kyšis

Aktualijos

Pradedama svarstyti rezonansinė politinės korupcijos byla. Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės – kolegija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Penktadienį pradėjus nagrinėti politinės korupcijos bylą, kaltinamieji reikalavo nušalinti tiek prokurorą, tiek pačią teisėjų kolegiją.

Dėl to teismas pasisakys birželio 15 dieną, 8 valandą, kai bus skelbiama nutartis. 

Byloje teisiamieji siekia nušalinti tiek prokurorą Justą Laucių, tiek ir visą teisėjų kolegiją. „MG Baltic“ koncernas poveikiu teismui kaltina ir prezidentę Dalią Grybauskaitę. O Eligijus Masiulis teigia, kad prokuroras šią savaitę lankėsi Prezidentūroje, tad turėtų nusišalinti.

Prokuroras J. Laucius po posėdžio žurnalistams teigė, kad net jei jį nušalintų, „nepakeičiamų prokurorų nėra“, tačiau advokatų argumentai, kad jis yra šališkas, yra nepagrįsti. Jis taip pat neigė E. Masiulio kaltinimus, kad jis šią savaitę lankėsi Prezidentūroje.

„Šešiolika metų nesilankiau tame pastate“, – žurnalistams po posėdžio sakė prokuroras.

Į tai E. Masiulis atkirto, kad „viskas artimiausiu metu taps aišku“, tačiau į žurnalistų klausimą, ar tai reiškia, jog jis pateiks įrodymų, neatsakė.

E. Masiulis taip pat teigė, kad nors posėdyje prokuroras tikino, jog susirašinėjimas elektroniniu paštu su prezidente yra byloje, per apklausas tai nebuvo pateikta.

„Noriu objektyvaus proceso, kad prokuroras neišiminėtų iš bylos to, kas jam pasirodė nesvarbu. O teisėjams tai gal pasirodys svarbu“, – sakė E. Masiulis.

Koncerno advokatas Linas Belevičius, Vilniaus apygardos teismui posėdyje padarius pertrauką, žurnalistams teigė, kad teisėjų kolegija turėtų nusišalinti. Be to, užsiminė apie planus kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

„Paskaitykime NSGK išvadą, kurią patvirtino Seimas. Jau šioje išvadoje koncernas yra įvardytas kaip nusikalstama grupė. Tai gal apskritai nebereikia teismo, Seimas galėtų ir bausmę paskirti. Vytautas Bakas jau skaičiuoja milijardus, galėtų ir metus paskaičiuoti. Lygiai taip pat apie atskirus įrodymus yra kalbėjusi prezidentė per pastarąjį laikotarpį. Esant tokiai situacijai, tos garantijos, kurių reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismas, iš kaltinamųjų yra atimtos – tiek į nepriklausomą teismą, tiek į nekaltumo prezumpciją“, – žurnalistams sakė L. Belevičius.

Anot jo, valstybė nesugeba organizuoti teismų darbo.

Prokuroras Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Jeigu valstybė nesugeba organizuoti tokių teismo procesų, reiškia ji nesugeba. (…) Galbūt tegul organizuoja NSGK posėdžius ir parlamentinius tyrimus. Labai puikiai sekasi. (…) Aš manau, kad sulaukime teismo sprendimo, tai buvo gynybos argumentai, kur galiausiai pasisakys Europos Žmogaus Teisių Teismas“, – tikino L. Belevičius.

Anot jo, į EŽTT bus kreipiamasi, kai ateis „tam tinkamas procesinis laikas“.

Šį kartą į teismo posėdį atvyko visi teisiamieji: buvę liberalai Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, E. Masiulis, taip pat buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

R. Kurlianskis pareiškė norintis, kad būtų nušalinta visa teisėjų kolegija. E. Masiulis nori, kad būtų nušalintas prokuroras J. Laucius, pastarąjį nušalinti nori ir Š. Gustainis. Nušalinimų reikalauja ir „MG Baltic“ koncernas. V. Gapšys ir G. Steponavičius nepareiškė noro nušalinti teisėjus arba prokurorą.

E. Masiulis teismo posėdyje nusprendė pasisakyti ne tik per advokatą, bet ir pats. Jis teigė, kad prokuroras turėtų išvengti bet kokių įtakų, o, jo žiniomis, trečiadienį, apie 10.45 val., prokuroras lankėsi Prezidentūroje. Tai E. Masiuliui sukėlė įtarimų, apie ką buvo kalbamasi.

E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prokurorą kaltino šališkumu, nusistatymu prieš E. Masiulį bei kad jis teismui pateikė ne visą informaciją.

Š. Gustainio advokatas Linas Kuprusevičius kaip argumentą naudojo konservatoriaus, kurio narystė partijoje sustabdyta, Lauryno Kasčiūno susitikimą su „MG Baltic“ atstovu. Anot jo, situacija analogiška kaip Š. Gustainio, skiriasi tik jų atstovautos partijos. Pasak advokato, Mantas Adomėnas susitikimuose su „MG Baltic“ prašė paramos. Tačiau, advokato teigimu, nors duomenų gerokai daugiau, L. Kasčiūnas ir M. Adomėnas buvo apklausti kaip liudytojai ir jiems „net nebuvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas“.

