Miško gaisras Graikijos šiaurės rytuose liepsnoja „nekontroliuojamai“. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, rugpjūčio 28 d. (dpa-AFP-ELTA). Nepaisant šimtų ugniagesių pastangų, didelis gaisras saugomoje teritorijoje Graikijos Dadijos nacionaliniame parke toliau liepsnoja „nevaldomai“. Vietos ugniagesių duomenimis, liepsnos pirmadienį buvo išplitusios beveik 10 km. Su ugnimi kovoja beveik 500 ugniagesių, 100 gaisrų gesinimo lėktuvų ir trys sraigtasparniai.
Gaisras kilo rugpjūčio 19 d. šiauriniame Evro regione netoli Aleksandropolio uostamiesčio ir Turkijos pasienio. Civilinė apsauga nurodė evakuoti virtinę kaimų regione. Iki šiol rasta 20 negyvų žmonių, spėjamai – nelegalių migrantų.
Europos Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ duomenimis, jau iki sekmadienio liepsnos buvo nuniokojusios 77 000 hektarų plotą. Trečiadienį Aleksandropolyje apsilankė trys ministrai, kad patys pamatytų žalos mastą.
Graikijos šiaurinė dalis. Siautėja miško gaisrai. EPA – ELTA foto
Ypač smarkai nuniokotas Dadijos nacionalinis parkas, kuris yra svarbi plėšriųjų paukščių buveinė ir žiemavietė. Miškas yra svarbus pajamų šaltinis vietos turizmo pramonei, miškininkystei ir bitininkystei. Pasak ekspertų, augmenija nacionaliniame parke neretai tokia tanki, kad liepsnų dažnai nesimato, o gesinimo vanduo nepasiekia ugnies.
Pirmaisiais vertinimais, per smarkius miškų gaisrus jau žuvo tūkstančiai avių ir ožkų. „Mes sugniuždyti, jau sudegė per 4 000 ožkų ir avių, dar daugybė gyvūnų laikomi dingusiais“, – pirmadienį TV stočiai ANT1 sakė Aleksandropolio galvijų augintojų asociacijos pirmininkas Kostas Dounakis. Sudegė ir mažiausiai 50 tvartų, taip pat sandėliai su pašarais.
K. Dounakis pareikalavo greitos valstybės finansinės paramos, nes išdegė ir ganyklos, galvijai neturi ko ėsti. Jis taip pat įspėjo dėl artėjančios žiemos: dėl didelių išdegusių plotų esą tikriausiai kils potvyniai, kai tik prasidės stiprus lietus.
Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Atėnai, rugpjūčio 1 d. (dpa-ELTA). Graikija smarkiai didins baudas padegėjams. Jos ateityje gali siekti 30 000 eurų ir daugiau, per valstybinę televiziją ERT sakė civilinės apsaugos ministras Vassilisas Kikiliasas. Šiuo metu Graikijoje kasdien kyla dešimtys gaisrų, kurie dėl didžiulės sausros neretai greitai plinta. Daugumą gaisrų įplieskia žmonės, praėjusią savaitę pabrėžė ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakisas.
Pagrindinis planuojamo bausmių sugriežtinimo tikslas yra prevencija, rašo laikraštis „To Proto Thema“. Iki šiol įstatymas numatė baudas nuo 300 iki 5 000 eurų. Tačiau jau netrukus sunkiais atvejais baudos dydis gali siekti 30 000 eurų, o už pakartotinį nusikaltimą suma dvigubės. Be to, padegėjams gali tekti apmokėti ugniagesių darbo išlaidas. Daug gaisrų kyla per aplaidumą, pavyzdžiui, kai žmonės pučiant stipriam vėjui degina sodo atliekas, kepa mėsą ant grotelių ar atlieka suvirinimo ir šlifavimo darbus – dėl to kyla kibirkštys, įplieskiančios liepsnas.
Už tyčia sukeliamus gaisrus gresia ir kalėjimas. Tačiau padegėjus pirmiausiai reikia nutverti, o tai dažniausiai yra labai sunku. Liepą, anot pranešimo, sulaikytas 21 asmuo. Tą patį mėnesį Graikijoje suskaičiuota 1 470 miškų ir krūmynų gaisrųi. Rodo saloje buvo evakuota apie 19 000 turistų. Per gaisrus kituose šalies regionuose žuvo iš viso penki žmonės, tarp jų – du gesinimo lėktuvo, kuris sudužo gesindamas liepsnas, pilotai. Graikijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Kas dėl gaisrų Graikijoje prarado darbo vietą, iki spalio imtinai sulauks 534 eurų paramos per mėnesį. Pasak Darbo ministerijos, per atitinkamą platformą jau galima teikti prašymus. Parama bus teikiama tol, kol nukentėjusi įmonė dėl liepsnų padarytos žalos negalės veikti. Tikslus tokių įmonių ir jų darbuotojų skaičius dar nežinomas.
Praėjusiomis savaitėmis Graikijoje, pirmaisiais vertinimais, liepsnos sunaikino per 43 000 hektarų miškų, krūmynų ir žemės ūkio plotų. Daug paplūdimio barų ir tavernų apgadinta pirmiausiai Rodo salos pietryčiuose. Nuo tada čia daug žmonių yra bedarbiai.
Miškų gaisrai. Graikija. EPA – ELTA foto
Atėnai, liepos 24 d. (dpa-ELTA). Graikijos ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis pareiškė, kad jo šalis „kariauja“ su miškų gaisrais, pirmadienį siautusiais 64-uose šalies regionuose ir privertusiais evakuoti dešimtis tūkstančių turistų įvairiose atostogų salose.
Gaisrų pavojus išlieka itin didelis. Tai taikoma regionui aplink Atėnus, Peloponeso pusiasaliui ir daugeliui salų Egėjo jūroje, pirmadienį perspėjo Graikijos civilinės gynybos departamentas ir pridūrė, kad didelė rizika išliks ir artimiausiomis dienomis.
