Nelaimėlis. Slaptai.lt nuotr.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (1,1 litro mažiau nei 2017 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
 
2018 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 153 tūkst. dekalitrų (5 proc.) mažiau nei 2017 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 3,4 mln. dekalitrų, arba 823 tūkst. dekalitrų (19,5 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,9 mln. dekalitrų, arba 1,4 mln. dekalitrų (5,9 proc.) mažiau nei 2017 m.
 
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 2,1 proc. Labiausiai pabrango Lietuvoje pagamintas alus – 4,8 proc., importinis alus – 4, trauktinės – 3,9, vermutas – 3,8, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,1 proc., o viskis atpigo 2,5 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2018 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
 
2018 m. buvo pagaminta 0,963 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2017 m., sumažėjo 6,7 proc. 2018 m. didėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,47 mln. dekalitrų, tai 14,8 proc. daugiau nei 2017 m.
 
Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,7 mln. dekalitrų, tai 13,4 proc. mažiau nei 2017 m. Iš fermentuotų gėrimų sumažėjo neputojančių gėrimų (47,6 proc.), sidro (43 proc.), vaisių ar uogų vyno (17,1 proc.) gamyba, tačiau 3,5 proc. išaugo putojančių gėrimų gamyba. Daugiausia pagaminta alaus – 28,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,8 proc.
 
Statistikos departamento duomenimis, pernai, palyginti su 2017 m., labiausiai išaugo spiritinių gėrimų importas ir eksportas – atitinkamai 10,8 ir 25,8 proc., taip pat alaus – atitinkamai 14,6 ir 5,3 proc. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 14,3 proc., eksportas padidėjo 5,1 proc., vyno importas ir eksportas sumažėjo atitinkamai 7,4 ir 8,5 proc.
 
2018 m., palyginti su 2017 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos, importo, eksporto bei pardavimo mažėjimas.
 
Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, pernai bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24,2 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 863 sergantys asmenys (2017 m. – 908). Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (599,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (169,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (93,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
 
Palyginti su 2017 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 10,8 proc., alkoholio toksiniu poveikiu – 5,4 proc., alkoholine priklausomybe – 3,7 proc. 35-59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35-39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45-49 m. amžiaus grupėje.
 
Higienos instituto duomenimis, pernai 507 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 69 mažiau negu 2017 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (44,4 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (10,5 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.30; 00:30

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Mindaugas Štelemėkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Alkoholio vartojimo nulemtas mirtingumas Lietuvoje dvigubai lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Kaip interviu Eltai sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Mindaugas Štelemėkas, tai neblogas rodiklis, turint omenyje, kokiame dugne buvome.

Pasak mokslininko, tiek pagal išorinį traumatizmą, kurio priežastis – alkoholio vartojimas, tiek pagal apsinuodijimų alkoholiu, sergamumą alkoholine kepenų liga 2007 metais keturis kartus lenkėme ES vidurkį.

„Dabar situacija labai pagerėjusi, bet atitrūkimas nuo ES vidurkio buvo labai didelis. Žinoma, tai nereiškia, kad arti mūsų nėra šalių, kur ši problema aktuali. Bet ar norime lygiuotis į Baltarusiją ir Moldovą? Mes lygiuojamės į ES“, – sakė M. Štelemėkas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje mažėja sergamumas alkoholinėmis psichozėmis, taisosi kiti sveikatos rodikliai, susiję su alkoholio vartojimu.

„Lygindami tyrimus matome, kad nuo 2007 metų, kai buvo priimtas pirmasis alkoholio kontrolės sugriežtinimas įgyvendinant akcizo padidinimą, dienos metu uždraudžiant alkoholio reklamą, ribojant jo prieinamumą, situacija gerėjo, bet stabtelėjo, o dabar vėl turi tendenciją gerėti“, – sakė mokslininkas.

– Kada buvo tragiškiausia?

– Iki 2007 metų. Nuo 2000 iki 2007 metų ne vien alkoholinės psichozės, bet ir kiti sveikatos rodikliai, susiję su alkoholio vartojimu, buvo labai labai smarkiai išaugę. Situacija prastėjo greitai ir akivaizdžiai.

Žinoma, dar vienas labai sunkus Lietuvai laikotarpis buvo vos atgavus nepriklausomybę. Tada, galima sakyti, visuomenės sveikatos srityje buvo dar didesnė duobė.

– Kodėl?

– Atgavus nepriklausomybę griuvo visa iki tol buvusi alkoholio kontrolės sistema. Kol kūrėsi naujos alkoholio kontrolės institucijos, prekyba ir vartojimas vyko nekontroliuojamai. Paskui situacija suvaldyta, bet apie 2000 metus vėl labai sparčiai blogėjo.

– Dėl liberalios politikos?

– Taip. Apie 2000 metus buvo leista alkoholiu prekiauti degalinėse, paskui įvyko Lietuvą palietusi Rusijos krizė. Akcizas alkoholiui, kuris iki to laiko didintas, tada – šast, ir buvo labai stipriai sumažintas. Be abejo, tai turėjo didelės įtakos alkoholio vartojimui ir su tuo susijusiai gyventojų sveikatai, mirtims.

Paskui, kaip žinome, Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.

– Kokios įtakos alkoholio vartojimui ir sveikatos rodikliams turėjo narystė ES?

– 2004 metais Lietuvai įstojus į ES, ekonomika šovė į viršų. Tai reiškia, kad gyventojų pajamos pradėjo stipriai augti. Puiku, bet alkoholio kontrolėje dar minimas toks rodiklis, kaip alkoholio įperkamumas, kuris tikrai veikia vartojimą.

Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.

Jei alkoholio kontrolės priemonės nesikeičia, ekonomika auga, žmonės už savo pajamas sąlyginai gali nusipirkti daugiau alkoholio.

Žinoma, niekas atlyginimo alkoholio litrais nematuoja, bet pasąmoningai, jeigu žmonės yra pratę pirkti alkoholinių gėrimų, nuėję į parduotuvę ir jausdamiesi finansiškai tvirtesni, jie daugiau jų pirks.

– Kas tokio nutiko 2004-aisiais?

– Pradėjo labai reikšmingai augti gyventojų pajamos, o alkoholio kontrolės srityje nebuvo nieko daroma iki pat 2007 metų. Tuomet pasipylė labai skaudžių rezonansinių įvykių ir nelaimių, susijusių su alkoholio vartojimu, tad ir Seimas labai stipriai susirūpino tuo.

2008 metai buvo paskelbti Blaivybės metais, priimta reikšmingų ir moksliškai įrodytų, kad puikiai veikia, alkoholio kontrolės priemonių, kurios per kelerius metus davė reikšmingų rezultatų.

Lietuvai pradėjus atsigauti po ekonominės krizės vėl didėjo žmonių pajamos. Tačiau dabartinės alkoholio kontrolės priemonės, žvelgiant retrospektyviai, tikimės, duos impulsą situacijai taisytis, o ne blogėti.

– Kokių pavojų, susijusių su alkoholio vartojimu, įžvelgiate šiandien.

– Epidemiologinė situacija, susijusi su alkoholio vartojimu, gerėja. Bet buvome tiek nusiritę, kad nuo europinių vidurkių 2007 metais atsilikome apie keturis kartus. Dabar atsiliekame dvigubai.

