Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas Astanoje vykusiame Eurazijos aukščiausiosios ekonomikos tarybos posėdyje pažymėjo, kad jo pareiškimas dėl Ukrainos ketinimo pasirašyti Asociacijos sutartį su ES nėra ultimatumas, ir Ukraina, kaip ir anksčiau, galės tapti stebėtoja Muitų sąjungoje, tačiau negalės būti pilnateise šios organizacijos nare.

Jis pridūrė, kad Ukrainai pasirašius Asociacijos su ES sutartį, „katastrofos nebus“. „Ukraina – mūsų labai stambi prekybos partnerė, tačiau, deja, bijau, kad prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo apimtys mažės“, – sakė Rusijos premjeras. Jis pabrėžė, kad ES ir Ukrainai pasirašius Asociacijos sutartį, gali būti įvestos apsaugos priemonės prieš Ukrainos prekes, o pati Ukraina vargu ar galės prisijungti prie daugumos Muitų sąjungos susitarimų.

Continue reading „Ukrainietiškos naujienos: „Mums niekas neturi nurodinėti, ką pasirinkti””

timosenko-

Dauguma apklaustų Ukrainos ekspertų įsitikinę, kad ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas bus pasirašytas lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiančiame ES Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime.

Tarp priežasčių, kurios sutrukdytų Ukrainai pasirašyti šį susitarimą ekspertai mini ES iškeltų sąlygų neįvykdymą, Rusijos pasipriešinimą, nenumatytus atvejus, galimas provokacijas, kai kurių ES valstybių pasipriešinimą. Ekspertai neabejoja, kad ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo pasirašymas priklausys ir nuo buvusios premjerės Julijos Tymošenko klausimo.

Continue reading „Bus amnestuota, bet reabilitacijos nesulauks”

Kijevo Rusios krikšto 1025-osios metinės davė Kremliui dingstį pritraukti stačiatikių cerkvę į „slavų tautos“ liaupsinimą, rašo Vakarų žiniasklaida. Kijeve prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos stačiatikių cerkvės (RPC – Rossijskaja pravoslavnaja cerkov) patriarchas Kirilas vadovavo politiniam–religiniam „kryžiaus žygiui“, kurio tikslas – atitraukti Ukrainą nuo žaidimų su Europos Sąjunga ir įtvirtinti ją Maskvos įtakos sferoje.

Pilar Bonet laikraštyje El Pais spausdina du straipsnius. Viename „Rusija išnaudoja stačiatikių cerkvę „slavų tautos“ liaupsinimui“ sakoma, kad Rusios krikšto metinės suteikė Maskvai dingstį pabrėžti ryšius su Ukraina ir Baltarusija: iškilmės prasidėjo Maskvoje, tęsėsi Kijeve, o vėliau baigiasi Minske. Rusijos politinė valdžia ir bažnyčios hierarchai pabrėžia trijų šalių kultūros ir dvasios vienybę.

Continue reading „Rusijos krikštas ir „teisingos“ orientacijos prievarta Ukrainai”

Liepos 8 d. Odesoje prasidėjo bendri Ukrainos ir JAV karinių jūrų pajėgų (KJP) mokymai „Sea Breeze 2013“. Per atidarymo ceremoniją Ukrainos KJP vadas viceadmirolas Jurijus Iljinas pabrėžė, kad šie mokymai svarbūs tarptautiniam bendradarbiavimui ir yra vienas svarbiausių veiksnių, stabilizuojant situaciją Juodosios jūros regione, taip pat gerina tarpusavio supratimą tarp Ukrainos ir kitų pasaulio valstybių.

Mokymų vadovas iš JAV pusės jūrų kapitonas Jamesas Aikenas tvirtino, kad mokymų tikslas – neleisti kilti grėsmei šiame regione. 

Continue reading „Karinės žinios iš Ukrainos: „stabilizuojant situaciją Juodosios jūros regione””

leonid_razvozajev

Rusijos opozicijos aktyvistas Leonidu Razvozžajevas pareiškė, kad jam tris dienas nedavė nei valgyti, nei į tualetą nueiti.

Ir grasino nužudyto jo vaikus, todėl jis apšmeižė save.