Didžiausi gaisrai pirmadienį siautė Rodo, Korfu ir Eubojos salose. Rodo saloje didelis gaisras siautė septintą dieną iš eilės. Ten maždaug 20 tūst. žmonių iš salos pietryčių šeštadienį buvo atvežti į saugias vietas. Tai buvo viena didžiausių kada nors Graikijoje vykdytų evakuacijos operacijų.
Pirmadienį maždaug 9 500 žmonių Rodo saloje vis dar buvo apgyvendinti salėse ir mokyklose arba priimti vietos gyventojų. Pasak ministro pirmininko, gaisras Rode apgadino apie 10 proc. salos viešbučių.
Korfu saloje, esančioje šalies šiaurės vakaruose, miško gaisras pirmadienį buvo suvaldytas. Naktį vietos valdžia ėmėsi atsargumo priemonių ir evakavo apie 1000 turistų ir 1500 gyventojų. Pakrančių apsaugos valtys vežė poilsiautojus ir gyventojus į saugias vietas, pranešė valstybinė televizija.
Pasak Civilinės gynybos departamento, pirmadienį visose gaisravietėse buvo dislokuoti ugniagesių lėktuvai ir sraigtasparniai. Į pagalbą Graikijos ugniagesiams buvo pasiųsti ugniagesių ekipažai iš Turkijos ir Egipto. Pasak ugniagesių atstovo, liepsnas toliau kurstė stiprus vėjas. Dabar pastangos sutelktos padėti sugrąžinti turistus namo.
Vokietijos kelionių grupė „Tui“ pranešė siunčianti į Graikiją papildomų lėktuvų įstrigusiems turistams išskraidinti. Šeši papildomi lėktuvai pirmadienio rytą parvežė namo poilsiautojus iš Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Taip pat buvo paskelbta apie dar vieną skrydį į Daniją.
Anksčiau kelionių grupė pranešė, kad iki antradienio imtinai sustabdys visus skrydžius į turistines vietas. Pranešta, kad sekmadienį Rodo saloje buvo apie 39 tūkst. „Tui“ klientų, 7 800 jų nukentėjo nuo gaisrų. Kai kurie svečiai keltais plukdomi į Atėnus arba Turkiją, kad iš ten galėtų keliauti namo, sakoma pranešime. Miško gaisras Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Padėtį, kurioje atsidūrė Graikija, lėmė klimato kaita, pirmadienį per valstybinio radijo transliuotus debatus parlamente pabrėžė K. Mitsotakis. Graikijos vadovas padėkojo visiems žmonėms, pastarosiomis dienomis padėjusiems gesinti gaisrus visoje šalyje. Jo teigimu, tai, kad per miškų gaisrus keliose vietovėse niekas nenukentėjo, nulėmė ugniagesių, civilinės saugos tarnybos, pakrančių apsaugos ir savanorių pastangos. Jis perspėjo, kad ateinančios kelios dienos ir toliau bus pavojingos.
Pirmieji gaisrai netoli Atėnų kilo praėjusios savaitės pirmadienį, tvyrant karščiui ir pučiant stipriam vėjui. Graikija nekantriai laukia ketvirtadienio, nes meteorologai teigia, kad temperatūra kris. Ketvirtadienį numatoma apie 35 laipsnių šiluma, įprasta šiam metų laikui.
Sekmadienį Peloponeso pusiasalio pietuose buvo išmatuota 46,4 laipsnio Celsijaus temperatūra, ketvirta aukščiausia, kada nors užregistruota Graikijoje, pranešė meteorologijos tarnyba. Tačiau iki vėsesnių dienų paskutinė karšta diena bus trečiadienis, karštis sieks 46 laipsnius Celsijaus.
Atvėsimą lems stiprūs šiauriniai vėjai, bet Civilinės gynybos departamentas perspėjo, kad dėl šių stiprių vėjų miškų gaisrai vėl gali tapti nevaldomi.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Graikijos Rodo saloje siaučiant gaisrams, Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja Lietuvos piliečiams įvertinti būtinybę keliauti į salą.
„URM rekomenduoja piliečiams įvertinti būtinybę keliauti į Rodo salą. Lietuvos ambasada Graikijoje atidžiai seka informaciją dėl gaisrų Rodo saloje bei palaiko ryšį su vietos tarnybomis“, – Eltai sakė Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė.
„Lietuvos piliečiai esantys Graikijoje raginami sekti vietos tarnybų rekomendacijas, o esantiems Rodo saloje prireikus skubios konsulinės pagalbos kreiptis į ambasadą“, – sakė P. Levickytė.
Kaip skelbiama ministerijos interneto svetainėje, ministerija palaiko ryšį su vietos tarnybomis Rodo saloje.
„Jei esate Rodo saloje ir dėl gaisrų jums reikalinga pagalba, informuojame, kad galite kreiptis Graikijos užsienio reikalų ministerijos krizių valdymo centro specialiomis pagalbos linijomis: +30 210-3681730 ; +30 210-3681259 ; +30 210-3681350. Trumpuoju telefonu 112. Greitosios pagalbos trumpasis numeris 166“, – skelbia ministerija.
Primenama, kad Lietuvos ambasados Graikijoje kontaktinis telefonas +30 210 7294357, el.paštas: amb.gr@urm.lt. Prireikus skubios konsulinės pagalbos ambasados nedarbo valandomis galima kreiptis telefonu +370 5 236 2444.
Taip pat pranešama, kad nuo liepos 23 d.17.00 val. Rodo oro uosto T1 terminale veiks Graikijos užsienio reikalų ministerijos konsultacinis langelis, skirtas užsienio turistams.
