
laisvės gynėjai


Laisvės gynėjų atminimui vietose, kur prieš 29-erius metus budėjo žmonės, uždegti laužai

Sekmadienio pavakare, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, pagerbiant sovietų agresijos aukas, prie 1991-aisiais nuo okupantų gintų pastatų, rinkosi žmonės. Čia suliepsnojo Sausio 13-osios atminimo laužai.


10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje prasidės Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. 2019 metų Laisvės premiją Seimas paskyrė Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai.

Antakalnio kapinėse bus pagerbti Laisvės gynėjai

Edvardas Čiuldė. Neužmirštuoliškumo technologijos

Visiškai sutinku su Kastyčiu Stalioraičiu, straipsnyje „Neužmirštuolės simbolis“ https://slaptai.lt/kastytis-stalioraitis-neuzmirstuoles-simbolis/ tariančiu blaivų ir drauge labai reikalingą žodį dėl prasmingai prigijusios tradicijos Sausio 13 dieną atlape segėti Neužmirštuolės žiedą, solidarizuojuosi su autoriumi, stojančiu prieš kai kurių mūsų tautiečių norą paniekinti šį simbolį, traktuojant jį kaip baisų alergeną ar pavojingą užkratą (tik nesakykite, prašau, kad Neužmirštuolės žiedas, be visa ko kito, dar neva gali priminti kažkokį masonerijos simbolį, tokios insinuacijos, atsirandančios ieškant kvailių, yra vertintinos kaip žmogaus intelekto pažeminimas).
Solidarumo su slaptai.lt autoriumi ženklan perspausdinu savo straipsnelį „Neužmirštuoliškumo technologijos“, pirmą kartą publikuotą prieš eilę metų dienraštyje lrytas.lt
X X X
Istorijos garbingų datų ir atmintinų dienų minėjimuose paprastai prasikiša butaforijos perteklius, kartais truputėlį pradeda varginti pasikartojantys metai iš metų, taigi pabodę ritualai. Tačiau toks valstybės ir tautos istorijos švenčių instrumentarijus neturėtų būti laikomas kažkokia veidmainyste, kurios neva padaugėja, kai pradeda trūkti gyvo jausmo ir autentiško santykio su garbingomis datomis. Tie pasikartojantys ritualai ir sąmonės užkrovimas simbolika, kaip yra pastebėjęs truputėlį kita proga garsus gruzinų tautybės mąstytojas M.Mamardašvili, tai – atminties gaminimo mašina, kuri padeda įtvirtinti žmogišką būtį.
Tiesą sakant, nežinau to, kas pirmasis pasiūlė ar parodė pavyzdį Laisvės gynėjų dieną Sausio 13-ąją įsisegti į atlapą Neužmirštuolės žiedą, tačiau žemai lenkiu galvą prieš žmogų, padovanojusį mums genialią idėją. Nežinau jokio kito taip tinkančio minėtai dienai simbolio, niekas negali prilygti taupumu ir talpumu, bandant išsakyti neišsakomą jausmų antplūdį, kaip Neužmirštuolės demonstracija ant krūtinės, žinia, suteikiant teisę taip byloti už mus visus visų pirma valstybę reprezentuojantiems asmenims.

Kitas klausimas – ar neužmirštuoliškumo idealas išgaruoja iškart kaip kamparas, kai yra nusivelkami iškilmingi Sausio 13 dienos paminėjimo surdutai? Ar, tarkime, kasdienybėje valstybės vyrai jau turi teisę pamiršti didėjančią žmonių socialinę atskirtį, kitas bėdas, kurios iškart subujoja kaip piktžolės, jeigu nėra purenamas atminties laukas, leidžiame sau užmiršti ir užsimiršti?
Pagal natūralią sąmonės ritmiką žmogui yra būdinga užmirti, išsibarstyti, pasidalinti tarp aplinkybių. Nekalbėkime dabar apie tai, kad neva tik antroje gyvenimo pusėje žmogus išbarsto plaukus, dantis, sveikatą, būna ir taip, kad dar jaunystėje pameta galvą, tiesą sakant, kiekvieną dieną nugyvename padalinti situacijų, sąlygų, aplinkybių, suskaidyti kasdienybės įvykių į skirtingas projekcijas, išsibarstę per visą horizontą. Savo ruožtu būdas surinkti save į vieną tašką, apskritai sugebėjimas puoselėti vientisumo idealą yra vadintinas atmintimi.
Kokiomis priemonėmis paprastai yra palaikomas atminties gyvastingumas priešpriešoje su natūraliu žmogaus polinkiu išsibarstyti, viską užmiršti ir dar užmiršti, kad užmiršome?
Regis, išties nėra geresnio būdo surinkti save į vieną visumą kaip vakarinė malda, kai persukdamas kaip kino juostą prabėgusios dienos vaizdus atmintyje stoji į akistatą su Kūrėju, pats prisiimdamas kaltę už padarytus ar nepadarytus darbus.

