ir dar dviem papildomais būdais. Vienas iš jų – naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas.

Kitas – naudojantis elektroninėmis priemonėmis leidžiančiomis tiesioginio vaizdo perdavimą, jeigu kliento tapatybė gali būti patvirtinta pažangiu elektroniniu parašu arba klientas tapatybei nustatyti gali pateikti asmens tapatybės nustatymo dokumento originalą.

Atsižvelgiant į tai, kad finansų įstaigų ir kiti subjektai gali skirtingai traktuoti elektronines priemones, jų techninius reikalavimus nustatys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

2016.10.26; 16:28

Trumposios naujienos

Vilniuje prasidėjo Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku ir Londono sičiu organizuota finansų technologijų (FinTech) tendencijoms ir perspektyvoms aptarti skirta konferencija. 

Vilniuje prasidėjo Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku ir Londono sičiu organizuota finansų technologijų (FinTech) tendencijoms ir perspektyvoms aptarti skirta konferencija.
Vilniuje prasidėjo Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku ir Londono sičiu organizuota finansų technologijų (FinTech) tendencijoms ir perspektyvoms aptarti skirta konferencija.

Didelio dėmesio susilaukęs renginys į Lietuvą atviliojo finansų rinkų politikos formuotojus, akademikus ir verslo atstovus iš viso pasaulio – Izraelio, Kinijos ir kitų šalių.

Besidomintys FinTech sektoriumi aptars kylančius iššūkius ir FinTech naudą visuomenei. Nemažai dėmesio bus skirta ir diskusijoms, kokios sąlygos būtinos siekiant užtikrinti sėkmingą tolesnį FinTech vystymąsi šalyje.

Renginyje atidarymo kalbą sakiusi finansų ministrė Rasa Budbergytė džiaugėsi, kad konferencija susilaukė milžiniško dėmesio ir pastebėjo, kad kiekviena galimybė pasidalintipatirtimi su pasauliniais FinTech srities lyderiais ir perimti jų žinias yra aukso vertės.

„Kuriame tokias sąlygas, kurios skatina FinTech sektoriaus įmones kurtis Lietuvoje, palaikome nuolatinį dialogą su verslu, turime itin palankų reguliatoriaus požiūrį, keičiame teisės aktus – tarpusavio skolinimosi platformos jau veikia, be to, pateikėme Seimui įstatymo projektą dėl sutelktinio finansavimo, rengiame pasiūlymus dėl nuotolinio asmenų identifikavimo reglamentavimo.

Visi šie darbai yra itin svarbūs, jei norime sukurti daugiau darbo vietų, didinti finansinių paslaugų prieinamumą vartotojui, užtikrinti verslo ir namų ūkių finansavimo šaltinių pasirinkimą, skatinti konkurenciją“ – sakė finansų ministrė. 

„Naujos finansų technologijos keičia verslo modelius. Visų pirma, atsiranda galimybių pasiekti klientą nepriklausomai nuo jo fizinės vietos. Tad labai svarbu, kad Lietuva pasinaudotų šios besivystančios rinkos teikiamais privalumais ir galimybėmis. Be tiesioginės naudos, kaip aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas, tai ir galimybė paskatinti finansinių paslaugų rinkos konkurencingumą bei pažangių ir naudingų vartotojams sprendimų atsiradimą Lietuvoje, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Konferencijos dalyviai dalysis patirtimi apie skolinimo, skolinimosi ir investavimo per interneto platformas galimybes, FinTech teisinę aplinką, vartotojų apsaugą, rizikos valdymą. Be to, bus aptartos ir technologinės naujovės, pavyzdžiui, galimybė per mobiliąsias aplikacijas identifikuoti klientą iš veido.

Finansinės technologijos, dar žinomas kaip „FinTech“, – tai pasaulyje dar tik atrandamas inovacijų sektorius. Sąvoka „FinTech“ apibūdinami nauji sprendimai, atskleidžiantys stiprėjančią su procesais, prekėmis ar verslo modeliais susijusių naujovių raidą finansinių paslaugų sektoriuje. Pagrindinis naujojo sektoriaus tikslas – padaryti greitesnes, pigesnes, saugesnes ir efektyvesnes finansines paslaugas. „FinTech“ sąvoka apjungia naujausias informacines technologijas ir finansines paslaugas, apimančias platų spektrą nuo mokėjimų už paslaugas iki skolinimo ar finansavimo, itin svarbaus mažam ir vidutiniam verslui.  

Informacijos šaltinis – Lietuvos Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. Finansų ministerijos nuotraukose: konferencijos akimirkos.