Reikia pasistengti, kad 2018 metais įsigaliojusi alkoholio kontrolės politika duotų impulsą situacijai gerėti, nepamirštant 2017 metais padidinto akcizo alkoholiui ir nuo 2016 metų įsigaliojusio draudimo pardavinėti alkoholį degalinėse.

Šios priemonės tikrai turėtų suveikti.

– Pirmadienį spaudos konferencijoje Eltoje pristatydamas tyrimo rezultatus, sakėte, kad alkoholio vartojimas galėjo sąlygoti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. Tai kasmet sudarė daugiau nei 3 tūkst. mirčių, iš kurių 2,5 tūkst. teko vyrams. Minėjote ir jautriausiai alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą atspindinčius sveikatos parametrus. Kokie jie?

– Visų pirma – apsinuodijimai alkoholiu, alkoholinė kepenų liga. Tai skamba paradoksaliai: kad „suvarytum“ kepenis reikia gero stažo. Tačiau priklausomai nuo to, kokio alkoholio žmogus vartoja, reikia 10-15 metų alkoholinei kepenų ligai išsivystyti, o kad ištiktų mirtis – užtenka stipresnio užgėrimo. Tuomet labai reikšminga tampa, kokios sąlygos valstybėje įsigyti alkoholio tuo metu. Tampa labai svarbu, ar savaitgalį ribojamas alkoholio vartojimas, ar jo galim nusipirkti nuo 8 valandos, ar tik nuo 10 valandos, kaina didesnė ar mažesnė.

– Jūsų tyrimas parodė, kad 2016 metais iš 3120 mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, apie 81 proc. teko vyrams.

– Daug metų ne paslaptis, kad vyrai daugiau gera alkoholio, tad ir jo žala sveikatai akivaizdesnė.

Girtuokliai Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.

Verta išskirti ir tris alkoholio sąlygojamų ligų bei mirčių grupes. Pirmoji geriausiai matoma priežasčių grupė – išimtinai alkoholio vartojimo sukeltos mirtys.

Yra apie 10 diagnozių, iš kurių pagrindinės alkoholinė kepenų liga, apsinuodijimai ir alkoholinė kardiomenopatija. Jos visos sudaro apie 90 proc. šios grupės mirčių nuo alkoholio, mūsų skaičiavimais, apie 700 per metus.

Mirtingumas nuo pirmos grupės priežasčių kasmet mažėjantis, jį lengviausia stebėti, Higienos institutas renka ir monitoruoja šiuos duomenis. Tačiau alkoholio žala sveikatai tuo neapsiriboja.

Per metus apskaičiavome apie 1300 mirčių, priskiriamų išeminei širdies ligai, kepenų cirozei ir įvairiomis onkologinėms virškinimo sistemos ligomis, kurioms įtakos galėjo turėti alkoholio vartojimas.

Trečioji priežasčių grupė – išorinės mirtys, traumatizmai, kuriai per metus priskiriama apie 110 mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu.

Mūsų skaičiavimais, pagrindinės šioje grupėje – mirtys dėl savižudybės. Apie tai galima daug kalbėti, bet didelė dalis nusižudžiusiųjų būna neblaivūs, ir mes šitas mirtis galime sieti su alkoholiu.

Dar viena stambi kategorija – sušalimai ir nukritę asmenys, kurie miršta dėl išgėrus patirtų traumų, lūžių ir panašiai.

Mūsų skaičiavimais, alkoholio vartojimą galima sieti su 11 proc. viso ligotumo ir mažiausiai 14 proc. netekto darbingumo.

Didžiausias susirgimų skaičius pirmoje diagnozių grupėje tenka alkoholinėms psichozėms – 20 tūkst. atvejų kasmet, taip pat alkoholio toksiniam poveikiui, kepenų cirozei ir, žinoma, tyčiniams apsinuodijimams alkoholiu.

Antroje susirgimų grupėje dažniausios hipertenzinės ligos, širdies aritmija ir psoriazės. Bet kokiu atveju, kardiovaskulinės ligos generuoja didžiausią mirčių dalį.

Kalbant apie netektą darbingumą, kai didesnis nustatomas nedarbingumo lygmuo nuo 0 iki 55 proc., daugiausia atvejų tenka alkoholio sukeltoms nervų sistemos degeneracijų diagnozėms ir alkoholio sukeltoms neuropatijoms.

Kalbant apie iš dalies su alkoholio vartojimu susijusias mirties priežastis, didelę dalį sudaro hipertenzinės ligos, epilepsijos ir įvairios širdies aritmijos.

***
Kaip skelbė ELTA, įgyvendindami Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą, LSMU ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai įvertino alkoholio vartojimo sukeliamą žalą Lietuvoje 2015 ir 2016 metais. Tyrimo rezultatai apibendrinami elektroniniame leidinyje „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodika ir žalos įvertinimas 2015 ir 2016 m.“, kuris bus viešai prieinamas internete.

Ieva Urbonaitė-Vainienė (Eltos korespondentė)

2018.11.19; 16:49

Pirmieji vaiko žingsniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Didžiausius visuomenės ir valstybės skaudulius atveria vaikų mirtys, jos priverčia susimąstyti, kokioje situacijoje yra visuomenė, šeima, socialinė sistema.

Norėtųsi tikėti, kad tokie visuomenę sukrečiantys, rezonansiniai įvykiai ne tik iššaukia nevalingą ašarą dažno iš mūsų akyse, bet pasiekia ir tuos, nuo kurių priklauso sprendimai, galintys pakeisti padėtį.

Lietuvoje tokie įvykiai nėra dažni, bet jie nutinka ir kaip žemės drebėjimas supurto visuomenę, po supurtymo atsakingos institucijos suūžia kaip apdūmytas širšių lizdas, prasideda kaltų ieškojimas, tarnybiniai patikrinimai, įvyksta vadovaujančių kėdžių turinio rokiruotė, koks nors žemiausio rango tarnautojas tampa atpirkimo ožiu, politikai garsiai šūkauja, o interesų grupes atstovaujantys lobistai pritempia įstatymo projektą, kuris, neva, bus panacėja ir su audringais aplodismentais, apkvaitę, kaip musės rudenį, seimūnai, jį priima.

Prieš dešimtmetį viena socialinių ir psichologinių problemų prispausta moteriškė nužudė du savo sūnus. Prieš pusantrų metų, Kėdainių rajono Saviečių kaime, socialiai degradavusi šeima sumetė savo mažamečius vaikus į šulinį. Prieš pusmetį Lietuvą sukrėtė 4 metukų Mato istorija, kai nuo narkotikų apsvaigę, socialinių įgūdžių stokojantys, vaiko motina ir patėvis jį kankino ir šaltakraujiškai nužudė už tai, kad jis negalėjo taisyklingai ištarti skaičių pavadinimų. Šie įvykiai buvo plačiai nušviesti žiniasklaidoje, visuomenė, apsiginklavusi šlapiomis nuo ašarų nosinaitėmis, baltų gėlių puokštėmis ir pliušiniais meškučiais dalyvaudavo vaikučių pakasynose, politikai priiminėdavo ne padėtį gerinančius, bet kaip tik bloginančius įstatymus, kurie dar ateityje sukels ne vieną tragediją. 