„MG Baltic“ advokatas L. Belevičius teigė, kad abejotina, jog teisėjai gali būti nešališki. Anot jo, tuo laikotarpiu, kai teisėjai turėjo susipažinti su bylos medžiaga – nuo balandžio pabaigos iki ketvirtadienio – aukščiausi šalies vadovai ne kartą „MG Baltic“ įvardijo kalta, organizuota nusikalstama organizacija.

Pasak jo, prezidentė D. Grybauskaitė kelis kartus pasisakė apie bylą, taip darydama spaudimą teismui. Jis įvardijo D. Grybauskaitės interviu LRT televizijai ir portalui delfi.lt, kur ji kalbėdama apie galimą E. Masiulio kyšį, įvardindama „paskolą dėžutėje“ iškėlė rankas ir parodė kabučių ženklą. Advokato teigimu, tai yra nepalankios visuomenės nuomonės formavimas, tai galima vertinti kaip jos nuomonės išsakymą teismui, kokio sprendimo ji tikisi.

Jis taip pat teigia, kad tai, jog VSD pažymos apie „MG Baltic“ buvo paviešintos žiniasklaidai, rodo, kad Seimo NSGK nariai galėjo norėti iš anksto suformuoti nuomonę apie bylą.

L. Belevičius taip pat įvardijo, kad prie spaudimo prisidėjo Seimo narių V. Bako, Rasos Juknevičienės, Gabrieliaus Landsbergio, Naglio Puteikio pasisakymai, taip pat Vilniaus miesto mero – Remigijaus Šimašiaus – teiginiai.

„Už žiniasklaidos kampanijos metu informacijos atsakinga yra būtent valstybė ir valstybės pareigūnai. (…) Kampanija vyko tuo metu, kai buvo suformuota teisėjų kolegija“, – posėdyje sakė L. Belevičius, teigdamas, kad žiniasklaidoje pasirodę pranešimai daugiausiai buvo VSD ataskaitų turinio perrašymas.

R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas teigė, kad tiek prezidentės pasisakymai, tiek kitų politikų svarstymai, ar E. Masiulio gauti pinigai buvo paskola, darė įtaką teisėjų kolegijai.

„Jeigu gerbiama kolegija padarytų tas pačias išvadas kaip prezidentė, natūralu, kad kils klausimų apie nešališkumą. (…) Tam, kad būtų išvengta abejonių teismo nešališkumu, manau, kad visgi esant šioje situacijoje, yra pagrindo gerbiamai kolegijai nusišalinti“, – posėdyje sakė S. Slapšinskas.

Prokuroras J. Laucius, kalbėdamas apie teisėjų nušalinimą, teigė, kad tai, jog šalies vadovai pasisakė apie „MG Baltic“ bylą, nėra privaloma teismui, todėl tai nėra tinkamas argumentas nušalinti kolegiją.

„Šalyje realiai veikia valdžių padalijimo principai. (…) Neturi jokio pagrindo išvadai, kad būtent dėl to, kad teisėjai turėtų kažkaip reaguoti į Seimo narių ar kitas pastabas“, – sakė prokuroras.

Prieš teismo posėdį G. Steponavičius, dėl kurio neatvykimo ketvirtadienį buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teigė, kad nežinojo, jog bylos nagrinėjimas sutriks.

„Nemaniau, kad mano nepasirodymas sutrikdys bylos nagrinėjimą. (…) Esu suinteresuotas kuo greitesniu bylos nagrinėjimu“, – prieš teismo posėdį žurnalistams teigė G. Steponavičius.

Kaltinimai pareikšti ir pačioms Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijoms bei „MG Baltic“.

Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst., E. Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu. Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.

Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės – kolegija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.09; 08:27

Aktualijos

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras priėmė sprendimą baigti pusketvirtų metų trukusį ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje pareikšti įtarimai partijai Tvarka ir teisingumas ir šešiems fiziniams asmenims.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša spaudos konferencijoje sakė, kad pranešti įtariamiesiems ir jų gynėjams apie tyrimo pabaigą ir supažindinti juos su tyrimo medžiaga pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnams.

„Korupciniais ir susijusiais įtarimais įtariama partija ir šeši fiziniai asmenys. STT pareigūnai surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Įtariama, kad politinė partija gavo didesnės nei 1 mln. 200 tūkst. litų (daugiau nei 350 tūkst. eurų – ELTA) naudos“, – sakė M. Jovaiša.

STT ikiteisminis tyrimas dėl galimo turto iššvaistymo, apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo pradėtas 2014 m.

Politinei partijai Tvarka ir teisingumas yra pateikti įtarimai prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu, veikiant bendrininkų grupėje bei apgaulingos apskaitos tvarkymu.