Šešias dienas degę gaisrai ir toliau siautėja be jokio susilpnėjimo. Ketvirtadienį buvo manoma, kad gaisrai kontroliuojami, tačiau šeštadienį stiprus vėjas liepsnas nukreipė tiesiai į kaimus ir kurortus.
Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Graikijos civilinės gynybos institucijos sekmadienį perspėjo, kad didelėje Graikijos dalyje miškų gaisrų pavojus yra itin didelis.
Sekmadienį vėl tikimasi stipraus vėjo. Valstybiniam transliuotojui ERT ugniagesių atstovas sakė, kad ugniagesių komandos kovoja su gaisrais trimis pagrindiniais frontais: aplink Kiotario kurortą, Apolonos kaimą ir Gadouros rezervuarą.
Be Rodo salos, aukščiausias gaisrų pavojaus lygis paskelbtas centrinėje Graikijoje, Peloponeso pusiasalio vakaruose ir šiaurės rytuose, Atėnų apylinkėse ir Eubojos saloje.
Jau kelias dienas didžiąją Graikijos dalį apėmusi stipri karščio banga, kai daugelyje vietovių temperatūra viršija 40 laipsnių. Karščio banga Graikiją užklupo jau po užsitęsusių karštų ir sausų orų didžiojoje šalies dalyje.
Pastarosiomis savaitėmis karščio bangos taip pat užklupo didžiąją dalį Pietų Europos, įskaitant Italiją. Klimato tyrėjai perspėja, kad ateityje ekstremalios karščio bangos greičiausiai bus vis dažnesnės, nes dėl visuotinio atšilimo temperatūra kyla ir orai tampa vis nepastovesni.
Graikijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Atėnai, liepos 21 d. (dpa-ELTA). Graikijos civilinės gynybos departamentas penktadienį perspėjo dėl aukštos gaisrų rizikos didelėje šalies dalyje.
Pranešama, kad bene labiausiai paveiktas regionas aplink sostinę Atėnus, Eubojos sala ir šiaurės rytinė Peloponeso pusiasalio dalis. Gaisrų pavojus buvo paskelbtas ir atostogautojų pamėgtose Rodo bei Samo salose. Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Šalį pradeda kamuoti jau trečioji nuo šių metų pradžios karščio banga. Prognozuojama, kad penktadienį termometrų stulpeliai daugelyje vietovių pakils iki 40 laipsnių Celsijaus. Tuo metu šeštadienį temperatūra gali pakilti iki 43, o sekmadienį – iki 44-45 laipsnių Celsijaus. Ypač kaista Atėnuose esantys žmonės, kur iki kitos savaitės vidurio temperatūra net ir naktį nenukris žemiau 30 laipsnių Celsijaus ribos.
Pareigūnai perspėjo, kad kartu su karštais ir sausais orais padidės miškų gaisrų rizika. Šią savaitę gaisrų jau būta į šiaurę ir vakarus nuo Atėnų bei Rode.
Graikijoje susidūrus dviem traukiniams, žuvo mažiausiai 32 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai demonstrantų sekmadienį Graikijoje surengė naujus protestus, žmonės apimti pykčio dėl daugiausiai gyvybių pareikalavusios geležinkelio avarijos šalyje ir dar labiau spaudžia vyriausybę dėl šios tragedijos.
Protestuotojai užtvindė aikštę priešais parlamentą Atėnuose, jų plakatai skelbė: „Neužmiršime, neatleisime“, „Mes būsime visų mirusiųjų balsas“.
Vasario 28 d. Vidurio Graikijoje kaktomuša susidūrus keleiviniam ir prekiniam traukiniui žuvo 57 žmonės, daugelis jų buvo studentai. Keturiems geležinkelių pareigūnams pateikti kaltinimai, tačiau visuomenės pyktis sutelktas į ilgalaikį netinkamą tinklo valdymą, šalį drebina daugybė kartais smurtinių masinių protestų.
Sekmadienį prie parlamento Atėnuose susirinko apie 5 tūkst. demonstrantų, maždaug tiek pat išėjo į antrojo pagal dydį Salonikų miesto gatves, pranešė policija. Mitingai vyko reaguojant į įvairių organizacijų – nuo profesinių sąjungų iki politinių grupių – raginimus išeiti į gatves.
Ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis po kelių mėnesių varžysis, kad būtų perrinktas, kai kurie protestuotojai ragino jį atsistatydinti. Jis kritikuojamas už tai, kad dėl avarijos kaltino „žmogiškąją klaidą“ ir tuo metu budėjusį stoties viršininką, tariamai netyčia nukreipusį traukinius į tą pačią bėgių atkarpą. Tačiau geležinkelių profesinės sąjungos jau seniai perspėja apie problemas visoje geležinkelio sistemoje. Graikijoje – protestai. EPA – ELTA foto
Stoties viršininkas yra tarp keturių pareigūnų, kuriems pateikti kaltinimai. Graikijos transporto ministras po avarijos atsistatydino, o K. Mitsotakis bandė numalšinti visuomenės pyktį ne kartą atsiprašęs ir pažadėjęs atlikti skaidrų tyrimą.
Panašu, kad visuotiniai rinkimai, turėję vykti balandį, bus atidėti. Spėjama, kad jie gali būti surengti gegužės pabaigoje.
Graikijos vėliava
Atėnai, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Graikija išdavė Jungtinėms Valstijoms pinigų plovimu kaltinamą Rusijos kompiuterių specialistą, dirbusį kriptovaliutų biržoje „BTC-e“, praėjus kelioms valandoms po jo paleidimo iš Prancūzijos kalėjimo, penktadienį pranešė jo advokatė.
Aleksandras Vinnikas „buvo įlaipintas į privatų lėktuvą ir išskraidintas į JAV“, nė neleidus jam pateikti prieglobsčio prašymo Graikijoje, sakė Zoe Konstantopoulou. Pasak sbyla Prancūzijoje susipažinusio šaltinio, A. Vinnikas buvo perduotas Graikijos valdžiai ketvirtadienio popietę, praėjus vos kelioms savaitėms, kai Paryžiaus kasacinis teismas patvirtino jo penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už pinigų plovimą.
