Prezidento Antano Smetonos atminimo lenta jo tėviškėje Ukmergės rajone. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkurso komisija pirmosios vietos laimėtoju išrinko „Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firmos“ projektą „622522″. Projekto autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.
 
Kaip praneša Kultūros ministerija, antroji vieta skirta Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros linija“ (autoriai Gintaras Čaikauskas ir Gediminas Piekuras) projektui „Kabinetas“, trečioji – Kęstučio Balčiūno ir Kristinos Rimienės projektui „Vizija“. Ketvirtoji vieta atiteko Luko Šiupšinsko, Mato Šiupšinsko ir Ievos Cicėnaitės projektui „Daugiabriaunis“, penktoji – VšĮ „Demokratinės bendruomenės resursai“ (autoriai Šarūnas Arbačiauskas ir Andrius Kenstavičius) projektui „2etas“.
 
Pirmosios vietos laimėtojams bus įteikta 5000 eurų premija, antrosios – 3000, trečiosios – 2000 eurų premijos. Ketvirtosios ir penktosios vietos laimėtojams atiteks 1000 eurų premijos.
 
Komisija vertino septynis konkurso reikalavimus atitikusius projektus. Konkurso rezultatai įsigalios spalio 22 dieną, jei iki tol nebus pateikta pretenzijų.
 
Konkursas surengtas Vyriausybei pritarus ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pasiūlymams dėl Vilniaus miesto viešosios erdvės Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos Valstybės prezidento A. Smetonos paminklui pastatyti ir šio paminklo meninės-architektūrinės idėjos konkurso organizavimo.
 
Paminklo A. Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkursą organizavo Architektų sąjunga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.14; 13:00

„Auksinio kadro“ apdovanojimų įteikimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus rotušės aikštėje penktadienio vakarą apdovanoti 19-ojo nacionalinio fotografijų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2020″ nugalėtojai.
 
„Auksiniai kadrai” šiemet įteikti septyniems fotografams – Sauliui Žiūrai, Andriui Repšiui, Tadui Kazakevičiui, Kęstučiui Vanagui, Ievai Budzeikaitei, Rolandui Parafinavičiui bei Ramūnui Danisevičiui.
 
Be to, tradiciškai, iš visų į metraštį bei parodą patekusių nuotraukų spaudos fotografai patys išrinko jiems labiausiai patikusį kadrą, kurio autoriui – Ričardui Grigui atiteko „Kolegų prizas“. Ši tradicija itin svarbi spaudos fotografų bendruomenei – tai galimybė kasmet pažymėti vieno iš kolegų talentą, gerą akį, greitą reakciją ir sąmojį.
 
Taip pat ilgamečiam  „Lietuvos spaudos fotografijos” konkurso organizatoriui Jonui Staseliui įteiktas Lietuvos žurnalistų sąjungos medalis „Už nuopelnus žurnalistikai”, skirtas pažymėti jo asmeninį svarų indėlį ginant ir plėtojant spaudos ir žodžio laisvę.
 
„Auksinio kadro“ apdovanojimų įteikimo ceremonijoje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Renginyje dalyvavo bei teikė apdovanojimus Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, „Lietuvos spaudos fotografijos” konkurso rėmėjai UAB „Foto123” vadovas Andrius Repšys, AB „INTER RAO Lietuva” komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys bei advokatas Gintautas Bartkus.
Iškilmingoje „Auksinio kadro“ apdovanojimų įteikimo ceremonijoje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Konkursas „Lietuvos spaudos fotografija“ ne tik skatina fotografus naujai pažvelgti į savo kūrybą, bet ir pats nuolat keičiasi. Šiemet VšĮ Lietuvos spaudos fotografų klubas, rengęs nacionalinį konkursą nuo 2002 metų, konkurso organizavimo įgaliojimus perduoda Lietuvos žurnalistų sąjungai ir jos „Spaudos fotografų“ skyriui bei Nacionalinei žurnalistų kūrėjų asociacijai. Šių metų konkursas įvyko dar bendradarbiaujant visom trims organizacijoms.
 
