timosenko-
Julija Tymošenko

Daugiau kaip pusė Ukrainos piliečių teigė balsuosiantys 2019 metais vyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose, o partijos „Tėvynė“ lyderė Julija Tymošenko išlieka populiariausia tarp galimų kandidatų į šalies prezidentus, parodė nepriklausomo nuomonės tyrimo instituto „Rating“ atlikta apklausa.

Remiantis apklausos duomenimis, 17,7 proc. balsuosiančių ir jau apsisprendusių rinkėjų yra pasiruošę rinkimuose palaikyti J. Tymošenko.

Tuo tarpu 10,7 proc. balsuotų už partijos „Pilietinė pozicija“ lyderį Anatolijų Hrycenką, 8,9 proc. balsus atiduotų partijos „Opozicinis blokas“ lyderiui Jurijui Boiko, 8,5 proc. savo balsus skirtų Radikalios partijos lyderiui Olegui Liaško ir tik 8,3 proc. rinkimuose palaikytų dabartinį prezidentą Petro Porošenką.

Prezidento rinkimai Ukrainoje vyks 2019 metų kovo 31 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.09; 06:57

Nadežda Savčenko – Ukrainos parlamento tribūnoje.

Kadaise didvyre ir Kijevo pasipriešinimo Maskvai simboliu vadintai Ukrainos įstatymų leidėjai Nadijai Savčenko metami kaltinimai rengus teroristinį išpuolį šalies parlamente, ketvirtadienį pranešė teisėsauga.

Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka Aukščiausiosios Rados deputatams teigė turįs „neginčijamų įrodymų“, kad N. Savčenko planavo surengti „teroristinį išpuolį“ šalies parlamente.

J. Lucenka tvirtino, kad esą N. Savčenko puolimui planavo panaudoti granatas ir minosvaidžius, o „likusius gyvus (ketino) pribaigti automatiniais šautuvais“.

Tačiau prokuroras šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.

Aukščiausioji Rada ketvirtadienį balsavo už N. Savčenko pašalinimą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto.

2014-aisiais kovodama su prorusiškais Rytų Ukrainos separatistais, dabar 36-erių buvusi karo lakūnė buvo sučiupta ir apkaltinta prisidėjusi prie dviejų Rusijos žurnalistų nužudymo Ukrainos rytuose.

Rusijos kalėjime ji praleido apie dvejus metus, per kuriuos buvo paskelbusi kelis bado streikus. Tai pavertė ją Ukrainos pasipriešinimo simboliu.

2016-aisiais, Ukrainai ir Rusijai apsikeitus kaliniais, N. Savčenko grįžo į Ukrainą, kur buvo sutikta kaip didvyrė.

Grįžusi ji prisijungė prie Julijos Tymošenko partijos ir tapo Aukščiausiosios Rados deputate. Nuo to laiko ji nevengdavo prieštaringai pasisakyti ir prieštarauti prezidento Petro Porošenkos politikai, remdama tiesiogines derybas su prorusiškais separatistais ir vizitus į jų kontroliuojamą teritoriją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.16; 04:00

Rugpjūčio 31 d. Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje pirmu svarstymu buvo priiminėjama prieštaringa Konstitucijos pataisa dėl savivaldos apskritai ir kai kurių savivaldos ypatumų okupuoto Donbaso teritorijoje. Pataisa buvo priimta, nors prieš ją balsavo bent trys iš penkių valdančiosios koalicijos frakcijų. Pataisa buvo priimta, nes už ją balsavo ne tik prezidento Petro Porošenkos ir premjero Arsenijaus Jaceniuko valdančiosios frakcijos, bet ir buvusių eksprezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkų opozicinė frakcija.