Vakarų filosofijoje toks surinktumo idealas yra puoselėjamas keliant būties apmąstymo užduotį. Dar antikoje įsitvirtino išvada, kad būtis reiškiasi per visą esiniją nediferencijuotu, t. y. nesuskaidytu atskirų daiktų savybėmis būdu kaip visados ta pati būtis, drauge čia skelbiant, jog būties idėjos surinktumo forma yra logos. Į lietuvių kalbą graikiškas žodis logos verčiamas dviem reikšmėms: a) logos – tai žodis, b) logos – tai mintis, tačiau daug sakantis faktas yra tai, kad graikiškos kilmės žodis logos yra veiksmažodinis daiktavardis, atsiradęs veiksmažodžio „surinkti“ pagrindu.
Tiesa, M.Heideggeris tvirtina, kad nuo Sokrato laikų Vakarų mąstysenoje prasideda būties užmaršties istorija. Kita vertus, minėtoji M.Heideggerio ištara liudija, kad vis dėlto neužmiršome, jog kažką ypatingai svarbaus užmiršome, o tai savo ruožtu leidžia drąsiai kelti atminties aktualizacijos užduotį.
Kaip žinome, Platonas kalba apie amžinų provaizdžių pažinimą kaip jų atsiminimą, kuris esą leidžia įveikti sielos išsibarstymą laike. Lietuvių kalba skelbia, kad tokia atminties technologija yra menas. (Lietuvių kalbos žodyne nurodomos dvi neva skirtingos žodžio „menas“ reikšmės. 1. Kūrybinis tikrovės atspindėjimas vaizdais. 2. Užminimas, mįslė, atmintis. – www. lkz.lt.)

(Norite tikėkite, norite ne, bet yra rimtas pagrindas, neapsiribojant tik šiuo įtaigiu pavyzdžiu, teigti, kad lietuvių kalba yra net labiau imli Platono įžvalgom nei senoji graikų kalba).
Žinoma, kalbame dabar apie menantį meną, o ne apie pramogų industriją.
Vis dėlto neapleidžia kankinantis įspūdis, kad kažką fatališkai užmišome pasirodydami šiame pasaulyje, tarsi iš anksto būtume pagirdyti užmaršties upėje. Ar tai savo ruožtu reiškia, kad viską prisiminsime tik po mirties, kai ims ir išgaruos šio pasaulio apžavai?
Kas liktų iš Lietuvos, jeigu pamirštume savo šalies vardą:
kebezynas plerpso taip atsikerojęs šebekštynas
susibėgę pėdsakai kryžiuojas: žebenkštynas
stagarai kažkokie kopiantys aukštyn
nepažįstama vietovė jau tikrai: tai bent!
atsigręždamas tari „.. ta flora fauna“
neįvardintų žolelių vabalėlių kraštas tyras
čia neguodžia mitas kad kadais gyveno faunas
kanapinių pėdos atstumia įvaizdį satyro
ten per properšas dangus kažkur nutolęs
išsitrynę pavadinimai – kiaurymių kosmas
visos gėlės tapusios jau užmirštuolėm
jeigu kalbasi kažkas tai rodos kad žodžius atkosti

Sausio 13-osios išvakarėse Seime – tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas

Sekmadienį, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Laisvės gynėjai tradiciškai susirinko Seime.

Prezidentas įteikė Sausio 13-osios atminimo medalius

Vilniuje vandalai nuniokojo laisvės gynėjui Artūrui Sakalauskui skirtą paminklą
Pagal Policijos departamento pranešimą, 8.25 val. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad Goštauto g., šalia Seimo rūmų, nulenktas laisvės gynėjui A. Sakalauskui skirto paminklo metalinis kryžius.
ELTA primena, kad 1991-ųjų sausį A. Sakalauskas įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo.
1991 m. rugpjūčio 21 d. sovietų armijos provokacijos metu Seimo rūmų prieigose vyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie posto A. Goštauto gatvėje. Per susidūrimą su jais buvo sužeisti dvylika Lietuvos karių. Vieno iš jų – savanorio A. Sakalausko – žaizdos buvo mirtinos.
Parlamento gynėjas palaidotas gimtojoje Dzūkijoje, Alytuje, šalia pirmojo už Lietuvos nepriklausomybę žuvusio (1919 m.) karininko Antano Juozapavičiaus.
A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliais.