Šiemet 123 fotografai iš visos Lietuvos konkursui pateikė per 3700 nuotraukų. Kaip ir kasmet, konkursui pateiktas fotografijas vertino kompetentinga tarptautinė komisija.
 
Paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2020” Vilniaus rotušėje bus eksponuojama iki gegužės 30 dienos – vėliau paroda keliaus į kitus Lietuvos miestus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.24; 06:00

Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus slenkančio Gedimino kalno geologinių ir inžinerinių tyrimų konkursą, kuris šiuo metu jau nutrauktas, įvykdė su pažeidimais, nusprendė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Be to, ji nurodo, kad muziejus delsė įsigyti reikiamas paslaugas.

Tarnyba savo išvadoje teigia, kad neskelbiamų derybų būdu vykdytas 363 tūkst. eurų konkursas neturėjo būti vykdomas ypatingos skubos tvarka, be to, negalėjo būti vykdomos neskelbiamos derybos.

Pasak tarnybos, konkurso komisija pernai lapkritį nusprendė vykdyti konkursą neskelbiamų derybų būdu, nes Gedimino kalno būklės nebuvo galima numatyti iš anksto, todėl darbus reikia įsigyti skubiai. Į konkursą muziejus pakvietė penkias bendroves, tačiau vasarį, gavęs tik vieną pasiūlymą, konkursą nutraukė.

Konkursą teko nutraukti, nes, anot muziejaus, kviesti dalyviai nurodė, kad negalima atlikti gręžimo darbų ant nestabilių kalno šlaitų. Tame pačiame posėdyje tyrimų paslaugas nuspręsta įsigyti nauju viešuoju pirkimu, kuris dar neprasidėjęs.

VPT nuomone, muziejus neturėjo organizuoti konkurso skubos tvarka neskelbiamų derybų būdu.

„Įvertinus tai, kad perkančioji organizacija jau 2017 metų rugsėjo 20 dieną Geologijos tarnybos buvo informuota apie poreikį įsigyti tyrimų paslaugas, bei tai, kad techninė užduotis buvo parengta jau 2017 metų rugsėjį, perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo procedūras pradėti vykdyti tik lapkričio 10 dieną, nuslinkus 5 nuošliaužoms, ir tuo grindžiant neatidėliotiną poreikį įsigyti reikiamas paslaugas skubos tvarka, parodo perkančiosios organizacijos delsimą bei netinkamą pasirengimą pirkimo procedūrų vykdymui, kas paneigia nurodytą skubą“, – rašoma VPT išvadoje.

Ypatingą konkurso skubą, anot VPT, paneigia ir tai, kad buvo kviečiami 5 tiekėjai, mat tai sudaro galimybę teikti pretenzijas, ginčytis teismuose ir užvilkinti procesus.

VPT teigimu, muziejus taip pat nepateikė pakankamai informacijos, kad bendrovės galėtų pateikti pagrįstus pasiūlymus.

Kovo pabaigoje kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigė, kad Gedimino kalno būklė yra kritinė. Jis pabrėžė, kad Gedimino kalnas turi būti uždarytas ne tik dėl saugumo, bet ir tam, kad būtų galima jį tvarkyti. Numatoma, kad darbų ir Gedimino kalno tvarkymui skirtų milijonų rezultatais bus galima pasidžiaugti 2020 metų antroje pusėje.

Viceministro žiniomis, šiaurės vakariniam Gedimino kalno šlaitui tvarkyti per dvejus metus skirta apie 3 mln. eurų, ekstremaliai situacijai suvaldyti – irgi beveik tiek.

Apie nuošliaužas Gedimino kalne, kurios kelia grėsmę pilies sienoms, geologai prabilo daugiau kaip prieš 10 metų. Tuomet teigta, kad aktyvūs plyšiai Gedimino pilies sienose susidarė būtent dėl šlaitų deformacijos.

Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Pasunkėjus grunto masyvui, nuošliauža kalno rytiniame šlaite atsinaujino 2008 metų kovo 5 dieną. Nuošliauža susidarė toje pačioje vietoje kaip ir po intensyvių liūčių 2004-ųjų kovą: virš pakilimo kelio į aukštutinę pilį.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos specialistai tuomet teigė, kad tikrąją šlaito stabilumo būklę gali išaiškinti tik išsamūs inžineriniai geologiniai tyrimai. Kaip tuomet sakė specialistai, pagal juos turi būti numatyti nuošliaužos padarinių sutvarkymo darbai.

