mafia-woman

Paminėjome Kovo 11-ają, jau suėjo 21-eri metai nuo nepriklausomos valstybes atkūrimo. Tai – džiugi šventė. Tik šiandienos realijos gerokai niūresnės.

Neseniai įvykę savivaldos rinkimai buvo iš esmės antikonstituciniai. Negalime teigti, kad tai – suklastoti rinkimai, nes masinių klastojimų tikrai nebuvo.

Tačiau šiuose rinkimuose buvo iš esmės pažeidinėjamos mažesniųjų partijų ir nepriklausomų kandidatų teisės. Jie susidūrė su didelėmis problemomis: kaip pateikti savo programas radijo ir televizijos laidose. O nepriklausomi kandidatai dar turėjo rinkti daugybę parašų tam, kad būtų įregistruoti.

Pažeidimų buvo ir daugiau, jų esmė – sudaryti išskirtines palankias sąlygas didžiųjų partijų atstovams. Kai kurių partijų atstovai džiūgauja, kad rinkimai praėjo sklandžiai. Tokių veikėjų norėčiau paklausti – kodėl džiaugiatės, ponai? Ką šie rinkimai pakeis Lietuvoje?

Continue reading „“Valdo ne kairieji ir dešinieji, valdo mafijos klanai”“

pistolet_1

Žvelgdami į šio dešimtmečio Lietuvos politinio ir ekonominio gyvenimo raidą, galime drąsiai daryti išvadą, jog svarbių politinių ir ekonominių sprendimų priėmimui didžiulę įtaką turėjo įvairūs klanai – „valstybininkų“ klanas, paslaptingas BBL klanas ir kitos įtakingos šešėlinės grupuotės. Lietuvos politikos olimpe egzistuoja ir su šiais klanais susijusi politikų grupuotė, kurią sąlyginai galima įvardyti KKK klano pavadinimu. Kadaise buvo BBB pavadinimu įvardijama senosios nomenklatūros grupuotė – A. Brazauskas, V. Beriozovas, A. Bernatonis ir jų aplinkos žmonės. Šiuo metu didžiulę įtaką turi jaunesnės kartos grupuotė – A. Kubilius, G. Kirkilas, G. Kėvišas ir juos palaikantys politikai bei pareigūnai. Tai, kad A. Kubilius, G. Kirkilas ir G. Kėvišas artimai susiję ir juos sieja daug bendrų interesų, yra vieša paslaptis. Greta jų veikia A. Keserauskas, A. Čaplikas, V. Miltienis…

Continue reading „Pernelyg trukdantys likviduojami be gailesčio“

algimantas-zolubas-1

Optimali tautos būsena – savoje nepriklausomoje valstybėje. Valstybę kuria ir valstybingumą įtvirtina tauta, demokratinėje – pilietinė tauta. Todėl jaunos demokratijos šalyse svarbiausiu procesu laikytinas pilietinės visuomenės ugdymas bei formavimas.

Dešimtmečius kentusi sovietinę vergiją visuomenė iškart netapo pilietine, didžioji jos dalis iki šiol pasiliko “liaudimi“, kuriai tautiškumas, valstybingumas, pareiga, atsakomybė, dora tebėra sunkiai suvokiamos abstrakcijos. Į tikrųjų vertybių skalę dar negrįžta. Vos atgauta laisvė čia pat pateko į apyvartą, tačiau, apvilkta demokratijos rūbu, ji netapo išsvajotu laisvės angelu, ji virto patvorių kekše. Tokį virsmą lėmė nesuvoktos, neišugdytos ir iš praeities neatgaivinamos minėtos vertybės, beatodairiškas liberalizmo įsigalėjimas.

Continue reading „Liberalizmo akibrokštai“

partizanai_0

Apie renginį prie Švietimo ir mokslo ministerijos sužinojau iš politologo, publicisto, nepailstančio kovotojo prieš komunizmą ir šiuolaikinį jo rūbą  – globalizmą Viliaus Bražėno. Gegužės 17 dieną, mane informavo jis, prie Švietimo ir mokslo ministerijos susirinks partizanai, jų rėmėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, visi, kurie supranta, kad jaunajai kartai mokyklose sąmoningai nutylima rezistencinių kovų istorija, ji klastojama, iškraipoma.

Kad nutylima ir klastojama – man jokia naujiena, esu dalyvavęs kai kuriose mokytojų istorikų konferencijose, su mokytojais istorikais šia tema esu kalbėjęs Alytaus, Kauno, Vilniaus, Kėdainių, Kalvarijos, Telšių, Šakių ir kt. mokyklose. Skaičiau Nepriklausomybės akto signataro Vlado Terlecko knygą “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai”, internete skelbiau tos knygos ištraukas.