2016.10.06; 08:08

Trumposios naujienos

Ne tik biudžeto sudarymo ypatumai, valstybės finansų valdymo iššūkiai, bet ir asmeninės savybės, kurių reikia norint būti ministru, domino projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvius – Mindaugą Dirginčių ir Augustą Alekną. 

Projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyviai Mindaugas Dirginčius ir Augustas Alekna susitinka su finansų ministre Rasa Budbergyte.
Projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyviai Mindaugas Dirginčius ir Augustas Alekna susitinka su finansų ministre Rasa Budbergyte.

Šie moksleiviai visą šią savaitę stažuojasi Finansų ministerijoje, o šiandien turėjo progą susitikti su finansų ministre Rasa Budbergyte.

„Lietuvoje matau daug šviesaus jaunimo, kuris nėra abejingas valstybės ateičiai, aktyviai dalyvauja ir patys organizuoja pilietines akcijas, domisi valstybės valdymu, kelia svarbius klausimus, nebijo siūlyti savo idėjų. Džiaugiuosi, kad su Mindaugu ir Augustu galėjome atvirai padiskutuoti ne tik apie valstybės biudžetą, PVM ir mokesčių sistemą Lietuvoje, tačiau paliesti ir smulkiojo verslo, naujų finansavimo formų, aktualių jauniems žmonėms, temas. Įdomu buvo išgirstiir jų lūkesčius dėl asmeninės karjeros, požiūrį į darbo rinką sparčiai keičiančias technologijas. Tikiu, kad šių jaunų, gabių žmonių energija ir platus interesų ratas atvers jiems duris dar ne į vieną mėgiamą įstaigą ar įmonę“, – susitikimu su jaunaisiais stažuotojais džiaugėsi Rasa Budbergytė.

Po susitikimo su ministre, moksleiviai pripažino, kad prieš prasidedant projektui šiek tiek kitaip įsivaizdavo ministrės ir visos ministerijos darbą. „Jau pirmą projekto dieną gavome daug informacijos, kuri padėjo geriau suvokti valstybės finansų valdymą, dabar norisi vis labiau ir labiau gilintis“, – teigė šiemet Klaipėdos Ąžuolyno gimnaziją aukščiausiais balais baigęs Mindaugas Dirginčius.

„Smagu, kad ministerijos darbuotojai atsakė į visus mūsų klausimus. Kai išgirsti informaciją iš specialistų, kurie kasdien sprendžia valstybės mokesčių, biudžeto klausimus, visiškai kitaip supranti Finansų ministerijos reikšmę valstybei“, – projekto naudą įvardino būsimas dvyliktokas Augustas Alekna.

Visą šią savaitę projekte dalyvaujantys moksleiviai keliauja po skirtingus Finansų ministerijos departamentus bei ministerijai pavaldžias įstaigas, semiasi žinių apie Lietuvos finansų politiką, valstybės ir Europos Sąjungos lėšų valdymą bei panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą.

Moksleiviai jau lankėsi Finansų ministerijos Biudžeto, Valstybės iždo, ES ir tarptautinių santykių, Fiskalinės politikos, Mokesčių departamentuose, Tarptautinės finansinės paramos koordinavimo skyriuje, susipažino su UAB „Lietuvos energija“ veikla, apie ateities perspektyvas diskutavo su bendrovės generaliniu direktoriumi Daliumi Misiūnu.

Projekto dalyvių dar laukia Muitinės departamento organizuojama ekskursija į Vilniaus oro uostą, kur jie galės pažvelgti į oro uosto muitinės darbuotojų darbo užkulisius, apsilankymas Muitinės ir Lietuvos banko Pinigų muziejuose bei Lietuvos prabavimo rūmuose. Savo veiklą moksleiviams pristatys ir Lietuvos statistikos departamentas, Centrinė projektų valdymo agentūra, VĮ Turto bankas bei Valstybinė mokesčių inspekcija.

 „Moksleiviai – į Vyriausybę“ – jau aštuntus metus organizuojamas projektas. Jo tikslas – gabius Lietuvos baigiamųjų klasių moksleivius skatinti domėtis valstybės institucijų veikla, supažindinti su darbo viešajame sektoriuje principais ir skatinti prisidėti prie pilietinės visuomenės formavimo. Šiemet projekte dalyvauja moksleiviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninės Baltarusijos bei Kanados.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. Finansų ministerijos nuotr.