„Tai kaip 1937 metais – rimta“, – sako Georgijus Satarovas. Vladimiras Putinas, žinoma, ne Josifas Stalinas, komentuoja Vakarų žiniasklaida, bet tie, kas nori matyti Rusiją laisvą ir demokratinę, suvokia, kad dabartinė „potvynio banga“ ritasi į priešingą pusę.

Continue reading „Jeigu tikėsime Leonidu Razvozžajevu, “jį pagrobė, kankino ir grasino nužudyti””

timosenko-

Praėjo 21-eri metai nuo to laiko, kai Ukraina tapo nepriklausoma nuo SSSR. Per tą laiką ukrainiečiai padarė didelę pažangą, reformuodami ir modernindami savo šalį, rašo JAV valstybės sekretorė Hilari Rodem Klinton ir ES užsienio reikalų ir saugumo politikos aukščiausioji atstovė Ketrin Ešton straipsnyje “The New York Times”.

Šiuo metu šalyje pastebimos kai kurios nerimą keliančios tendencijos, ir tai patvirtina paskutinė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojų tarpinė ataskaita, pažymi autorės parlamento rinkimų Ukrainoje išvakarėse.

Continue reading „Nerimą keliančios tendencijos Ukrainoje”

kijevas_riauses_2

2012 m. liepos 3 d. Ukrainos Aukčiausioji Rada priėmė prieštaringai vertinamą Valstybinės kalbos politikos principų įstatymą, kuriuo nustatomos galimybės šalies regionuose šalia ukrainiečių valstybinės kalbos vartoti ir rusų.

Ukrainos opozijos nuomone, šis teisės aktas pažeidžia Ukrainos Konstitucijos 84 straipsnį ir Aukščiausiosios Rados darbo reglamentą, todėl opozicijos lyderiai kreipėsi į Vladimirą Litviną, prašydami nepasirašyti šio dokumento.

Politologo Vladimiras Fesenko nuomone, šį įsakymą prezidentas Viktoras Janukovyčius gali pasirašyti, tačiau Konstitucinis Teismas jį greičiausiai atšauks.

Continue reading „Ukrainos sostinėje – kruvinos riaušės dėl valstybinės kalbos statuso”

ukraina-pestynes

Ukrainos parlamentas per pirmąjį svarstymą pritarė rusų kalbos įstatymo projektui. Jeigu šis įstatymo projektas įsigalios, rusų kalbai bus suteiktas „regioninės kalbos“ statusas 13-oje iš 27-ių Ukrainos apygardų, įskaitant Kijevą ir Sevastopolį, kuriose mažiausiai 10 proc. gyventojų sudaro rusai.

Pagal įstatymą, Ukrainoje liks viena valstybinė kalba, tačiau bus panaikinti kitų šalyje vartojamų kalbų, tokių kaip rusų, bulgarų, rumunų ir vengrų, apribojimai. Šioms kalboms bus suteiktas oficialus regioninis statusas. Rusų kalba yra paplitusi didelėje Ukrainos dalyje, ypač rytuose, Krymo pusiasalyje ir sostinėje Kijeve.

Continue reading „Ukrainos parlamentas vis tik pritarė rusų kalbos įstatymo projektui”

timosenko-

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Tomas Hammambergas interviu laikraščiui „Kommersant – Ukraina“ pareiškė, jog jis šiuo metu nemato jokių rimtų priežasčių, dėl kurių nūnai įkalintai buvusiai Ukrainos ministrei pirmininkei Julijai Tymošenko ir buvusiam Ukrainos vidaus reikalų ministrui Jurijui Lucenko turėtų būti draudžiama dalyvauti šalies parlamento rinkimuose.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras T.Hammambergas pateikė tokią oficialią poziciją. Jeigu teismo metu būtų įrodyta, jog J.Tymošenko įvykdė nusikaltimą, dėl kurio ji negalėtų dalyvauti rinkimuose, tada situacija pasikeistų kardinaliai. Bet ponas T.Hammambergas tvirtina tokių įrodymų neturįs ir negirdėjęs, kad juos turėtų kas nors kitas.

Continue reading „Ar Julijai Tymošenkai bus leista dalyvauti rinkimuose į Ukrainos parlamentą?”