Senelis ir anūkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

O reali, radikali pagalba šeimoms taip ir dulka abejingų valdininkų stalčiuose, teisinantis pinigų stygiumi biudžete ir „pagalbos didinimu“ socialinės atskirties šeimoms. Tos iki skausmo įgrisusios frazės labai susišaukia su sovietinių laikų veikėjų lozungais apie „greitai ateisiantį šviesaus komunizmo rytojų“ ir „tarybinės liaudies prašymu pakeltas maisto produktų kainas“… O kaip sakė dar senovės arabai „šunys loja, o karavanas juda tolyn…“ 

Ivano Berladino iš Liepojos istorija  – tai vienas skaudžiausių šių metų Latvijos įvykių. Liepos 1-osios dienos rytą, Ivanas, berniukas iš vienos daugiavaikės  Liepojos šeimos išėjo žaisti į lauką. Prabėgus parai jo motina kreipėsi į policiją, kad dingo vaikas. Pradžioje buvo apklausti visi kaimynai, giminaičiai, patikrintos ne toli esančios žaidimų aikštelės, žalieji masyvai, apleistos statybvietės, bet pastangos buvo bevaisės. Tada buvo sukeltos papildomos policijos pajėgos, kariuomenė, savanoriai ir daugybė aktyvių piliečių, vaiko paieškos buvo vykdomos visoje Latvijos teritorijoje, buvo kreiptasi pagalbos ir į Lietuvos institucijas.

Deja, vaikas atsirado tik liepos 11 dieną, po dešimt dienų trukusios paieškų operacijos, miręs. Jo atšalusį kūnelį gelbėtojai rado maždaug 12 km nuo jo namų esančiame Liepojos priemiesčio miške, nors oficialūs medicininės ekspertizės rezultatai dar nepaskelbti, pirminė versija – vaikas mirė iš bado ir išsekimo. Sunku protu suvokti, Europoje XXI amžiuje randamas iš bado miręs vaikas, bet tai yra tiesa.

Pasirodo vaiko paieškos vyko ne ta linkme ir tik ištyrus daugiau kaip 250 GB video duomenų iš Liepojos autobusų parko pateiktų autobusų kamerų įrašų buvo pastebėta berniuko kepurė, kai jis įlipa į autobusą, netoli nuo savo namų esančioje stotelėje Liepojos centre ir išlipa miškingame, menkai apgyventame priemiestyje. Kyla natūralus klausimas – kokioje visuomenėje gyvename, jei 5 metukų berniukas vienas įlipa į miesto autobusą, važiuoja keliolika stotelių ir vienas išlipa priemiestyje, kur stotelėje jo niekas nepasitinka. Norisi paklausti autobuso vairuotojo ir kartu važiavusių keleivių – iš kur toks abejingumas?

Kitas, ne mažiau svarbus klausimas, kodėl mama apie vaiko dingimą pranešė tik praėjus parai? Vėliau tyrimas parodė, kad Vania (mažybinis vardo Ivanas trumpinys) dažnai vienas keliaudavo autobusu, į darželį jis irgi važiuodavo miesto autobusu keletą stotelių. Ivanas buvo savarankiškas ir bendraujantis vaikas, jis mėgdavo lankytis įvairių labdaros ir religinių organizacijų renginiuose, ten gaudavo saldainių, namie su alkoholio priklausomybės kamuojama motina ir smurtauti bei nusikalsti linkusiu patėviu jis beveik nebūdavo. Remiantis preliminaria informacija, kurią nustatė ekspertai, vaiko gyvybė užgeso liepos 7 dienos vakare, o liepos 5-ą netoli vaiko kūno radimo vietos esančio vienkiemio gyventojai girdėjo miške vaiką šaukiantis mamos, bet nekreipė į tai dėmesio.

Motina su kūdikiu ant kelių. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Latvijos policijos viršininkas Intas Kiuzis tą dieną, kai buvo rastas Ivano kūnelis, surengė spaudos konferenciją ir sunkiai tramdydamas ašaras, šis pusamžis vyras pasakė: „Vania gyveno vienas ir mirė vienas…“ Ir po to pasidalino mintimi, kad situacija tikrai stebinanti, kad užsitęsus paieškoms, kai buvo kreiptasi pagalbos į visuomenę 4000 žmonių, metę savo kasdieninius reikalus prisijungė prie visuotinės paieškų operacijos, o kasdien vieną miesto autobusais važinėjantį keturių metukų (tik prieš porą savaičių iki savo dingimo dienos jis buvo atšventęs savo 5-ąjį gimtadienį)  vaiką neatkreipdavo jokio dėmesio.

Šio įvykio atgarsiai dar netyla Latvijos viešojoje erdvėje, parlamente svarstomi įstatymų pakeitimai dėl vaikų nepriežiūros, Ivano mamai ir patėviui pareikšti įtarimai, tiriama ar policija dirbo efektyviai ir kaip sužadinti Liepojos miesto autobusų vairuotojų socialinę atsakomybę ir pastabumą. Bet tam, kad būtų pasiektas rezultatas neužtenka lozungų ir vienadienių tyrimų, tam reikia radikalių sprendimų, nes mirštantys vaikai tai radikalus iššūkis visuomenei ir valdžiai.

Šio straipsnio autoriui praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje teko keletą metų savanoriauti visuomeniniuose projektuose, teikiant pagalbą vaikams iš gatvės. Organizuodavome jiems keletą stovyklų per metus, kur jie galėtų žaisti ir pabūti vaikais. Gatvės vaikai, tai vaikai, kurie bijodami girtų tėvų ir patėvių smurto nakvodavo bananų dėžėse, jie būdavo reikalingi tik savo jaunesniems broliukams ir sesutėms, kuriuos dažnai gelbėdavo nuo šalčio ir bado.

Šie vaikai rūkyti pradėdavo 4 metukų, vietoje mamos pasakų ir lopšinių įtakotų sapnų, mėgaudavosi acetoninių gumos klijų sukeltomis haliucinacijomis, jų vaikiškas išradingumas atsiskleisdavo ne dėliojant „puzzle“ dėliones, bet kraustant nuo girtumo „nulūžusio“ benamio kišenes, o sudėtingesnius garsus ištarti jiems padėdavo ne logopediniai pratimai, bet vyresnių draugų parodyti būdai riebiai nusispjauti arba dar riebiau nusikeikti. Tais laikais, mes, moksleiviai ir studentai iš visuomeninių organizacijų, negalėjome įtakoti esminių pokyčių, mes tik suteikdavome gatvės vaikams tam tikras atostogas, kurio būdavo atokvėpis nuo žiaurios kasdienybės, tos minutės, kuriose jie galėdavo pasijausti vaikais, pasvajoti, pabūti tikroje vaikystėje, kurią iš jų atėmė likimas, norisi tikėti, kad tos stovyklos liko jų atmintyje ir suteikė jiems jėgų nežmoniškose sąlygose išlikti žmonėmis.