Šių metų balandžio viduryje prokuroras laikinai apribojo nuosavybės teisę į partijai Tvarka ir teisingumas pirmajam šių metų pusmečiui paskirtus valstybės biudžeto asignavimus (223 tūkst. 814 eurų).

„Tai didelis tyrimas, atlikta daugybė apklausų, atlikti finansiniai patikrinimai apie 15 įmonių, skirta teismo ekspertizių centrui ne viena užduotis, daugybės finansinių dokumentų apžiūra, kratos“, – vardijo STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų buvo 15, dabar – 7, įskaičiuojant juridinį asmenį.

Prokuroro M. Jovaišos teigimu, įtariamųjų sumažėjo, nes ne jų visų veiksmuose nustatyti nusikalstamų veikų požymiai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, partija veikė per atsakingąjį sekretorių, kuris susitarė su verslininku R. S. priimti kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“. Už tai partijos atstovas galimai pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus. Tyrimo duomenimis, įtariamasis R. A. R. galimai paėmė 68 tūkst. 205 eurų vertės kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame buvo viešinama politinė partija Tvarka ir teisingumas ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

Įtariama, kad politinė partija Tvarka ir teisingumas, veikdama per savo atstovą, taip pat pažadėjo ir susitarė su verslininkais P. K. ir G. R. priimti iš jų kyšį, o už tai pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus. Verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į kito verslininko J. G. vadovaujamų įmonių sąskaitas, apmokėtos partijos viešinimo paslaugos. Galimai tokiu būdu partijos naudai ir interesais iš viso priimtas 519 839 litų (150 555 eurų) vertės kyšis.

Taip pat įtariama, kad Tvarka ir teisingumas, veikdama per savo atstovą R. A. R., sukurstė verslininką V. B. panaudoti žinomai netikrus dokumentus, pervesti lėšas į kito verslininko J. G. vadovaujamos bendrovės sąskaitą tikslu apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas, ir taip iššvaistyti bendrovės didelės – iš viso 484 000 litų (140 176 eurų) – vertės turtą.

Įtariama, kad partijos Tvarka ir teisingumas neteisėtos veikos rezultatas – daugiau nei 350 tūkst. eurų (per 1,2 mln. Lt), kurie buvo panaudoti partijos viešinimo finansavimui.

Vadovaujančias pareigas partijoje ėjusiam asmeniui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto iššvaistymo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu veikiant bendrininkų grupėje.

Verslininkas R. S. įtariamas prekyba poveikiu, verslininkai P. K. ir G. R. įtariami prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, o verslininkai V. B. ir J. G. – turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu, turto iššvaistymo, dokumento suklastojimo ir kitų nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2014 m. rudenį. Atliekant didelės apimties sudėtingą tyrimą buvo atlikta daugiau nei 550 apklausų, atlikta ūkinės-finansinės veiklos specialistų tyrimų, kurie buvo pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Byloje buvo būtina atlikti finansinės veiklos tyrimą, kurio metu buvo tiriama net 15 juridinių asmenų ūkinė finansinė veikla.

Įtariamieji ir jų gynėjai, paskelbus ikiteisminį tyrimą baigtu, turi teisę susipažinti su visa tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Pažymėtina, kad susipažinimo metu gauta informacija yra skirta tik įtariamųjų gynybos reikmėms ir negali būti viešinama.

Apie prokuroro sprendimą dėl šio ikiteisminio tyrimo perdavimo į teismą bus pranešta papildomai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Rūta Grigolytė).

2018.05.03; 10:00

Aktualijos

E. Masiulis neigia visus jam metamus kaltinimu ir sako esąs nusivylęs teisėsauga. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Į „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalą įsivėlęs buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sako, kad kaltinimai jam yra sufabrikuoti. Buvęs politikas teigia, kad visos jo iniciatyvos, kurios figūruoja korupcijos byloje, buvo atliktos ne tarnaujant siauriems koncernų interesams, tačiau laikantis liberalių vertybių.

Anot E. Masiulio, kaltinimus jam galėjo inicijuoti Vyriausybė arba kiti politikai. E. Masiulis pabrėžė, kad yra labai nusivylęs teisėsaugos darbu, ir toliau kartoja, kad pinigai, gauti iš Raimondo Kurlianskio, buvo paskola. Anot E. Masiulio, ne į visus faktus prokurorai atsižvelgia jo byloje.

Buvęs liberalas teigė, kad iki pareikštų kaltinimų tikėjo objektyviu teisėsaugos darbu. E. Masiulis sakė nuoširdžiai atsakęs į teisėsaugos užduotus klausimus, nekūręs sąmokslų teorijų ir net nesirgęs.

„Buvau tikras, kad teisinėje valstybėje bus atliktas tyrimas ir viskas bus išsiaiškinta ir galiausiai kaltinimai bus panaikinti“, – trečiadienį aiškino E. Masiulis.

„Tai yra tariama realybė, kuri man yra neatpažįstama“, – kalbėjo E. Masiulis ir pabrėžė, kad nėra nė vienos iniciatyvos, dėl kurios yra kaltinamas, autorius.

