Latvijos premjeras K. Karinis. EPA-ELTA nuotr.
Premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis teigia, jog lietuviai yra broliška latviams tauta.

Taip K. Karinis sakė, Latvijos nacionalinio transliuotojo LTV žurnalistų paklaustas, ar latviai lietuvius laiko broliais, ar konkurentais.

„Lietuviai – mūsų broliai, mūsų broliška tauta ir artimi sąjungininkai“, – LTV sakė Latvijos premjeras.

LTV kalbinto Latvijos tarptautinių reikalų instituto politologo Andrio Sprūdo teigimu, S. Skvernelio pareiškimus apie lietuvių ir latvių santykius bei prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą aštrią tokių premjero pasisakymų kritiką reikėtų vertinti kaip audrą stiklinėje.

„Vyksta rinkimai (Lietuvoje. – ELTA). Viena vertus, S. Skvernelis turi save kažkaip pozicionuoti. Sako, kad konkurencija egzistuoja, o jis stos ginti lietuvių teises. Kita vertus, Dalia Grybauskaitė – kadenciją jau baigianti prezidentė, ir jai labai nepatinka, kad kažkas lenda į jos sritį – užsienio politiką“, – LTV teigė A. Sprūdas.

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad latviai lietuviams yra ne broliai, o vieni didžiausių konkurentų ekonomikos srityje.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.20; 02:00

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su pirmojo vizito į Lietuvą atvykusiu Latvijos premjeru Arturu Krišjaniu Kariniu ir aptarė dvišalio, regioninio bendradarbiavimo, energetinio saugumo ir kitus aktualius klausimus.

S.Skvernelis pabrėžė strateginę ryšių su Latvija svarbą Lietuvai, pasidžiaugė puikiu mūsų dvišaliu bendradarbiavimu. Latvija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių.

Pasak Vyriausybės vadovo, Lietuva ir Latvija yra bendraminčiai daugeliu užsienio politikos klausimų, tokių kaip Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenumas, NATO svarba mūsų regiono saugumui, Rytų partnerystė, Europos Sąjungos ateitis, BREXIT. Susitikimo metu pabrėžta, kad itin svarbu drauge dirbti plėtojant regioninę saugumo architektūrą, įgyvendinti NATO sprendimus.

Glaudūs Lietuvos ir Latvijos dvišaliai santykiai ypač svarbūs stiprinant mūsų energetinį saugumą, vystant bendrus energetikos ir transporto infrastruktūros projektus. „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizacija, anot Premjero, išlieka bendras prioritetas. Ministras Pirmininkas teigė, kad tikime bendros Baltijos šalių elektros ir dujų rinkos nauda.

Per susitikimą su A.K. Kariniu Vyriausybės vadovas taip pat aptarė Astravo AE klausimą. Lietuvos pozicija nesikeičia – Astravo AE neturi pradėti funkcionuoti, Lietuva nepirks elektros energijos iš nesaugių elektrinių. Todėl, Lietuva pateikė pasiūlymą Baltarusijai dėl Astravo AE konversijos į dujų elektrinę.

Susitikimo metu pasiūlyta atgaivinti bendrus Lietuvos ir Latvijos vyriausybių posėdžius. Tokį posėdį Lietuvą yra pasirengusi suorganizuoti dar šiemet. Išreikšta viltis randant bendrą sprendimą su Latvija dėl Jūros sienos sutarties ratifikavimo. Naujai suformuotai Latvijos Vyriausybei ir jos vadovui Premjeras palinkėjo  kuo geriausios kloties.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2019.03.08; 11:45

Janis Bordansas. EPA-ELTA nuotr.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjonis naujuoju šalies premjeru nominavo konservatorių Janį Bordansą, trečiadienį pranešė šalies prezidento biuras.

Naujajai konservatorių partijai vadovaujantis 51-erių J. Bordansas įpareigotas iki lapkričio 21 dienos užsitikrinti parlamento palaikymą savo suformuotam ministrų kabinetui.