Tam, kad tokių istorijų būtų kuo mažiau privalo būti vykdomi esminiai pokyčiai šeimos politikoje. Turi augti normalios šeimos autoritetas visuomenėje, pagarba tėvystei ir motinystei. Valstybė turi pasirūpinti, kad žmonės turėtų darbo ir galėtų išlaikyti savo šeimas, reikia ryžtingai nutraukti bet kokią piniginę paramą savo vaikais nesirūpinantiems asocialiems asmenims. O mes, paprasti piliečiai turime nebūti abejingi ir tapti bendruomenės dalimi, domėtis kas darosi aplinkui. Stipriose bendruomenėse nemiršta vaikai, o tai daug didesnis pasiekimas, nei BVP augimas ar MMA augimas…

2017.07.27; 07:14

Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje

Rusai nenusileis. Slaptai.lt nuotr.

Skriaudžiame kitataučius. Žmonės palieka Lietuvą, nes nebetiki teisingumu – taip išsamiame interviu leidiniui „Obzor“ teigia su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga į Seimo narius pakliuvusi Vilniaus miesto tarybos narė Romualda Poševeckaja.

Na, sunku ginčytis dėl to nebetikėjimo. Ir emigracijos. Įdomiau kas kita: politikė bėdavoja, kad viešai deklaruojama visų tautybių lygybė (savivaldybės svetainė kitomis kalbomis, gatvių lentelės keliomis kalbomis ir pan.), tačiau tuo pat metu uždaromos rusiškos mokyklos. Nes mažėja mokinių. Emigruoja.

Ak, kažkaip susipainiojo politikė, puola aškinti, kad tai susiję su jautria nacionalinių mažumų politika, o ne ekonomika. Žodžiu, skriaudžiame. Tegu stovi mokyklos tuščios, bet atviros.

NATO agresoriai. Begėdžiai NATO kariai Vilniaus restorane surengė muštynes, teigia tas pats „Obzor“. Dėmesio, ne įsivėlė ar papuolė, o surengė. Beje, NATO kariai praeitą savaitę papuolė į avariją, kurioje nukentėjo nėščia moteris, Marijampolėje taranavo automobilį su keturiomis merginomis, surengė muštynes Jonavoje, o vasario mėnesį agresyviai reikalavo juos įleisti į naktinį klubą. Siaubas. Kaip kokie okupantai, ar ne?

Pavydas. JAV valstybės departamentas skirs apie tris milijonus dolerių palaikyti nepriklausomai žiniasklaidai Baltijos šalyse, piktinasi „Litovskij kurjer“. Žodį „nepriklausoma“ visur rašydamas kabutėse, esą, su ironija. Turbūt altruistiškai liūdi, kad iš tiesų nepriklausoma žiniasklaida tų pinigų negaus. O gal pavydi, kad JAV moka daugiau… 

Litovskij kurjer ir Obzor. Slaptai.lt nuotr.

Pasakorius. Analitiniu pasivadinęs portalas „RuBaltic.ru“ publikuoja ilgiausią ispanų emigranto Migelio Puertas istoriją, kaip šis iš Ispanijos emigravo į Lietuvą, o iš Lietuvos – į Donecką. Esą, pirmuosius metus gyventi Lietuvoje buvo gerai, bet po Maidano prasidėjo kažkas panašaus į diktatūrą. Migeliui kaip katalonui buvo siaubinga: lietuvių valdžia – už Ukrainos nacionalistus! Universiteto, kuriame jis dėstė, rektorius saugumiečių paskatintas liepė Migeliui pašalinti feisbuko dienoraštį, kuriame jis reiškė savo nuomonę apie įvykius.

Ir net teismui nepasiskųsi, nes teismai Lietuvoje – korumpuoti. Tad Migeris išvažiavo į Donbasą, kad iš ten galėtų savo studentams Lietuvoje toliau pasakoti, kas iš tiesų vyksta čia ir demaskuotų tą propagandą, kurią lietuviai girdi iš televizijos. O dar, pasak pasakoriaus, patys lietuviai sako, kad greitai gali išnykti, Ir kad yra labiausiai geriantys pasaulyje. Ir geria dėl to, kad nežino, kas iš tiesų jie yra.

Saugumiečių valstybė. Lietuvoje sugalvota steigti Valstybės saugumo ministeriją, rašo „RuBaltic.ru“. Nes valstybė esą bijo prarasti piliečių kontrolę. O Lietuvos žiniasklaida atsisako platinti šią informaciją, nes nežino, ką su ja daryti nematydama pilno vaizdo. Pasak portalo, tokios iniciatyvos ir gandai tik dar kartą patvirtina mintį, kad Lietuva turi rimtų problemų.

Nesusipratimas. Lietuva dar du Rusijos piliečius apkaltino dėl 1991-ųjų įvykių Vilniuje, gan neutraliai rašo „baltnews.lt“. Išvardina, kas vyksta. Ir paskui taip nekaltai užsimena: „Priminsime, kad 1990 m. pavasarį Lietuva paskelbė apie atkuriamą nepriklausomybę, tačiau Sovietų Sąjungos vadovybė palaikė tokį sprendimą nekonstituciniu ir pasiuntė į Vilnių kariuomenę. 1991 m. sausio 13-osios susidūrimų metu Lietuvos sostinėje žuvo 14 žmonių, apie 600 buvo sužeista.“ Taip, taip, tiesiog kažkoks nesusipratimas.

Demaskavo... Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu estų „Postimess“ įvardijo Rusiją pagrindine Baltijos šalių problema, rašo „ru-an.info“ (Rusijos naujienų agentūra). Tai jau ne pirmas griežtas Prezidentės pasisakymas Rusijos atžvilgiu. Esą jau 2014 m. ji „šokiravo pasaulio bendruomenę“ pranešdama, kad Rusijos Federacija turi tarptautinio terorizmo požymių. Bet, pasak agentūros, paslėptų Grybauskaitės įžeidimų Rusijai faktas lengvai paaiškinamas: Lietuvoje krizė (!!!), auga bedarbystė, krinta BVP. Garsiais žodžiais Grybauskaitė nori nukreipti gyventojų dėmesį nuo tikrųjų problemų. Bet tikroji Baltijos šalių problema, pasak šio neva itin giliai kapstančio straipsnio, ne Rusija, o tokių, kaip Grybauskaitė, politikos neatsakingumas. Dėl asmeninių interesų jie pasirengę paversti Baltijos šalis karo veiksmų arena.

Profesionaliai. „Numirti gražiai. Kodėl Ukraina svajoja apie Baltijos šalių katastrofos scenarijų“ – taip straipsnį pavadino „Ria novosti“. Kodėl mažos Baltijos šalys tapo vyresniuoju broliu didelei Ukrainai – daugmaž suprantama, rašo portalas. Jos 20 metų anksčiau tvirtai apsisprendė žengti laisvės ir europietiško pasirinkimo keliu. Tačiau… 2020 metais baigsis ES finansavimas ir visus, kas tai supranta, šis faktas smarkiai nervina. Kai kas dabartinę būklę vadina „trys metai iki katastrofos“. Ką gi, gana aukštos klasės demagogija, pagarba už profesionalumą.