43 metų A. Vinnikas pastaruosius dvejus metus buvo laikomas suimtas Prancūzijoje, prieš tai išduotas Graikijos. Dviejų vaikų tėvas seniai įsivėlęs į teisinius ginčus tarp Graikijos, Prancūzijos, Rusijos ir JAV. A. Vinniko advokatas prancūzas Fredericas Belot sakė, kad Vašingtonas darė didelį spaudimą dėl jo kliento ekstradicijos, jis išsiųstas į San Franciską per Bostoną, Jungtinėse Valstijose jam gresia 55 metai kalėjimo.
„Esame pasipiktinę nedraugiškais Graikijos valdžios veiksmais, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, pažadėjusi ginti A.Vinniko interesus. – Rusijos diplomatai darys viską, kad apgintų pagrįstas jo teises ir interesus“. Pinigų gausa. Slaptai.lt nuotr.
Iš pradžių A. Vinnikas buvo suimtas 2017 m. liepą šiauriniame Graikijos turistiniame Chalkidikės kurorte. Prasidėjo ilgai trukusios teisminės procedūros, Graikija nagrinėjo susikertančius ekstradicijos prašymus ir galiausiai priėmė sprendimą Prancūzijos naudai. 2020 m.
Prancūzijos teismas nuteisė A. Vinniką penkerius metus kalėti už pinigų plovimą, bet išteisino dėl kaltinimo apgauti beveik 200 žmonių naudojant išpirkos reikalaujančią programinę įrangą. Birželio mėnesį nuosprendį patvirtino Prancūzijos kasacinis teismas.
JAV pateikė A. Vinnikui 21 kaltinimą, tarp jų tapatybės vagyste ir prisidėjus prie prekybos narkotikais bei pinigų plovimu. Rusijoje jis ieškomas dėl mažesnių kaltinimų sukčiavimu, suma siekia vos 9500 eurų.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Atėnai, liepos 29 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock stojo į Graikijos pusę konflikte su Turkija dėl Graikijos salų suvereniteto rytinėje Egėjo jūros dalyje, penktadienį Atėnuose susitikusi su Graikijos kolega Niku Dendijasu.
„Graikijos salos yra Graikijos teritorija ir niekas neturi teisės tuo abejoti“, – sakė A. Baerbock.
Vokietijos vyriausybė parodys solidarumą su Graikija ir gins Europos šeimą, sakė ji ir pridūrė, kad tai bus jos žinutė Turkijai, kai ji vėliau penktadienį keliaus į Stambulą. „Mums reikia vienybės, mums reikia dialogo ir mums reikia ramių veiksmų šiais sunkiais laikais“, – sakė A. Baerbock, turėdama galvoje įtampą tarp dviejų NATO narių ir karo Ukrainoje keliamus iššūkius.
Vakarų aljanso vidaus konfliktas yra būtent tai, ko siekia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sakė ji.
N. Dendijas pareiškė nepasitenkinimą, kad Graikijai per jos konfliktą su Turkija trūksta paramos Europos Sąjungos (ES) lygiu. Jis sakė, kad Briuselyje kalbėdamas apie Graikijos problemą „dažnai jaučiasi vienas“. Jis paragino ES užsienio reikalų ministrus lankantis Turkijoje palaikyti ES politiką ir pasmerkti smurtą, kuriuo grasina Ankara.
Turkija abejoja Graikijos salų rytinėje Egėjo jūroje suverenumu ir pareikalavo išvesti Graikijos karinius dalinius pagal tarptautines sutartis, o Graikija atkreipia dėmesį į desantinius laivus prie Turkijos krantų. Turkijos lėktuvai nuolat praskrenda virš Graikijos salų, be to, abi šalys nesutaria dėl dujų jūros dugne, į šį konfliktą įsivėlęs ir Kipras.
Pradėta eksploatuoti Graikiją ir Bulgariją jungianti dujotiekio linija. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, liepos 8 d. (dpa-ELTA). Bulgarija nuo šiol gamtines dujas gaus dujotiekiu per Graikiją.
Naujas vamzdynas „paleistas“ penktadienį dalyvaujant Graikijos premjerui Kyriakosui Mitsotakisui ir jo kolegai iš Bulgarijos Karilui Petkovui. Jis prijungia Bulgariją prie Transadrijos dujotiekio (Tap), kuriuo dujos iš Azerbaidžano per Turkiją teka į Graikiją ir toliau į Italiją. Bulgarijai ši jungtis yra labai svarbi – Rusija balandžio pabaigoje sustabdė šaliai dujų tiekimą.
Rusijos sprendimas nutraukti dujų tiekimą Bulgarijai yra šantažas, Šiaurės Graikijos Komontinio mieste sakė K. Mitsotaksisas. Į šantažą esą dabar reaguojama bendradarbiavimu naujo „energetikos tilto“ forma. Premjeras K. Petkovas pridūrė, kad dujotiekis „padarys galą rusų monopoliui“.
Atėnai jau praėjusiais mėnesiais rėmė kaimyninę šalį gamtinėmis dujomis iš didelio suskystintų dujų terminalo netoli Atėnų. Dabar per naują vamzdyną kasmet tekės iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų. Be Graikijos ir Bulgarijos lėšų projektui skyrė ir ES.
Atėnai ir Sofija šiuo metu prie Graikijos Aleksandrupolio uosto taip pat stato suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą. Iš čia nuo 2023 metų ir kitos Pietryčių Europos valstybės bus aprūpinamos dujomis.
