Buvusiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai Ramunei Šlaičiūnienei, jos sutuoktiniui buvusiam Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojui Viliui Šlaičiūnui ir buvusiam Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus policininkui Algirdui Jančiauskui nepavyko išvengti bausmės už padarytus korupcinius nusikaltimus.
Vakar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir paliko galioti 2014 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Buvusi FNTT tyrėja buvo pripažinta kalta ir nuteista dėl piktnaudžiavimo tarnyba, jai skirta beveik 22 500 eurų dydžio bauda.
Buvęs Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojas pripažintas kaltu ir nuteistas dėl prekybos poveikiu, jam teismas skyrė beveik 12 900 eurų dydžio baudą.
Buvęs Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus policininkas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, jam skirta didesnė nei 15 000 eurų dydžio bauda.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai nustatė, kad nuteistieji Vilius Šlaičiūnas ir Algirdas Jančiauskas reikalavo iš V. V. 20 tūkst. litų kyšio ir per du kartus priėmė reikalauto kyšio dalį (10 tūkst. litų) už tai, kad būtų priimtas palankus sprendimas FNTT tyrėjos Ramunės Šlaičiūnienės atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl V. V. sugyventinės.
LAT teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Slaptai.lt nuotraukoje: Specialiųjų tyrimų tarnybos būstinė Vilniuje.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Pastarosiomis dienomis ne kartą viešai buvo teigiama, jog kariuomenės „auksinių šaukštų” pirkimo istorijoje prokurorai neatliko savo pareigų, neva netyrė, neva nesidomėjo ir tik po skandalo neva atnaujino…
Tuose teiginiuose daug netiesios, bet ji noriai kartojama. Vakar taip pat buvo išplatintas vienas infografikas, kuriame aptikome labai daug, mūsų vertinimu, rimtų netikslumų.
Kariuomenės veiksmų grafikas.
Tikime, kad jie atsirado ne iš piktos valios, bet nenorėdami, kad žmonės būtų klaidinami, pateikiame ir savo variantą ir dar kartą primename chronologinę įvykių seką.
2015-03-09 Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 182 str. „Sukčiavimas“ 1 d.
Tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius.
Šiame ikiteisminiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tam tikros kariuomenei pateiktos prekės (lauko virtuvės atsarginės detalės ir agregatai) buvo pažymėtos ne tik gamintojo duomenimis, bet ir šias prekes Lietuvos kariuomenei pateikusios bendrovės ženklinimu (lipdukais su logotipu ir kitais gaminį identifikuojančiais duomenimis) ant papildomų pakuočių bei nustatyti, ar tuo buvo padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas.
2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras M. Januškevičius priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti,vadovaudamasis tuo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys, įskaitant ir pagal tarptautinės teisinės pagalbos prašymą gautą atsakymą iš Vokietijos, bei visos kitos nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas šis ikiteisminis tyrimas.
Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis „Sukčiavimas“ numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės naudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytas įsigyjamų prekių gamintojas dalies sutartyje įvardytų prekių nebegamina. Šias prekes konkursą laimėjęs tiekėjas pakeitė į sutartyje nurodyto gamintojo leidžiamas komplektuoti kitų gamintojų analogiškos kokybės prekes. Žymėjimas kito gamintojo ženklinimu ant papildomų pakuočių buvo padarytas siekiant aiškiai identifikuoti prekes. Gamintojo ženklinimas ant originalių pakuočių ir pačių prekių buvo nepanaikintas ir matomas.
Prokuroro vertinimu, iš pateiktos 2014-10-08 prekių pirkimo ir pardavimo sutarties matyti, kad Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas ir prekes pateikusi bendrovė susitarė ne tik dėl įsipareigojimų viena kitai, bet ir dėl sutarties kainos, prekių kokybės, prekių tiekimo terminų, šalių atsakomybės sąlygų ir iš sutarties kylančių ginčų sprendimo tvarkos ir kitų sutarties sąlygų vykdymo, todėl manant, kad sandoris įgyvendinamas netinkamai ir iš to kylantys ginčai pirmiausia turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu kilo abejonės dėl to, ar 2014 metais perkančioji organizacija, vykdydama pirkimų procedūras, sudarydama prekių pirkimo – pardavimo sutartį ir ją vykdydama laikėsi LR viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų viešojo prikimo procedūros atitikimo teisės aktams.
2016-06-21 Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundas ir prašymas dėl minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
2016-07-21 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Tukleris priėmė nutarimą atmesti Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundą ir paliko galioti prokuroro M. Januškevičius nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis aukštesnio prokuroro nutarimas vėliau buvo apskųstas nustatyta tvarka ir dabar nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo teisėjo Vilniaus apylinkės teisme.
2016-08-16 Vilniaus apylinkės prokuratūroje, atsakant į prokuroro M. Januškevičiaus raštą, buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vertinimo išvada, su raštu, kuriame nurodoma, jog atliekant patikrinimą kilo abejonių dėl galimai įvykdytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.
2016-08-23 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius šią iš VPT gautą vertinimo išvadą bei VPT raštą persiuntė Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai proceso sprendimui priimti. Iki šios dienos joks sprendimas nebuvo priimtas.
2016-08-30 generalinio prokuroro E. Pašilio pavedimu, Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai persiųsta medžiaga perduota Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui įvertinimui ir proceso sprendimui priimti.
2016-08-30 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamente pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Vladimiras Putinas mirtinai bijo Hilari Klinton pergalės, nes supranta: ji su juo neflirtuos ir vargu ar užmirš, kaip Vova knaisiojosi jos „purvinuose elektroniniuose laiškuose“, – pareiškė interviu leidiniui Gordon buvęs sovietų žvalgas ir RF prezidento Vladimiro Putino bendrakursis Andropovo institute, o dabar Amerikoje finansų analitikas Jurijus Švecas.
Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose.
Taigi 2016 metų lapkritį sužinosime naujo JAV prezidento pavardę.
Prieš porą mėnesių iki finalinio balsavimo rinkiminės lenktynės pasiekė apogėjų: internetas ir žiniasklaida perpildyti demaskuojančių straipsnių ir apie Demokratų partijos kandidatę Hilari Klinton, ir apie respublikonų kandidatą Donaldą Trampą. Gana reikšmingą vaidmenį tame netikėtai suvaidino ir Ukraina.
Rugpjūčio 18-ąją Ukrainos Nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) savo oficialiame portale paskelbė Regionų partijos „juodosios buhalterijos“ fragmentus, pagal kuriuos amerikiečių politikos technologas ir Donaldo Trampo rinkimų štabo vadovas Polas Manafortas 2007–2012 metais gavo mažiausiai 12,7 milijono dolerių grynaisiais už lobizmą Viktoro Janukovičiaus naudai.
Kitą dieną po tos medžiagos išspausdinimo Manafortas atsistatydino.
Istorija su juodais slėpiniais Ukrainoje – ne pagrindinė Donaldo Trampo bendražygio Manaforto problema. Kur kas svarbesni yra įtarimai dėl ryšių su Kremliumi ir Rusijos specialiosiomis tarnybomis, pareiškė leidiniui „Gordon“ buvęs KGB žvalgas, o dabar amerikietis finansų analitikas Jurijus Švecas, daugiau kaip 20 metų gyvenantis JAV.
Praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje, šaltojo karo įkarštyje, ukrainiečių kilmės SSSR KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos karininkas, būsimojo RF prezidento Vladimiro Putino bendrakursis Jurijaus Andropovo Užsienio žvalgybos institute buvo žvalgas Vašingtone, dirbo TASS‘o korespondento priedangoje, rinko ir analizavo informaciją apie galimą staigų Amerikos branduolinį smūgį SSSR. Dešimtajame dešimtmetyje atsistatydino iš tarnybos, po trejų metų emigravo į JAV.
Propagandinis plakatas apie Ukrainos ir Rusijos santykius įskaitant ir Europos Sąjungos bei JAV poziciją.
Pastaruosius 19 metų buvęs žvalgas vadovauja Amerikos firmai, renkančiai informaciją ir vertinančiai komercinę riziką tų kompanijų, kurios planuoja daugiamilijoninį verslą buvusios SSSR teritorijose, o taip pat ir visame pasaulyje, įskaitant Lotynų Ameriką, Afriką ir Aziją.
Išskirtiniame interviu Gordon leidiniui Jurijus Švecas papasakojo, kodėl Putinas mirtinai bijo Klinton, kaip Kremlius bandė korumpuoti Trampą ir jo aplinkinius, o taip pat kodėl Ukrainai visai nesvarbu, kas bus Amerikos lyderis, „kol Kijeve sėdi prisivogęs politinis elitas“.