Skurdžios ir piktos. Latvija – labiausiai atsilikusi Baltijos šalis, o Estija nori būti Skandinavijos šalimi, tačiau jai trukdo rusofobija – keistoką įvairių gandų ir idėjų samplaiką skelbia „Vesti.lv“. Bet esą ir Latvija su Lietuva norėtų būti Skandinavija, tik estams ši idėja atrodo realesnė. Tačiau per paskutinį ketvirtį šimtmečio nei Estija, nei Latvija su Lietuva nepasiekė nieko iš to, ką pasiekė Suomija per antrą XX amžiaus pusę, ir šiandien lieka skurdžios, piktos ir smarkiai kompleksuotos rytų europiečių bendruomenės, teigia šis sočios, linksmos ir laisvos bendruomenės portalas.

Šeimyniškas šnipas. Sulaikytas „Donecko liaudies respublikos“ informatorius, kuris rinko duomenis apie Ukrainos karines pajėgas Ukrainos kontroliuojamoje Donecko rajono teritorijoje, rašo „inforesist.org“. Kaip nustatė Ukrainos specialiosios tarnybos, informaciją šnipas rinko periodiškai važinėdamas į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, kur esą rūpinosi mylimo tėtuko pensijos atstatymo klausimais.

Girtuoklystė. „Komsomolskaja pravda“ korespondentas nutarė įsitikinti, ar „buvę Sovietų sąjungos broliai“ lietuviai tikrai geria daugiau už rusus, gavo tam komandiruotę (ir atitinkamus komandiruotpinigius turbūt) į Vilnių. Nepamatė to, ko tikėjosi, pilnos gatvės girtų nesivoliojo. Bet – taip, lietuviai geria. Ir, pasak korespondento, susidarė įspūdis, kad geria ne iš baimės ar skurdo, o iš siaubo, kad šalyje atsirado Blaivybės Demonas – Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Vegyga. Jis esą ir nutekino Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, kad Lietuva – pirmoji pasaulio alkoholikė. Ir pirmiausia, ką padarė Veryga, uždraudė prekiauti alkoholiu Seimo rūmuose. Ir jo ėmė nekęsti visi…

2017.07.04; 10:25

Norėčiau pradėti nuo statistikos, rastos žiniasklaidoje.

Vilniaus universiteto mokslininkai, atlikę apklausą, įvardijo, kad kaimuose girtauja daugiau nei 8 proc. žmonių, o apie du trečdalius girtaujančiųjų galėtų pasveikti. Tai reiškia, kad daugiau nei 100 tūkst. gyventojų po gydymo vėl galėtų sugrįžti į darbo rinką.

Konservatoriai skriaudė pensininkus, o valstiečiai bando suremti ietis su alkoholikais. Kas bus nugalėtojas, nustatys laikas. Daugelis šalių nuo neatmenamų laikų bando išspręsti perteklinio svaiginimosi alkoholiu problemą. Gal „valstiečiai“ mano, kad kovodami su alkoholio reklama jie nušaus mažiausiai du zuikius? Pirma, sumažės alkoholio vartojimas. Antra, sumažės korupcija, nes negalima bus nešiotis alkoholio taros, kurioje galėtų būti sudėti pinigai. Kiek kasmet žūva keliuose ir kiek miršta nuo alkoholio, – nėra tiksliai apskaičiuota. Tačiau aišku viena – bendros šių blogybių atsiradimo tendencijas. 

Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pirma, kokios priežastys įtakoja šių reiškinių atsiradimą? Antra, ilgametė tarptautinė praktika rodo, jog vien draudimais ir bausmėmis žalingų įpročių nepašalinsi. Trečia, kyla pavojus, jog gali atsirasti šalutiniai reiškiniai, nepalankūs nei valstybei, nei jos piliečiams.

Pavyzdžiui, mažinant žūstančiųjų keliuose žmonių skaičių bei gamtos taršą, niekas nesiūlo uždrausti transporto priemonių naudojimą ar jų reklamą.

Visi puikiai žino, kad įvairios šalys šią problemą mažina savaip ir įvairiais metodais. Manau, mes dar nepajėgūs pakeisti visuotinio ekonomikos paklausos ir pasiūlos dėsnio. Suprantama ir toleruotina valstiečių ir žaliųjų partijos iniciatyva Lietuvoje mažinti alkoholizmą.

Tačau visuose priimtuose sprendimuose pasigendu prognozių, kokios bus šio įstatymo pasekmės trumpuoju bei ilguoju periodais. Diskusijos Seime, svarstant alkoholio prieinamumo ribojimo įstatymo pakeitimo  projektą, pademonstravo politikų bei visuomenės nuomonių skirtumus.

Prohibicijos istorijos vingiai:

Taupydamas skaitytojų laiką, pacituosiu „wikipedia“ informaciją:       

„Žinomiausias tokio tipo įstatymas priimtas JAV 1919 m. ir veikęs iki 1933 m., bet tokie įstatymai buvo taikomi ir kitose valstybėse.

1914 m. PirmHYPERLINK „https://lt.wikipedia.org/wiki/Pirmasis_pasaulinis_karas“oHYPERLINK „https://lt.wikipedia.org/wiki/Pirmasis_pasaulinis_karas“jHYPERLINK „https://lt.wikipedia.org/wiki/Pirmasis_pasaulinis_karas“oHYPERLINK „https://lt.wikipedia.org/wiki/Pirmasis_pasaulinis_karas“ pasauliniHYPERLINK „https://lt.wikipedia.org/wiki/Pirmasis_pasaulinis_karas“oHYPERLINK „https://lt.wikipedia.org/wiki/Pirmasis_pasaulinis_karas“ karo pradžioje sausasis įstatymas buvo įvestas Rusijoje, o kitose kariaujančiose šalyse (AnglijojePrancūzijojeVokietijoje) buvo įvesti tik daliniai apribojimai. Rusijoje stiprūs alkoholiniai gėrimai buvo pardavinėjami tik restoranuose, o mažmeninė vodkos prekyba buvo visiškai uždrausta.

Kaip atsakas atsirado daug įstatymo apėjimo būdų. Norint įeiti į įstaigą, kurioje pardavinėjo degtinę, reikėjo, kad kliento išvaizda atitiktų „reikalavimus“. Už nedidelį mokestį buvo galima gauti baltą apykaklę „nuomai“, kuri leisdavo netrukdomai įeiti. Atsirado praktika pardavinėti gėrimus arbatinukuose kaip arbatą ar grafinuose kaip girą. Labai greitai prekeiviai pradėjo prekiauti spiritu per vaistines. Buvo nurodyta spiritą pardavinėti tik pagal receptus, bet ir tai buvo lengvai apeinama. Aktyviai pasireiškė ir parfumerijos gamintojai. Pasirodė daug specialių odekolono rūšių, kurie buvo skirti daugiausia „vidiniam vartojimui“. Tuo pat metu pradėjo plisti narkotikai. Sausasis įstatymas ir degtinės monopolija Rusijoje išsilaikė iki 1925 m.