E. Masiulis aiškinosi dėl 106 tūkst. eurų, kuriuos gavo iš tuomečio MG Baltic“ koncerno viceprezidento R. Kurlianskio. Anot jo, tai, kad įprasta paskolos sutartis nebuvo sudaryta, buvo didžiausia jo padaryta klaida.

„Tai yra mano didžioji klaida, kurią esu padaręs. Suvokiau moralinę ir politinę atsakomybę, todėl atsistatydinau iš einamų pareigų“, – kalbėjo E. Masiulis.

Tačiau E. Masiulis toliau kartojo, kad buvo pasirašytas dvišalis paskolos „raštelis“, kurio pareigūnai nepaėmė, kai jo namuose atliko kratą.

„Tai, kad mano automobilyje buvo rastas paskolos susitarimas, iki šiol nėra įtraukta į tyrimo protokolus“, – kaltino prokurorus E. Masiulis.

„Prokurorai piktybiškai ignoruoja šį faktą“, – pabrėžė E. Masiulis.

Buvęs politikas aiškinosi dėl konkrečių sprendimų, kurie figūruoja politinės korupcijos byloje.

E. Masiulis aiškino, kad kai kuriuos sprendimus dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ar greitųjų vartojimo kredito pataisas jis inicijavo kaip liberalas, siekdamas sumažinti perteklinius suvaržymus.

Anot E. Masiulio, sprendimus dėl iniciatyvų kelio Vilnius-Utena projekto atžvilgiu taip pat inicijavo kaip liberalas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą.

E. Masiulis atmetė kaltinimus, kurie yra susiję su Jono Basanavičiaus paminklo statymo klausimu Vilniuje. 

Daktaras Jonas Basanavičius Auszros išleidimo metu – 1883 m.

E. Masiulis nesureikšmino ir kaltinimų dėl to, kad jam buvo sudarytos išskirtinės sąlygos „MG Baltic“ priklausomoje žiniasklaidoje. Anot jo, normalu, kad partijų pirmininkams po rinkimų yra skiriamas išskirtinis dėmesys.

Nesuprantamas ir su realybe prasilenkiantis kaltinimas yra tai, kad jis su „MG Baltic“ pagalba bandė spausti bendrapartietį Antaną Guogą ir reikalauti atsisakyti E. Masiuliui nenaudingo sprendimo – įkurti Liberalų sąjūdžio partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

Antradienį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyba pranešė, kad baigė nagrinėti „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša antradienį sakė, kad yra surašytas kaltinamasis aktas, kuris bus įteiktas kaltinamiesiems, o pati byla trečiadienį perduota teismui. Nesant kliūčių byla galėtų būti pradėta nagrinėti jau rugpjūčio mėnesį.

Byloje įtarimai pareikšti koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, taip pat Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, Vytautui Gapšiui ir Raimondui Kurlianskiui.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai ėmė kyšius iš tuomečio „MG Baltic“ koncerno viceprezidento R. Kurlianskio, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Prokuratūra skelbia, kad yra apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praeitos ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento (EP) narių. Įvykdyta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

„MG Baltic“ atstovaujantys teisininkai prognozuoja, kad teismo procesas tęsis kelerius metus.

„Mūsų laukia ne vieni metai ginčų, kurie tik įrodys, kad tai, dėl ko ginčijamasi, neaišku patiems kaltintojams“, – pranešime spaudai cituojamas „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, kuris bylą vadina politizuota.

Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.

Teisėsauga išaiškino, kad E. Masiulis iš R. Kurlianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį. Taip pat nustatė, kad buvęs politikas buvo papirkinėjamas ir kitais būdais.

Įtariama, kad R. Kurlianskis taip pat organizavo E. Masiuliui ir Liberalų sąjūdžiui palankių laidų ir pasisakymų transliavimą koncernui priklausančių televizijų laidose. Taip buvo didinamas E. Masiulio ir liberalų partijos autoritetas.

Įtariama, kad R. Kurlianskis taip pat galėjo pasinaudoti savo įtaka ir iš tuomečio Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmojo pavaduotojo, dabartinio europarlamentaro Antano Guogos reikalauti atsisakyti E. Masiuliui nenaudingo sprendimo – įkurti Liberalų sąjūdžio partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

Įtariama, kad R. Kurlianskis siekė koncernui naudingų sprendimų, Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius-Utena“, siekio paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.18; 14:37

Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis baudos už korupcinio pobūdžio nusikaltimus ir kitas nusikalstamas veikas didinamos dešimt ir daugiau kartų.

Prezidentė, kovą su korupcija laikydama vienu pagrindinių prioritetų, jau per pirmąją kadenciją siūlė už visas nusikalstamas veikas nustatyti adekvačias baudas, padidinant jas dešimt kartų. Tačiau tam politinės valios neužteko. Seimas 2011 m. baudas padidino tik penkis kartus.

