ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton labai sunerimusi dėl buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenkos būklės.
Ji prašo Ukrainos valdžią leisti ES atstovybės Ukrainoje vadovui su ja susitikti, – teigiama Briuselyje išplatintame pranešime.
C. Ashton paragino Kijevą užtikrinti J. Tymošenkos teisę gauti efektyvią medicinos pagalbą ir teisę be jokių apribojimų susitikti su advokatais.
Continue reading „Kolonijoje Charkove laikoma Julija Tymošenko paskelbė bado streiką”
Buvę Ukrainos premjerai Julija Tymošenko ir Pavelas Lazarenka pareiškė, kad neturi nieko bendra su politiko, verslininko Jevgenijaus Ščerbanio nužudymu.
Balandžio 4-ąją J. Ščerbanio sūnus, Donecko srities tarybos deputatas Ruslanas Ščerbanis perdavė Generalinei prokuratūrai dokumentus dėl galimo Julijos Tymošenko ir Pavelo Lazarenkos prisidėjimo prie jo tėvo nužudymo. Balandžio 5-ąją Ukrainos Generalinė prokuratūra atnaujino tyrimą parlamentaro J. Ščerbanio, kuris kartu su žmona buvo nužudytas 1996 m. Donecko oro uoste, byloje.
Continue reading „Kas nužudė Ukrainos politiką – verslininką Jevgenijų Ščerbanį?”
Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Tomas Hammambergas interviu laikraščiui „Kommersant – Ukraina“ pareiškė, jog jis šiuo metu nemato jokių rimtų priežasčių, dėl kurių nūnai įkalintai buvusiai Ukrainos ministrei pirmininkei Julijai Tymošenko ir buvusiam Ukrainos vidaus reikalų ministrui Jurijui Lucenko turėtų būti draudžiama dalyvauti šalies parlamento rinkimuose.
Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras T.Hammambergas pateikė tokią oficialią poziciją. Jeigu teismo metu būtų įrodyta, jog J.Tymošenko įvykdė nusikaltimą, dėl kurio ji negalėtų dalyvauti rinkimuose, tada situacija pasikeistų kardinaliai. Bet ponas T.Hammambergas tvirtina tokių įrodymų neturįs ir negirdėjęs, kad juos turėtų kas nors kitas.
Continue reading „Ar Julijai Tymošenkai bus leista dalyvauti rinkimuose į Ukrainos parlamentą?”
Vilniuje viešėjo grupė Ukrainos žurnalistų, mokytojų iš Donecko miesto. Turėjau retą progą keletą valandų šnekėtis su Ilja Suzdalevu, Jelizaveta Gončarova ir Natalija Vinickaja.
Nors svečiai iš Donecko labiausiai domėjosi Lietuvos jaunimui skirta spauda, mat jie patys savo regione leidžia jaunąjai kartai skirtus leidinius, neišvengiamai kalbėjomės ir apie lietuviškas bei ukrainietiškas politines intrigas. Neišvengėme ir palyginimų, kuo Ukraina skiriasi nuo Lietuvos ir kuo šios valstybės šiuo metu panašios?
Continue reading „Svečiai iš Donecko manė, kad Lietuva bus labiau įsiveržusi į priekį”
Vakarams raginant Ukrainos valdžią nepersekioti politinių oponentų panaudojant teismus, Ukrainos teisėsauga rengia ne vieną baudžiamąją bylą opozicijos lyderei Julijai Tymošenkai.
Ukrainos prokurorai kažkodėl prisiminė senus dalykus
Dar prieš nuteisiant buvusią Ukrainos ministrę pirmininkę Juliją Tymošenką septynerius metus kalėti neva už įgaliojimų viršijimą pasirašant sutartį su Rusija dėl dujų kainos buvo prisiminti ankstesni įtarimai dėl jos veiklos. Lapkričio 7 d. Ukrainos mokesčių milicija atnaujino tyrimą keturiose baudžiamosiose bylose. Visos jos susijusios su mokesčių nemokėjimu praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio antrojoje pusėje, kai J. Tymošenko vadovavo bendrovei „Ukrainos bendrosios energetikos sistemos“.
Continue reading „Ukrainos valdžia aršiai puola buvusią Ukrainos premjerę Juliją Tymošenko”
Šiomis dienomis ypatingai aktualus tampa garsiojo lenkų kilmės JAV politologo Zbigniewo Brzezinskio posakis: „Be Ukrainos Rusija negali būti imperija, o su Ukraina, papirkta ir tada pavergta, Rusija automatiškai tampa imperija“.
Atrodo, esami Europos Sąjungos (ES) lyderiai tokio supratimo kaip tik ir stokoja.
Aiškios Rytų politikos nebuvimas jau senokai yra viena opiausių ES problemų.
Tas intelektinis išskydimas, negebėjimas brėžti aiškių strateginių prioritetų gali atsiliepti visam istoriniam procesui. ES nelabai moka elgtis su Rusija, o dar labiau – su Baltarusija. Tačiau pastarųjų savaičių elgesys su Ukraina yra stačiai apgailėtinas.
Continue reading „Ukraina: dar viena Europos Sąjungos klaida”
Šiandieninėje Lietuvoje dažnai girdime svarstymų apie demokratiją, apie teisinę valstybę, ir džiaugiamės atgauta laisve. Bet ar tikrai Lietuva laisva, ir ar laisvi esame mes, dauguma šalies piliečių?
Teoriškai esame laisvi, tačiau gyvenimo praktika rodo ką kitą – mūsų krašte įsigalėjusių monopolinio kapitalizmo magnatų interesai radikaliai skiriasi nuo daugumos šalies piliečių interesų. Kadangi šie magnatai, nors būdami ryškia mažuma, primeta savo valią daugumai, ir mūsų šalyje sukūrė ištisą korupcijos ,,aštuonkojį“ bei disponuoja didžiulėmis lėšomis, turi didžiulę įtaką įstatymų leidybai, televizijoms bei laikraščiams, jie pateikia iškreiptą vaizdą: neva Lietuva – tai teisinė demokratinė valstybė, kurioje egzistuoja nedidelės problemos, o visi, kalbantys apie didžiulę korupciją, kažkokią oligarchinę santvarką ar pedofilų klanus – tai valstybės pamatų griovėjai. Bet iš tiesų būtent monopolinio kapitalizmo tironija jau apgriovė mūsų valstybės pamatus.