Dažniausiai nuošliaužos atsiranda po pavasario polaidžių, liūčių ar kitais drėgnais metų laikais. Tačiau dešimt metų Lietuvos geologijos tarnyboje kaupiami duomenys rodo, kad tokie geologiniai reiškiniai vyksta naujose inžineriniu geologiniu požiūriu nestabiliose ir atsinaujina pažeistose vietose.

Lietuvos geologijos tarnyba prognozavo, kad pavasario polaidžio ir gausesnio lietaus metu gali tekti rūpintis grėsmėmis šlaituose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04..27; 05:00

Šiais metais jau trečią kartą Finansų ministerija inicijuoja ir kviečia dalyvauti 2016 m. studentų mokslo darbų konkurse apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų efektyvumą.

Galimybę dalyvauti turi visi aukštųjų mokyklų studentai, rengiantys savo kursinį, bakalauro ar magistro darbą ES struktūrinių fondų tema. Šeši geriausieji konkurso laureatai pasidalys prizinį fondą, kurį šiemet sudaro 3 tūkst. eurų.

Continue reading „Lietuvos studentai kviečiami dalyvauti Finansų ministerijos mokslo darbų konkurse“

Valstybės tarnybos departamente (VTD) įvyko pirmasis centralizuotas vadovo konkursas, kurio metu atrinktas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius. Juo taps Audrius Linartas, dabartinis Audito ir apskaitos tarnybos direktorius.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba – nuo 2016-ųjų sausio 1 d. veiklą pradėsianti biudžetinė įstaiga, kuri įkurta sujungus Turto vertinimo priežiūros tarnybą, Audito ir apskaitos tarnybą ir Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos.

Continue reading „Ministras Saulius Skvernelis: „vadovų atranka filmuojama ir yra gerokai skaidresnė““

Konkursą Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus pareigoms užimti laimėjo Arūnas Adomėnas.  Konkurse dalyvavo 3 pretendentai iš 4 oficialiai užsiregistravusių kandidatų.

Arūnas Adomėnas yra baigęs Lietuvos teisės universitetą, įgijęs teisės magistro kvalifikaciją, dalyvavo Europos Sąjungos, JAV, Kanados institucijų surengtuose mokymuose muitinės procedūrų, sprendimų priėmimo, kovos su terorizmu tarptautiniuose jūrų uostuose bei kitomis temomis.

Continue reading „Konkursą vadovauti Lietuvos muitinei laimėjo Arūnas Adomėnas“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23-iųjų metinių proga, Klaipėdos apygardos prokuratūroje daugiau nei trisdešimt moksleivių iš Neringos gimnazijos, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos, Laivų statybos ir remonto mokyklos bei aštuonių Klaipėdos gimnazijų dalyvavo konkurse “Pažink LR Konstituciją”.

Jo nugalėtojams buvo surengta išskirtinė, kupina staigmenų išvyka į Generalinę prokuratūrą.

Continue reading „Klaipėdos gimnazistai: “Generalinė prokuratūra pranoko visus lūkesčius”“

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto studentų atstovybė (IF SA) skelbia esė ir trumpametražio filmuko konkursą, skirtą Etnografinių regionų metams paminėti. Jame gali dalyvauti Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų V–XII klasių moksleiviai.

Filmuko ir esė tikslas – skatinti jaunimo domėjimąsi savo etnografinio regiono išskirtinumu ir kartu prisidėti prie tradicijų puoselėjimo savo krašte ir mokykloje. Taip pat skatinti kūrybinių gebėjimų plėtojimą, kritinį mąstymą, gebėjimą išsakyti savo nuomonę, remiantis savo krašto istorija, papročiais ir tradicijomis.