Šiemet Prezidentė inicijavo pasiūlymą dar labiau sugriežtinti atsakomybę, nustatant atgrasančias ir nusikaltimų pavojingumą atitinkančias baudas. Į tai, kad Lietuva neužtikrina adekvačių bausmių už korupciją, dėmesį atkreipė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Seimo priimtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis baudos už visas nusikalstamas veikas didėja 10 ir daugiau kartų, lyginant su tais baudų dydžiais, kurie buvo nustatyti 2003 m. įsigaliojus Baudžiamajam kodeksui.

Taip pat atsisakyta minimalios baudos ribos, kuri už visas nusikalstamas veikas buvo vienoda – vienas minimalus gyvenimo lygis – 38 eurai. Kaip parodė teismų praktika, tokios baudos neatgraso nuo nusikaltimų. Pavyzdžiui, šiuo metu už sunkius korupcinius nusikaltimus skiriama bauda sudaro vos 6 proc. galimos maksimalios baudos. Įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms, baudų ribos – tiek minimalios, tiek ir maksimalios – bus skirtingos priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Užtikrinant teisingos bausmės paskyrimą baudų lubos nebus taikomos subendrinant už kelias nusikalstamas veikas paskirtas baudas.

Be to, baudos už korupcines nusikalstamas veikas yra susietos su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta ar siekta gauti nauda arba kyšio suma. Tai reiškia, kad už duotą ar paimtą, pavyzdžiui, 50 tūkst. eurų kyšį bus skirta tokio paties arba dar didesnio dydžio bauda.

Teismai yra įpareigoti paviešinti visus nuosprendžius, kai už korupcinius nusikaltimus baudžiamas juridinis asmuo. Už apysunkį ar sunkų korupcinį nusikaltimą taip pat numatyti viešosios teisės arba teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo terminai – nuo 3 iki 7 metų. Galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus yra panaikinta.

Baudžiamojo kodekso pataisos įsigalios kitą dieną po to, kai bus oficialiai paskelbtos Teisės aktų registre.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.06; 00:03

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Teismų įstatymu bei atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo leido Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. 

Taip pat Prezidentė sustabdė teisėjo R. Antanavičiaus įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. 

Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius šių metų birželio 4 dieną papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį. Tokiu būdu buvo siekiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas nagrinėjamoje byloje sušvelnintų asmeniui policijos paskirtą administracinę nuobaudą. 

Pasak Prezidentės, įtarimai teisėjui kompromituoja visą šalies teisingumo sistemą, pakerta žmonių pasitikėjimą teismais. Kiekvieno teisėjo padaryti nusižengimai ir nusikaltimai negali būti toleruojami ir turi būti kaip galima greičiau išaiškinti. 

Pagal Konstituciją, teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2017.07.28; 05:28

Trumposios naujienos

Vilniaus apygardos teismas vakar kaltu dėl kyšininkavimo pripažino buvusį Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių M. I.

Buvusiam inspektoriui skirta 3766 eurų bauda, taip pat uždrausta dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje.

Išnagrinėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjų surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, Teismas konstatavo, kad M. I. padarė nusikaltimą – 2016 m. kovo mėnesį už pažeidimo neužregistravimą susitarė ir priėmė 600 eurų kyšį iš tikrintoje statybvietėje neteisėtai dirbusio statybininko.

Sulaikius M. I. kratos metu pas pastarąjį buvo rasti ir paimti kaip kyšis gauti 600 eurų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

2016 metais nuteisti 32 STT Vilniaus valdybos pareigūnų tirtose bylose, kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnyba, prekyba poveikiu ir kitais korupcinio pobūdžio nusikaltimais kaltinti asmenys.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.27; 08:12

Trumposios naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl prekybos poveikiu išduodant leidimus užsienio šalių piliečiams laikinai gyventi Lietuvoje.

Teismas atmetė nuteistųjų – buvusios Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnės Renatos Romančikienės ir advokato padėjėjo Agniaus Ismailovo skundus ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo už prekybą poveikiu Renatai Romančikienei buvo skirta beveik 6 700 eurų bauda, o advokato padėjėjui Agniui Ismailovui – 5 573 eurų bauda.

Šį ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos Migracijos departamente STT Vilniaus valdybos pareigūnai pradėjo 2012 m. spalio 10 d., o teismui baudžiamoji byla buvo perduota 2015 m. kovo 9 d.

Tirdami neteisėto pasipelnymo korupcinę schemą, pareigūnai nustatė, kad siekiant, jog užsieniečiams būtų greičiau išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tarpininkaujantys teisininkai mokėdavo kyšius Migracijos departamente ryšius ir pažintis turėjusiam verslininkui. Pastarasis, savo ruožtu, dalį gautų pinigų, už pageidaujamą dokumentų sutvarkymo paspartinimą, perduodavo Migracijos departamento darbuotojoms. Tyrimo metu nustatyta, kad už tarpininkavimą verslininkui buvo mokama nuo 100 iki 300 eurų, o tokiu būdu buvo paspartintas dokumentų išdavimas keliolikai užsieniečių.