Prancūzija pristatė Graikijai šešis „Rafale” naikintuvus. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Graikija trečiadienį iš Prancūzijos gavo šešis lėktuvus „Rafale“ pagal kelių milijardų eurų vertės ginklų sandorį, kuris, kaip teigia Atėnai ir Paryžius, padidina ES gynybinius pajėgumus, tačiau vis dėlto labiausiai matomas kaip atsvara Turkijos ambicijoms Viduržemio jūroje.
Šeši karo lėktuvai nusileido Tanagros oro bazėje, esančioje maždaug už 70 kilometrų į šiaurę nuo Atėnų. Prieš tai jie praskrido virš Akropolio, lydimi Graikijos lėktuvų „Mirage“, jau anksčiau įsigytų iš Prancūzijos.
Ceremonijoje dalyvavęs ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis sakė, kad naujieji lėktuvai „padarys mūsų oro pajėgas vienas stipriausių Europoje ir Viduržemio jūroje“ ir parems Graikijos diplomatijos „lankstumą“.
Pasak jo, buvo „neatidėliotinas poreikis“ atnaujinti Graikijos karines oro pajėgas, kurioms reguliariai tenka „susigrumti“ su Turkijos lėktuvais Ankaros ginčijamoje Egėjo jūros oro erdvėje.
Graikija ir Prancūzija praėjusį sausį pirmiausia pasirašė 2,5 mlrd. eurų vertės sandorį dėl 18 „Rafale“ naikintuvų – 12 naudotų ir šešių naujų – pirkimo kaip dalies augančios ginklų programos, skirtos atremti Turkijos ambicijas.
Šaltinis Graikijos oro pajėgose sakė, kad trečiadienį atskridę orlaiviai – naudoti. Septintasis naudotas „Rafale“ į Graikiją buvo pristatytas praėjusių metų liepą.
Rugsėjo mėnesį Graikija ir Prancūzija pasirašė savitarpio pagalbos gynybinį paktą, pagal kurį Atėnai nupirko tris fregatas „Belharra“.
K. Mitsotakis taip pat paskelbė apie planus įsigyti papildomus šešis „Rafale“ lėktuvus, todėl bendras jų skaičius turėtų išaugti iki 24.
Fregatos turėtų būti pristatytos 2025 ir 2026 metais, jų vertė sieks apie tris milijardus eurų.
Graikija turi galimybę nusipirkti ir ketvirtą fregatą.
Turkija, kurios istorija ir santykiai su kaimynine Graikija, taip pat NATO nare, yra nelengvi, sukritikavo šį sandorį kaip keliantį grėsmę „regioninei taikai ir stabilumui“.
Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
Atėnai, sausio 11 d. (AFP-ELTA). Graikijos pareigūnai antradienį pažadėjo susekti žmones, kurie nufilmavo gėjų sekso sceną Atėnų Akropolyje, svarbiausioje šalies archeologinėje vietovėje, kai filmuota medžiaga pasirodė internete.
Kultūros ministerijos atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad pradėtas tyrimas dėl vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas dviejų kaukėtų vyrų seksualinis sąveikavimas į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktoje vietoje. Norime „kuo greičiau surasti asmenis, atsakingus už šį neteisėtą filmavimą“, sakė atstovas.
Anoniminiai trumpametražio filmo „Departenonas“ prodiuseriai teigė, kad Partenonas simbolizuoja „nacionalizmą, Antikos kultą“ ir „patriarchatą“. Erotinę sceną tarp dviejų vyrų jie svetainėje apibūdino kaip „politinį veiksmą“. Tačiau penktadienį išplatintame Kultūros ministerijos pranešime sakoma: „Akropolio archeologinė vietovė nėra ta vieta, kur galima reikštis aktyvistams ar vykdyti kitus veiksmus, įžeidžiančius arba stokojančius pagarbos paminklui“.
36 minučių trukmės filmas pirmą kartą buvo parodytas nedidelei auditorijai gruodžio 16 dieną Salonikų universitete šalies šiaurėje ir nesukėlė pasipiktinimo. Būtent jo pasirodymas internete praėjusį penktadienį iššaukė neigiamą reakciją.
„Man, kaip graikui, gėda, – transliuotojui ANT1 sakė Graikijos aktorių asociacijos prezidentas Spyrosas Bibilas. – Negalima daryti, ką panorėjus, vardan aktyvizmo“.
Sąjunga, atstovaujanti šalies muziejų ir archeologinių vietovių saugotojams, pareiškė „pasipiktinimą ir gėdą“ dėl to, ką pavadino „niekšišku filmu“. Atsakydama į klausimus dėl tokių vietų priežiūros lygio, ji teigė, kad jos patiria personalo problemų, nes Finansų ministerija „beveik niekada nepatvirtina sargų įdarbinimo“.
Salonikų universitetas, neinformavęs Kultūros ministerijos apie filmo turinį, rizikuoja būti įtrauktas į tyrimą. Jokios reakcijos jis kol kas nepateikė.
„Akropolis ir jo paminklai yra universalūs klasikinės dvasios ir civilizacijos simboliai ir sudaro iškiliausią architektūrinį ir meninį kompleksą, Graikijos antikos palikimą pasauliui“, – sakoma UNESCO saugomų paminklų sąraše. Tai taip pat labiausiai lankomas šalies objektas.
Atėnai, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Antradienį Atėnuose buvo evakuotos metro stotys, o paslaugos laikinai sustabdytos dėl anoniminio grasinimo įvykdyti sprogdinimą, pranešė tinklo operatorius „Stasy“.
„Visos antrosios ir trečiosios linijos stotys buvo evakuotos ir uždarytos policijos nurodymu, kaip ir valdymo centras“, – sakoma „Stasy“ pranešime.
Operatorius pranešė, kad to imtasi po telefono skambučio, kai buvo pranešta, kad Sintagmos metro stotyje ir kaimyninėje Monastirakio stotyje, esančioje netoli Graikijos sostinės turistinio Plakos rajono, buvo padėti sprogmenys.