Pagrindinė Manaforto problema – įtartini ryšiai su Kremliumi ir Rusijos specialiosiomis tarnybomis
– Prieš keletą dienų NABU paviešino Regionų partijos „svirno knygos“ (buhalterinio sąvado) fragmentus, pagal kuriuos Polas Manafortas gavo iš Regionų partijos mažiausiai 12,7 milijono dolerių grynaisiais. Ar iš tikrųjų tas skandalas Ukrainoje buvo Manaforto atsistatydinimo iš Donaldo Trampo rinkimų štabo vadovo posto priežastis?
– Nemanau. Paminėjimas regionalų „svirno knygoje“ – lašas jūroje. Dabar Amerikos žiniasklaidoje pilasi žymiai svaresni kaltinimai Manafortui. Jis atsistatydino, nes suprato: jo ėmėsi rimtai.
– Būtent kas „ėmėsi rimtai“?
– Amerikos teisėsaugos institucijos ir žurnalistai. Plačioje informacijoje, kuri paskelbta apie Manafortą, juodųjų slėpinių istorija Ukrainoje 120-oje vietoje, JAV net dėmesio į tai neakcentuojama. Pagrindinė Manaforto problema – įtartini ryšiai su Kremliumi ir Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Vova Putinas virto raupsuotuoju, prie kurio pavojinga net prisiliesti.
– Bet Manaforto šefas ir bendražygis Donaldas Trampas per visą savo rinkiminę kampaniją neslėpė savo žavėjimosi Rusijos prezidentu. Kodėl jo oponentai pabudo dabar, kai iki finalinio balsavimo už naują JAV prezidentą beliko du mėnesiai?
– Manafortą užsipuolė dėl Trampo. JAV pagaliau suprato: Trampas turi rimtų psichinių problemų, jeigu bus išrinktas prezidentu, tai bus pavojinga ir JAV, ir visam pasauliui. Labai panašūs psichiniai sutrikimai kamuoja ir Putiną, bet Rusijoje, kaip mes žinome, tai nieko nejaudina.
Pastaruoju metu Trampas spėjo storžieviškai prisišnekėti ir įžeisti daugelį. Jis kasdien lepteli ką nors tokio, dėl ko nuo jo nusigręžia nauja grupė rinkėjų. Iš Trampo gerbėjų daugiausia beliko kontingentas, kuris čia vadinamas white trash arba „baltos šiukšlės“. Tai tokia socialinė grupė, panaši į Rusijos „vatą“.
– Bet apie Trampo konkurentę – kandidatę į prezidentus Hilari Klinton – irgi nemažai kompromituojančios medžiagos. Amerikos žiniasklaidoje ne kartą spausdinti tyrimai, pagal kuriuos Klinton, būdama JAV valstybės sekretorė, teikė lobistines paslaugas rusų oligarchams, o tie, savo ruožtu, mokėjo jai per labdaros fondą. Kodėl ryšius su Kremliumi Hilari atleidžia, o Trampui – ne?
– Iš dviejų blogybių reikia rinktis mažesnę. Palyginus su Trampu, Hilari – įsikūnijęs angelas. Nuovokūs amerikiečiai supranta, kad Trampas-prezidentas realiai pavojingas fundamentalių klausimų požiūriu: „Būti ar nebūti?“, „Gyventi ar negyventi?“
– Ar jūs nedemonizuojate Trampo? JAV gana stiprūs valstybiniai institutai, veikia tramdymo ir atsvaros sistema, kuri leidžia Amerikai išlikti pasaulio lydere, nepaisant konkrečios Baltųjų rūmų gyventojo pavardės.
– Jūs teisus, yra Kongresas, nepriklausoma žiniasklaida, apkaltos procedūra. Bet tramdymo ir atsvaros sistema veikia daugiausia vidaus politikos srityje. Užsienio politikoje prezidento vaidmuo didžiulis, ir jam sutramdyti gali prireikti laiko, kurio tarptautinių krizių laikotarpiu gali paprasčiausiai nebūti. Yra lemtinga, kai krizė auga kaip sniego kamuolys ir viskas vyksta žaibiškai. Prisiminkite 1961 metų Karibų krizę, kai pasaulis realiai stovėjo ant atominio karo slenksčio. Ir visa tai buvo prie gana pakaltinamo prezidento Kenedžio. O jeigu Baltuosiuose rūmuose atsiras neadekvatus žmogus, tokių krizių jis gali priveisti po keletą kas savaitę.
Vovos-Nuorūkos pastangos padaryti prezidentu Trampą gali privesti prie to, kad laimės Hilari. Ir tada Klinton vargu ar užmirš, kaip Putinas knisosi jos „nešvariuose elektroniuose laiškuose“.
– Jeigu prezidente bus išrinkta Hilari Klinton, ar Ukrainai reikia nuogąstauti, kad JAV politika Rusijos atžvilgiu sušvelnės?
– Žinoma, ne. Hilari – Geležinė ledi, su Putinu nežais. Vova jau nemažai nuveikė, kad naujoji administracija su juo elgtųsi kaip su izgojumi (deklasuotoju). Jis pats savo laimės kalvis. Viskas, ką jis išdarinėja, bumerangu smogia ir jam asmeniškai, ir visai Rusijai.
Anksčiau SSSR kai kada turėjo galimybių šiek tiek paveikti JAV prezidento rinkimų kampanijos eigą, bet niekada to nedarė, jeigu būtų pavojus, kad tai išaiškės ir neišvengiamai prives prie santykių įtampos su naujuoju Baltųjų rūmų gyventoju.
Vladimiras Putinas – KGB karininko uniforma.
Putinas tapo pirmuoju kvaišeliu Kremliuje, kuris paprasčiausiai pastatė viską už vieną kandidatą į JAV prezidentus, bet pradėjo nuo pagalbos jam nešvariausiais metodais ir priemonėmis (turiu omenyje įsibrovimus į serverius, medžiagų prieš Hilari publikavimą, Manaforto faktorių). Be to, kaip visada, apsidirbo pagal visą programą, ir viskas išplaukė į paviršių.
Dabar Klinton šalininkai šūkauja apie Manaforto ir Trampo ryšius su Kremliumi, o Hilari reitingas kyla. Žodžiu, visos Vovos-Nuorūkos pastangos padaryti prezidentu Trampą prives prie to, kad laimės Hilari. Ir kai ji taps JAV prezidente, vargu ar užmirš, kaip Vova knisosi jos „purvinuose meiluose“.
– Neskubėkime. Rinkimai vyks lapkričio 8-ąją ir, sprendžiant iš reitingų, rinkėjų simpatijas kol kas Klinton ir Trampas pasidalijo po lygiai.
– Gali būti netikėtumų, bet amerikiečiai šiaip jau racionalūs žmonės. Manau, laimės Hilari.
– Tai kokiu būdu racionalioje Amerikoje vienu iš kandidatų į prezidentus tapo Trampas? Kaip Jūs aiškinate jo neįtikėtiną sėkmę?
– Amerikiečiams įgriso jų pačių politinis elitas, kaip jie vadinami Ukrainoje. Toks įspūdis, kad JAV iš viso dvi šeimos – Bušų ir Klinton, kurios vertos valdyti Ameriką. Politikavimas Vašingtone įgavo neįtikėtinus mastus, respublikonai ir demokratai įklimpo į tarpusavio karą dėl kokios nors priežasties ar be jos. Obamos laikais beprasmė ir bevaisė Baltųjų rūmų ir Kongreso tarpusavio kova taip sustiprėjo, kad jie liovėsi atlikti savo tiesiogines pareigas. Daugeliui amerikiečių tai labai įgriso, ir jie nusprendė remti Trampą, kad išblaivytų isteblišmentą.
– Aš suprantu, kad Trampo išėjimas į prezidento lenktynių finalą prablaivė Amerikos isteblišmentą, privertė juos susitelkti. Bet nesuprantu, kodėl Jūs toks įsitikinęs kad dauguma JAV piliečių protestuodami vėl nebalsuos už Trampą jau kaip naują prezidentą?
– Todėl, kad Trampas vis labiau atrodo – o siaube! – kaip Kremliaus statytinis. Kvaišelis Kremliuje savo „draugiška pagalba“ faktiškai užkasa Trampą.
Putinas mirtinai bijo Hilari pergalės. Bet jeigu viskas, prie ko prisiliesdavo karalius Midas, virsdavo auksu, tai viskas, prie ko prisiliečia Vova Putinas, virsta… Na, jūs supratote…
– Netramdykite savęs.