Valdančios koalicijos frakcija „Batkivščina“ („Tėvynė“), kuriai vadovauja ekspremjerė ir buvusi politinė V. Janukovyčiaus kalinė Julija Tymošenko, balsavo prieš.  Sociologiniai tyrimai rodo, kad jos politinis reitingas netrukus viršys Prezidento, o Premjero jau seniai viršijo.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Falsifikacijos ir liustracija“

Manytina, jog Kremlius gerai pažįsta naujos Ukrainos valdžios asmenybes ir dėl jų ramus: naujoji valdžia iš esmės yra senųjų tęsinys. Tik prisibijanti naujo Euromaidano.

Ko labiausiai bijo Kremlius, tai korupcijos ir oligarchijos Ukrainoje nunykimo. Su oligarchais, korupcijos nešėjais, visada galima susitarti.

Įvairiausios skelbiamos apklausos patvirtina, kad korupcijos Ukrainoje ne tik nesumažėjo, bet kai kuriose sferose ji net padidėjo. To nedrįsta neigti nei šalies prezidentas Petro Porošenko, nei ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas, nei dauguma parlamentarų.

Continue reading „Kremlius bijo Tymošenkos“

Po Janukovičiaus nuvertimo Euromaidano vadovybė pasiūlė oligarchui Achmetovui būti Donecko srities gubernatoriumi, bet jis atsisakė, tvirtina The Financial Times tinklaraštyje Tarasas Kuzija, Albertos instituto Kanadoje (Canadian Institute for Ukrainian Studies) mokslinis bendradarbis. Gubernatoriumi tapo jo „brolis“ milijardierius Sergejus Taruta.

„Achmetovas linkęs išlaukti ir derėtis dėl savo paramos su Kijevu ir Maskva“, – rašo autorius.

Continue reading „Kodėl oligarchas Rinatas Achmetovas nekovoja su separatizmu?“

Ar pastebėjote, kad pagrindinis antiukrainietiškos isterijos lozungas, skelbiamas iš Kremliaus ir kartojamas Rusijoje bei „skriaudžiamų“ rusakalbių postsovietinėje erdvėje, šalia „RUSIJA!” („РОССИЯ!“) – „FAŠIZMAS NEPRAEIS!“ („ФАШИЗМ НЕ ПРОЙДЕТ!“)? Jis iš Rusijos atstovų lūpų skamba ir Jungtinėse Tautose bei kitose tarptautinėse organizacijose.

Šis senas lozungas, atsirado po to, kai nutrūko broliškas Vokietijos nacionalsocialistų (nacių) ir Rusijos rusakalbių bolševikų (vėliau – komunistų) bendradarbiavimas sukeliant II Pasaulinį karą, taip nukreipiant dėmesį nuo stalinizmo reiškinio.

Dabar jis yra skirtas Vakarų politikų, kurie labai jautrūs žodžiams „fašizmas“, „nacizmas“, „antisemitizmas“, „islamiškasis fundamentalizmas“, smegenims plauti.

Continue reading „„Fašizmas nepraeis““

Ukraina nepasirašys asociacijos su Europos Sąjunga susitarimo aukščiausio lygio susitikime Vilniuje. „Vykdydamas nepaprastai delikačią operaciją, Briuselis blogai apskaičiavo. Pasitelkusi rimbą Rusija galų gale sugebėjo pasiekti savo, o Europa su savo „suvytusia morka“ turi kentėti gėdą iki kito karto“, – rašo žiniasklaida. Ukrainos opozicija kaltina prezidentą išdavyste ir įžvelgia pagrindą apkaltai.

Viršūnių susitikime, kuris įvyks Vilniuje lapkričio 28–29 dienomis, Ukraina nepasirašys asociacijos su ES susitarimo, praneša Le Temps. Prieš ketverius metus pradėtas procesas nutrauktas lapkričio 21 dieną šalies ministro pirmininko Nikolajaus Azarovo potvarkiu.

Continue reading „Viktorą Janukovičių nuvylė Europos Sąjungos „suvytusi morka“ ?“

timosenko-

Dauguma apklaustų Ukrainos ekspertų įsitikinę, kad ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas bus pasirašytas lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiančiame ES Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime.