Policijos išminuotojų būrys su šunimis tikrino stotis, vėliau antradienį buvo tikimasi paslaugas atnaujinti.
Popiežius lanko pabėgėlius Graikijos Lesbo saloje. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, gruodžio 5 d. (dpa-AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį apsilankė migrantų stovykloje Graikijos Lesbo saloje. Atvykęs į Kara Tepės stovyklą, pontifikas, nepaisydamas protokolo, iš karto išlipo iš automobilio ir praėjo pro šimtus migrantų.
Jis daugeliui spaudė rankas, šnekėjosi ir glostė vaikų galvas. Specialiai pastatytoje palapinėje planuota malda su pabėgėliais.
Pranciškus sugrįžo į salą praėjus daugiau kaip penkeriems metams po savo ankstesnio vizito. 2016-aisiais jis lankėsi tuometinėje Morijos stovykloje, kuri 2020 metais sudegė. Dabar pastatyta laikina stovykla.
Popiežius Lesbo saloje kritikavo ES vyriausybių abejingumą pabėgėlių likimui ir migracijos priežastims. „Europoje yra tokių, kurie šią problemą laiko jų neliečiančiu reikalu“, – kalbėjo jis.
Savo viešnagės Graikijoje pradžioje popiežius jau šeštadienį Atėnuose kritikavo Europos pabėgėlių politiką. Jis pavadino ES „draskoma nacionalistinio egoizmo“.
Atėnuose protestuoja ugniagesiai. EPA-ELTA nuotr.Atėnuose policija prieš protestuojančius ugniagesius panaudojo ašarines dujas. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, lapkričio 5 d. (dpa-ELTA). Graikijos policija penktadienį Atėnuose vykusio daugiau kaip 2 tūkst. sezoninių ugniagesių protesto metu panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką.
Nuolatinių darbo vietų reikalaujantys ugniagesiai mėgino užblokuoti pagrindinę miesto gatvę. Protestai vyko priešais Civilinės saugos tarnybos pastatą sostinėje, skelbė valstybinė televizija.
„Vasarą, kai visur siautėjo gaisrai, jie vadino mus didvyriais. Dabar jie nenori turėti su mumis nieko bendra“, – reporteriams sakė vienas protesto dalyvis.
Maždaug ketvirtadalis visų ugniagesių Graikijoje yra įdarbinami vienam sezonui nuo gegužės pradžios iki spalio vidurio.
Vasarą gaisrai Atėnų apylinkėse ir Eubojos saloje sunaikino didžiulius miškų plotus.
Angela Merkel. EPA – ELTA fotografija
Atėnai, spalio 29 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Angela Merkel, su paskutiniu vizitu kaip kanclerė atvykusi į Atėnus, užbaigs dažnai sudėtingą Graikijos ir Vokietijos santykių etapą.
Susitikusi su Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou, A. Merkel sakė, kad santykiuose su Atėnais „buvo pakilimų ir nuosmukių, bet jie turi tvirtus pagrindus.“
„Šiuo laikotarpiu stiprybės mums suteikė tai, kad visada jautėme, jog esame kartu“, – per vertėją sakė kanclerė.
Vokietijos finansinis principingumas niekada nepatiko graikams, kurie ir A. Merkel, ir tuometinį jos vyriausybės finansų ministrą Wolfgangą Schaeublę pavertė savo pykčio taikiniu, kai šalį po 2008 metų krėtė finansų krizė, dėl kurios Europos Sąjunga ėmėsi griežtų taupymo priemonių.
K. Sakellaropoulou – buvusi aukšto rango teisėja, priėmusi sprendimą dėl kai kurių gelbėjimo programos lėšų sumažinimo – sakė A. Merkel, kad Graikija buvo raginama „sumokėti didelę kainą“ ir kartais pagrįstai „jautėsi vieniša“ tarp ES valstybių narių.
Tačiau vėlesnė patirtis, įskaitant Vokietijos pagalbą 2015 metais per migracijos krizę, „padėjo siekti abipusio supratimo“, sakė Graikijos prezidentė.
„Viena labiausiai nekenčiamų moterų Graikijoje“ – taip Vokietijos bulvarinis laikraštis „Bild“ apibūdino A. Merkel, kai ji 2012 metais per vizitą Atėnuose susidūrė su piktais protestuotojais.
Rugsėjo mėnesį A. Merkel pripažino, kad „sunkiausia mano kadencijos akimirka buvo ta, kai tiek daug reikalavau iš Graikijos“.
Nuo 2010 metų A. Merkel pradėjo raginti tuometinį Graikijos ministrą pirmininką socialistą George’ą Papandreou įgyvendinti griežtas taupymo priemones, kad sumažintų didėjantį valstybės deficitą.
Graikijos vyriausybė sutiko skausmingai mažinti biudžetą ir didinti mokesčius mainais į 300 mlrd. eurų tarptautinio gelbėjimo fondo lėšų.
Buvo sumažintos pensijos, minimalus mėnesinis darbo užmokestis sumažėjo iki mažiau nei 600 eurų, prasidėjo privatizavimo banga. Be to, viešajame sektoriuje ir ligoninėse sumažėjo darbuotojų, trūko vaistų ir kitų medžiagų.
2012 metais, pačiame krizės įkarštyje, A. Merkel susidūrė su protestuotojais, mosuojančiais plakatais su nacių svastikomis ir vaizduojančiais ją kaip Hitlerio karikatūrą.
2015 metų sausį premjeru išrinkus kairiųjų pažiūrų radikalą Alexį Tsiprą, įtampa tapo beveik fiziškai juntama.
Likus keliems mėnesiams iki tapdamas lyderiu, A. Tsipras įsimintinai pasakė A. Merkel „keliauti namo“.
Tuo metu Atėnams grėsė pasitraukimas iš euro zonos, tačiau galiausiai jie nusileido kreditorių spaudimui ir sutiko su naujomis taupymo priemonėmis.
