Pirmadienį, minint Laisvės gynėjų dieną, Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai bus įteikta 2019 metų Laisvės premija.
Ceremonija bus surengta Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyksiančiame iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Seimo Laisvės gynėjų galerijoje iki sausio pabaigos bus eksponuojama paroda, skirta 2019 metų Laisvės premijos laureatui, rezistentui, Sovietų Sąjungos gulagų kaliniui, Lietuvos istorijos metraštininkui A. Kentrai.
Parodoje pristatomos nuotraukos ir dokumentai nušviečia laureato gyvenimo kelią, jo ilgametę kovą už Lietuvos laisvę įvairiomis jam prieinamomis formomis: ginklu, vaizdo kamera, laisvu žodžiu, istorijos liudijimu.
Kaip primena ELTA, 2011 m. Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui. 2012 m. premija skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui. 2013 m. Laisvės premija skirta „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui. 2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui, 2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei.
2018 m. Laisvės premija skirta partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui.
Atminimo laužų uždegimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienio pavakare, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, pagerbiant sovietų agresijos aukas, prie 1991-aisiais nuo okupantų gintų pastatų, rinkosi žmonės. Čia suliepsnojo Sausio 13-osios atminimo laužai.
Laužai uždegti prie Televizijos bokšto, kur nepavyko išvengti žmonių aukų. Nacionalinio radijo ir televizijos pastato, kur įsibrovėlių nepabūgę žurnalistai žinias transliavo tol, kol pastatą užėmė desantininkai.
Atminimo laužas suliepsnojo ir Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, kurioje prieš 29-erius metus dieną naktį, saugodami laisvę, budėjo žmonės.
Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų – desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų. Prisimename 1991 metų Sausio 13-ąją. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Minėdami Laisvės gynėjų dienos 29-ąsias metines prisimename istorines 1991-ųjų akimirkas, parodžiusias Lietuvos gyventojų vienybę ir pasiaukojimą, pagerbiame žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą.
Sekmadienį, prieš Atminimo laužų uždegimą, Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje vyko iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė. Po to laisvės gynėjai susitiko istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
Tuo pačiu metu lankytojams buvo galima apsilankyti Seime, kur Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose bei Seimo lankytojų centre surengtos Atvirų durų valandos.
Vakare Šv. Jonų bažnyčioje – koncertas „In memoriam“ ir tradicinis Parlamento gynėjų susitikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.
Pagrindinės Laisvės gynėjų minėjimo dienos, sausio 13-osios, rytą – pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Languose bus uždegamos žvakutės.
Vėliau – gėlių padėjimas prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje.
Atminimo laužai. Dainiaus Labučio nuotr.
10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje prasidės Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. 2019 metų Laisvės premiją Seimas paskyrė Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai.
Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje bus pakelta Valstybės vėliava ir Seime prasidės Atvirų durų valandos. Jų metu vėl bus galima apžiūrėti parodas, skirtas Laisvės gynėjų dienai.
Vėliau Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse. Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbs Laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse.
Po šios ceremonijos bus aukojamos Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Pirmadienį Vilniaus Antakalnio kapinėse bus pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas.
Laisvės gynėjų pagerbimo ceremonijoje dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas-Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Aukų atminimą taip pat pagerbs Seimo ir Vyriausybės nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, užsienio valstybių diplomatai, kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos, muitinės vadovybė, žuvusiųjų artimieji, visuomeninių organizacijų atstovai.
Antakalnio kapinėse palaidoti Laisvės gynėjai: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Apolinaras Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Gintaras Žagunis, Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Algirdas Kazlauskas, Juozas Janonis, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai taip pat atiduos pagarbą Laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio ir kitose Vilniaus kapinėse.