– Ką Kremlius dabar daro Trampo atžvilgiu, – tai operacijos „Šrioderis“ tęsinys. Prisiminkite, buvo Vokietijoje toks kancleris, Gerhardas Šrioderis, aktyviai prastūminėjęs Rusijos interesus Vakaruose? 2005 metais, vos pasibaigus jo kadencijai kanclerio poste, jis grakščiai perėjo į gerai apmokamą darbą Gazprom‘e. Po jo sekė visa virtinė Vakarų politikų, kurie perėjo į Kremliaus išlaikymą.
Ir štai dabar operacija „Šrioderis“ nusitaikė į kandidatą į JAV prezidentus. Kremlius stengėsi iš anksto korumpuoti galimą būsimąjį JAV prezidentą Trampą ir jo aplinką. Šiuo momentu operacija sužlugdyta, nes bet kurios specialiosios operacijos pirmoji taisyklė – konspiracija, tai yra – nepalikti pėdsakų. O Kremlius Trampo atveju paliko pėdsakų visur, kur tik galėjo.
Tad Putinas ir jo specialiosios tarnybos, puolusios padėti Trampui, sugaišusios tam daug laiko, padėjusios daug jėgų ir lėšų, galų gale nuves į pergalę Klinton. Bet vietoj dėkingumo Hilari sugnybs minkštą Vovos papilvę geležinėmis replėmis, ir 86 procentai Rusijos piliečių ilgesingai prisimins, kaip gera jiems buvo gyventi prie Obamos.
Po Putino antras baisiausias Ukrainos priešas yra jos pačios vadinamasis politinis elitas
– Ukrainoje įvairios politinės jėgos vis dažniau tvirtina, jog Vakarai privargo nuo Kijevo, girdi, Europos ir Amerikos valdininkai neoficialiuose pokalbiuose reiškia nepasitenkinimą lėtais reformų tempais.
– Sutinku. Po Putino antras baisiausias priešas Ukrainai yra jos pačios vadinamasis politinis elitas. Nei Oranžinė revoliucija, nei Euromaidanas iš principo nepakeitė valdančiosios klasės. 25 metus Ukrainą valdo kleptokratija.
Kleptokratija, kaip vėžinis auglys, giliai įaugusi į valstybės organizmą. Net jeigu Ukrainos politikoje pasireiškia sveikos psichikos ir tvirtos moralės jaunuoliai, korupcijos metastazės dažnai pažeidžia ir juos. Deja.
O dabar įsivaizduokite, kad ne tik Vakarų politikai, bet ir Vakarų miesčionys reguliariai žiūri televiziją, skaito laikraščius, kur kalbama apie korupciją, ofšorus, kontrabandą Ukrainoje. Per pustrečių metų tai įgriso ne tik Amerikos elitui, bet ir Amerikos mokesčių mokėtojams.
Ukrainos karių paradas Kijeve švenčiant Nepriklausomybės dieną 2016-aisiais metais.
Štai dėdė Džonas ir teta Merė, kurie daug dirba ir tvarkingai moka mokesčius į JAV biudžetą. Jiems sakoma: girdi, dalis jūsų mokesčių eis pagalbai užsienio valstybėms, iš kurių viena – Ukraina. „Okay, – sutinka Džonas ir Merė, – geriems žmonėms reikia padėti“. Praeina metai, kiti, ir ką jie mato? Korupcija Ukrainoje tarpsta, reformų nėra, o jeigu ir esama – tai grynai dėl Vakarų ir Ukrainos pilietinės visuomenės spaudimo. Ir štai dėdė Džonas ir teta Merė klausia savo vyriausybės: „Kodėl mes turime iš savo kišenės mokėti už Ukrainą, jeigu ten tebevaldo korumpuotieji?“
– Kažkaip dėdė Džonas ir teta Merė kaip miesčionys labai jau apsišvietę apie Ukrainos realybę. Gal kas nors tyčia Vakarų žiniasklaidoje vaizduoja mūsų šalį juodomis spalvomis?
– Anaiptol. Amerikos žiniasklaida dvejus metus nerašė neigiamai apie Ukrainą, visi laukė, kada jos „elitas“ apsigalvos. Bet dabar stiprėja supratimas, kad Ukrainai teikiama finansinė pagalba tik padeda esamai kleptokratijai įsitvirtinti viršuje, o ne realiai pakeisti šalį.
Taktiniu požiūriu, kalbant apie artimiausius uždavinius, Ukrainai lyg ir reikia padėti, siekiant sutramdyti Putiną. Bet strateginiu požiūriu, kam kišti į Ukrainą milijardus, jeigu tai dar labiau stiprina kleptokratinį režimą, kurio atstovai negali nieko, o tik sistemiškai vogti ir plepėti per televizorių?
Skirtingai nuo aktyvistų Maidane ir kovotojų ATO, Ukrainos valdantysis elitas neturi orumo. Visiškai. Tai ne tie žmonės, kuriems pakanka to, ką turi. Jiems, kaip ir viešnamio mergaitėms, pagrindinis uždavinys – parsiduoti kuo brangiau.
Valdantysis „elitas“ Kijeve kažkodėl įsitikinęs, kad gali be galo kvailinti JAV prezidentą, ir jis nuolat kiš pinigus į Ukrainą
– Jūs kalbate taip, tarsi tai būtų ukrainiečių mentalinė problema, o ne objektyvios pereinamojo laikotarpio problemos, kai šalis bando ištrukti iš posovietinio oligarchinio valdymo modelio ir sukurti europietišką demokratinę valstybę.
– Tai ne objektyvi pereinamojo laikotarpio problema. Paimkite Lenkiją, Čekiją, Pabaltijį. Jos gyvena jau kitokios kokybės pasaulyje, o jūs tebesikepurnojate pridvisusioje pelkėje. Ukraina turi tik vieną išeitį: visiškai pakeisti valdantįjį elitą. Labai didelis klausimas, ar išgyvens pati šalis. Dar vienas Maidanas pribaigs Ukrainą. Vadinasi, reikia rinktis politinį kelią – keisti visą politinį elitą.
Aš žvelgiu į Ukrainą per vandenyną, iš JAV, ir matau pas jus vienintelę jėgą, kuri potencialiai gali pakeisti šalį evoliucijos keliu. Aš kalbu apie volontiorus (savanoriautojus), kurie turi susivienyti, įsteigti partiją, eiti į parlamentą, nugalėti ir sudaryti naują vyriausybę iš naujų žmonių. Tai vienintelė išeitis, kitos nematau, priešingu atveju Ukrainos ateitis beviltiška.
Kas taps 45-uoju JAV prezidentu – Donaldas Trampas ar Hilary Klinton?
– Po Euromaidano nemažai volontiorų tapo valdininkais. Vieni save diskreditavo, kiti, pamatę sistemą iš vidaus, atsižadėjo kada nors turėti su ja reikalų.
– Supraskite, valdančioji kleptokratija – tai vėžinis auglys, kuris naikina visas gyvas ląsteles, pasitaikančias jo kelyje. Į ją neįmanoma integruotis ir išlikti sveikam, ir tai visiškai aiškiai parodė paskutinieji 12 metų. Po Oranžinės revoliucijos Vitei ir Julei (Juščenkai ir Timošenko, – red.) tereikėjo dvejų metų, kad Vakarai pavargtų nuo Ukrainos. Dabartiniai vadovai susidorojo dar greičiau. Kijevo valdantysis „elitas“ kažkodėl įsitikinęs, kad gali be galo kvailinti JAV prezidentą, ir jis nuolat kiš pinigus į Ukrainą.
Aš ne kartą girdėjau iš jūsų politikų: girdi, Ukrainos tokia naudinga geografinė padėtis, kad ji žūtbūtinai reikalinga NATO, JAV ir apskritai Vakarams priešpriešoje su Putino Rusija. Perduokite savo politikams, kad užmirštų Ukrainos geopolitinę padėtį! Dabar, nuo to momento, kai priimamas sprendimas smogti bet kuriam taškui žemės rutulyje iki to smūgio įgyvendinimo praeina ne daugiau kaip valanda. Šiuolaikiniame pasaulyje Ukrainos geostrateginė padėtis JAV visiškai nesvarbi. Todėl kleptokratijai Ukrainoje išlaikyti Vašingtonas neleis milijardų geostrateginiais sumetimais.
Be to, JAV administracija, kaip visur, – tai biurokratija. O biurokratijai lengviau vesti derybas su kita biurokratija: kaip susitars, taip ir bus. Šia prasme Amerikos biurokratijai žymiai lengviau psichologiškai susitarti su Rusija, negu su Ukraina.
– Kodėl?