Seime – Laisvės gynėjų susitikimas „Budėjimas naktyje“
Šeštadienį, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seime surengtas tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas.

Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje į iškilmingą rikiuotę sustos Laisvės gynėjai, juos pasveikins Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Vidudienį Kovo 11-osios Akto salėje prasidės susitikimas. Jo dalyvius pasveikins Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Kunigas Robertas Grigas susitikimo dalyvius pakvies bendrai maldai.
Pranešimus skaitys Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis, istorikas Valdas Rakutis, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdybos narys Sigitas Žilius, Šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, buvęs Krašto apsaugos departamento Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadas Jonas Gečas, buvęs Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovas Artūras Skučas, Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Navickas, svečiai iš Latvijos ir Ukrainos.
Apie istorinės atminties išsaugojimo svarbą kalbės Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis, Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis pasisakys dėl rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo bei kario savanorio teisinio statuso“.

Susitikime dalyvaus Laisvės gynėjai, Nepriklausomybės Akto signatarai, kiti svečiai.
Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose renginio dalyviai galės susipažinti su fotografijų paroda „Šauliai – 1991 m. parlamento gynėjai“ ir paroda, skirta 2018 m. Laisvės premija apdovanojamai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui, Juozui Mociui.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.01.13; 06:13

Prezidentės gėlės – Vasario 16-osios Akto signatarų artimiesiems
Trečiadienis, vasario 15 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse pasveikino Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų artimuosius ir perdavė jiems gėlių.
„Šiemet nuo Vasario 16-osios šventės prasideda garbingų sukakčių ir jubiliejų virtinė. Rytoj sukaks devyniasdešimt metų, kai Lietuva atsisveikino su vyriausiuoju Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi. Greta tautos patriarcho asmenybės visada regime dar devyniolika signatarų – visą Lietuvos Tarybą, pasirašiusią mūsų valstybei reikšmingiausią dvidešimtojo amžiaus pradžios dokumentą“, – tradicinėje ceremonijoje sakė Prezidentė.
Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Taryba buvo išrinkta istorinėje Vilniaus konferencijoje, kurios 100 metų sukaktį paminėsime rugsėjį. Būtent tada buvo nutarta atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Pasak Prezidentės, jubiliejinių pagarbos bei atminimo ženklų – ir paminklų, ir renginių – neabejotinai reikia, tačiau tai turi būti jau šiuolaikinės Lietuvos akcentai, įprasminantys šių dienų požiūrį į svarbiausius valstybei įvykius ir tautos dėkingumą už nepriklausomybę.
Rytoj, Valstybės atkūrimo dieną, Prezidentės gėlių kompozicijos papuoš Vasario 16-osios Akto signatarų kapus ir paminklus, bus padėtos prie Nežinomo kareivio kapo, prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paminklo, prie Laisvės gynėjų ir Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialų bei kitose vietose.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
2017.02.16; 05:36