Continue reading „Dėmesio: kviečiame V–XII klasių moksleivius dalyvauti esė ir trumpametražio filmuko konkurse“

Lietuvos ryšių su visuomene agentūros vis aktyviau skinasi kelią į tarptautinį pripažinimą. Tarp tokių tarptautinių apdovanojimų, kaip kasmet geriausius komunikacijos specialistus Senajame žemyne suburiančiuose „European Excellence Awards 2014“ ar „Baltic PR Awards 2014“, finalininkų – ir lietuviškų įmonių pavadinimai.

Ryšių su visuomene agentūra „Ad verum“ pretenduoja į laimėjimus abiejuose konkursuose. Pasak komunikacijos specialistų, tai puikus būdas ne tik garsinti Lietuvos vardą, bet ir stiprinti šalies komunikacijos specialistų įvaizdį.

Continue reading „Lietuva sulaukė pripažinimo tarptautiniuose RsV konkursuose“

Šiandien Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre nuo pat ryto šurmuliuoja geriausios šalies jaunųjų teisės žinovų ir jų palaikymo komandos, iš tolimiausių šalies rajonų ir miestų atvykusios dalyvauti šių tradicinių varžytuvių baigiamajame etape.

Šiemet kelialapius į respublikinio bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių teisinių žinių konkurso „Temidė“ finalinį etapą iškovojo Alytaus rajono Pivašiūnų vidurinės mokyklos, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos, Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos, Pagėgių Vilkyškių Johaneso Bobrovskio vidurinės mokyklos, Palangos Senosios gimnazijos, Panevėžio „Minties“ gimnazijos, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Utenos „Dauniškio“ gimnazijos komandos.

Continue reading „„Temidės“ konkurso finalas Panevėžyje: kas nugalės šiemet?“

Konkursą religine tema organizuoja Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC) ir Lietuvos žurnalistų sąjunga (toliau – LŽS), kartu vykdydami projektą “Religinės įvairovės pažinimas ir sklaida Lietuvoje”, organizuoja straipsnių ir fotografijų konkursus.

Konkursų tikslas – prisidėti prie religinės įvairovės pažinimo sklaidos bei žmonių teisės reikšti savo įsitikinimus, religijos laisvės puoselėjimo Lietuvoje. Jo siekis – išrinkti geriausius  Lietuvoje skelbtus straipsnius ir fotografijas, susijusius su religinės įvairovės ir žmogaus teisių tematika.

Apdovanojami trys geriausi konkurso darbai. Organizatoriai turi teisę skirti papildomų prizų ir sudėlioti laimėjusiųjų eilę.

Continue reading „Skelbiamas konkursas religine tema“

Istorijos baimė, menkas išmanymas, fantazijos ir talento stoka, blogai surašyti konkurso reikalavimai, abejotina komisija? Kur slypi priežastis, kad paminklas Lietuvos laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje bus, švelniai tariant, nelabai tinkamas?

Jei kas nežinote, tai Kultūros ministerija neseniai paskelbė: Lukiškių aikštėje bus statoma „Tautos dvasia“.

Visiškai abstraktus kūrinys: lyg paukštis, lyg palaužtas diegas, lyg šiaip kreivė. Toks abstraktus kūrinys gali tikti ir jaunavedžiams, ir žemdirbiams, ir sovietiniam darbo didvyriui pagerbti.

Continue reading „Kam skirtas paminklas Lukiškėse? Tik jau ne kovojusiems už Lietuvos laisvę“

Neabejinga Lietuvos sostinės veidui visuomenė, architektai, skulptoriai, užsienio svečiai iš visų pusių jau beveik du dešimtmečius apžiūrinėja reprezentacine paskelbtą Lukiškių aikštę, laukia nesulaukia valstybę reprezentuojančio akcento, o ten – tik aikštės kamputyje akmenėlis su įrašu „Šioje aikštėje bus įamžintas nežinomojo partizano ir kovotojo dėl Lietuvos laisvės atminimas. 1995 m. gegužės 20 d.“

Sostinės šeimininkai, nors buvo įpareigoti susirūpinti minimu akcentu, tačiau, besirūpindami aikštę pritaikyti kokiam verslui, reprezentacijos reikalą pamiršo, kartą paskelbę konkursą, negavo net to, ko siekė.