– Todėl, kad Maskva turi savų interesų, o Kijevas – tik degančias akis, kuriose sustingo: „Duok grašių!” Atleiskite, bet su tokiu giliai provincialiu apsivogusiu politiniu „elitu“, kuris yra Ukrainoje, jau nebesvarbu, kas bus JAV prezidentas – Klinton ar Trampas. Išeitis viena: visiškai pakeisti elitą, kitaip Ukrainos politikoje tęsis tai, kas buvo ištisus 25 metus iš eilės – „Vestuvės Malinovkoje“, „Vakarai viensėdyje ties Dikanka“ ir „Soročincų mugė“ viename flakonėlyje.
Putinizmas – tai du vamzdžiai naftos ir dujų, plius visos šalies debilizacija. Su dujomis ir nafta Rusijoje dabar blogai, užtat su debilizacija susidorota puikiai!
– Rugpjūčio 10 dieną, po FSB pareiškimo, kad užkirstas kelias bandymams įvykdyti „teroro aktus Kryme“, kuriuos neva tai rengė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, Putinas pareiškė apie pasitraukimą iš Normandijos formato derybų. Ką tai reiškia?
– Absoliučiai nieko! Aš jumis dėtas apskritai liaučiausi kreipęs dėmesį į pūgą, kurią kelia Putinas. Jis patologiškas melagis, kuris jau susipainiojo savo paties melagystėse. Visiškai beprasmiška analizuoti jo kalbas, vesti su juo derybas.
Jis jau net nebemeluoja, nes meluoti reikia sklandžiai. Jis, atleiskite už žargoną, kvailai išsidirbinėja ir vadovaujasi ne tiek strateginiais apskaičiavimais, kiek instinktais ir emocijomis. Rimtai analizuoti, ką Vova leptelėjo ten ar šen, nėra prasmės.
Užsienio žvalgyboje, kur aš dirbau SSSR laikais, buvo mėnesinis vidinis biuletenis. Jame buvo pateikiamos apžvalgos apie įvairias šalis bei regionus, o gale – maža humoro skiltelė, kur dviejuose trijuose puslapėliuose buvo spausdinamos kai kurių „analitinių“ dokumentų ištraukos.
Ypač įsidėmėjau informacinio pranešimo iš Teherano pasažą, jis skambėjo maždaug taip: „Šachas užsidarė rūmuose ir ilgai atidėliojo savo galą“. Būtent tuo dabar užsiima Putinas: atidėlioja savo galą. Tai dabartinių Kremliaus gyventojų vidaus ir užsienio politikos kvintesencija.
– Jums paprasta, būnant už tūkstančių kilometrų, sakyti „Putinas kvailai išsidirbinėja“. Ukrainoje FSB išmesta žinia apie Krymo diversantus sutikta rimtai ir vėl prabilta apie galimą plataus masto Rusijos kariuomenės puolimą.
– Karo nebus. Viskas, ką Putinas gali sau leisti Ukrainoje, – smulkaus ir vidutinio masto niekšybes: iššoko iš krūmų, pridergė ant kaimyno slenksčio ir atgal į krūmus. Viskas! Stambiai karinei operacijai Rusija neturi nei jėgų, nei lėšų. Jeigu norite, kada nors pasikalbėsime smulkiau apie dabartinę RF ginkluotųjų pajėgų būklę.
2014 metų pavasarį Kremlius nuvedė savo „atostogininkus“ į Donbasą, kur juos sutiko Ukrainos savanoriai ir kariškiai – neapmokyti, neparengti, dešimtmečius nelaikę automatų rankose. Ir koks Putino blizkrieg‘o rezultatas? Du Ukrainos miestai ir keletas kaimų. Tai realios Putino Rusijos galimybių ribos. Už tų galimybių ribų Rusijos laukia nepriimtini nuostoliai, kai „tankai į Kijevą!“ ar „duok Novorosiją!“ baigsis visišku pačios Rusijos suirimu.
– Dar vienas Kremliaus blizkrieg‘o rezultatas – 10 tūkstančių nužudytų Ukrainos piliečių. Tai sudėtinga pavadinti smulkia niekšybe.
– Baisūs skaičiai. Putinas pridarys dar daug šlykštybių ir niekšybių Ukrainai, bet kruvinam plataus masto karui, kuris atsisuks tūkstančiais žuvusių dabar jau Rusijos piliečių, nesiryš dėl psichologinių ypatumų ir objektyvių priežasčių. Rusija rimtai nusilpo per dvejus metus sankcijų.
– Papasakokite tai 86-iems procentams rusų, kurie pritaria Putino politikai.
– Savo laiku Leninas yra pasakęs: „Komunizmas – tai sovietų valdžia plius visos šalies elektrifikacija“. Tad štai, atitinkamai, putinizmas – tai du vamzdžiai, naftos ir dujų, plius visos šalies debilizacija. Su dujomis ir nafta Rusijoje dabar blogai, užtat su debilizacija susidorota puikiai! Ir ji, beje, vyko dviem kryptimis: visuotinė gyventojų ir valstybės aparato debilizacija.
Ką ir sakyti, jei buvęs RF švietimo ir mokslo ministras pareiškė: „Sovietinės švietimo sistemos trūkumas buvo bandymas formuoti žmogų-kūrėją, o dabartinis uždavinys – išugdyti kvalifikuotą vartotoją“? Putino vartotojas – tai žmogus-kirminas, kurio pagrindinė organizmo dalis – tai virškinimo ir žarnyno traktas: pro vieną galą įėjo, pro kitą išėjo, smegenų centrai ilsisi. Kaip tik tie žmonės ir sudaro 86 procentus Putino reitingo. Beje, visiškai galimas dalykas, kad daugelis iš jų nuoširdžiai myli savo „nacionalinį lyderį“, nes jis jiems toks, kaip ir jie patys.
Volontiorai išgelbėjo Ukrainą nuo Rusijos agresijos. Dabar turi išgelbėti šalį nuo Ukrainos kleptokratijos
– Ką jūs turėjote omenyje sakydamas „valstybės aparato debilizacija“?
– Sukurtą vertikalę, kur Vova Putinas, anksčiau žinomas tarp bendradarbių kaip Nuorūka, – pats protingiausias. Jo pavaduotojai – ne tokie protingi, ir taip smunkant žemyn iki pačios valstybės aparato apačios. Jūs niekada nesusimąstėte apie Medvedevo fenomeną? Kodėl kažkokios apšnerkštos aukštosios mokyklos vidutinio docento gabumų žmogus užima antrą postą šalyje?
– Todėl kad šimtu procentų ištikimas ir lojalus Putinui, ketverius metus saugojo jam prezidento sostą ir nemurmėdamas grąžino jį šeimininkui per 2012 metų rinkimus.
– Medvedevas turi lygiai du bruožus, dėl kurių jis Putinui yra nepakeičiamas. Visų pirma, Dima žemesnio už Vovą ūgio…
– Jurijau Borisovičiau…
– Aš visiškai rimtai! Antra, Medvedevas – apgailėtinas vaikinukas, iš kurio galima nebaudžiamai viešai tyčiotis. Toks žmogus reikalingas šalia Putino, kad jo fone atrodytum aukštas, protingas ir gražus. Ir naujasis RF prezidento administracijos vadovas Antonas Vaina buvo atrinktas būtent pagal tą kriterijų.
Stebėkite Medvedevą. Tai savotiškas lakmuso lapelis Putino galvoje vykstantiems procesams. Medvedevą nušalins pačiu paskutiniu momentu, kai Vova supras, kad katastrofa už durų ir jau piaras neberūpės.
Kažkodėl visi, kas imasi aptarinėti dar vienus paskyrimus Kremliuje, analizuoja juos geopolitiniu požiūriu, išleisdami iš akių kas svarbiausia – Vovos Putino kaukolės turinio būklę. Sovietų laikais aš mokiausi tarptautinės teisės fakultete ir mums buvo specialus teismo medicinos kursas, kurį dėstė nuostabus profesorius, dalyvavęs Kremliaus teritorijoje palaidotų Rusijos carų, įskaitant ir Ivaną Rūstųjį, ekshumacijoje.
– Ir ką gi jis ten aptiko?
– Kad ant Ivano Rūsčiojo stuburo buvo labai daug patologiškų aštrių dyglių – gyvsidabrio antaugų. Caras sirgo sifiliu, o XVI amžiuje visas sunkias ligas gydė gyvsidabrio tepalais. Gyvsidabris kaupdavosi organizme, virsdavo aštriais dygliais ant stuburo slankstelių, kurie bent kiek pajudėjus kėlė baisų skausmą. Profesoriaus nuomone, tai pavertė jaunystėje normalų Ivaną „rūsčiu“ tironu ir žymia dalimi nulėmė jo beprotišką politiką. Beje, dabar Rusijoje ketinama statyti paminklą tam sifilitikui ir marazmatikui carui. Matyt, aptiko istorinių paralelių su dabartine situacija.