1985 m. gegužės 16 d. Aukščiausios Tarybos prezidiumas išleido įstatymą „Dėl kovos su girtuoklyste ir alkoholizmu“, pavadintu „Pusiau sausu įstatymu“. Tada pavyko kažkiek sumažinti girtuokliavimą ir mirtingumą, bet padidėjo praktiškai TSRS laikais neegzistavusi narkomanija, nelegalios naminukės gamyba. Pirmieji alkoholio vartojimo draudimai buvo priimti Šiaurės Amerikos valstijose nuo XIX a. vidurio. Nuo 1846 iki 1855 m. sausasis įstatymas buvo įvestas 13 valstijų, bet paskui jį atšaukdavo ir paskelbdavo antikonstituciniu.

XIX a. spiritinių gėrimų priešininkai pradėjo įgauti politinę jėgą ir siekė atitinkamų ribojimų. 1905 m. sausasis įstatymas veikė KanzaseMeineNebraskoje ir ŠiaurėsHYPERLINK „https://lt.wikipedia.org/wiki/Šiaurės_Dakota“ HYPERLINK „https://lt.wikipedia.org/wiki/Šiaurės_Dakota“Dakotoje1912 m. jau apėmė devynias valstijas, 1916 m. – 26 valstijas. JAV įsitraukus į Pirmąjį pasaulinį karą, vadovybė stengėsi gelbėti grūdų atsargas, ir prohibicijos šalininkai pasiekė draudimą gaminti spiritinius gėrimus. 1917 m. JAV Kongresas priėmė ir nukreipė patvirtinti valstijoms projektą dėl Konstitucijos Aštuonioliktosios pataisos  apie „sausojo įstatymo“ įvedimą. 1917 m. rugsėjo mėnesį valstybėje buvo sustabdyta viskio gamyba, 1919 m. gegužės mėn. nustota virti alų. 1919 m. priimtas Volstedo įstatymas, reglamentuojantis priverstinį Aštuonioliktosios pataisos priėmimą (nors jį ir vetavo JAV prezidentas V. Vilsonas).

1919 m. liepos 1 d. JAV teritorijoje buvo visiškai uždrausta spiritinių gėrimų gamyba, 1920 m. sausio 16 d. įsigaliojus Aštuonioliktajai pataisai. Antialkoholinės priemonės buvo labai nepopuliarios, be to, jos iš esmės pablogino nacionalinę ekonomiką ir padidino organizuotą nusikalstamumą, kūrėsi naujos priešiškos kriminalinės grupuotės ir mafijos šeimos. Gangsterių grupės (butlegeriai) pelnėsi iš kontrabandos ir pogrindinės prekybos, kuri nebuvo apmokestinta, nelegalus alkoholis liejosi abejotinos reputacijos užeigose, korumpuota teisėsauga buvo bejėgė. Spaudžiant visuomenei, 1933 m. gruodžio mėnesį buvo priimta Dvidešimt pirmoji Konstitucijos pataisa, panaikinusi visuotinį „sausąjį įstatymą“. Atskirose valstijose apribojimai buvo palikti. Oklahomos, Kanzaso ir Misisipės valstijos liko sausosiomis valstijomis iki 1948 m. Misisipės valstija panaikino apribojimus paskutinė (1966 m.). Iki šiol atskirose JAV teritorijose egzistuoja sausosios apygardos.

XX a. pirmoje pusėje sausasis įstatymas įvestas kai kuriose šalyse:

 Ar galima gyventi be alkoholio mūsų laikais? Galima. Yra šalys, kuriose negeriama. 44 pasaulio šalys gyvena sauso įstatymo sąlygomis. Tai musulmoniškos ir Artimųjų Rytų šalys. Gyvena jie gerai. Pavyzdžiui, važiuojant į Iraną, deklaracijoje yra klausimas: Ar vežatės alkoholio ir kitų narkotikų? Alkoholis ten prilygintas narkotikams. Egipte veikia sausasis įstatymas. Už alkoholio vartojimą – 60 smūgių lazda. Tačiau kurortuose, kur norima pritraukti užsieniečius, – sausas įstatymas neveikia“. Citatos pabaiga.

Švedijos alkoholio politika

Švedijoje valstybinis alkoholio monopolis egzistuoja jau daugiau kaip 200 metų.

Šiuo metu veikianti sistema ir valstybinis mažmeninės prekybos tinklas „Systembolaget“ Švedijoje buvo įkurtas prieš 60 metų. Šiuo metu Švedijoje tėra 410 tinklo parduotuvių, taip pat veikia dar per 550 partnerių parduotuvių ar punktų, kur galima įsigyti ar atsiimti iš „Systembolaget“ įsigyto alkoholio. Švedijai įstojus į Europos Sąjungą 1995 metais, buvo priimtas įstatymas, atšaukiantis alkoholio gamybos, importo ir eksporto monopolį, tačiau pardavimo monopolis išliko.

Alkoholio monopolio sistemos atmainos taip pat veikia Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje, tačiau visur jos pradėtos kurti itin seniai, kone prieš šimtmetį. Šiose valstybėse įvairūs alkoholio gamybos ir prekybos ribojimai turi gilias šaknis, todėl gali būti sunkiai rodomi kaip pavyzdys Lietuvai, kuriai staigiai reikėtų pereiti nuo alkoholio rinkos ekonomikos iki monopolio.

Tai tik trumpa prohibicijos įstatymo istorinė apžvalga. Manau, jog ir tose valstybėse, kuriose buvo įvestas šis įstatymas, taip pat buvo įtakotas kilnių tikslų. Suprantu, jog su alkoholizmu reikia kovoti, tačiau metodai ir priemonės tam tikslui pasiekti turi būti gerai apgalvoti ir paremti moksliniais tyrimų rezultatais. Kuo daugiau interesų apima priimamas įstatymas, tuo sudėtingesnis yra jo priėmimo procesas. Diskusijos Seime, priimant šį įstatymo projektą, parodė, jog Lietuvoje vis dar gajus yra „buldozerio“ principas, t. y. besąlyginis paklusnumas valdančiųjų nuomonei. Gal reikėtų panaudoti antialkoholinius plakatus ar etiketes, panašias ant cigarečių pakelių.

Manau, jog priimamas sausasis įstatymas drausti prekiauti alkoholiu rugsėjo pirmąją dieną pasiteisino tik „per pusę“. Sutinku su kritikais, kurie mano, jog ruošiant šį įstatymą nebuvo atsižvelgtą į etnografijos ypatumus, etninius papročius ir kitą etnokultūrinį paveldą. Nebūdamas toksikologijos ekspertu, norėčiau dėstyti ne tik savo mintis, bet ir pacituoti kitų išsakytas nuomones.

Psichiatras Leonas Kačinskas, kalbėdamas apie šiuo metu valdžios propaguojamus alkoholio draudimus, pabrėžė: parengti alkoholio prieinamumo ribojimai reikalingi, bet jie nukreipti į visus žmones, o ne į tuos, kurie geria „bambalinį“ alų jau anksti ryte. Jis mano: nepasidomėjus, kodėl žmonės apskritai geria, nieko gero padaryti neįmanoma. Žmogų reikia auklėti mokykloje, šeimose.

Niekas neabejoja, kad reikia riboti prieinamumą. Tačiau ar iš kaimo parduotuvių pašalinus stiprų alų, žmonės neras, kuo jį pakeisti? Gers langų ar kitokį skystį, nuo kurio dar greičiau apsinuodys. Draudžiant alkoholį reikia iškart daryti ir kitą veiksmą – kas bus tarpininku tarp surogato ir geriančiojo? Atsakymo į tai dar nežinau“, – teigė L. Kačinskas.