Vertinimo komisija, 2008 m. paskelbusi septynis geriausius sostinės Lukiškių aikštės suplanavimo ir simbolio „Laisvė“ sukūrimo konkurse dalyvavusius projektus, sulaukė tremtinių ir istorikų priekaištų, kad projektuose nenumatyta amžinoji ugnis, nėra nežinomo partizano kapo, patys paminklų projektai per daug gremėzdiški, todėl tuo konkursas ir pasibaigė.

Continue reading „Tarptautiniame konkurse Lukiškių aikštės paminklui sukurti – ne vien blogos žinios“

Išreikšdamas nepasitenkinimą dėl Kultūros ministerijos netinkamai organizuoto konkurso skulptūrai Lukiškių aikštėje Vilniuje, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas 2013 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Prezidentę, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, prašydamas panaudoti Valstybės vadovų galioje esantį poveikį Kultūros ministerijai, kad pastaroji pakeistų požiūriui į valstybinės reikšmės konkursą ir imtųsi atitinkamų priemonių padėčiai taisyti. Rašto tekstą pateikiame.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę patriotiškai nusiteikusi Lietuvos visuomenė – partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai, didžiuma įžymių istorikų, skulptorių, architektų, dailininkų puoselėjo viltį, kad Vilniuje bus sukurta valstybinė aikštė ir pastatytas paminklas „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“.

Continue reading „Dėl netinkamai organizuoto konkurso skulptūrai Lukiškių aikštėje Vilniuje“

temide_111111

Kau­no pro­ku­ro­rai pra­šo švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro, „dar­bie­čio“ Dai­niaus Pa­val­kio žmo­ną, ar­chi­tek­tę Edi­tą Pa­val­kie­nę pri­pa­žin­ti kal­ta di­de­lės ver­tės suk­čia­vi­mo by­lo­je ir nu­baus­ti re­a­lia tre­jų me­tų lais­vės at­ėmi­mo baus­me.

Maž­daug prieš pen­ke­rius me­tus Kau­no val­džia pa­skel­bė kon­kur­są pa­reng­ti Tai­kos ir Pra­mo­nės pros­pektų san­kry­žos re­konst­ruk­ci­jos ir nau­jo via­du­ko sta­ty­bos tech­ni­nį pro­jek­tą. Kon­kur­se da­ly­va­vo vie­nin­te­lė ben­dro­vė – „Miest­pro­jek­tas“, ku­riai va­do­va­vo E. Pa­val­kie­nė.

Įta­ri­mų su­kė­lė, kad skel­bi­me duo­tas ter­mi­nas pro­jek­tui pa­reng­ti – vos vie­nas mė­nuo. Ki­tų ben­dro­vių va­do­vai vė­liau pa­tvir­ti­no, kad per mė­ne­sį pa­reng­ti to­kį pro­jek­tą ne­įma­no­ma. „Miest­pro­jek­tas“ lai­mė­jo kon­kur­są, nors pro­jek­tą pa­siū­lė pa­reng­ti už aš­tuo­nis kar­tus di­des­nę kai­ną nei pir­ki­mui bu­vo nu­ma­ty­ta. Ben­dro­vė per mė­ne­sį pro­jek­to ne­pa­ren­gė, ter­mi­nas pra­tęs­tas pus­me­čiui. Jau po sa­vai­tės po su­tar­ties pra­tę­si­mo „Miest­pro­jek­tas“ iš­ra­šė šim­ta­tūks­tan­ti­nę są­skai­tą Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bei, po mė­ne­sio – an­trą. Iš vi­so su­mo­kė­ta 763 tūkst. li­tų.

Continue reading „Komplikuojasi Švietimo ir mokslo ministro reikalai“

degutiene_irenam

Ar įmanoma su kompiuteriu „bendrauti“ gimtąja kalba? Jei šį klausimą kas nors būtų uždavęs prieš 10 metų, kada kompiuteriai, internetas ir kitos informacinės technologijos žengė pirmuosius tvirtesnius žingsnius Lietuvoje, šio klausimo autorius greičiausiai būtų likęs nesuprastas. Kompiuteris tuomet „kalbėjo“ tik angliškai. Natūralu, kad šitoks „bendravimas“ su technologijomis turėjo pasekmių – lietuvių kalbą netruko praturtinti įvairūs barbarizmai, svetimybės, trumpiniai. 