– Ir kuo čia dėtas RF prezidentas? Ar jam irgi gyvsidabrio antaugos ant stuburo?
– Neseniai Kremliaus insaideris (savas žmogus), aiškindamas išmintingą Putino sprendimą paskirti administracijos vadovu Antoną Vainą, pasitikinčiai pareiškė: „Žinote, per visą savo karjerą Antonas Eduardovičius nepametė nė vieno popierėlio“. Suprantate, kokie profesionalumo kriterijai Kremliuje? „Nepametė popierėlio“! Jeigu tai vienas iš vertingiausių Rusijos valdininko bruožų, tai čia jau galas.
Tai, kas dabar dedasi Rusijoje – Putino režimo žlugimo finalinis aktas. Pasakysiu šventvagišką dalyką: ukrainiečiams kai kuria prasme pasisekė, kad priešo šaliai vadovauja Vova Putinas. Jeigu jo vietoje būtų maniakiškos idėjos apniktas profesionalas, o ne ta blanki kandis, situacija būtų žymiai blogesnė.
Putinas turi stebėtiną gebėjimą savo paties rankomis įvaryti save į aklavietę, iš kurios nėra išeities. Tai matyti ir iš situacijos Ukrainoje, ir santykiuose su JAV. Kaip sakė velionis Borisas Berezovskis, „Sunku apskaičiuoti idioto logiką“. Putinas žaidžia savo smėlio dėžėje, jam vaidenasi aukštos pilys. Tai visai nesusiję su realybe, visus Putino sprendimus reikia vertinti medicininės ligos požiūriu.
Bet dabar daug kas priklauso nuo pačios Ukrainos. Reikia pagaliau baigti tą balaganą, kurį jūs kažkodėl vadinate politiniu procesu, kai visi tik rėkia ir baksnoja vienas į kitą pirštais: „Gėda! Korupcija!“, bet niekas nesiūlo ir neaptarinėja realių ekonominių programų, valstybės raidos strategijos.
Supraskite, SSSR sugriuvo dėl ekonomikos. Putino Rusija dabar griūva dėl ekonomikos. Ukrainos ekonomika virsta į prarają, šalis laisvo kritimo būsenoje, o „elitai“ nesijaudina Ir kritiškai trūksta profesionalų. Štai jums ir visas siaubas. Na, įsivaizduokite blogiausią variantą: JAV prezidentu tampa Trampas, valstybės sekretoriumi – Manafortas. Ir viskas, jokios užsienio pagalbos ir paramos oficialusis Kijevas neturės. Ir ką jums reiks daryti?
– Dievu pasikliauti ir tepti alyva malkinėje paslėptą kulkosvaidį…
– Jokiu būdu! Dabar pagrindinis ukrainiečio patrioto ginklas – organizuotas darbas, kasdienis, kruopštus, ilgalaikis.
Volontiorai sukūrė organizacinį tinklą, kuris išgelbėjo Ukrainą nuo Rusijos agresijos. Dabar jie privalo paversti tą tinklą partija, kuri išgelbėtų šalį nuo Ukrainos kleptokratijos. Tai gali būti sudėtingesnis uždavinys, negu savo laiku Donecko oro uosto išlaikymas. Bet kitos išeities nėra.
Alternatyva – tai dokumentinis filmas po kokių 50 metų, pavadintas „Ukraina, kurią mes prašvilpėme“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko korupcijos rizikos analizę Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT).
Peržiūrėtas šios tarnybos teisinis reglamentavimas, išanalizuota, kaip išduodami žemės gelmių tyrimo ir žemės gelmių išteklių naudojimo leidimai, kaip vykdoma šios srities kontrolė.
STT siūlo Žemės gelmių įstatymo nuostatas suderinti su Paslaugų įstatymu, patikslinti Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių nuostatas ir nurodyti konkrečius dokumentus, kuriuos privalu pateikti, norint gauti leidimą tirti žemės gelmes, atidžiau tikrinti asmenų, ketinančių gauti šiuos leidimus, teikiamus dokumentus.
Korupcijos prevencijos specialistų teigimu, siekiant užtikrinti skaidrumą ir išvengti korupcijos rizikų naudojant žemės gelmių išteklius, svarbu viešai skelbti naudingųjų iškasenų telkinių žemėlapį ir informaciją apie išduotus leidimus, skatinti visuomenę pranešti apie galimai neteisėtus žemės gelmių išteklių gavybos darbus.
Pasak specialistų, ypač svarbu užtikrinti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius kontrolę ir sugriežtinti angliavandenilių (naftos) išgavimo išteklių apskaitą.
Kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir galimo mokesčių už gamtos išteklius vengimo, siūloma nustatyti, kad LGT kasmet Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų duomenis apie kiekvieno leidimo turėtojo per metus išgautų išteklių kiekius, o prie naftos talpyklų būtų įrengti Lietuvos metrologijos inspekcijos patikrinti pumpavimo siurblių apskaitos prietaisai.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 16 naujų įstatyminių iniciatyvų, kurios prisidės prie socialinės žmonių gerovės kūrimo, padės apsaugoti valstybės turtą ir žemę, užkirs kelią sukčiavimui, mokesčių vengimui, nebaudžiamumui, valstybės apgaudinėjimui ir padės kurti skaidresnę politinę sistemą šalyje.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tęsdama korupcijos naikinimo, kovos su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu liniją, Prezidentė siūlo įrankius, kurie neleis apvaginėti valstybės ir išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus.
Kad nusipirkus pašiūres nebūtų užgrobiami hektarai valstybinės žemės privačioms statyboms, Prezidentė teikia Žemės įstatymo pataisas, kuriomis bus griežtai reglamentuota sklypų formavimo ir jų naudojimo tvarka valstybinėje žemėje.
Neteisėtam praturtėjimui, „juodosios buhalterijos“ tradicijoms ir sukčiavimui mokesčiais pažaboti, Prezidentė siūlo žymiai apmokestinti neaiškios kilmės pajamas ir už visų mokesčių vengimą, ne tik PVM, įvesti atgrasančias bausmes.
Turto konfiskavimo ir nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo nebus galima išvengti ir manipuliuojant turto perleidimu tretiesiems asmenims, nes šalies vadovės inicijuojamos pataisos numatys galimybę areštuoti įtariamųjų turtą iki pat baudžiamojo proceso pabaigos.
Prezidentė siūlo įteisinti ir užsienyje besislapstančių Lietuvos piliečių baudžiamąjį persekiojimą ir taip sudaryti teisėsaugai galimybę teisti šiuos sukčius ir nusikaltėlius „už akių“, kad nesikartotų nuo teisingumo bėgančiųjų istorijos.
Kad šalies gyventojai jaustųsi socialiai saugesni ir galėtų kurti kokybiškesnį gyvenimą, Prezidentė inicijuoja pataisas, kurios padės kurti naujas darbo vietas, lengviau įsidarbinti, taip pat užtikrins didesnę pažeidžiamiausių žmonių apsaugą.
Šalies konkurencingumui didinti, darbo vietoms kurti svarbios Profesinio mokymo įstatymo pataisos, kuriomis numatoma reformuoti profesinį mokymą rengiant valstybės ir verslo poreikius atitinkančius specialistus, pakelti profesinio mokymo kokybę, sukurti skaidrų šių mokyklų valdymą.
Prezidentė taip pat siūlys įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią verslui piktnaudžiauti socialinių įmonių statusu ir taip prisidengiant neįgaliaisiais susimažinti mokesčius valstybei.
Nepasiturintiems šalies gyventojams skirtos valstybės lėšos turi realiai pasiekti žmones, o ne lopyti savivaldybių biudžetus, todėl viena iš šalies vadovės iniciatyvų bus skirta užtikrinti, kad sutaupyti socialinei paramai skirti pinigai būtų panaudojami pirmiausia atskirčiai ir skurdui mažinti, gyvybiškai būtinoms socialinėms paslaugoms plėsti.
Siekiant tikslo „Lietuva be vaikų globos namų“ bus teikiamos pataisos, kurios supaprastins įvaikinimą. Siūloma trumpinti įvaikinimo terminus, išplėsti įvaikinti galinčių asmenų ratą ir mažinti jiems tenkančią biurokratinę naštą bei užtikrinti globojamų ir įvaikinamų vaikų saugumą.
Spartesniam valstybės vystymuisi ypač svarbu skaidri politinė sistema ir rinkimai. Prezidentės iniciatyva parengtos pataisos užtikrins politikų atskaitomybę visuomenei, padės šalinti protekcionizmo, „švogerizmo“ apraiškas ir amžinų vadovų tradicijas valstybinėse įstaigose.
