Kremliaus propaganda

Aktualijos

Šių metų spalio mėnesį viešėdamas 4-ąjame Baku tarptautiniame humanitariniame forume turėjau keistoką susitikimą, apie kurį, nors jo būta privataus, man regis, verta papasakoti. Juolab kad nesiruošiu viešai dėstyti, ką atsakė mano pašnekovas.

Įdomus pats nutikimas. Pasibaigus oficialiems humanitarinio forumo renginiams priėjo vienas rusakalbis – to paties Baku tarptautinio humanitarinio forumo svečias. Prisistatė esąs iš Rusijos. Pasiteiravo, ar neatsisakyčiau susitikt privačiam pokalbiui. Kai neprieštaravau, dar pridūrė, kad jo pavardė – lietuviška. Jis esąs lietuvių kilmės. Žvilgtelėjęs į ant jo kaklo kabančią forumo svečio kortelę išties išvydau lietuvišką – Peteraičio – pavardę.

Ši aplinkybė pasirodė įdomi. Ko galėtų pageidauti lietuviško kraujo turintis rusas iš Toljačio?

Continue reading „Ilgos melo kojos” →

Atsargiai

Kremliaus propaganda sukūrė daugybę tariamų ekspertų, kurie per Rusijos žiniasklaidą pasakoja rusams, kad Vokietija neva stojusi Rusijos pusėn Ukrainos klausimu, nors iš tikrųjų taip nėra, rašo vokiečių žurnalas Der Spiegel. Be jų, rusus kvailina dar sąmokslo teorijų fanatikai ir antisemitai.

„Antai, pavyzdžiui, ar jums žinomas vokiečių profesorius ir vieno žymaus instituto vadovas pavarde Lorencas Haagas, kuris toks protingas, kad komentuoja politikos, ekonomikos, kosmonautikos klausimus ir Krymo aneksiją? – klausia savo skaitytojų straipsnio autoriai. – Ne? Tada jūs, matyt, paprasčiausiai neskaitote rusiškų laikraščių, nes juose vadinamasis vokiečių profesorius Haagas neretai spausdinamas antraštėse“.

Continue reading „Putino talkininkai vokiečiai” →

asandzas-rusija
Politinės intrigos

Vakarų leidiniai atsiliepė į Džiuliano Asandžo (Juliano Assange) debiutą interviuotojo vaidmenyje per “Russia Today” (RT) kanalą.

Assandžo laida vadinasi „Pasaulis rytoj“.

Pirmuoju svečiu tapo Hasanas Nasrala (Hassan Nasrallah), libanų judėjimo Hezbala (Hezbollah) lyderis. Pašnekesys surengtas per vaizdo įrašą, Assandžas – Britanijoje namų arešte, o Nasrala – nenurodytoje vietoje Libane. „Areštantas veda televizijos šou“ – praneša “The New York Times” antraštė, turint omenyje, kad Assandžas laikomas namų arešte.

Continue reading „Nauja televizijos žvaigždė ar “naudingas kvailys”?” →

asandzas-rusija
Atsargiai

Nuo 2012 metų kovo mėnesio skandalingojo informacinio resurso “WikiLeaks” įkūrėjas Džulijanas Asandžas taps televizijos kanalo “Russia Today” darbuotoju. Čia Dž.Asandžas turės autorinę laidą.

Šią keistą žinią perduoda leidinys “Tageszeitung”. Tvirtinama, kad jau suplanuota per dešimt konkrečių interviu. Į Dž.Asandžo vadovaujamus pokalbius bus kviečiami “įtakingiausi šiandieninės politikos žaidėjai, mąstytojai, revoliucionieriai, galintys užčiuopti pagrindines svarbiausių įvykių priežastis bei pasekmes”. Bent jau taip byloja Dž.Asandžo laidos anonsai.

Continue reading „Skandalingasis Džulijanas Asandžas atsidūrė Rusijos televizijoje” →

turkija_skareles_1
Aktualijos

Šiandienos pasaulyje vis labiau plintanti islamofobija – tai viena iš pagrindinių ksenofobijos formų, greta antisemitizmo ir dar kelių smarkiai paplitusių ksenofobijos formų.

Islamofobija tampa propagandiniu ginklu totalitarinių režimų, įtakingų slaptųjų ložių ir kai kurių tarptautinių verslo sindikatų rankose. Šios ksenofobijos formos kurstymu suinteresuotos ir kai kurios slaptosios tarnybos, savo ataskaitose prikurianančios daug nebūtų grėsmių, ir taip išsireikalaujančios didžiules pinigų sumas iš savo šalių vyriausybių vadinamųjų antiteroristinių programų.

Rusijos Šiaurės Kaukazo regione vykstantis pastovus islamo dvasininkų žudymas – tai akivaizdus  įrodymas, kad okupacinė administracija nuožmiai persekioja islamo pasekėjus.

Continue reading „Kas, kaip ir kodėl kursto islamofobiją?” →

kremlius_1111
Aktualijos

Šaltojo karo metais sovietiniai propagandistai buvo išmokyti specialios taktikos, kurią Vakarų valstybių pašnekovai pavadino „what-about-ism“. Llietuviškai tai skambėtų maždaug taip: „o kaip pas jus?“.

Jeigu tik Vakarų valstybės pradėdavo kritikuoti Sovietų Sąjungą (Afganistano karas, karo padėtis Lenkijoje, disidentų kalinimas, žodžio laisvės ribojimas), iš karto būdavo atsakas iš Sovietų Sąjungos: „what about“ („o kaip pas jus?“). Omenyje turėtas apartheidas Pietų Afrikoje, įkalinti profesinių sąjungų vadovai, Kontra Nikaragvoje ir t.t.

Galima prisiminti seną sovietinių laikų anekdotą, kuomet amerikonas rusiškajame viešbutyje skundžiasi aptarnaujančiam personalui, kadangi jį stebina stulbinančiai prasta siūlomų paslaugų kokybė. Administracijos darbuotojas atsako: „Taip, bet jūs gi linčiuojate juodaodžius“ (linčiuoti – tai nužudyti, taip senais laikais elgėsi rasistai Amerikoje).

Continue reading „„What-about-ism“ arba kaip atsikerta Rusijos imperija” →

latynina_1
Aktualijos

Apie paskutinįjį karinį Rusijos – Gruzijos konfliktą tiek lietuviškoje, tiek rusiškoje, tiek anglų kalba leidžiamoje žiniasklaidoje pripasakota įvairiausių nebūtų dalykų. Neva pirmasis karinį konfliktą pradėjo „diktatorius Michailas Saakašvilis”, neva osetinų ir abchazų gyvenamosiose teritorijose gruzinų kariai „elgėsi itin žiauriai, nežmoniškai ir įžūliai”, neva Kremlius neturėjo jokios kitos išeities, kaip duoti atkirtį „agresoriui Tbilisiui”. Čia derėtų prisiminti ir mūsų politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus prorusiškus samprotavimus, esą šioje situacijoje labiausiai kaltas dabartinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Ar tikrai teisūs tie, kurie mano taip, kaip mano K.Girnius? Savo skaitytojams pateikiame žymios Rusijos politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos samprotavimus, kas gi iš tiesų prieš keletą metų dėjosi Cchinvalyje ir kitose Gruzijai priklausančiose teritorijose? 

Continue reading „“200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą”” →