Po 16 metų ji pasitraukia iš posto, tačiau A. Merkel akcijos Graikijoje tebėra menkos.
Šešiolikoje skirtingų šalių atlikta „Pew Research“ apklausa parodė, kad Graikijoje ja pasitiki tik 30 proc. žmonių, o kitur – vidutiniškai 77 proc.
Dabartinis Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis praėjusią savaitę Briuselyje sakė, kad A. Merkel „bus pirmoji, kuri prisipažins, ir iš tiesų jau yra prisipažinusi, kad kelis kartus daug reikalavo iš graikų ir kad griežtas taupymas viršijo tai, ką Graikijos visuomenė galėjo pakelti“.
Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) atstovo Alexanderio Kritikoso nuomone, A. Merkel atsisveikinimo vizitas į Atėnus „yra svarbus signalas, rodantis, kad pastaruosius labai sunkius Graikijos ekonomikos krizės metus galima laikyti sėkmingai užbaigtais“.
Jis sakė, kad Vokietijos vadovei pavyko užmegzti draugiškus santykius su dabartine konservatyvia Graikijos vyriausybe, o tai „reiškia, kad abiejų šalių ryšiai pagaliau vėl tapo normalūs“.
Šis vizitas „žymi persilaužimą Graikijoje, kuri pasistūmėjo į priekį brisdama iš krizės“, – sakė Graikijos vyriausybės šaltinis.
Viduržemio jūra. EPA – ELTA nuotr.
Atėnai, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Graikijos parlamentas ketvirtadienį ratifikavo istorinę gynybos sutartį su Prancūzija, pagal kurią Atėnai susitarė įsigyti iš Paryžiaus tris fregatas.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Graikijos premjero Kyriakos Mitsotakio teigimu, ši sutartis yra naudinga tiek ES, tiek NATO, nes ji propaguoja saugumą Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Balkanuose.
Turkija, kuri palaiko įtemptus santykius su savo NATO priklausančia kaimyne Graikija, kritikavo šį susitarimą kaip grėsmę „taikai ir stabilumui regione“.
Sutarčiai pritarė 191 Graikijos parlamento narys iš 300. Ją palaikė valdančioji Naujosios demokratijos partija, socialistai, „Judėjimas už pokyčius“ ir nacionalistų partija „Graikiškas sprendimas“.
K. Mitsotakis sakė parlamentui, kad sutartis „suteikia apsaugą“ Graikijai „neramumų veikiamame Viduržemio jūros regione“, ir pridūrė, jog Atėnai siekia sudaryti tokį susitarimą nuo 1974 m., kai Turkija įsiveržė į kaimyninį Kiprą.
„Atakos atveju mūsų šalis turės stipriausios kariuomenės mūsų žemyne paramą“, – teigė premjeras.
Trijų prancūziškų fregatų pristatymas prasidės 2025 m. Sutartį numatoma galutinai užbaigti iki šių metų pabaigos, o jos vertė sieks 3 mlrd. eurų.
Pagrindinė opozicijos partija „Syriza“, balsavusi prieš šią sutartį, kėlė klausimus dėl į ją įrašytų sąlygų, kurios reikalauja Graikijos paremti Prancūzijos karines operacijas karo draskomame Sahelyje. Partija taip pat suabejojo, ar pagal šią sutartį Prancūzija parems Graikiją konflikto su Turkija atveju.
„Syriza“ lyderis ir buvęs premjeras Alexis Tsipras teigia, kad sutartis įtraukia Atėnus į „itin pavojingus žaidimus“ užsienyje ir išaugina gynybai skiriamas išlaidas sveikatos priežiūros biudžeto sąskaita, toliau tęsiantis koronaviruso pandemijai.
Vienas Graikijos diplomatinis šaltinis šią savaitę pavadino konflikto apimtą Sahelį „potencialia laiko bomba Viduržemio jūros regione“.
2020 m. rugsėjį K. Mitsotakis pristatė ambicingiausią Graikijos ginklų įsigijimo programą per pastaruosius kelis dešimtmečius, prieš tai kilus pavojingai akistatai su Turkija dėl energijos išteklių Viduržemio jūros rytuose.
Likus mėnesiui iki šio pranešimo, Turkija nusiuntė į vandenis, kuriuos Graikija laiko nuosavais, žvalgybinį laivą ir nedidelę karinio jūrų laivyno flotilę.
Skirtingai nei kitos ES ir NATO šalys, Prancūzija tuo metu išreiškė stiprų palaikymą Graikijai ir Kiprui ir nusiuntė į Viduržemio jūros rytus karo laivų ir naikintuvų.
Per žemės drebėjimą Kretoje žuvo vienas žmogus. EPA-ELTA nuotr.
Graikijoje, Kretos saloje, pirmadienį ryte įvyko stiprus žemės drebėjimas, per kurį buvo sugriauta bažnyčia ir žuvo joje tuo metu dirbęs vyras, dar devyni žmonės buvo sužeisti, pranešė civilinės saugos agentūra.
Atėnų nacionalinės observatorijos duomenimis, žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 5,8 balo, įvyko 6.17 val. Grinvičo laiku, už 23 km nuo didžiausios Graikijos salos sostinės Herakliono.
Dėl žemės drebėjimo panikos apimti gyventojai išbėgo į gatves, sugriuvo nemažai senų pastatų.
Vyras žuvo ūkininkų miestelyje Arkalochoryje, kuris nukentėjo ypač smarkiai, sakė civilinės saugos agentūros atstovas Spirosas Georgiou. Pasak jo, devyni žmonės buvo nesunkiai sužeisti.
Per visuomeninę televiziją ERT rodytuose vaizduose buvo matyti Arkalochorio miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose netoli Herakliono sugriuvę seni pastatai.