2016.08.23; 15:48

Ekonomika ir finansai

Reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ (S&P) birželio 30 d. paskelbtoje analizėje įvardija Lietuvą dėl Brexit pažeidžiamiausia Rytų Europos valstybe. Finansų ministerijos nuomone, analizėje yra nelogiškų išvadų, taip pat yra netikslių duomenų, kuriais remiamasi, priskiriant Lietuvą prie pažeidžiamiausių valstybių. 

Klausimynas
Klausimynas, į kurį reikia rasti atsakymus.

Vieta nustatyta, naudojant pagal keturis veiksnius S&P sukonstruotą indeksą: JK įnašo į ES biudžetą dalis (proc.) šaliai skiriamose ES struktūrinių fondų investicijose; eksporto į JK proc. BVP; imigrantų dalis JK, proc. visų šalies gyventojų; piniginių perlaidų iš JK santykis su BVP.

Analizėje pateikiamas tik kylančių Europos  (angl. emerging Europe) valstybių rizikos, susijusios su Brexit, vertinimas: 11 ES šalių (Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, Kroatija) bei Turkija ir Rusija.

Atsižvelgus į pasaulio analitikų prognozes, jeigu būtų vertinamos visos ES valstybės, Lietuvos nebūtų tarp labiausiai pažeidžiamų narių. Dauguma analitikų sutaria, kad didžiausias neigiamas pasekmes dėl Brexit pajustų Airija, Nyderlandai, Belgija, Malta, Kipras ir Liuksemburgas. Neigiamą įtaką pajustų ir Vokietija, tačiau ji būtų mažesnė, nei prieš tai išvardytoms šalims.

Analizėje daroma išvada, kad per prekybos kanalą (eksportas) iškart atsirandantis tiesioginis poveikis visoms 13 šalių bus minimalus, tačiau didžiausias jis būtų Lietuvai, Čekijai, Vengrijai, Lenkijai ir Slovakijai. Iš tikrųjų toks poveikis Lietuvos eksportui būtų nedidelis, todėl abejonių kelia motyvai, kodėl Lietuva čia įvardijama kaip lyderė. Iš toje pat analizėje pateiktų S&P apskaičiuotų duomenų matyti, kad Lietuvos eksporto į JK santykis su BVP (2,5 proc.) yra gerokai mažesnis už Estijos (3,2 proc.) bei Latvijos (3,9 proc.), tačiau minėtosios Baltijos valstybės net neminimos apžvalgoje kaip pažeidžiamos dėl šio rodiklio.

S&P skyrė Lietuvai aukščiausią laiptelį pagal perlaidų sumas iš JK. Tuo tarpu remiantis Lietuvos banko duomenims, gyventojų pervedimai iš JK 2014 m. sudarė 213,5 mln. eurų arba 0,6 proc. BVP, o, išankstiniu Finansų ministerijos vertinimu, pervedimai iš JK 2015 m. galėjo sudaryti apie 300  mln. eurų arba 0,8 proc. BVP, t.y. gerokai mažiau, nei nurodoma analizėje (1,2 proc.). Be to, JK gyvenantys Lietuvos piliečiai, jeigu keltųsi kitur dėl Brexit įtakos, tikėtina, vyktų į Airiją, Norvegiją. Tai reiškia, kad svetur dirbančiųjų perlaidų pervedimai ir toliau įsilietų į Lietuvos namų ūkius, skatintų vartojimą ir ūkio augimą. Grįžusieji taip pat didintų Lietuvos BVP jau tiesiogiai dirbdami Lietuvoje.

Abejonių kelia ir toje pačioje analizės lentelėje pateiktas imigrantų iš Lietuvos ir JK gyventojų santykio įvertis (5,4 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, 2004–2015 m. emigravusiųjų į JK iš Lietuvos buvo 147,1 tūkst. asmenų daugiau nei iš tos šalies įmigravusiųjų, įskaitant sugrįžusius emigrantus, ir tai sudarė 40,2 proc. visos grynosios migracijos srauto šiuo laikotarpiu. Minėtas emigrantų iš Lietuvos į JK skaičiaus santykis su Lietuvos gyventojų skaičiumi sudaro 5,1 proc. (2014 m. šis santykis buvo dar mažesnis ir sudarė 4,7 proc,),  o ne 5,4 proc., kaip nurodyta analizėje.

Tai dar labiau pagrindžia abejones, kodėl Lietuva įvardinama kaip didžiausią neigiamą Brexit poveikį patirianti šalis tarp analizėje vertinamų valstybių.