Visiškai sutinku su Kastyčiu Stalioraičiu, straipsnyje „Neužmirštuolės simbolis“ https://slaptai.lt/kastytis-stalioraitis-neuzmirstuoles-simbolis/ tariančiu blaivų ir drauge labai reikalingą žodį dėl prasmingai prigijusios tradicijos Sausio 13 dieną atlape segėti Neužmirštuolės žiedą, solidarizuojuosi su autoriumi, stojančiu prieš kai kurių mūsų tautiečių norą paniekinti šį simbolį, traktuojant jį kaip baisų alergeną ar pavojingą užkratą (tik nesakykite, prašau, kad Neužmirštuolės žiedas, be visa ko kito, dar neva gali priminti kažkokį masonerijos simbolį, tokios insinuacijos, atsirandančios ieškant kvailių, yra vertintinos kaip žmogaus intelekto pažeminimas).
Solidarumo su slaptai.lt autoriumi ženklan perspausdinu savo straipsnelį „Neužmirštuoliškumo technologijos“, pirmą kartą publikuotą prieš eilę metų dienraštyje lrytas.lt
X X X
Istorijos garbingų datų ir atmintinų dienų minėjimuose paprastai prasikiša butaforijos perteklius, kartais truputėlį pradeda varginti pasikartojantys metai iš metų, taigi pabodę ritualai. Tačiau toks valstybės ir tautos istorijos švenčių instrumentarijus neturėtų būti laikomas kažkokia veidmainyste, kurios neva padaugėja, kai pradeda trūkti gyvo jausmo ir autentiško santykio su garbingomis datomis. Tie pasikartojantys ritualai ir sąmonės užkrovimas simbolika, kaip yra pastebėjęs truputėlį kita proga garsus gruzinų tautybės mąstytojas M.Mamardašvili, tai – atminties gaminimo mašina, kuri padeda įtvirtinti žmogišką būtį.
Tiesą sakant, nežinau to, kas pirmasis pasiūlė ar parodė pavyzdį Laisvės gynėjų dieną Sausio 13-ąją įsisegti į atlapą Neužmirštuolės žiedą, tačiau žemai lenkiu galvą prieš žmogų, padovanojusį mums genialią idėją. Nežinau jokio kito taip tinkančio minėtai dienai simbolio, niekas negali prilygti taupumu ir talpumu, bandant išsakyti neišsakomą jausmų antplūdį, kaip Neužmirštuolės demonstracija ant krūtinės, žinia, suteikiant teisę taip byloti už mus visus visų pirma valstybę reprezentuojantiems asmenims.
Neužmirštuolės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kitas klausimas – ar neužmirštuoliškumo idealas išgaruoja iškart kaip kamparas, kai yra nusivelkami iškilmingi Sausio 13 dienos paminėjimo surdutai? Ar, tarkime, kasdienybėje valstybės vyrai jau turi teisę pamiršti didėjančią žmonių socialinę atskirtį, kitas bėdas, kurios iškart subujoja kaip piktžolės, jeigu nėra purenamas atminties laukas, leidžiame sau užmiršti ir užsimiršti?
Pagal natūralią sąmonės ritmiką žmogui yra būdinga užmirti, išsibarstyti, pasidalinti tarp aplinkybių. Nekalbėkime dabar apie tai, kad neva tik antroje gyvenimo pusėje žmogus išbarsto plaukus, dantis, sveikatą, būna ir taip, kad dar jaunystėje pameta galvą, tiesą sakant, kiekvieną dieną nugyvename padalinti situacijų, sąlygų, aplinkybių, suskaidyti kasdienybės įvykių į skirtingas projekcijas, išsibarstę per visą horizontą. Savo ruožtu būdas surinkti save į vieną tašką, apskritai sugebėjimas puoselėti vientisumo idealą yra vadintinas atmintimi.
Kokiomis priemonėmis paprastai yra palaikomas atminties gyvastingumas priešpriešoje su natūraliu žmogaus polinkiu išsibarstyti, viską užmiršti ir dar užmiršti, kad užmiršome?