Vilniaus universiteto mokslininkų 2016 m. gruodį atliktas tyrimas skelbia, kad daugiausia Lietuvoje alkoholio suvartoja mažas pajamas gaunantys ir kaimuose gyvenantys žmonės. Daugiau nei trečdalis girtaujančių yra bedarbiai ir tie, kuriems trūksta užimtumo. Tyrimai tvirtina, kad tokie žmonės dažniausiai svaiginasi stipruoju (daugiau nei 6 laipsnių) alumi ir spirituotu vynu. Universalaus gydymo metodo nuo priklausomybės alkoholiui nėra. Priklausomybė alkoholiui atsiranda palaipsniui. Alkoholizmas – tai ilgalaikių psichologinių, šeimyninių, darbo bei socialinių problemų sankaupų išdava. Todėl kovos su šią neganda procesas taip pat turi būti kompleksiškas.

Dabartiniu metu ypač rekomenduojamas kompleksinis gydymas: fizinės būklės korekcija, palaikomasis medikamentinis gydymas ir giluminių problemų sprendimas psichoterapijos, psichologinio konsultavimo pagalba. Gydymo planas parenkamas kiekvienam pacientui individualiai: alkoholio vartojimo priežastys ir trukmė, sveikatos būklė, aplinkos poveikis, gydymo patirtis, galimybės lankytis gydymo įstaigoje ir t. t.

Mano šeimos gyvenime buvo įvairių laikotarpių, ir blaivybės, ir girtuoklystės, manau, jog pastaroji tikrai prisidėjo prie dviejų mano šeimos narių netekties. Nepaisant to, lieku prie liberalesnės minties, jog vien draudimais iš šio „liūno“ neišbrisime, tik „baronas Miunhauzenas“ sugebėjo save kartu su  arkliu ištraukti iš pelkės. Manau, tai turi būti daugiametis, kompleksinis, kryptingas visuomenės auklėjimas bei socialiai valstybės remiamas procesas. Lietuvos piliečiai nėra eksperimentinės pelės, kuriomis galima daryti bandymus, aiškinantis ar priimti įstatymai yra veiksmingi ir teisingi.

Dar visai neseniai konservatoriai su liberalais darė eksperimentą su Lietuvos senjorais. Ar kas skaičiavo kiek šis eksperimentas „prisidėjo“ prie pirmalaikės jų kelionės anapilin? Žinodamas, jog istorija vystosi spirale, o ne ratu, tai dar turiu vilties, kad viskas bus gerai! Dar vienas, bene svarbiausias, įstatymas dėl personalinės politikų bei valstybės tarnautojų atsakomybės lieka nepriimtas, nors ir seniai svarstomas. Bet politinės valios vis nėra. Manau, nereikia spėlioti – kodėl?

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017.05.29; 05:00

Mūsų portalas Slaptai.lt skelbia antrąjį videointerviu su žymiu Lietuvos istorijos žinovu ir populiarintoju Jonu Juravičiumi.

Šiame 14 min. trukmės videointerviu Jonas Juravičius pastebi, kad Lietuvos žiniasklaida kol kas akivaizdžiai „žaidžia tik į vienus vartus“, svarsto, kodėl paveiki alkoholio reklama, kodėl teisingos ministro Aurelijaus Verygos griežtosios priemonės, ko nepadarė LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, kodėl neįmanoma saikingai gurkšnoti alaus arba vyno, kodėl jis beveik nebežiūrti televizijos…

Šioje dalyje jūs išgirsite ir pasakojimą apie Juravičių kaimą, esantį Baltarusijoje. Jonas Juravičius teigia, kad jo giminė kilusi būtent iš tų kraštų.

Artmiausiu metu skelbsime jo samprotavimus dėl Punsko ir Seinų lietuvių lūkesčių.

video

2017.05.27; 03:50

Jonas Juravičius turįs daug garbingų, prasmingų titulų. Visus juos sunku išvardinti.

Jonas Juravičius – griežtų antialkoholinių priemonių šalininkas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jei Joną Juravičių pavadinsime žymiu Dzūkijos kraštotyrininku, šviesuoliu, giliu Lietuvos istorijos žinovu, – neapsiriksime.

Jei priminsime, kad Jonas Juravičius sovietmečiu buvo vienas iš šviesiausių, padoriausių, lietuviškiausių kolūkio pirmininkų (vadovavo „Saulės“ kolūkiui), mat rūpinosi ir ekonominiais rodikliais, ir lietuvybe, – taip pat šventa teisybė.

Jei akcentuosime, kad J.Juravičius buvo principingas, tvarkingas, sąžiningas Miroslavo seniūnas, kurį iki šiol gerbia šio krašto žmonės, – nepaneigsi.

Jei pridursime, kad J.Juravaičius visąlaik, net ir nūnai, tapęs pensininku, pergyvena dėl Lenkijos lietuvių likimo, – nenuginčysi.

Tiesa dar ir tai, kad 2016-aisiais jis išleido knygą „Toks gyvenimas“, kurioje sudėti jo paties bei apie jį spaudoje skelbti straipsniai.

Beje, labai įdomi, sensacinga prisiminimų knyga, mat niekad atvirai teisybės į akis rėžti nebijojusiam J.Juravičiui teko bylinėtis mūsų teismuose – „dėl garbės ir orumo įžeidimų“… Kas skaitys „Tokį gyvenimą“, aptiks keletą publikacijų, kurios kadaise buvo publikuotos mūsų portale bei sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo.

Kodėl Slaptai.lt redakcija šį sykį svečiavosi pas Joną JURAVIČIŲ? Mums rūpėjo išgirsti jo nuomonę, ar sutinkąs, kad lietuviai per daug geria ir ar pritaria griežtoms antialkoholinėms priemonėms.

Šio pokalbio trukmė – 26 min. Artimiausiu metu paskelbsime dar keletą videointerviu.

2017.05.25; 06:59

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Teismų įstatymu, pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjos Virginijos Jokubauskienės atleidimo iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą.

Prezidentė taip pat sustabdė šios teisėjos įgaliojimus, iki bus priimtas sprendimas dėl V. Jokubauskienės atleidimo.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja V. Jokubauskienė darbo metu ir darbo vietoje galimai buvo neblaivi. Kilus abejonėms dėl teisėjos būklės, V. Jokubauskienė atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo V. Jokubauskienei.

Continue reading „Prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl Akmenės rajono teisėjos atleidimo“

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Jūratė Tamašauskienė šiandien Šiaulių apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje savo vyro nužudymu kaltinama 27-erių metų Telšių rajono gyventoja.

Praėjusių metų lapkričio 1-ą dieną viename Telšių rajono kaime gyvenančiai šeimynai įvyko tragedija, kurios priežastis – didelis alkoholio kiekio vartojimas.

Continue reading „Alkoholio padariniai – nužudytas sutuoktinis“

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Ričardas Juozainis baigė ikiteisminį tyrimą ir nagrinėti į teismą perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 48 metų panevėžietis E. M. kaltinamas tyčia, itin žiauriai nužudęs savo draugą.