Tarp priežasčių, kurios sutrukdytų Ukrainai pasirašyti šį susitarimą ekspertai mini ES iškeltų sąlygų neįvykdymą, Rusijos pasipriešinimą, nenumatytus atvejus, galimas provokacijas, kai kurių ES valstybių pasipriešinimą. Ekspertai neabejoja, kad ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo pasirašymas priklausys ir nuo buvusios premjerės Julijos Tymošenko klausimo.

Continue reading „Bus amnestuota, bet reabilitacijos nesulauks“

timosenko-

Buvęs JAV Valstybės departamento ir Senato Užsienio ryšių komiteto pareigūnas Briusas Rikersonas (Bruce Rickersonas) apžvelgė Europos sprendimus dėl Ukrainos integracijos kriterijų, įskaitant ir buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko paleidimo sąlygas.

Savo komentaruose, išspausdintuose United Press International, B.Rikersonas pažymėjo, kad nors ir užvirė konkrečios diskusijos dėl galimybės paleisti J. Tymošenko gydytis į Vokietiją, tačiau tai galima įgyvendinti tik su tam tikromis sąlygomis.

Continue reading „Julijos Tymošenkos paleidimo gali neužtekti“

timosenko-

Praėjo 21-eri metai nuo to laiko, kai Ukraina tapo nepriklausoma nuo SSSR. Per tą laiką ukrainiečiai padarė didelę pažangą, reformuodami ir modernindami savo šalį, rašo JAV valstybės sekretorė Hilari Rodem Klinton ir ES užsienio reikalų ir saugumo politikos aukščiausioji atstovė Ketrin Ešton straipsnyje “The New York Times”.

Šiuo metu šalyje pastebimos kai kurios nerimą keliančios tendencijos, ir tai patvirtina paskutinė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojų tarpinė ataskaita, pažymi autorės parlamento rinkimų Ukrainoje išvakarėse.

Continue reading „Nerimą keliančios tendencijos Ukrainoje“

venckiene

Mes, buvę Sovietų sąjungos politiniai kaliniai ir disidentai, kreipiamės į Jus, demokratinių valstybių vadovus, informuodami apie Lietuvoje vykdomą akivaizdų buvusios teisėjos Neringos Venckienės ir jos giminių politinį persekiojimą.

Mes prašome Jūsų tarptautiniu mastu įvertinti tokius politinius susidorojimus Lietuvoje bei imtis tokių pat priemonių, kokių demokratinės valstybės imasi prieš politinius persekiojimus Baltarusijoje, Rusijoje ar Ukrainoje. Viena iš kertinių teisinės valstybės nuostatų yra ta, kad valstybės institucijos ir pareigūnai yra lygūs visiems, nepriklausomai nuo jų viešai reiškiamų įsitikinimų. Tai griežtai apibrėžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“.

Continue reading „Apie akivaizdų buvusios teisėjos Neringos Venckienės politinį persekiojimą – viešas laiškas ES valstybių vadovams“

timosenko-

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rassmusenas davė interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“.

NATO generalinis sekretorius ponas A.F.Rassmusenas teigė, kad pagrindinės kliūtys NATO ir Ukrainos santykiuose yra buvusios premjerės Julijos Tymošenko ir buvusio vidaus reikalų ministro Jurijaus Lucenkos bylos. „Abipusiai įsipareigojimai gerbti įstatymo viršenybę ir žmogaus teises – tai taip pat ypatingos partnerystės dalis“, – sakė jis.

Continue reading „J.Tymošenko ir J.Lucenkos bylos – pagrindinė kliūtis NATO ir Ukrainos santykiuose“

timosenko-

NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas Karlas Lamersas atvyko į Ukrainą tik tam, kad aplankytų įkaltintą ir šiuo metu ligoninėje besigydančią buvusią premjerę. Juliją Tymošenko. Šią informaciją paskelbė „Julijos Tymošenko bloko – „Tėvynės“ frakcijos pirmininko pavaduotojas Andrejus Škilis.