Regis, išties nėra geresnio būdo surinkti save į vieną visumą kaip vakarinė malda, kai persukdamas kaip kino juostą prabėgusios dienos vaizdus atmintyje stoji į akistatą su Kūrėju, pats prisiimdamas kaltę už padarytus ar nepadarytus darbus.
Sausio 13-osios barikados. Vytauto Visocko nuotr.
Vakarų filosofijoje toks surinktumo idealas yra puoselėjamas keliant būties apmąstymo užduotį. Dar antikoje įsitvirtino išvada, kad būtis reiškiasi per visą esiniją nediferencijuotu, t. y. nesuskaidytu atskirų daiktų savybėmis būdu kaip visados ta pati būtis, drauge čia skelbiant, jog būties idėjos surinktumo forma yra logos. Į lietuvių kalbą graikiškas žodis logos verčiamas dviem reikšmėms: a) logos – tai žodis, b) logos – tai mintis, tačiau daug sakantis faktas yra tai, kad graikiškos kilmės žodis logos yra veiksmažodinis daiktavardis, atsiradęs veiksmažodžio „surinkti“ pagrindu.
Tiesa, M.Heideggeris tvirtina, kad nuo Sokrato laikų Vakarų mąstysenoje prasideda būties užmaršties istorija. Kita vertus, minėtoji M.Heideggerio ištara liudija, kad vis dėlto neužmiršome, jog kažką ypatingai svarbaus užmiršome, o tai savo ruožtu leidžia drąsiai kelti atminties aktualizacijos užduotį.
Kaip žinome, Platonas kalba apie amžinų provaizdžių pažinimą kaip jų atsiminimą, kuris esą leidžia įveikti sielos išsibarstymą laike. Lietuvių kalba skelbia, kad tokia atminties technologija yra menas. (Lietuvių kalbos žodyne nurodomos dvi neva skirtingos žodžio „menas“ reikšmės. 1. Kūrybinis tikrovės atspindėjimas vaizdais. 2. Užminimas, mįslė, atmintis. – www. lkz.lt.)
Sausio 13-osios barikados. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
(Norite tikėkite, norite ne, bet yra rimtas pagrindas, neapsiribojant tik šiuo įtaigiu pavyzdžiu, teigti, kad lietuvių kalba yra net labiau imli Platono įžvalgom nei senoji graikų kalba).
Žinoma, kalbame dabar apie menantį meną, o ne apie pramogų industriją.
Vis dėlto neapleidžia kankinantis įspūdis, kad kažką fatališkai užmišome pasirodydami šiame pasaulyje, tarsi iš anksto būtume pagirdyti užmaršties upėje. Ar tai savo ruožtu reiškia, kad viską prisiminsime tik po mirties, kai ims ir išgaruos šio pasaulio apžavai?
Kas liktų iš Lietuvos, jeigu pamirštume savo šalies vardą:
kebezynas plerpso taip atsikerojęs šebekštynas
susibėgę pėdsakai kryžiuojas: žebenkštynas
stagarai kažkokie kopiantys aukštyn
nepažįstama vietovė jau tikrai: tai bent!
atsigręždamas tari „.. ta flora fauna“
neįvardintų žolelių vabalėlių kraštas tyras
čia neguodžia mitas kad kadais gyveno faunas
kanapinių pėdos atstumia įvaizdį satyro
ten per properšas dangus kažkur nutolęs
išsitrynę pavadinimai – kiaurymių kosmas
visos gėlės tapusios jau užmirštuolėm
jeigu kalbasi kažkas tai rodos kad žodžius atkosti
Laisvės gynėjų rikiuotė Laisvės gynėjų galerijoje Seime. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Laisvės gynėjai tradiciškai susirinko Seime.
Vidudienį jie stojo į iškilmingą rikiuotę Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje. Juos sveikino pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Vėliau Kovo 11-osios Akto salėje surengtas Laisvės gynėjų susitikimas.
Renginiui pirmininkavo buvę Lietuvos šaulių sąjungos vadai, parlamento gynėjai: Gediminas Jankus, Rimvydas Mintautas, Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius.