LIETUVOS LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMO RENGINIŲ VILNIUJE PROGRAMA
Sausio 12 d., ketvirtadienis 12 val. Iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje*
13.30–16.20 val. Laisvės gynėjų susitikimas Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*
17–22 val. Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) Atidarytas Seimo Sausio 13-osios memorialas
17.30 val. Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto
18 val. Poezijos ir muzikos valanda „Nerimo mintys“ Vilniaus televizijos bokšte 18 val. Sausio 13-osios memorialo iškilmingas atidarymas ir atminimo laužų uždegimas prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato
19–19.30 val. Atminimo laužų uždegimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
19.30 val. Sąjūdžio valanda Nepriklausomybės aikštėje
20 val. Koncertas „In memoriam“ Šv. Jonų bažnyčioje
20.30 val. Tradicinis Parlamento gynėjų susitikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje
Sausio 13 d., penktadienis 8 val. Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Kiekviename lange uždegamos žvakutės
9 val. Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje 10 val. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijų įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*
12 val. Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
12.30–14.30 val. Atvirų durų valandos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) Atidarytas Seimo Sausio 13-osios memorialas
13.30 val. Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagarba Laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse
15 val. Lietuvos Respublikos Seimo vadovybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitikimas su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje* (dalyvauja asmenys, gavę kvietimus į 2017 metų Laisvės gynėjų dienos minėjimą)
17.30 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Sausio 14 d., šeštadienis 12–13.30 val. XXVI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ (Antakalnio kapinės-Televizijos bokštas)
12 val. Nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas Vilniaus televizijos bokšte * – su kvietimais PARODOS IR EKSPOZICIJOS
2017 m. sausio 9–31 d. Fotografijų parodos, skirtos Laisvės gynėjų dienai atminti, eksponavimas Seimo Vitražo galerijoje
Parodos lankymas: sausio 12 d. nuo 17 val. iki 22 d.; sausio 13 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val.; sausio 20, 27 d. nuo 11 val. iki 15 val.
Fotografijų parodos, skirtos Laisvės premijų laureatams, eksponavimas Vitražo galerijoje
Parodos lankymas: sausio 12 d. nuo 17 val. iki 22 d.; sausio 13 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val.; sausio 20, 27 d. nuo 11 val. iki 15 val.
Fotografijų parodos „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 m. sausyje“ eksponavimas Seimo II rūmų galerijoje
Parodos lankymas: iki sausio 30 d. kasdien 8–17 val. Fotografijų parodos „Laisvės gynimas 1990–1991 metais“ eksponavimas Seimo III rūmų parodų galerijoje* * – su kvietimais Sausio 10–31 d. Kilnojamosios parodos „Kalbančios barikados“ eksponavimas ir lankymas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atriume (3 a.).
Paroda lankoma nuo 8 val. iki 21 val. – pirmadieniais-penktadie-niais; nuo 10 val. iki 18 val. – šeštadieniais-sekmadieniais.
Sausio 12 d., ketvirtadienis 10–18 val. – Atvirų durų diena Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ lankymas (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N) Koplyčios-kolumbariumo lankymas (Žirmūnų g. 1F)
Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų paroda
Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės karininkai – ginkluotos rezistencijos dalyviai 1944–1946 m.“ Edukacinių užduočių atlikimas (Oficina, Žirmūnų g. 1F) Vilniaus televizijos bokšte – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“
Sausio 13 d. skirtų maketų bei kitų darbų paroda** (Sausio 13-osios g. 10)
Sausio 13 d., penktadienis 10–18 val. – Atvirų durų diena Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ lankymas (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N)
Koplyčios-kolumbariumo lankymas (Žirmūnų g. 1F)
Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų paroda Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės karininkai – ginkluotos rezistencijos dalyviai 1944–1946 m.“
15 val. – rež. Vytauto Damaševičiaus dokumentinio filmo „Barikadų vaikai“ (1991 m., 10 min.) rodymas
15.10 val. – rež. Sauliaus Beržinio dokumentinio filmo „Lietuviški kino dienoraščiai“ (1991 m., 58 min.) rodymas (Oficina, Žirmūnų g. 1F) Vilniaus televizijos bokšte – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.
2017..01.11; 05:05

Apie tai, kaip yra ir kaip turėtų būti
Kovo 21 d. Seime įvyko konferencija “Tautos istorija ir jos sklaida”. Tema labai aktuali. Gaila, nedalyvavo žmonės nei iš Švietimo ir mokslo, nei iš Kultūros ministerijos. Didelis stačiakampis stalas Konstitucijos salėje nebuvo pilnai apsėstas, trūko kokių trijų dešimčių istorijos mokytojų, kultūros veikėjų, neabejingų mūsų istorijai ir jos sklaidai.
Buvo pasakyta, kad konferencija transliuojama internetinėmis priemonėmis, kad matyti ir girdėti gali tūkstančiai. Gerai, kad transliuojama, gal vienas kitas vieną kitą žodį ir išgirs. Tik vienas kitas, vieną kitą žodį. Nes kas gi visą dieną sėdės prie kompiuterio ir klausysis, ką sako istorikas prof., dr. Eugenijus Jovaiša, jo mokinė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė, istorikas Algimantas Liekis, mitologas Dainius Razauskas, istorinių romanų rašytojas Jonas Užurka, istorikė Inga Baranauskienė, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis ir kiti pranešėjai, diskusijos dalyviai!