„Tai žemės drebėjimas, kurio nesitikėjome, šiuo metu jaučiami 4,5 balo požeminiai smūgiai“, – sakė seismologas Efthymis Lekkas, kurį citavo naujienų agentūra ANA.
Graikija yra įsikūrusi ant kelių geologinių sprūdžių, todėl ją retkarčiais sukrečia žemės drebėjimai.
2020 m. spalio mėnesį 7 balų stiprumo žemės drebėjimas įvyko Egėjo jūroje tarp Graikijos Samo salos ir Izmiro miesto Turkijos vakaruose.
Tada daugiausia žalos buvo padaryta Turkijoje, kur žuvo 114 žmonių ir daugiau kaip 1 000 buvo sužeista. Graikijoje buvo pranešta apie dviejų paauglių žūtį Samo saloje.
Graikijoje protestavo tūkstančiai vakcinų priešininkų. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį dviejuose Graikijos miestuose tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybės koronaviruso politiką.
Remiantis vietos žiniasklaidos priemonių skaičiavimais, proteste Atėnuose dalyvavo apie 3 tūkst., o demonstracijoje Salonikuose – daugiau kaip 5 tūkst. žmonių.
Sutemus nuo besibaigiančio protesto Atėnuose atsiskyrė 200 žmonių, kurie prie parlamento pastato pradėjo mėtyti į policiją padegamuosius įtaisus ir akmenis. Pareigūnai į tai atsakė apsvaiginti skirtomis granatomis, ašarinėmis dujomis ir vandens patranka.
Pagal Graikijos įstatymus, restoranuose ir kultūros įstaigose gali lankytis tik paskiepyti žmonės, o nuo rugsėjo 1 d. iš darbo bus atleidžiami neskiepyti sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai.
Graikijoje pastarosiomis savaitėmis stebimas itin spartus COVID-19 infekcijų skaičiaus augimas. Didžiosiose šaliai priklausančios Kretos salos dalyse ir kitose salose Egėjo jūros pietuose jau kelias dienas galioja 1 val. nakties prasidedanti ir 6 val. ryto pasibaigianti komendanto valanda.
Graikijoje didžiulis gaisras pasiekė Atėnų priemiesčius. EPA-ELTA nuotr.
Graikijos ugniagesiai antradienį nesėkmingai bandė suvaldyti milžinišką gaisrą, kuris pasiekė šiaurinius sostinės Atėnų priemiesčius. Ugnis dabar dega Varybobio ir Acharneso priemiesčiuose, tūkstančiai žmonių priversti iš ten bėgti.
„Tuoj pat palikite savo namus“, – valstybinei televizijai sakė Acharneso meras Spyrosas Vrettosas. Regiono gyventojai taip pat gavo perspėjimą SMS žinute iš civilinės saugos tarnybos. Tiršti dūmų debesys buvo matyti iš Atėnų.
Nukentėjusių rajonų gyventojai paniškai bėgo iš namų. „Už mūsų yra pragaras“, – šaukė vienas gyventojas iš savo automobilio žurnalistams, buvusiems įvykio vietoje.
Gaisras sparčiai plito iš netoliese esančių miškų į gyvenamas teritorijas, pranešė regiono gubernatorius Giorgosas Patoulis, ragindamas visus žmones nedelsiant palikti šią teritoriją.
Meteorologai jau keletą dienų prognozavo, kad gali kilti tokio masto gaisrai, nes šalį tebėra apėmusi karščio banga, kuri, kaip manoma, nesitrauks visą savaitę, o temperatūra kils virš 40 laipsnių Celsijaus.
Ugniagesiai kovoja ir su didžiuliu gaisru Rodo saloje, ten jau turėjo evakuotis kelių bendruomenių gyventojai.
Valdžia perspėjo visuomenę, kad gaisro pavojus išliks labai didelis, net ir pasibaigus karščio bangai, dėl šalyje besitęsiančios sausros ir numatomo stipraus vėjo.
Graikijoje savaitgalį suvaldyta dešimtys miškų gaisrų. EPA-ELTA nuotr.
Nepaisant smarkaus vėjo, Graikijos ugniagesiai savaitgalį suvaldė dešimtis miškų gaisrų, sekmadienį pranešė pareigūnai, tekus evakuoti vieną pakrantės kaimą.
Šeštadienį Eubojos saloje esantį Niborijo kaimą teko palikti 500 žmonių, įskaitant atostogautojus ir vietinius, kai miške įsiplieskė didžiulis gaisras.
„Gaisras, padedamas vėjo, išplito į pietus, ir dėl to atsakingas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas nurodė prevenciškai evakuoti Niborijo gyventojus“, – šeštadienį teigė civilinės saugos viceministras Nikosas Hardaliasas, paskelbus apie 51 kilusį gaisrą.
Šeštadienį dviejuose vakarų Atikos regiono miestuose vienu metu degė keturi gaisrai, o Varnavo mieste degęs miško gaisras nekėlė pavojaus gyvenamiesiems pastatams. Su liepsnomis kovojo 60 ugniagesių, kuriems talkino šeši sraigtasparniai ir septyni lėktuvai.
Iki sekmadienio buvo suvaldyti visi įsiplieskę gaisrai, nurodė Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, o Eubojoje buvo sulaikytas padegimu įtariamas 57-erių vyras. Anot naujienų agentūros ANA, jis yra ūkininkas, kuris nurodė policijai, kad, jam mėginant užvesti savo furgoną, kibirkštys iš dujų išmetimo sistemos uždegė žolę ir išdegė 400 hektarų augmenijos.
Civilinės saugos departamentas paskelbė aukštos rizikos įspėjimą dėl sekmadienį galinčių kilti gaisrų.
Graikija kiekvieną vasarą susiduria su miškų gaisrais, kuriuos paskatina sausi orai, stiprūs vėjai ir aukšta temperatūra.