Continue reading „Ar tikrai prezidentė su mumis?“

smuikas_

Plojimais sutiktas profesorius Vytautas Miškinis, „Ąžuoliuko“ choro meno vadovas, kalbėjo tema „Muzikinis švietimas – neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis“. Pasveikinęs susirinkusiuosius „kaip neformalų lyderį“, profesorius  padėkojo už išgirstas mintis ir perėjo prie liūdnai pagarsėjusios Neformalaus švietimo koncepcijos, dėl kurios, jo nuomone, kalti ministro aplinkos ekspertai – „stalčiaus žmonės, kurie pažodžiui išvertė anglišką žodį informal. Maestro kalboje nestigo taiklių ir iškalbingų palyginimų, kuriems tikrai nereikia komentarų, pavyzdžiui: „Koncepcijos pristatymui buvo skirta 300 tūkst. litų, dainų šventės pristatymui buvo skirta 0, 0 sveikų cento.“

Continue reading „Pavojaus varpai dėl muzikos ir menų ateities pasiekė Seimą ( 3 )“

video_cip

Šių metų balandžio 13-ąją Vilniaus Universitete buvo surengti vieši, triukšmingi, demokratiški debatai apie Lietuvos aukštojo mokslo reformos perspektyvas. Dvi valandas trukusiuose ginčuose dalyvavo Vilniaus universiteto edukologijos magistrantė, „Solidarių Lietuvos studentų“ („Solistų“) judėjimo narė Olga Suprun ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis. Diskusijos moderatorius – VDU doktorantas Domininkas Burba.

Diskusijose dalyvavę bandė išsiaiškinti, ar aukštojo mokslo reforma pasiteisino? O jei nepateisino visų mūsų lūkesčių, tai ar ją reiktų stabdyti, ar tobulinant tęsti toliau? Taip pat svarstyta, kokie galimi reformos padariniai ilgalaikėje perspektyvoje.

Šiandien videostudija “SLAPTAI” pateikia antrąją diskusijos dalį.

Continue reading „Kas teisus: aukštojo mokslo reformą kritikuojanti Olga Suprun ar šią reformą ginantis Dainius Dikšaitis? ( 2 )“

smuikas_

Nuoširdžiais plojimais sutiktas profesorius Saulius Sondeckis kalbėjo tema “Meninio ugdymo reikšmė asmenybės formavime tarptautiniame kontekste.“ Profesorius pasidžiaugė, kad įžanginėse kalbose buvo pasakyta tiek daug aktualių minčių. Ypač jį nuramino ministro Gintaro Steponavičiaus patikinimas, jog nerimas dėl muzikos ir menų mokyklų likimo daugiau “susijęs su gandų lygmeniu”.

Nepaisant to, kalbėtojas susirūpinęs klausė: “Ko mes čia susirinkome? Kodėl taip sujudo visos muzikos mokyklos, visi muzikantai?“ Ir čia pat atsakė – “kad padėtume išsaugoti darniai, tikrai geriausiai pasaulyje veikiančią muzikos švietimo ir mokymo sistemą.“

Continue reading „Pavojaus varpai dėl muzikos ir menų ateities pasiekė Seimą ( 2 )“

smuikas_

Muzikos ir menų mokyklos Lietuvoje gali didžiuotis gražiomis tradicijomis. Ypač jautriai į bandymus griauti mūsų miestų ir miestelių dvasingumo židinius reaguoja muzikos mokytojai. Dar 1996 m. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (toliau – LMPS) Klaipėdos universiteto Menų fakultete surengė 1-ąją respublikinę konferenciją tema „Muzikos įtaka mokinių pasaulėžiūros formavimuisi ir mokinių nusikalstamumo mažinimui.“ Pagrindinį organizacinį darbą prisiėmė LMPS Vilniaus skyriaus pirmininkė Nijolė Karaškaitė, kuri nuo 1996 m. koordinuoja šalies muzikos mokyklų veiklą. Visus mokytojos sumanymus palaikė ir padėjo rengti konferenciją tuometinė LMPS pirmininkė, Nepriklausomybės akto signatarė Romualda Hofertienė.

Continue reading „Pavojaus varpai dėl muzikos ir menų ateities pasiekė Seimą“

olga_suprun

Mokslo ir studijų įstatyme (toliau – MSĮ) įtvirtinti ydingi gero mokymosi kriterijai užkerta kelią studentams, gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų mokamose vietose, siekti LR Konstuticijos 41 str. 3 dalies laiduojamo nemokamo mokslo gerai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose dėl šių priežasčių:

1.      MSĮ 70 str. 1 dalis numato, kad „Pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tenka stojantiesiems pagal jų gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus bei specialiuosius gebėjimus. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka“.