Ikiteisminį  tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdyba, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.26; 01:05

Trumposios naujienos

Lietuvos apeliacinis teismas buvusį Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorių A. Š. pripažino kaltu dėl kyšininkavimo.

Nuteistajam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad A. Š., būdamas valstybės tarnautojas, iš vienos Klaipėdos įmonės vadovo priėmė didelės vertės kyšį – daugiau kaip 55 000 Lt (beveik 16 tūkst. eurų) vertės automobilį „Toyota RAV4“– už pažadą padėti įmonei laimėti savivaldybės organizuojamą milijoninės vertės viešųjų pirkimų konkursą.

Teismas taip pat pripažino įmonės vadovą V. N. kaltu dėl papirkimo ir jam skirta didesnė nei 13 tūkst. eurų bauda. Tyrimo metu STT pareigūnai nustatė, kad V. N., vykdydamas susitarimą duoti kyšį, organizavo naujo lengvojo automobilio įsigijimą, klastodamas ir pagamindamas netikrus dokumentus, organizavo šio automobilio fiktyvų pardavimą valstybės tarnautojui A. Š.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras šią baudžiamąją bylą teismui perdavė dar 2011 metais.

Ši byla – jau penktoji, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriui. Buvęs direktorius jau nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba ir kurstymą kitą asmenį iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą.

2016 metais teismai išnagrinėjo 12-a STT Klaipėdos valdybos pareigūnų tirtų bylų. Nuteista 12 asmenų dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.01.22; 05:05

Aktualijos

Gruodžio 9 d., minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, visoje Lietuvoje vyks renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į korupciją, ugdyti pilietinį sąmoningumą ir skatinti netoleruoti korupcijos.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) gruodžio 9 d., 12 val. Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės surengs viešą akciją „Vokelis ne kyšiams, o Jūsų šventiniams linkėjimams“ ir kvies vilniečius ir miesto svečius prisiminti savo artimuosius – parašyti jiems šventinį palinkėjimą ir taip prisidėti prie kovos su korupcija šalyje. Atvirlaiškiai, kuriuose pavaizduotas stilizuotas vokas su antikorupcine žinute ir palinkėjimu bus dalinami visoje Lietuvoje – antikorupcinę žinutę visuomenei padės perduoti Lietuvos policija ir muitinė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, bus įvertintos ir apdovanotos 2016 metais sėkmingai veikusios Lietuvoje valstybinių institucijų imuniteto tarnybos.

Lietuvos Respublikos Seime vyks diskusija „Lietuvos įsipareigojimai įgyvendinant Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatas: kas padaryta ir ko tikimės?“ „Transparency International“ Lietuvos skyrius ir ,,Baltoji banga“ inicijuoja viešąją diskusiją verslo, nevyriausybinio ir valstybinio sektoriaus atstovams. Renginys vyks Vilniaus mokytojų namuose, bus dalijamasi idėjomis ir ieškoma galimybių bendriems projektams antikorupcinei aplinkai stiprinti.

Klaipėdoje gruodžio 9 d. vyks konferencija „Viešojo ir privataus sektorių partnerystė. Antikorupcinės aplinkos kūrimas“, kuri dialogui suburs privataus ir viešojo sektoriaus atstovus. Šio renginio organizatoriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos miesto savivaldybė, STT Klaipėdos valdyba. Privataus ir viešojo sektoriaus diskusijose bus pristatytas STT bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi parengtas Antikorupcinės aplinkos verslui vadovas.

Ne tik gruodžio 9 d., bet ir visą šią savaitę Lietuvos savivaldybėse ir mokyklose bus organizuojami įvairūs moksleivių ir studentų antikorupciniai konkursai, debatai ir kiti renginiai.

Tarptautinė antikorupcijos diena gruodžio 9-ąją kasmet minima nuo 2004 m. visame pasaulyje. Ji skirta atkreipti dėmesį į korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią. Šią dieną įvairiose pasaulio šalyse rengiamos eisenos, diskusijos apie verslo įmonių, privačių asmenų teises ir korupcijos atvejus. Tarptautinę antikorupcijos dieną inicijavo ir paskelbė Jungtinės Tautos. Gruodžio 9-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną 2003 metais Meridoje (Meksikoje) įvyko aukščiausio politinio lygio konferencija kovos su korupcija problemoms spręsti ir buvo pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2016.12.07; 05:40

policija_departamentas
Trumposios naujienos

Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Romo Jasevičiaus apeliacinio skundo argumentais. Kyšininkavusiems patruliams pritaikyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes nusikaltimą jie padarė veikdami išvien, todėl bausmės sugriežtintos.

„Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, mano nuomone, neįvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie neleidžia abejoti, kad patruliai veikė kaip bendrininkai. Todėl jiems buvo skirtos per švelnios bausmės. Policijos pareigūnų kyšininkavimas yra paplitusi nusikalstama veika, todėl, mano nuomone, tik griežtos bausmės gali sumažinti tokių pareigūnų skaičių ir padėti įgyvendinti prevencinę bausmės paskirtį“, – teigė šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras R. Jasevičius.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis patrulis E. D., dirbdamas drauge su kolega A. G., 2013 m. gegužės 5 d. vakarą sustabdė automobilį vairavusį vyriškį ir kartu su A. G. pareikalavo duoti beveik 116 eurų kyšį, kad sustabdytasis išvengtų administracinės atsakomybės už tai, jog automobilį vairavo neturėdamas tam teisės.