Susitikimo dalyvius sveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kunigas Robertas Grigas susitikimo dalyvius pakvietė bendrai maldai.
Laisvės gynėjams sveikinimo žodžius tarė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras. policijos generalinis komisaras generolas Renatas Požėla, Muitinės departamento atstovas Vitas Volungevičius, ukrainiečių Laisvės gynėjų atstovas Jurijus Katrychas, Rygos Marupės barikadų statytojų vadovas Janis Ozolas.
Prezidentas Gitanas Nausėda Sausio 13-osios atminimo medaliais apdovanojo Lietuvos ir Ukrainos piliečius, aktyviai gynusius Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Prezidentūros pranešime spaudai skelbiama, kad, pagerbiant Lietuvos nepriklausomybei nusipelniusius žmones, valstybės apdovanojimai skirti 24 asmenims. Nuo 2002 m. tai yra pirmas kartas, kuomet apdovanojami ir 11 ukrainiečių, teikusių paramą Lietuvai per 1991 metų sausio įvykius.
„Grėsmingomis 1991 metų dienomis mes įsitikinome, kad mirtino pavojaus akivaizdoje valstybės piliečiai yra tvirčiausia jos atrama. Ne barikados, ne pastatų sienos ar televizijos siųstuvai, o savo Tėvynės verti sūnūs ir dukterys sudarė tą paskutinį ir svarbiausią barjerą, kurio neįveikė karinė agresija“, – pranešime spaudai sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas Prezidentūros pranešime spaudai taip pat akcentavo, kad net ir juodžiausioje tamsoje mūsų laisvės gynėjai išlaikė viltį, suvaldė baimę ir pasipriešino. Savanoriškai stoję ginti svarbiausių jaunos valstybės institucijų, jie užtikrino nepriklausomos Lietuvos išlikimą ir savo pavyzdžiu parodė pasauliui, kad mes išties nusipelnome būti laisvi.
„Net ir didžiausio pavojaus akivaizdoje Lietuva neliko vieniša. Su didele pagarba prisimename tuos, kurie svetimuose kraštuose protestavo ir smerkė kraujo praliejimą. Dėkojame tiems, kurie su mūsų laisvės gynėjais dalinosi pavojais, už Lietuvos ribų rinko ir gabeno paramą, o kai kurie, kaip mūsų draugai ukrainiečiai, – net prisiekė Lietuvos Respublikai“, – teigė valstybės vadovas.
Penktadienį Prezidentūroje lietuviams ir ukrainiečiams įteikti Sausio 13-osios atminimo medaliai liudija ir tautas vienijantį laisvės siekį, ir įamžina drauge atliktą žygdarbį, rašoma pranešime spaudai.
Vilniuje vandalams užkliuvo laisvės gynėjui Artūrui Sakalauskui skirtas paminklas.
Pagal Policijos departamento pranešimą, 8.25 val. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad Goštauto g., šalia Seimo rūmų, nulenktas laisvės gynėjui A. Sakalauskui skirto paminklo metalinis kryžius.
ELTA primena, kad 1991-ųjų sausį A. Sakalauskas įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo.
1991 m. rugpjūčio 21 d. sovietų armijos provokacijos metu Seimo rūmų prieigose vyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie posto A. Goštauto gatvėje. Per susidūrimą su jais buvo sužeisti dvylika Lietuvos karių. Vieno iš jų – savanorio A. Sakalausko – žaizdos buvo mirtinos.
Parlamento gynėjas palaidotas gimtojoje Dzūkijoje, Alytuje, šalia pirmojo už Lietuvos nepriklausomybę žuvusio (1919 m.) karininko Antano Juozapavičiaus.
A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliais.
Šeštadienį, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seime surengtas tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas.