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, tai, kad jaunimas elektroninėje terpėje apskritai vengia vartoti lietuviškus rašmenis bei taisyklingą lietuvių kalbą, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimanti bendrovė „Tilde IT“ ir ryšių su visuomene agentūra Strateginių komunikacijų centras nusprendė moksleivius pakviesti prakalbinti kompiuterį lietuviškai ir paraginti dalyvauti nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“. 

Continue reading „Moksleiviai penktą kartą kalbins kompiuterį lietuviškai“

lukiskii

Pa­gal 2011 m. spa­lio 13 d. agen­tū­ros ELTA pra­ne­ši­mą, Lu­kiš­kių aikš­tės post­mo­dernus iš­grin­di­mas, imi­tuo­jan­tis XIX am­žiaus tur­gaus aikš­tę, kai­nuo­tų 40 mln. li­tų.

Vy­riau­sy­bės va­lan­do­je Sei­me apie tai pra­ne­šė Kul­tū­ros mi­nist­ras Arū­nas Ge­lū­nas. Pa­skai­čiuo­ta, kad mo­der­nus Lu­kiš­kių aikš­tės su­tvar­ky­mas, ku­ris Eu­ro­po­je nau­do­ja­mas jau 100 me­tų, kai­nuo­tų 10 kar­tų ma­žiau – tik 4 mln. li­tų. 2010 me­tų va­sa­rą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko kanc­le­ris Dei­vi­das Ma­tu­lio­nis ėmė­si or­ga­ni­zuo­ti Lu­kiš­kių aikš­tės su­tvar­ky­mo pro­jek­tų kon­kur­są, nuo 1995 me­tų iš ei­lės jau ket­vir­tą­jį. Kanc­le­ris į pa­si­ta­ri­mus kvie­tė­si įvai­rius spe­cia­lis­tus.

Continue reading „Lukiškių aikštės sutvarkymas kainuotų tik 4 milijonus litų“

kauno_pilis_kaunas

Trys Kauno visuomeninės – pilietinės organizacijos “Vytis”, “Nepartinio demokratinio judėjimo“ Kauno skyrius ir “Drąsiaus kelias” inicijuoja  pilietinę akciją – neformalią apklausą. Jos metu bus išrinkti du kauniečiai, labiausiai šiais metais pasižymeję savo pilietine veikla. Svarbiausi vertinimo kriterijai – kandidatų pastangos ginant viešą interesą, teisingumą ir veikla atliekant pilietinę ivairių valdžios veiklų (neveikimo)  kontrolę. Akcijos metu, Kauno ir kitų miestų pilietinių – visuomeninių organizacijų nariai ir veiklūs rėmėjai, balsuodami internetu, siūlys kandidatus ir išrinks “Kauno visuomenininką 2010“ ir  “Kauno visuomenininkę 2010”. Bendra šių judėjimų sudaryta šešių asmenų darbo grupė organizuos konkurso paviešinimą ir balsavimą  visuomenininkams prieinamais nemokamais būdais, ir po gruodžio 25 d. paskelbs nugalėtojus.

Continue reading „Renkamas aktyviausias Kauno visuomenininkas“

azeri_old

Kviečiame Lietuvos Respublikos mokinius dalyvauti konkurse „Azerbaidžanas mano akimis“ ir virtualioje erdvėje aplankyti šią nuostabią šalį.

Ar žinote, kad Azerbaidžanas:

–   vienas iš seniausių civilizacijos lopšių, įsikūręs ten, kur driekėsi šilko kelias;

–   tai viena iš pirmųjų valstybių, su kuria Lietuvos Respublika, kai 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, užmezgė de facto tarpvalstybinius santykius;

–   tai šalis, kurioje gyveno ir kūrė „Skirgailos“ autorius Vincas Krėvė;

Continue reading „Susipažinkime su Azerbaidžanu“