Surinkti duomenys taip pat neleidžia abejoti ir tuo, kad patruliai tarnybiniu automobiliu vyriškį nuvežė į vieną prekybos centrą, kur šis išsigrynino reikiamą sumą ir atidavė ją patruliams.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. E. D. ir A. G. pripažino kaltais ir skyrė jiems 3 tūkst. 800 eurų dydžio baudas. Tačiau su tokiu teismo nuosprendžiu nesutiko ne tik Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Jasevičius, bet ir patys nuteistieji. Jie Lietuvos apeliacinio teismo prašė priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes savo kaltės nepripažino.

Tačiau apeliacinį skundą  išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pagrįstais pripažino tik prokuroro argumentus. Spalio 17 dienos nuosprendžiu teismas pripažino, kad patruliai E. D. ir A. G. veikė kaip bendrininkai, ir skyrė jiems beveik 5 tūkst. 650 eurų dydžio baudas, kurias nuteistieji turės sumokėti per vienus metus.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).

2016.10.22; 07:04

Politinės intrigos

Vytautas Rutka

Noriu pritarti tiems, kurie mano, kad auksinių šaukštų skandalas labai pakenkė Lietuvai keliais rakursais.

NATO narė, neskirianti nė dviejų proc. BVP šalies gynybai, kareivišką košę kabina auksiniais šaukštais!

NATO narė, neturinti nė vieno naikintuvo, nė vieno tikro tanko, leidžia vogti (arba pati vagia) iš ir taip skurdaus karinėms reikmėms, gynybai skirto biudžeto!

Ką apie mus pagalvos vokiečiai, prancūzai, italai, kurie labai nenoriai dėl mūsų pykstasi su Vladimiro Putino Rusija!

Kokį signalą mes siunčiame galimam JAV prezidentui Donaldui Trampui, kuris net iki auksinių šaukštų skandalo neketino dėl mūsų įsivelti į atominį karą su Rusija! Skaičiau, kad vienas Amerikos karinis ekspertas mano, jog Rusija rengiasi būtent atominiam karui su NATO, Sibire stato didžiulę požeminę vadavietę.

Antra. Šis skandalas labai parankus prorusiškiems Lietuvos piliečiams (kurių daug), prorusiškiems turtuoliams ir politikams (kurie tyliai daro viską, kad susipyktumėm su Amerika, su Vakarais). Sunku sugalvoti parankesnį pretekstą nelabai patriotišką Lietuvos visuomenės dalį paskatinti dar labiau piktintis gynybos reikmėms skirtais milijonais, kai pinigų trūksta mokykloms, ligoninėms, pensininkams, kai skursta tiek daug Lietuvos gyventojų.

Galima rasti daug kitokių minusų, kuriuos auksiniai šaukštai tik paryškino.

Ir, atrodo, dėl šios šventvagystės niekas nebus nubaustas. Kaltų nėra. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „nekaltas“, todėl neatsistatydins, o per mėnesį jo atstatydinti neįmanoma. Juo labiau, socialdemokratai kaltina ne savo partietį, bet Prezidentę, kuri, esą, politikuojanti.

Baigiantis Seimo kadencijai politikai gali sauvaliauti į valias, ypač jeigu jie nesitiki vėl būti išrinkti. Ir sauvaliauja. Štai Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė neprisiėmė atsakomybės dėl kelių labai negražių istorijų: Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė ir kraujo mėginiai, brangių miltų varguoliams skandalas, vakarienė su medžiokle, koldūnai ir Seimo narys Petras Gražulis bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius…  

Ir nieko. Mūsų apsikakojusių politikų iš Seimo, iš ministerijų nė su šakėmis neišmėši.

Tiesa, pasitaiko ir išimčių. Liberalas Eligijus Masiulis Seimo nario mandato atsisakė iškart po to, kai iš Koncerno „MG Baltic“ viceprezidento (prezidentas – Darius Mockus) Raimondo Kurlianskio „pasiskolino“ ir savo automobilio salone brangaus alkoholio dėžutėje paslėpė tūkstančius eurų.

Tas pats Eligijus Masiulis, kuris, būdamas susisiekimo ministras, sakė, kad už 5 tūkstančių litų algą valstybės sektoriuje dirba tik bepročiai arba vagys.

Gaila ir pikta buvo žiūrint į šį jauną vyruką, niekus tauškiantį prieš televizijos kameras. Antra vertus, o ar daug nusikaltėlių prisipažįsta nusikaltę?

Ir vėl: aš abejoju, kad E.Masiulis susilauks pelnytos bausmės. Nes pelnytos bausmės nesusilaukė nė vienas didelis įstatymų pažeidėjas (labai atsargiai parinkau šį epitetą, kad pats nebūčiau apkaltintas padoraus žmogaus šmeižimu).