Prezidentė siūlo panaikinti esamas landas, kuriomis naudojantis gali būti netaikomos kadencijos įstaigų prie ministerijų vadovams, ir pradėti realią jų rotaciją. Dabar keturiolika ministerijų turi daugiau nei 300 pavaldžių institucijų, kai kurių jų vadovai nėra keitęsi dešimtmečiais.
Taip pat Prezidentė siūlo įteisinti šiuo metu nepajudinamų Vyriausybės įstaigų vadovų nušalinimą, jeigu jie yra įtariami korupcinėmis ar kitomis nusikalstamomis veikomis.
Teikiamos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos neleis išsisukti nuo teisingumo pavadinimus kaitaliojančioms politinėms partijoms, kurios siekia išvengti baudžiamojo persekiojimo, prisidengdamos reorganizacija ir likvidavimu.
Prezidentė inicijuos pataisas, kurios įteisins viešą atskaitomybę ir labdaros ir paramos fondams, kad jie nebūtų priedanga politinei korupcijai ir paslėptai politinei reklamai.
Politikus, kurie nuo rinkėjų nuslėpė ir nedeklaravo turto, pajamų, dovanų ar interesų, Prezidentė siūlo šalinti iš rinkimų arba iš užimamo posto.
Taip pat priėmimo Seime laukia dar pavasario sesijoje Prezidentės pateiktos 11 įstatymų pataisų ir 3 vetuoti įstatymai – Darbo kodeksas ir jį lydintys įstatymai, Pagalbinio apvaisinimo bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymai.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir dokumentų klastojimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pavaldžiame Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (Institutas) ir šiandien atliko kratas bei kitus procesinius veiksmus, kurių metu paėmė tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus.
STT turi duomenų, kad Instituto Kauno teritorinio skyriaus vadovaujančias pareigas užimantis valstybės tarnautojas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir žinodamas duomenis apie tikrinamos produkcijos pavyzdžių tyrimus, kurių metu nustatyti draudžiami bakteriniai užkratai, kaip įtariama, pats klastojo ir pavaldiems darbuotojams nurodydavo suklastoti dokumentus.
Jis nuslėpdavo tikruosius tyrimų rezultatus, o už tai priėmė įvairaus dydžio ir formos neteisėtus atlygius iš suinteresuotų įmonių atstovų.
Taip pat tiriama, ar minėtas asmuo provokavo duoti ir priėmė kyšį iš vienos įmonės direktoriaus, suteikdamas jam neskelbtinos informacijos apie Institute vykdomus viešuosius pirkimus ir tokiu būdu sudarydamas palankias sąlygas šiai bendrovei laimėti konkursą.
Šiame tyrime įtarimai pareikšti 6 asmenims – valstybės tarnautojui ir suinteresuotų įmonių atstovams.
STT atliekamą tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Tęsiant ikiteisminį tyrimą, kuriame vieno verslo koncerno atstovui buvo pareikšti įtarimai perdavus itin stambaus masto kyšį buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui, tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras šiandien pareiškė įtarimus ir apklausė buvusį Seimo narį V. Gapšį.
Vytautui Gapšiui įtarimai pareikšti dėl Baudžiamojo kodekso 225 str. „Kyšininkavimas“ 3 dalyje ir 226 str. „Prekyba poveikiu“ 4 dalyje numatytų sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Šiuo metu ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Vytautas Gapšys, būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos Seimo nariu, parlamentinės politinės partijos pirmininko pavaduotoju ir šios politinės partijos Seime frakcijos nariu, koncerno atstovui R. K. už tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė 25 000 eurų kyšį – ši suma du su puse karto viršija teisės aktuose nurodytą didelės vertės kyšio (250 MGL arba šiuo metu 9415 eurų) dydį. Pranešime apie įtarimą taip pat nurodoma, kad turimais duomenimis įtariamasis galimai yra žadėjęs veikti dėl šių naudingų koncernui sprendimų pats bei paveikti tai daryti kitus asmenis.
Po apklausos Vytautui Gapšiui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali kitaip būti suvaržyta jo laisvė. Todėl Vytautui Gapšiui būnant Seimo nariu ir turint teisinį imunitetą, jis šioje byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu pradėjo ir atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Šiuo metu šioje byloje įtarimai dėl sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų taip pat yra pateikti buvusiam Seimo nariui, buvusiam vienos iš parlamentinių partijų pirmininkui ir šios politinės partijos Seimo frakcijos seniūnui E. M. bei vieno Lietuvoje veikiančio koncerno atstovui R. K.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) derina su visomis valstybinėmis institucijomis ir savivaldybėmis antikorupcinės aplinkos kūrimo ir įgyvendinimo viešajame sektoriuje vadovo projektą. Antikorupcinės aplinkos vadovas – Lietuvoje pirmasis susistemintas dokumentas, kuriuo siekiama kurti tvarią antikorupcinę aplinką viešajame sektoriuje.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Projektas parengtas STT bendradarbiaujant su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Teisingumo ir Švietimo ir mokslo ministerijomis.
STT direktoriaus pavaduotojo Romo Zienkos teigimu, galioja nemažai įvairių teisinio reguliavimo nuostatų, rekomendacijų, ką turėtų daryti viešojo sektoriaus įstaigų vadovai, kad korupcijos apraiškos nepasireikštų.
Tačiau ši informacija nebuvo susisteminta, susieta su praktiniais pavyzdžiais ir pateikiama naudotis patogiu formatu. Tikimės, kad sukurtas Antikorupcinės aplinkos vadovas bus patogus įrankis, pirmiausia, viešojo sektoriaus vadovams ir kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, ir padės sukurti korupcijai atsparią aplinką ir ją palaikyti.
STT nuomone, labai svarbu, jog būtent šiame derinimo etape viešojo sektoriaus atstovai aktyviai išsakytų, kokios informacijos jiems labiausiai trūksta, pasidalintų gerosios praktikos pavyzdžiais, kad tai galėtų būti vėliau prieinama ir naudojama kasdieniame darbe.
STT, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Švietimo ir mokslo ir Ūkio ministerijos per trejus metus suteiks viešojo sektoriaus atstovams reikalingų žinių antikorupcinei aplinkai kurti, ypač tose srityse, kuriose korupcijos pasireiškimo tikimybė yra didžiausia.
Su institucijomis suderintą Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje vadovą planuojama patvirtinti iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje vadovo projektas parengtas atsižvelgiant į Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą.
Pastabų ir pasiūlymų dėl projekto tobulinimo laukiame iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. el. paštu giedrius.budvytis@stt.lt.
Lietuvos apeliacinis teismas birželio 23 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio. A. K., buvęs Rokiškio advokatas, yra laikinai išbrauktas iš advokatų sąrašų ir šiuo metu vadovauja UAB Teisinių žinių centrui.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
A. K., būdamas Rokiškio advokatas, darė poveikį liudytojui, kad šis duotų melagingus parodymus, ir už tai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 50 parų arešto. Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, padedamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų, atliko 2009 m. per maždaug du mėnesius, o baudžiamoji byla teismuose nagrinėjama septynerius metus.
Ši baudžiamoji byla yra susijusi su kitu ikiteisminiu tyrimu, kurį atliko STT Panevėžio valdybos pareigūnai. Tuomet atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Rokiškio advokatas A. K., siekdamas pasipelnyti iš vieno kliento, įtariamo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ėmėsi neteisėtų veiksmų. Jam talkinusi Rokiškio apylinkės prokuratūros prokurorė V. G., piktnaudžiaudama tarnyba, nepagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kai ši byla jau buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, A. K. stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paveikti liudytojus, kad šie teisme duotų melagingus parodymus, palankius jam ir prokurorei. Bet sumanymas nepavyko.
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. buvusią Rokiškio apylinkės prokuratūros prokurorę V. G. pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo ir sunaikinimo, trukdymo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Buvusiai prokurorei, pripažinusiai kaltę ir padėjusiai atskleisti nusikaltimą, teismas skyrė 9 100 litų baudą.
Rokiškio advokatas A. K. pripažintas kaltu dėl tarpininko kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo organizavimo. Jam teismas skyrė laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 9 100 litų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 2 500 litų konfiskavimą. Nuosprendis buvo apskųstas ir dar neįsiteisėjo, skundas jau šešti metai nagrinėjamas Apeliaciniame teisme.
2010 metais įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nuosprendis – už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą A. K. skirta 9 100 Lt bauda.
Informacijos šaltinis – STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba).
Kodėl dar sykį nutariau prisiminti metinį Prezidentės pranešimą?