Pasak jo, toks susitikimas suderintas su Ukrainos penitenciarinės tarnybos vadovybe ir įvyko liepos 3 dieną. Taip informavo partijos „Tėvynė“ spaudos tarnyba. Deputatas taip pat pažymėjo kad K. Lamersas ketina trečiadienį susitikti su Ukrainos valdžios atstovais.

Continue reading „Aplankė kalinčią Juliją Tymošenko“

tarasovas_little

Šių metų birželio 1-ąją dieną Seimo Baltijos Asamblėjos salėje buvo surengtas apvalusis stalas “Terorizmo problemos NVS šalyse”. Apvaliojo stalo organizatotriai – LR Seimo parlamentinė grupė “Už demokratinę Baltarusiją” ir Piliečių gynybos paramos fonas (Vilnius). 

Įžanginį žodį tarė LR Seimo parlamentinės grupės “Už demokratinę Baltarusiją” vicepirmininkas Saulius Pečeliūnas ir Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis.

Diskusijų metu pranešimus perskaitė Žmogaus teisių instituto direktorius Valentinas Gefteris (Rusija), Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas, Baltarusijos Liaudies Respublikos Tarybos narys Fiodoras Niunka (Baltarusija) ir Černigovo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Aleksiejus Tarasovas (Ukraina).

Šiandien skelbiame Černigovo žmogaus teisių komiteto pirmininko iš Ukrainos Aleksiejaus TARASOVO pranešimą “Žmogaus teisių paisymas kovojant su terorizmu Ukrainoje”.

Continue reading „Žmogaus teisių paisymas kovojant su terorizmu Ukrainoje“

timosenko-

Rusiškas laikraštis “Pravda” šiomis dienomis paskelbė Pavelo Černyšovo publikaciją “Lietuva – Ukrainos atsiskyrimo nuo Rusijos vedlė”. Kai kurios publikacijos mintys – įdomios, nors ir kontraversiškos. Štai kelios labiausiai portalui Slaptai.lt įsiminusios pozicijos.

Straipsnio autorius Pavelas Černyšovas tvirtina, jog Lietuva prisiėmė santykių tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos tarpininkės vaidmenį. Pažymima, kad vizito Ukrainoje metu Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmiausia susitiko ne su šalies prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, o Charkove aplankė kalinamą buvusią premjerę Juliją Tymošenko.

Continue reading „Lietuva – Ukrainos atsiskyrimo nuo Rusijos vedlė?“

grybauskaite_8-k

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vizito Ukrainoje metu Charkove aplankė sergančią buvusią premjerę Juliją Tymošenko, o iš ten išvyko tiesiai į Kijevą susitikti su kolega Viktoru Janukovyčiumi. Tai atsitiko tuo metu, kai dauguma Rytų Europos ir Baltijos valstybių lyderių paskelbė jam boikotą.

Pasak autorės, Lietuvos Prezidentė visada pasižymėjo nestandartiniais sprendimais ir savarankiškumu, kuris daugeliui Vyriausybės narių atrodo nepatogus. Galbūt būtent dėl to jos reitingai išlieka labai aukšti, nežiūrint į tai, jog lietuviai išgyvena sunkius laikus.

Jekaterinos Zabrodinos straipsnyje „Draugė Dalia“ pateikiami Prezidentės D. Grybauskaitės biografijos faktai, veiklos apžvalga. Pasak autorės, didžiausia paslaptimi išlieka, kaip paprasta mergina, tipiška „mokslinės nomenklatūros“ atstovė (D. Grybauskaitė dėstė politinę ekonomiją Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje) tapo sėkminga Europos lygio valdininke, o vėliau ir nacionalinio masto politike.