Svarstydamas planą sudaryti penkių partijų aljansą, kuris į opoziciją išstumtų laikinojo ministro pirmininko partiją, J. Bordansas savo galimybes sėkmingai suformuoti šalies vyriausybę įvertino kaip „80 proc. prieš 20“.

Naujoji konservatorių partija turi 16 iš 100 vietų šalies parlamente ir aptaria įvairius koalicijos modelius su kitomis partijomis. Tačiau dėl tokio partijų susivienijimo, kuris parlamente turėtų daugumą, kol kas nepavyko susitarti.

Per praėjusį mėnesį vykusius Latvijos parlamento rinkimus centro dešiniųjų vyriausybė prarado turėtą daugumą. Daugiausia balsų surinko prorusiška kairioji „Santarvės“ partija, tačiau jos neparėmė nė viena iš tradicinių partijų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 06:51

Baltijos šalių ministrų pirmininkų ir Izraelio valstybės ministro pirmininko B. Netanyahu susitikimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Baltijos šalių ir Izraelio premjerų susitikime svartyti transatlantiniai ryšiai, santykiai su Rusija, aptarta padėtis Artimuosiuose Rytuose, bendri veiksmai kovojant su terorizmu, kibernetinio ir informacinio saugumo stiprinimas. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, taip pat kalbėta apie bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje, plėtojant švietimo ir mokslinius tyrimus, turizmo skatinimą.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po susitikimo su Baltijos valstybių ministrais pirmininkais sakė, kad Latvija, Estija bei Lietuva stipriai pažengusios technologijų srityje, ir pažymėjo, jog ateitis priklauso inovacijų šalims.

„Baltijos šalys yra mokslo ir technologijų atstovės. Inovacijos ateitis priklauso tiems, kurie kuria, ir čia glūdi didžios proto jėgos. Mes mažos valstybės įrodėme, kad galime sutelkti didžius protus, pasiekti pažangos, sukurti naujas pramonės šakas. Baltijos šalys jau dabar pažengusios kibernetinėje erdvėje, lazeriuose. Nors mes ir mažos, bet tai nereiškia, kad mes negalime būti didžios technologijų srityse, mes jei vieną kitą remsime, galime pasiekti labai daug“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė B. Netanyahu.

Izraelio premjeras taip pat pažymėjo, kas Izraelis yra žydų valstybė, kuri kaip ir Baltijos valstybės didžiuojasi savo didžia istorija, tradicijomis, unikalia kalba. Jis padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už drąsią poziciją holokausto klausimu bei pabrėžė apie būtiną kovą su antisemitizmu.

Pasak Izraelio ministro pirmininko, šalys bendradarbiauja ir kovodamos su iššūkiais pasaulyje. Didžiausias šiuo metu bei ateities problema, anot jo, yra terorizmas.

Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu sakė, kad Iranas vis dar intensyviai vykdo teroristines veiklas bei kuria branduolinį ginklą. Spaudos konferencijoje penktadienį jis sakė, kad ES skirti aštuoniolika milijonų dolerių Iranui yra didžiulė klaida, nes šiuos pinigus Iranas tiesiogiai skiria branduolinio ginklo kūrimui, todėl sankcijos Iranui yra būtinos.

„Iranas nesustabdė branduolinio ginklo kūrimo, jie gali labai greitai atsitverti kelią branduolinio ginklo sukūrimui per keletą metų. ES skirti aštuoniolika milijonų dolerių Iranui yra didžiulė klaida. Jie neskirs šių pinigų vandens valymui ar darbininkams. Šie pinigai bus skirti branduolinio ginklo kūrimui. Reikia atkurti sankcijas Iranui, kad būtų sustabdytos teroristinės veiklos Irane, dėl kurių kenčia milijonai žmonių. Taip pat reikia pabrėžti ir tai, kad Iranas plečia savo teroristines veiklas ir į Siriją“, – teigė premjeras.