Taip – kaip politikas jis vargu kada nors prisikels. Ir tiek. Praradome liberalų protą, galimai naujajame Seime tokių protų bus mažiau. O pasodinti jo nepajėgsime, nes skolintis pinigų ir Nidoje pirkti butus mūsų įstatymai juk nedraudžia. Geras žmogus, špyga taukuota, tas Eligijus.

Jeigu nedraudžia, tai kodėl E.Masiulį sekė, atrakino jo automobilį ir paėmė pinigus? Aš irgi esu ir skolinęs, ir skolinęsis, tiesa, šiek tiek mažiau, bet manęs niekas nesekė.

Ar tik pareigūnams neteks atsiprašyti, o mums, mokesčių mokėtojams, kompensuoti jam už padarytą moralinę žalą?  

2016.09.08; 13:35

Trumposios naujienos

Liepos 4 d. Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, atmetė bendrovės vadovo V. Š. apeliacinį skundą ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojos papirkimo ir grasinimo jai. 

STT būstinė Vilniuje.
STT būstinė Vilniuje.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus.

Teismo sprendimu V. Š. privalės sumokėti jam skirtą 1 506,40 eurų baudą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai šį ikiteisminį tyrimą pradėjo gavę pranešimą iš VMI. Atliekant tyrimą nustatyta, kad keleivių pervežimu užsiimančios bendrovės vadovas V. Š. 2012 m. lapkričio pradžioje savo darbo kabinete patikrinimą bendrovėje atlikusiai Šiaulių apskrities VMI darbuotojai siūlė kyšį paslaugų forma – poilsinę kelionę.

Kyšį jis siūlė už tai, kad valstybės tarnautoja nefiksuotų mokestinių pažeidimų, juos sumažintų, sukeistų dokumentus. Valstybės tarnautojai, atsisakiusiai kyšio ir atlikti neteisėtus veiksmus, verslininkas ėmė grasinti: nurodė, kad yra pažįstamas su ministrais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu, klausė valstybės tarnautojos, ar nebijo, kad su ja bus susidorota, pvz., jos rankinėje gali būti rastas maišelis, ji gali būti apkaltinta ir atleista iš darbo.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų Tyrimų tarnyba (STT).

2016.07.08; 06:24; 01:30

Aktualijos

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu.

Įtariant prekyba poveikiu STT pareigūnai pareiškė įtarimus A. V.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad asmuo A. V. siekė neteisėtai pasipelnyti iš tariamos įtakos Lietuvos banko Priežiūros tarnyboje priimamiems sprendimams atliekant kredito įstaigų patikrinimą.

Continue reading „STT atlieka dar vieną tyrimą dėl prekybos poveikiu” →

Aktualijos

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie sveikatos apsaugos ministrės duotą kyšį, Specialiųjų tyrimų tarnyboje iš karto buvo pradėtas šios informacijos patikrinimas ir vertinimas.

Gavus ministrės raštiškus paaiškinimus ir atlikus kitus patikslinimo veiksmus, nustatyti 2011 m. kovo mėn. padarytos korupcinės nusikalstamos veikos – nedidelės vertės kyšio davimo (baudžiamojo nusižengimo) – požymiai.

Continue reading „STT: Ikiteisminis tyrimas dėl R. Šalaševičiūtės nepradėtas suėjus senaties terminui” →

Aktualijos

Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo nuteistojo bankroto administratoriaus V. K., reikalavusio iš bankrutavusios įmonės vadovo 200 000 litų kyšio, apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija nusprendė pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį, kuriuo V. K. buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo. Pirmosios instancijos teismo paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, atliekant ją pataisos namuose, vykdymą Apeliacinis teismas V. K. atidėjo dvejiems metams ir 6 mėnesiams.

Continue reading „STT: Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį bankroto administratoriui” →

Aktualijos

Už 16-os eurų vertės alkoholio butelio priėmimą kaip kyšį – beveik 1320-ies eurų dydžio bauda. Tokį sprendimą, dėl buvusio policijos patrulio T. Č., priėmė Šilutės rajono apylinkės teismas, remdamasis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Romo Jasevičiaus ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto poskyrio darbuotojų ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija.

Brendžio butelį davusi trisdešimt ketverių metų klaipėdietė N. B. ir šioje byloje buvusi tarpininkė D. F. nubaustos beveik 1130-ies eurų dydžio baudomis.

Continue reading „Gautas kyšis alkoholiu „pabrango“ 83-is kartus” →

Aktualijos

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pateikti advokatui ir advokato padėjėjui, galimai neteisėtais būdais siekusiems pagreitinti užsienio piliečių prašymų leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą Migracijos departamente.

Dar penkių asmenų, iš kurių trys yra Migracijos departamento darbuotojai, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tęsiamas.

Continue reading „Už nusikaltimus valstybės tarnybai bus teisiami advokatas ir advokato padėjėjas” →