Analizėje taip pat pateiktas ES finansinės paramos įvertis, susijęs su laikotarpiu po 2020 metų. Tačiau daryti bet kokias išvadas yra per anksti, nes šiuo metu neaišku, kokie sprendimai dėl prarastų JK įnašų bus priimti. Kalbant apie ES biudžeto apimtis po 2020 m. ‒ tai bus derybų dėl kitos daugiametės finansinės programos objektas, o pasiūlymą dėl kitos finansinės programos Europos Komisija pateiks iki 2018 m. pradžios.

Neatmetama galimybė, kad dėl JK pasitraukimo mažėsiantis pastarosios įnašas į ES biudžetą greičiausiai būtų „padengiamas“ didesniais visų ES valstybių narių įnašais (tuomet didėtų ir Lietuvos įnašas). Darant prielaidą, kad JK 2019-2020 m. (po to, kai galimai būtų baigtos JK išstojimo iš ES derybos) nebemokės į ES biudžetą  ir negaus savo suderėtos paramos dalies, poveikis Lietuvos įmokoms, preliminariais vertinimais, būtų toks: 2019 m. įmoka padidėtų 43,2 mln. eurų, o 2020 m. atitinkamai 44,9 mln. eurų.

Dėl dabartinio 2014–2020 m. finansinio laikotarpio visos ES valstybės narės yra vienbalsiai sutarę. Jungtinė Karalystė pati aktyviai naudojasi ES struktūrinių fondų lėšomis – minėtuoju laikotarpiu JK  numatyta beveik 11 mlrd. ES struktūrinių fondų lėšų, todėl neturėtų būti suinteresuota nutraukti pradėtų projektų finansavimą šiuo finansiniu laikotarpiu.

Lietuvai dabar būtina susikoncentruoti ir kuo efektyviau panaudoti 2014–2020 m. ES fondų investicijas ekonominei ir socialinei pažangai, kadangi nėra aišku kokiomis sąlygomis bus naudojamos ES fondų investicijos finansiniu laikotarpiu po 2020 m. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

2016.07.14; 06:06

Aktualijos

“Tarptautinis valiutos fondas visapusiškai išanalizavo Lietuvos ekonominę padėtį bei įvairias mūsų viešojo gyvenimo sritis ir teigia, kad šiemet galime tikėtis spartesnio ekonomikos augimo”, – „Žinių radijui“ po susitikimo su TVF ekspertais sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Continue reading „Rimantas Šadžius: TVF tikisi spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo” →

Aktualijos

Europos Komisija (EK) paskelbė ataskaitas, kuriose apžvelgė Europos Sąjungos šalių, įskaitant ir Lietuvą, ekonominę ir socialinę politiką, vertino kaip šalys įgyvendina joms skirtas rekomendacijas.

Tokia ataskaita skelbiama antrą kartą. Apžvalgoje rašoma, kad 2015 m. Lietuvos ekonomikos augimą skatino stiprus vidaus vartojimas, tuo tarpu eksporto apimtys buvo laikinai sumažėjusios.

Continue reading „Tokia ataskaita skelbiama antrą sykį” →

Aktualijos

Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. ES fondų lėšomis sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, į kurią investuota daugiau kaip 1 mlrd. eurų.

Per ateinančius keletą metų infrastruktūros plėtrai bus skirta dar 670 mln. eurų – dešimtadalis visų 2014-2020 m. Lietuvai skirtų ES struktūrinių fondų lėšų.

Continue reading „ES investicijos pakėlė Lietuvos mokslą, technologijas ir inovacijas į aukštesnį lygį” →

Aktualijos

Siekdama paskatinti piliečius ne tik mokėti mokesčius, bet ir domėtis, kokias viešąsias paslaugas valstybė teikia už jų sumokamus mokesčius, Finansų ministerija parengė apibendrintą ir iliustratyvią 2016 m. Lietuvos viešųjų išlaidų analizę.

Nuoroda į skaidres: http://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/biudzetas/suzinok-kam-valstybe-isleidzia-tavo-pinigus.

Continue reading „Kam 2016 m. valstybė išleis tavo pinigus?” →

Aktualijos

Šiais metais jau trečią kartą Finansų ministerija inicijuoja ir kviečia dalyvauti 2016 m. studentų mokslo darbų konkurse apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų efektyvumą.

Galimybę dalyvauti turi visi aukštųjų mokyklų studentai, rengiantys savo kursinį, bakalauro ar magistro darbą ES struktūrinių fondų tema. Šeši geriausieji konkurso laureatai pasidalys prizinį fondą, kurį šiemet sudaro 3 tūkst. eurų.

Continue reading „Lietuvos studentai kviečiami dalyvauti Finansų ministerijos mokslo darbų konkurse” →