Continue reading „Turi labai menkas galimybes pakliūti į valstybės finansuojamą studijų vietą“

steponavicius_gintaras

Solidarūs Lietuvos Studentai – SOLIST‘ai gruodžio 23 d.ieną 11.30 val. prie Švietimo ir mokslo ministerijos įteiks ministrui p. Gintarui Steponavičiui Kalėdinę dovaną už jo nuopelnus studentijai su šūkiu “KOKIA REFORMA – TOKIA UNIFORMA”.

Kadangi reforma juodai balta, ministro laukia uniforma su juodais ir baltais dryžiais…

Prieš tai, 11 val. p. G. Steponavičių apdovanos Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų atstovai, kurie ministrui įteiks akinius ir ausų krapštukus, kad geriau matytų ir girdėtų.

Ne visi galime dalyvauti politikoje, bet visi galime apie ją spręsti. Tą ir padarysime, įteikdami Ministrui G.Steponavičiui iškalbingas „dovanas“.

Continue reading „Ministrui Gintarui Steponavičiui – juoda uniforma su baltais dryžiais, akiniai ir ausų krapštukai“

olga_suprun_2

Solidarių Lietuvos Studentų (SOLIST‘ų) judėjimo nariams kelia susirūpinimą Lietuvos aukštojo mokslo reformos pasekmės studentams – Lietuvoje studentų kreditavimo sistema yra viena blogiausių visoje Europoje. Tai pabrėžia ir oficialiosios studentų organizacijos, be to, pasak LSAS aukštojo mokslo reformos pasekmių ir sistemos analizės, “paskolų sistema per privačius bankus yra netvari”. Viešojoje erdvėje vis dažniau išreiškiami nuogąstavimai, jog gabus Lietuvos jaunimas studijoms renkasi kur kas kokybiškesnį bei neretai nemokamą aukštąjį mokslą Vakarų šalyse.

Continue reading „SOLISTAI: “Lietuvoje ši nuostata šiurkščiai pažeidžiama”“

kumstis_01

Gintaras Skapas, LŠDPS Vilniaus m. susivienijimo pirmininkas, savo pranešime “Papildomas ugdymas socializacijos kontekste. Socialinės pasekmės mokytojui ir švietimo sistemai” ypač pergyveno dėl naujų įstatymų, naujų nurodymų, lyg savaime atsiradusių pataisų, naujos koncepcijos. Jis teigė, jog susidaro labai įdomi linija, kuri vieningai siekia sunaikinti tai, ką iki šiol turėjome. Siūlomame švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte jis pasigedo gilesnės sociologinės, istorinės ir teisinės analizės. Pranešėjo nuomone, įstatyme yra dalykų, prieštaraujančių nuosekliam tautinės mokyklos koncepcijos įgyvendinimui. G. Skapas kalbėjo apie “netoliaregišką ir tiesmukišką pataikavimą Europos direktyvoms, siekiančioms kuo greičiau ištrinti Lietuvą iš Europos žemėlapio, paversti beveidžiais, o kartais ir belyčiais padarais krašto jaunuomenę”.

Continue reading „Valstybė skriaudžia meno ir muzikos mokyklas ( 3 )“

Copy of tomas_stanislovas_1

Tiek Lietuvos, tiek užsienio visuomenės informavimo priemonėse gausu pranešimų, kaip Europos ir JAV studentai masiškai protestuoja prieš valdžių ketinimus atsisakyti nemokomo mokslo tradicijų. Universitetų, aukštųjų mokyklų studentai siekia, kad jiems nereikėtų mokėti už aukšąjį mokslą. Savo teises jie gina okupuodami įstaigas, kuriose mokosi. Tiksliau tariant, užsibarikaduoja universitetų, aukštųjų mokyklų patalpose ir tokiu drastišku būdu trikdo šių įstaigų darbą. Kas gi iš tiesų dedasi Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Šveicarijos universitetuose? Ar ši tradicija – okupuoti universitetą – įsitvirtins Lietuvoje? Galų gale ar būtent tokia studentų protesto forma – priimtinas reiškinys mūsų kraštui? Ar mūsų studentai turėtų sekti savo protestuojančių kolegų pavyzdžių? Juk Vakaruose kai kurie rektoriai į universitetą išdrįsta įžengti tik lydimi apsaugos. Priešingu atveju pasipiktinę studentai į juos svaido supuvusius kiaušinius, pomidorus. Ar Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius nesulauks panašaus likimo?

Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt iš Berlyno praneša Stanislovas Tomas.

Continue reading „Vokiečių policininkai žymiai tolerantiškesni nei jų kolegos Amerikoje ar Prancūzijoje“