Manoma, kad bičiulis namo šeimininko rūstybės sulaukė, nes po išgertuvių nebepajėgė išeiti namo. 

Continue reading „Panevėžietis bus teisiamas dėl bičiulio nužudymo“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, sausio 27 d., 13 val. lankysis Alytaus rajone, Daugų seniūnijoje, Rimėnų kaime, kur, susitikusi su socialinės rizikos šeimomis, socialiniais darbuotojais ir rajono vadovais, aptars, ko reikia imtis siekiant padėti probleminėms šeimoms ir užtikrinti jose augančių vaikų saugumą. Prezidentė socialinės atskirties ir smurto mažinimą yra įvardijusi vienu svarbiausių valstybės prioritetų.

Alytaus rajono savivaldybė yra vienas gerųjų pavyzdžių, kaip realiai sprendžiamos socialinės atskirties problemos. Savivaldybė aktyviai dirba trimis kryptimis – padedant surasti globėjus vaikams, užuot atidavus juos į globos namus, inicijuojant efektyvią pagalbą socialinės rizikos šeimoms ir gydant žmones nuo alkoholizmo.

Continue reading „Prezidentė domėsis socialinės pagalbos projektais Alytaus rajone“

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Jūratė Tamašauskienė teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje žiauraus nužudymo padarymu  ir neteisėtu disponavimu šaudmenimis kaltinamas Krašto apsaugos savanoris B. P.

Nusikaltimas Kelmės rajone esančiame Liolių miestelyje buvo padarytas praėjusių metų gegužės 4 dieną, kai grupelė jaunuolių gamtoje vartojo alkoholį.

Continue reading „Krašto apsaugos savanoris, galimai nužudęs vyrą, sės į teisiamųjų suolą“

Taigi vis dejuojame, kad pasaulis ne toks, kokio norėtumėm, tuo pačiu lyg ir laukiame,  kada  kažkas iš viršaus mums nuleis  teisingumą ir lygybes.

Taip jau anksčiau buvome įpratę, kad kažkas už mus nuspręsdavo, padarydavo, mums į rankas paduodavo, nors ir didžiausią skurdumą, bet paduodavo. Taip  gyvenome minimalistinėje  visuomenėje, tiek savo laisvėmis, tiek ir pragyvenimo lygiu.

Continue reading „Nedelsiant būtina keisti…“

Buvusi sėsli, dora, blaivi, darbšti tauta su sena gražia kalba, galima tarti, – Europos tautų pramotė – skęsta alkoholio jūroje. Kad Lietuvoje per metus vienas žmogus vidutiniškai suvartoja 15,4 litrus alkoholio, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas.

Tyrimo duomenys apima 194 šalis, priklausančias Pasaulio sveikatos organizacijai. Pirmoje vietoje pagal alkoholio suvartojimą atsidūrė Baltarusija (17,5 l), antroje – Moldova (16,8 l), trečioje – Lietuva.

Continue reading „SOS! – Lietuva skęsta alkoholio jūroje“

"Slammer" operacija – tai informacijos rinkimas iš amerikiečių, atliekančių bausmę kalėjime už šnipinėjimą. Pokalbių su nuteistaisiais vaizdo įrašai, padaryti Amerikos žvalgybos kadrinių bendradarbių, analizavimas padeda suprasti įvykdytų nusikaltimų motyvus ir tai, kaip praėjus kiek laiko, į visa tai žiūri patys nuteistieji.

Ir nors „Slammer“ vaizdo medžiagos lieka įslaptintos, kai kurie interviu fragmentai tapo vieši. Kad ir pokalbis su Maiklu Vokeriu (Michael Walker), kurį užverbavo jo paties tėvas Džonas A. Vokeris-jaun. (John Antony Walker). Tuo momentu, kai buvo suimtas ir demaskuotas, Maiklas Vokeris tarnavo JAV KJP.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: operacija „Slammer“ („Cypė“)“

Didžiosios Britanijos URM pranešė, kad 2012 metais Didžiojoje Britanijoje asmenys, turintys diplomatinę neliečiamybę, įvykdė 12 „rimtų teisės pažeidimų“, – rašo The Huffington Post.

Iš jų buvo trys atvejai, kai „Rusijos diplomatai neblaivūs vairavo automobilį“, perpasakoja žurnalistas Nedas Simonsas pareiškimą, ketvirtadienį paskelbtą Bendruomenės rūmų deputatams.

Continue reading „Rusijos diplomatai kaltinami Britanijoje neblaivūs vairavę automobilius“

Labai dažnai į darbinius pasitarimus bei oficialius posėdžius ir net į svarbias derybas kanadiečiai diplomatai atsineša viskio, o prancūzai – vyno, rašo Elmaras Burkija laikraščio "Corriere della Sera" svetainėje.

„Išgerkim už taiką ir už biudžetą!“ Tokie tostai dažnokai skamba Jungtinių Tautų Organizacijos koridoriuose. Tad nenuostabu, kad viename posėdyje, omenyje turimas JTO Biudžeto komisijos posėdis, atsistojo Amerikos diplomatas ir papriekaištavo kolegoms: „Ateityje derybos turi vykti dalyvaujant blaiviems atstovams“.

Reikia būtinai pažymėti, kad JAV pasiekė „strateginių laimėjimų“ būtent dėka kai kurių girtų derybininkų“, tvirtina oponentas žinutės autorius.

Continue reading „„Girti diplomatai posėdžiuose”“

tatarstan_5

Štai jau kelerius metus Kul Šarifo mečetė yra pagrindinė Kazanės Kremliaus dominantė, juk jos minaretai aukštesni už stačiatikių Apreiškimo cerkvės, pastatytos dar XVI šimtmetyje, kupolus.

Ir jeigu vos prieš keletą metų su ja konkuravo naujametė eglė, stovėjusi Tatarstano sostinės centrinėje aikštėje, tai šiemet nebėra ir jos.

Taip pasakoja vokiškojo “Frankfurter Allgemeine”  apžvalgininkas Michaelis Liudvigas. Juk daugeliui tikinčiųjų totorių, kaip pabrėžia autorius, „eglė ir Naujųjų metų šventė yra ne kas kita, kaip svetimos kultūros – neislamiškos, ydingos, jeigu nesakytum pavojingos, rusiškos simbolis“.

Continue reading „Tatarstanas ir naujametė eglė“

dalia_kuodyte

Seimo narė Dalia Kuodytė pasirodžiusias žinias, kad Bažnyčios hierarchai žada viešinti politikus, kurių politinės nuostatos prasilenkia su dorove, vertina kaip šantažą („Ar Kryžiaus žygis prieš Seimo narius neprieštarauja Konstitucijai?“, DELFI, 2010-12-16).

Seimo narei užkliuvo svarstymas, apie kurį užsiminė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, komentuodamas Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko raginimus savivaldos rinkimuose nebalsuoti už tų partijų kandidatus, kurių atstovai Seime ignoravo Lietuvos vyskupų konferencijos prašymą nepriimti pataisų dėl alkoholio akcizo mažinimo ir prekybos laiko pailginimo.

Continue reading „Nuostatos iš gūdžios praeities“