Kalbėdamas konferencijoje jis taip pat pažymėjo, kad su Baltijos šalių ministrais pirmininkais aptarė saugumą ir gynybą bei paprašė, kad Baltijos šalys keistų neigiamą skeptišką požiūrį į Izraelį.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aptarėme saugumą ir gynybą, tikiu, kad daug ką galime nuveikti. Aš taip pat paprašiau Baltijos šalių ministrų pagalbos, kad reikia pagerinti požiūrį į Izraelį. Reikia panaikinti neigiamą skeptišką požiūrį į Izraelį“, – sakė B. Netanyahu.

Premjeras S. Skvernelis pirmą kartą vykstantį trijų Baltijos šalių ir Izraelio ministrų pirmininkų susitikimą pavadino istoriniu, vykstančiu itin svarbiu metu, kai trys Baltijos šalys mini savo valstybingumo šimtmetį, o Izraelio valstybė mini 70-metį.

„Transatlantiniam bendradarbiavimui alternatyvos nėra. Europa, JAV ir Izraelis yra natūralūs sąjungininkai. Mus vienija demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybės, iššūkiai saugumui ir glaudūs ekonominiai ryšiai. Esami ir liksime didele dalimi priklausomi vieni nuo kitų. Tai yra didžiausia paskata bendradarbiauti“,- pabrėžė premjeras S. Skvernelis.

Taip pat akcentuota, kad Baltijos valstybės pasisako už glaudesnį ES ir Izraelio bendradarbiavimą. Pabrėžta, kad tik diplomatinės priemonės, derybų kelias gali užtikrinti taiką Artimųjų Rytų regione.

„Visas keturias šalis vienija panaši istorija ir panašūs dabarties regioninio saugumo ir valstybių raidos iššūkiai, todėl turime nuolat kalbėtis ir stiprinti praktinius ryšius“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.

Estijos ministras primininkas Jüris Ratas pažymėjo, kad šalių susitikimas praėjo tiesiog puikiai.

„Džiaugiuosi susitikdamas su Izraelio ministru pirmininku ir tikiuosi, kad iki kito susitikimo nepraeis šimtas metų. Susitikimas praėjo tikrai puikiai. Aptarėme daug temų, kurios yra svarbios visoms šalims. ES turi būti vieninga, vienas iš principinių ES dalykų yra, kad Iranas nebegalėtų kurti branduolinių ginklų. Reikia skatinti mūsų šalių dar glaudesnį bendradarbiavimą technologijose, inovacijose bei kovai su terorizmu“, – sakė J. Ratas.

„Artimieji Rytai yra svarbus klausimas, yra svarbu mūsų sienų apsauga. Padėtis Sirijoje mums kelia nerimą. Taip pat terorizmas išsiplėtojęs visame pasaulyje ir nei viena šalis nėra nuo to apsaugota. Todėl turime stiprinti pozicijas bendradarbiavime kovai su terorizmu“, – teigė Estijos premjeras.

Latvijos premjeras Maris Kučinskis taip pat pažymėjo, kad dialogas tarp valstybių yra būtinas norint spręsti tarptautines problemas.

Dabartinė tarptautinės politikos situacija turi daug temų ir problemų, kurias turime spręsti nedelsiant. Sutinku su Baltijos atstovais, kad turime rimtai žiūrėti į kibernetines grėsmes. Taip pat plėtodami dialogus tarpusavyje, manau, rasime daugelio konfliktų sprendimo būdus“, – sakė M. Kučinskis.

Pasak Latvijos premjero, Baltijos šalių požiūris į Rusiją nepasikeitė. Sankcijos išliks, jei Rusija neįvykdys Minsko susitarimo.

Šiandien su Baltijos valstybėmis aptarėme, kad dėl Rusijos šalių pozicija yra nepasikeitusi. Nebent bus įvykdyti Minsko susitarimai, kol jų neįvykdys, tol sankcijos nebus nutrauktos“, – teigė M. Kučinskis.

Su vizitu Lietuvoje viešintis Izraelio ministras pirmininkas dar susitiks su Lietuvos žydų bendruomene Vilniaus sinagogoje, dalyvaus žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale, apdovanos Pasaulio tautų teisuolio medaliais Domo ir Marijonos Viščių šeimą.