Continue reading „Draugė Dalia“

azubalis_audronius

Slaptai.lt pateikia keletą labiausiai įsiminusių ištraukų iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio interviu, duoto populiariam Vokietijos laikraščiui – “Frankfurter Allgemeine Zeintung”. Šis leidinys daug dėmesio skiria padėčiai Ukrainoje ir Baltarusijoje nušviesti, Europos Sąjungos santykiams su Rusija detalizuoti ir išsiaiškinti, kokios ekonominės bėdos slegia Lietuvą.

„Baltarusija ir Ukraina vis dar smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Tuo metu, kai Baltarusijos vadovai sąmoningai gabalas po gabalo pardavinėja šalies suverenitetą Rusijai, Ukraina yra valstybė, kuri nori išlikti valstybe. Blogai yra tai, kad oficialiojo Kijevo vykdoma vidaus politika sunkiai derinasi su europiniais standartais. Čia mes, europiečiai, turime būti vieningi, kokie esame Baltarusijos atžvilgiu.

Continue reading „Ką Vokietijos laikraščiui pasakė Lietuvos užsienio reikalų ministras“

degutiene_mmm

Tai – pokalbis su Lietuvos Seimo Pirmininke Irena Degutiene. Kalbama apie euro įvedimo perspektyvas, energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, apie padėtį Ukrainoje ir Baltarusijoje. Interviu paskelbtas vokiškame “Das Parlament” leidinyje. Pateikiame šio interviu santrauką.

„[…] Norinti plėtoti mūsų ekonomiką, mums reikia Europos vieningos valiutos. Nors mes dar nepriklausome euro zonai, savo valiutą de facto jau esame susieję su euru. Taigi, mes siekiame įstoti į euro zoną. […] Mūsų tikslas išlieka.

Krizės metu mes laikėmės griežtų taupymo priemonių. Palyginus su kitomis valstybėmis, esame sąlygiškai stabilūs. Be to, Lietuva yra viena iš tų nedaugelio šalių Europoje, kuriose ekonomika sparčiai auga. […]

Continue reading „Seimo pirmininkė Irena Degutienė: “Tai – teisingumo klausimas”“

timosenko-

Žurnalistas Daniele Spinola aiškina, kad istorijos su Julija Timošenko pagrindas – energetinių resursų kontrolė, rašo italų leidinys Tempi.it.

Julija Timošenko, Ukrainos ekspremjerė, 2004 metų „oranžinės revoliucijos“ lyderė, kurią Vakarų spauda vadina mūsų dienų Žana d‘Ark, kalinama nuo praėjusių metų lapkričio 11 dienos. Šiuo metu ji laukia Europos Žmogaus teisių teismo, kuris labai atidžiai stebi jos bylą, sprendimo, sakoma straipsnyje. Neseniai Timošenko pademonstravo spaudai sužeidimus, padarytus jai kalėjimo prižiūrėtojų.

Tuo tarpu jos duktė – Jevgenija Timošenko – susitikinėja su Europos šalių lyderiais, kad atkreiptų dėmesį į neteisingą sprendimą įkalinti motiną, o Europa grasina boikotuoti Europos futbolo čempionatą, kuris turi vykti Lenkijoje ir Ukrainoje.

Continue reading „Už Julijos Timošenko bylos slypi rimti energetiniai žaidimai“

timosenko-

ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton labai sunerimusi dėl buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenkos būklės.

Ji prašo Ukrainos valdžią leisti ES atstovybės Ukrainoje vadovui su ja susitikti, – teigiama Briuselyje išplatintame pranešime.

C. Ashton paragino Kijevą užtikrinti J. Tymošenkos teisę gauti efektyvią medicinos pagalbą ir teisę be jokių apribojimų susitikti su advokatais.

Continue reading „Kolonijoje Charkove laikoma Julija Tymošenko paskelbė bado streiką“