Sudomino politikos apžvalgininko Alvydo Medalinsko nuomonė, girdi, STT ir prokurorai, užsimodami smogti partijų lyderiams, derina savo žingsnius su prezidentūra. Šią mintį aptikau A.Medalinsko publikacijoje „Prezidentės metinis pranešimas ir socialdemokratų elgesys“ („Lietuvos žinios“).
Žurnalistas Gintaras Visockas, Slaptai.lt redaktorius.
Teksto autorius šventai įsitikinęs, kad Dalia Grybauskaitė turi didžiulę įtaką teisėsaugos sistemai. Prezidentūra akivaizdžiausiai globoja specialiąją tarnybą STT. Ir tai, esą, vieša paslaptis. Politiko manymu, D.Grybauskaitė džiaugiasi turinti didesnį poveikį Lietuvos „džeimsams bondams“ nei Artūras Paulauskas turėjo prezidentaujant Valdui Adamkui.
Šis politikos ekspertas pastebi ir daugiau specialiųjų tarnybų tendencingumų: „negalima nematyti, kad tokie jų veiksmai iki šiol nepalietė tik vienos partijos – TS-LKD vadovų“. Vadinasi, arba konservatoriai sąžiningi – be „juodųjų buhalterijų“, arba mėgaujasi „neliečiamųjų kastos“ statusu?
A.Medalinskas taip pat svarsto, kodėl specialiųjų tarnybų smūgiai partijoms suduodami tik „artėjant rinkimams“ (tai nėra demokratinės šalies požymis).
Tad, norim ar nenorim, o intrigą turime. Prezidentė globoja dešiniuosius! Beje, niekas ypatingai išsamiai ir nuodugniai tos „globos“ nėra analizavęs, ji minima tik kaip neabejotinas faktas. Be įrodymų.
Man to nepakanka. Pirmasis klausimas: kam šių metų rinkimuose labiausiai pakenks STT sprendimas atidžiai perkošti Liberalų sąjūdžio vadovų pinigines?
Antrasis: atsitiktinis ar kryptingas specialiųjų tarnybų susidomėjimas Liberalų sąjūdžio vadovybe? Trečiasis: kokia tikroji Prezidentės įtaka šalies specaliosioms tarnyboms?
Svarbiausia suvokti, kam labiausiai talkina prieš Liberalų sąjūdį pradėti tyrimai – prorusiškoms ar provakarietiškoms jėgoms?
Į šį klausimą politikos apžvalgininkas A.Medalinskas atsakymo neieško. Apsiriboja „vieša paslaptimi“: prezidentė D.Grybauskaitė per daug akivaizdžiai myli dešiniuosius ir turi nematomų svertų kontroliuoti specialiąsias tarnybas.
Taip galėtų būti, bet ar tai – neginčijama tiesa? Palyginkime „Lietuvos žiniose“ išdėstytas A.Medalinsko vizijas su žurnalo „Valstybė“ redaktoriaus Eduardo Eigirdo įžvalgomis. Jis šalies vadovę laiko rimta, tvirta, principinga valstybininke. Ir tuo pačiu žurnalas „Valstybė“ pateikia kardinaliai priešingų matymų nei A.Medalinskas.
Pavyzdžiui, E.Eigirdas teigia, kad „kai ilgai seki dešiniuosius, laiko Kremliaus mafijai nelieka“. Šiandien besiklostanti padėtis, jo įsitikinimu, naudinga tik Kremliaus draugams. O tai reikštų, kad Prezidentė neturi įtakos specialiosioms tarnyboms. Nes ji – prieš Vladimiro Putino bandymus tiek viešai, tiek slapta įtakoti Lietuvą. Nebent bandytume įsivaizduoti sunkiai įtikinamą sąmokslo teoriją, kad prezidentė dedasi ne tuo, kuo iš tiesų yra, kad sumaniai slepia tikrąjį savo veidą ir kad visi Rusijos palyginimai su terorizmo požymių turinčia valstybe tėra vaidyba.
E.Eigirdo publikaciją „Oligarchinė nomenklatūra Eligijų Masiulį sukramtė ir išspjovė“ (žurnalas „Valstybė“, 2016-ųjų birželio numeris) siūlyčiau atidžiai perskaityti visiems, kurie domisi politika.
Autorius primena skaitytojams maždaug 12 metų senumo „Rubikono“ skandalą. Tada irgi atrodė, kad Lietuvoje pradedamas rimtas apsivalymas nuo įtartinų, korumpuotų, velniai žino kam dirbančių jėgų. O ilgainiui paaiškėjo, kad po kardinalaus apsišvarinimo būsimuosius Seimo rinkimus laimėjo dar blogesni – Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija.
E.Eigirdas brėžia ryškią išvadą: „Taigi, tikriausiai nesuklysiu pasakydamas savo nuomonę, kad pusę metų iki rinkimų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas „Rubikono“ skandalas tapo lemiamu veiksniu ir puikia priedanga rinkimus laimėti siekiančiam pavojingiausiam su Kremliumi siejamam Lietuvos oligarchui“. Žodžiu, norėta, kad būtų kuo geriau, o atsitiko taip, kad, bėgdami nuo vilko, papuolėme į glėbį meškai… Lietuvos specialiosios tarnybos specialiai nemodeliavo tokios baigties, tačiau itin nepalankiai susiklostė aplinkybės…
Žurnalo redaktorius pateikia ir dar vieną pavyzdį – Vito Matuzo istoriją. STT atkakliai, ilgai sekė konservatorių, įtardama jį „sukčiaujant stambiu mastu“. Bet vėliau, jau gerokai po rinkimų, paaiškėjo, kad šis konservatorius – švarus, beje, specialiųjų tarnybų per daug ilgai sektas. STT sekė jį net trejis metus. Vilniaus apygardos teismas pasibaisėjo –„žmogus per daug ilgai sektas“.
Taigi verta išgirsti E.Eigirdo pastabas: kai „tiek daug dėmesio skiri kovai su dešiniųjų korupcijos užkardymu, gali nelikti resursų kitų procesų stebėsenai. Dalis jų ignoruojama taip nuosekliai, kad kyla įtarimas, jog Lietuvoje egzistuoja dvi teisėtvarkos: viena principinga ir nuolat stebinti dešiniuosius, o kita mieganti lyg kokia rusiška meška žiemos miegu“.
Kas turėta omenyje? Visai neseniai VSD pranešė: Kremlius per verslo grupes įliejo milijonus eurų į Lietuvos žiniasklaidą, kad ši formuotų neigiamą nuomonę apie Visagino atominę elektrinę. Propaganda buvo veiksminga. Šimtai straipsnių ir laidų, gąsdinančių konservatoriais, ketinančiais su japonų „Hitachi“ sunaikinti pusę Europos, turėjo įtakos aniems rinkimų rezultatams. Prieš ketverius metus rinkimai konservatoriams tikrai nebuvo labai palankūs.
Tačiau ar kas nors prisimena bent vieną tyrimą, kurį būtų pradėjusios STT, FNTT ar kitos panašaus pobūdžio mūsų tarnybos dėl Rusijos per verslo struktūras papirkinėjamos žiniasklaidos?
Neišgirstas ir kitas svarbus VSD perspėjimas: Kremliaus pinigai per verslo grupes į Lietuvos žiniaslaidą liejosi upeliais, siekiant diskredituoti Suskystintųjų dujų terminalą.
Vadinasi, milijoniniai Kremliaus kyšiai verslui, žiniasklaidai ir net politikai nelaikomi Lietuvos nepriklausomybę griaunančiais veiksniais. Nejaugi milijoniniai rusiški kyšiai gali tapti „tiesioginėmis užsienio investicijomis, skatinančiomis Lietuvos ekonomiką“?
Štai taip analizuoti Liberalų sąjūdžio kritimą 2016-ųjų rudens rinkimų išvakarėse – kur kas įdomiau, nei abstrakčiai piktintis politikos nešvarumu. Jei E.Eigirdas teisus, ar pajėgsime numatyti, kokia politinė jėga šį sykį siekia atlikti Judo vaidmenį? Jei teisingos „Valstybės“ įžvalgos, tada prasminga ieškoti ir priežasčių, kodėl prezidentei nuolat primetamas gebėjimas įtakoti specialiąsias tarnybas.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Gintaras Visockas.
Krašto apsaugos ministras patvirtino atnaujintą tvarką, kuria siekiama apsaugoti pranešėjo asmens duomenis bei pateiktą informaciją
Krašto apsaugos ministras 2016 m. birželio 9 d. įsakymu patvirtino atnaujintą Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje tvarkos aprašą.