Prof. Vytautas Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje į iškilmingą rikiuotę sustos Laisvės gynėjai, juos pasveikins Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Vidudienį Kovo 11-osios Akto salėje prasidės susitikimas. Jo dalyvius pasveikins Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Kunigas Robertas Grigas susitikimo dalyvius pakvies bendrai maldai.
Pranešimus skaitys Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis, istorikas Valdas Rakutis, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdybos narys Sigitas Žilius, Šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, buvęs Krašto apsaugos departamento Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadas Jonas Gečas, buvęs Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovas Artūras Skučas, Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Navickas, svečiai iš Latvijos ir Ukrainos.
Apie istorinės atminties išsaugojimo svarbą kalbės Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis, Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis pasisakys dėl rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo bei kario savanorio teisinio statuso“.
Laisvės gynėjų rikiuotė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Susitikime dalyvaus Laisvės gynėjai, Nepriklausomybės Akto signatarai, kiti svečiai.
Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose renginio dalyviai galės susipažinti su fotografijų paroda „Šauliai – 1991 m. parlamento gynėjai“ ir paroda, skirta 2018 m. Laisvės premija apdovanojamai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui, Juozui Mociui.
Trečiadienis, vasario 15 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse pasveikino Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų artimuosius ir perdavė jiems gėlių.
Prezidentės gėlės – Vasario 16-osios Akto signatarų artimiesiems
„Šiemet nuo Vasario 16-osios šventės prasideda garbingų sukakčių ir jubiliejų virtinė. Rytoj sukaks devyniasdešimt metų, kai Lietuva atsisveikino su vyriausiuoju Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi. Greta tautos patriarcho asmenybės visada regime dar devyniolika signatarų – visą Lietuvos Tarybą, pasirašiusią mūsų valstybei reikšmingiausią dvidešimtojo amžiaus pradžios dokumentą“, – tradicinėje ceremonijoje sakė Prezidentė.
Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Taryba buvo išrinkta istorinėje Vilniaus konferencijoje, kurios 100 metų sukaktį paminėsime rugsėjį. Būtent tada buvo nutarta atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Pasak Prezidentės, jubiliejinių pagarbos bei atminimo ženklų – ir paminklų, ir renginių – neabejotinai reikia, tačiau tai turi būti jau šiuolaikinės Lietuvos akcentai, įprasminantys šių dienų požiūrį į svarbiausius valstybei įvykius ir tautos dėkingumą už nepriklausomybę.
Rytoj, Valstybės atkūrimo dieną, Prezidentės gėlių kompozicijos papuoš Vasario 16-osios Akto signatarų kapus ir paminklus, bus padėtos prie Nežinomo kareivio kapo, prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paminklo, prie Laisvės gynėjų ir Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialų bei kitose vietose.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Sausio 12 d., ketvirtadienis 12 val. Iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje*
13.30–16.20 val. Laisvės gynėjų susitikimas Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*
17–22 val. Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) Atidarytas Seimo Sausio 13-osios memorialas
17.30 val. Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto
18 val. Poezijos ir muzikos valanda „Nerimo mintys“ Vilniaus televizijos bokšte 18 val. Sausio 13-osios memorialo iškilmingas atidarymas ir atminimo laužų uždegimas prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato
19–19.30 val. Atminimo laužų uždegimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
19.30 val. Sąjūdžio valanda Nepriklausomybės aikštėje
20 val. Koncertas „In memoriam“ Šv. Jonų bažnyčioje
20.30 val. Tradicinis Parlamento gynėjų susitikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje
Sausio 13 d., penktadienis 8 val. Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Kiekviename lange uždegamos žvakutės
9 val. Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje 10 val. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijų įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*
12 val. Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
12.30–14.30 val. Atvirų durų valandos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) Atidarytas Seimo Sausio 13-osios memorialas
13.30 val. Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagarba Laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse
15 val. Lietuvos Respublikos Seimo vadovybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitikimas su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje* (dalyvauja asmenys, gavę kvietimus į 2017 metų Laisvės gynėjų dienos minėjimą)
17.30 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Sausio 14 d., šeštadienis 12–13.30 val. XXVI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ (Antakalnio kapinės-Televizijos bokštas)
12 val. Nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas Vilniaus televizijos bokšte * – su kvietimais PARODOS IR EKSPOZICIJOS
2017 m. sausio 9–31 d. Fotografijų parodos, skirtos Laisvės gynėjų dienai atminti, eksponavimas Seimo Vitražo galerijoje
Parodos lankymas: sausio 12 d. nuo 17 val. iki 22 d.; sausio 13 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val.; sausio 20, 27 d. nuo 11 val. iki 15 val.