Juo yra nustatoma informacijos apie krašto apsaugos sistemos karių ir darbuotojų galimai padarytus pažeidimus pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir pranešėjo asmens duomenų ir pateiktos informacijos apsaugą.
„Siekiant užtikrinti krašto apsaugos sistemos skaidrumą, joje tarnaujančių karių teises, būtina skatinti karius ir visuomenę informuoti mus apie atvejus, kurie galimai pažeidžia sistemoje tarnaujančiųjų teises. Todėl ir nusprendėme parengti tokią tvarką, kuri paskatintų krašto apsaugos sistemoje tarnaujančius pranešti apie padarytus pažeidimus ir taip siekti dar didesnio veiklos krašto apsaugos sistemoje skaidrumo,“ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Šis dokumentas praplečia anksčiau galiojančią informacijos apie galimus pažeidimus pateikimo tvarką ir aiškiau aprašo asmenų, pranešančių apie korupcinio pobūdžio ir kitus pažeidimus, apsaugą,“ – atkreipia dėmesį Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius brigados generolas Algis Vaičeliūnas, krašto apsaugos sistemos institucijos, atsakingos ir už korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prevenciją, vadovas.
Šis dokumentas įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
2016 m. Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija gavo ir išnagrinėjo 21 kario skundą dėl karo tarnybos ginčų. 12 skundų buvo pateikta dėl kariams paskirtų drausminių nuobaudų, 7 skundai – dėl priedų nemokėjimo, po vieną – dėl kelionės išlaidų kompensavimo ir kario tarnybos vertinimo. Pagal Krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai pateiktus duomenis 2016 m. kariai dėl karo tarnybos ginčų vadams (viršininkams) pateikė 2 skundus.
Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje išnagrinėjus karių skundus, apie 30 proc. karių prašymų buvo patenkinta. Dauguma besikreipusiųjų į krašto apsaugos generalinį inspektorių dėl savo teisių gynimo profesinės karo tarnybos kariai ir tik 10 proc. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.
Pranešėjai informaciją apie pastebėtus pažeidimus ar galimą korupciją visą parą gali pateikti Generalinės inspekcijos „Karštąja linija“ telefonu (8-5) 261 24 29 (informacija automatiškai įrašoma į telefono atsakiklį), elektroniniu paštu karstalinija@kam.lt, darbo metu atvykę į KAM Generalinę inspekciją (Totorių g. 25, Vilnius) arba paštu nurodytu adresu. Visa informacija apie pranešimų teikimo tvarką yra skelbiama ir internete. Pranešimus asmenys gali teikti ir anonimiškai.
Pranešėjų apsaugos tvarkos aprašą Generalinė inspekcija parengė atsižvelgdama į 2015 m. „Transparency International UK“ pateiktą 2015 m. pasaulinio gynybos antikorupcinio indekso tyrimo medžiagą ir šiame tyrime nurodytas rekomendacijas Lietuvai.
Siekiant aptarti tyrimo rezultatus ir rekomendacijos ir rasti galimus problemų sprendimo būdus šių metų pradžioje buvo surengti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus darbuotojų, krašto apsaugos ministro ir Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus susitikimai.
Jų metu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovams buvo pateikta informacija apie tyrimo medžiagoje pastebėtus neatitikimus ir klaidas, dėl kurių vertinimo rezultatai tapo blogesni nei yra iš tikro.
2015 m. „Transparency International UK“ atliko 21 NATO šalies ir 12 NATO partnerės korupcijos gynybos srityje tyrimą. Jame buvo vertinta, kaip šalys siekia išvengti korupcijos politiniame, finansų, personalo, karinių operacijų ir įsigijimų srityse. Mažiausiai korupcijos rizikų turinčios šalys priskirtos grupei A, daugiausiai – grupei F. Lietuva pateko į vidutinės korupcinės rizikos grupę C.
Vertinime teigiama, kad nepakankamas vidinių procedūrų viešumas ir nepakankama informacija visuomenei apie gynybos sistemos veiklą yra esminiai antikorupciniai iššūkiai Lietuvos gynybos sektoriuje.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, tęsdami ikiteisminį tyrimą dėl vieno iš verslo koncernų galimai vykdyto aukštų politikų papirkinėjimo, šiandien atliko kratas Seimo nario Vytauto Gapšio namuose ir jo darbo vietoje Lietuvos Respublikos Seime. Kratos taip pat atliktos ir keliose minėtam koncernui priklausančiose įmonėse bei jų vadovų gyvenamosiose vietose.
Turima duomenų, kad šiuo metu suimtas vieno iš verslo koncerno viceprezidentas R. K. galimai per Seimo narį Vytautą Gapšį už itin didelės vertės kyšius siekė paveikti šio Seimo nario parlamente atstovaujamos politinės partijos narius, kad jie veiktų koncerno interesais.
Siekiant išsiaiškinti visas galimai įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes atliekami ir kiti proceso veiksmai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali kitaip būti suvaržyta jo laisvė. Todėl prokuroras yra priėmęs nutarimą Seimo narį Vytautą Gapšį apklausti specialiuoju liudytoju.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų grupė.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Kilus viešoms abejonėms dėl Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko galimai neteisėtų veiksmų teikiant paaiškinimus Seimo sudarytai Laikinajai Komisijai, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui buvo pavesta išsamiai išnagrinėti su šia situacija susijusius turimus dokumentus bei papildomai gautus duomenis.
Įvertinus, kad šie duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad teikdamas paaiškinimus ministras būtų padaręs veiką, kuri turėtų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta.
„Tenka tik apgailestauti, kad siekdami savanaudiškai užmaskuoti savo piktžaizdę – įtarimus dėl Druskininkų mero, įtakingo socialdemokrato Ričardo Malinausko ir dėl kai kurių šios Vyriausybės ministrų privačiais interesais grįstų veiksmų – socialdemokratų vadovaujama Seimo dauguma sukompromitavo visą parlamentinį tyrimą“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas, Antikorupcijos komisijos narys Jurgis Razma.
Kėdainių rajono savivaldybės iniciatyva Kėdainių Šviesiojoje, „Atžalyno“ gimnazijose ir „Ryto“ progimnazijoje surengti susitikimai su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininke Daina Paštuoliene.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, naudodamasi Konstitucijos suteikta teise, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama ištirti, ar priimant Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo panaikintos kurortų apsaugos zonos, nebuvo pažeista Konstitucija ir įstatymai.
Trečiadienis, kovo 9 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš artėjančią parlamento pavasario sesiją tradiciškai susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius nacionaliniam, ekonominiam, finansiniam ir socialiniam žmonių saugumui būtinus darbus.
Pasak Prezidentės, už mėnesio prasidės oficialus rinkimų kampanijos laikotarpis, tačiau kovos prieš rinkimus ir populizmas neturi užgožti žmonių interesų ir valstybei svarbiausių darbų.
Premjeras, vieną praėjusios savaitės rytą, eilinį kartą „pakalbėjo“ – apie Rusijos „įtaką“ mokytojų streikui. Kitą rytą savo žodžius atšaukė. Ir atsiprašė.
Šiokia tokia pažanga palyginti su ankstesniais kartais. Vis tiek man skambina užsienio, tarp jų ir Rusijos, žurnalistai bei ironiškai šypsodamiesi prašo komentarų. Ginu Premjerą, sakydamas, kad visiems pasitaiko suklysti, nors labai norisi pasakyti, ką iš tikrųjų galvoju.
Vasario 11 d. 13.30 val. Kauno miesto savivaldybėje organizuojama Kauno miesto ir rajono valdžios, verslo ir viešųjų įstaigų atstovų, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos atvira diskusija apie skaidrų ir atsakingą verslą.
„Skaidraus ir atsakingo verslo dienoje“ dalyvaus ir kartu su visais diskutuos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis ir kitų verslo asociacijų, privačių bendrovių atstovai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, vertindamas šiandien Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą ypač kritišką vertinimą, kad stebimas premjero Algirdo Butkevičiaus išsisukinėjimas tik gilina Vyriausybės krizę ir destabilizuoja Vyriausybę, ragina premjerą A. Butkevičių adekvačiai išgirsti Prezidentės žodžius ir įvertinti savo tolesnes galimybes efektyviai vadovauti Vyriausybei.
STT turi duomenų, kad Instituto Kauno teritorinio skyriaus vadovaujančias pareigas užimantis valstybės tarnautojas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir žinodamas duomenis apie tikrinamos produkcijos pavyzdžių tyrimus, kurių metu nustatyti draudžiami bakteriniai užkratai, kaip įtariama, pats klastojo ir pavaldiems darbuotojams nurodydavo suklastoti dokumentus.