Fotografijų parodos, skirtos Laisvės premijų laureatams, eksponavimas Vitražo galerijoje
Parodos lankymas: sausio 12 d. nuo 17 val. iki 22 d.; sausio 13 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val.; sausio 20, 27 d. nuo 11 val. iki 15 val.
Fotografijų parodos „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 m. sausyje“ eksponavimas Seimo II rūmų galerijoje
Parodos lankymas: iki sausio 30 d. kasdien 8–17 val. Fotografijų parodos „Laisvės gynimas 1990–1991 metais“ eksponavimas Seimo III rūmų parodų galerijoje* * – su kvietimais Sausio 10–31 d. Kilnojamosios parodos „Kalbančios barikados“ eksponavimas ir lankymas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atriume (3 a.).
Paroda lankoma nuo 8 val. iki 21 val. – pirmadieniais-penktadie-niais; nuo 10 val. iki 18 val. – šeštadieniais-sekmadieniais.
Sausio 12 d., ketvirtadienis 10–18 val. – Atvirų durų diena Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ lankymas (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N) Koplyčios-kolumbariumo lankymas (Žirmūnų g. 1F)
Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų paroda
Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės karininkai – ginkluotos rezistencijos dalyviai 1944–1946 m.“ Edukacinių užduočių atlikimas (Oficina, Žirmūnų g. 1F) Vilniaus televizijos bokšte – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“
Sausio 13 d. skirtų maketų bei kitų darbų paroda** (Sausio 13-osios g. 10)
Sausio 13 d., penktadienis 10–18 val. – Atvirų durų diena Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ lankymas (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N)
Koplyčios-kolumbariumo lankymas (Žirmūnų g. 1F)
Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų paroda Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės karininkai – ginkluotos rezistencijos dalyviai 1944–1946 m.“
15 val. – rež. Vytauto Damaševičiaus dokumentinio filmo „Barikadų vaikai“ (1991 m., 10 min.) rodymas
15.10 val. – rež. Sauliaus Beržinio dokumentinio filmo „Lietuviški kino dienoraščiai“ (1991 m., 58 min.) rodymas (Oficina, Žirmūnų g. 1F) Vilniaus televizijos bokšte – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.
Kovo 21 d. Seime įvyko konferencija “Tautos istorija ir jos sklaida”. Tema labai aktuali. Gaila, nedalyvavo žmonės nei iš Švietimo ir mokslo, nei iš Kultūros ministerijos. Didelis stačiakampis stalas Konstitucijos salėje nebuvo pilnai apsėstas, trūko kokių trijų dešimčių istorijos mokytojų, kultūros veikėjų, neabejingų mūsų istorijai ir jos sklaidai.
Buvo pasakyta, kad konferencija transliuojama internetinėmis priemonėmis, kad matyti ir girdėti gali tūkstančiai. Gerai, kad transliuojama, gal vienas kitas vieną kitą žodį ir išgirs. Tik vienas kitas, vieną kitą žodį. Nes kas gi visą dieną sėdės prie kompiuterio ir klausysis, ką sako istorikas prof., dr. Eugenijus Jovaiša, jo mokinė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė, istorikas Algimantas Liekis, mitologas Dainius Razauskas, istorinių romanų rašytojas Jonas Užurka, istorikė Inga Baranauskienė, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis ir kiti pranešėjai, diskusijos dalyviai!