B. Netanyahu taip pat ketina aplankyti Vilniaus Gaono kapą.

Tai pirmasis Izraelio premjero keturių dienų vizitas Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.25; 09:43

Tarptautinė bendruomenė turėtų didinti spaudimą Šiaurės Korėjai, siekdama padėti sušvelninti susipriešinimą, kylantį dėl šios izoliuotos šalies ambicijų plėtoti ilgojo nuotolio branduolinius ginklus, šeštadienį vykusio vizito Latvijoje metu sakė Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė, praneša „Bloomberg“.

„Kai tarptautinė tvarka, pagrįsta teisinių valstybių principais, susiduria su iššūkiais, mūsų valstybės turi artimai bendradarbiauti, siekdamos išsaugoti ir sustiprinti sistemą“, – po susitikimo su Latvijos ministru pirmininku Mariu Kučinskiu vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Sh. Abė. Abu vyriausybių vadovai sutarė, kad itin „svarbu stiprinti Šiaurės Korėjai daromą spaudimą“.

Visiškas Jungtinių Tautų (JT) sankcijų įgyvendinimas „prisidėtų prie tokio spaudimo didinimo ir padėtų spręsti Šiaurės Korėjos klausimus“, po Sh. Abės pareiškimo reporteriams sakė delegacijos spaudos sekretorius Norio Maruyama.

Be kita ko, Sh. Abė ragino kuo greičiau ratifikuoti Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą. Dėl šio sandorio susitarta praėjusį mėnesį, tačiau jį dar turi patvirtinti Bendrijos narės.

Japonijos ministras pirmininkas lankosi Europoje su penkių dienų vizitu, kurio metu apsilankė arba dar apsilankys Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Serbijoje ir Rumunijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.15; 07:44

Latvijos premjero kvietimu penktadienį Baltijos valstybių vyriausybių vadovai lankosi Latvijos Inčukalno dujų saugykloje.

Po šio apsilankymo bus siekiama galutinai sutarti dėl Baltijos regiono suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros. Anksčiau Baltijos šalių ministrai pirmininkai taip pat lankėsi Estijos mieste Paldiskyje, kur planuojama statyti SGD terminalą, apžiūrėjo Klaipėdos SGD terminalą.

Pasak S. Skvernelio, tai yra neatidėliotinas klausimas. Klaipėdos SGD terminalas, vidutinio dydžio SGD terminalas Estijoje ir Inčukalno dujų saugykla yra vienas kitą papildantys objektai, todėl sutarus būtų galima pretenduoti į Europos Sąjungos finansinę paramą šiam bendro intereso projektui įgyvendinti.

„Norime, kad mažėtų suskystintų gamtinių dujų kaina Lietuvos, Latvijos ir Estijos vartotojams. Matome galimybę vartotojams sumažinti dujų kainą 5-7 proc. nuo 2019 metų“, – sako Premjeras.

Apskaičiuota, kad dėl ankstesnio nei planuota Klaipėdos terminalo išpirkimo, pasinaudojant dalinio ES finansavimo galimybe, Lietuvos vartotojai galėtų sutaupyti mažiausiai 38 mln., Latvijos – 21 mln., Estijos – 9 mln. eurų per metus, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos panešime.

S. Skvernelis pažymi, kad kaip ir iki šiol Lietuva nesieks, kad Latvija ir Estija dalyvautų dengiant Klaipėdos terminalo išlaikymo ir išpirkimo sąnaudas.

Premjero žodžiais, sutarus dėl regioninio SGD infrastruktūros paketo būtų dar labiau diversifikuotas aprūpinimas gamtinėmis dujomis, atsirastų papildomų komerciškai patrauklaus šių įmonių bendradarbiavimo galimybių, padidėtų suskystintų dujų konkurencingumas, palyginti su rusiškomis vamzdynu tiekiamomis dujomis.

Tai būtų naudinga ir Inčukalno dujų saugyklai – čia būtų saugoma daugiau suskystintų dujų. Šiomis dienomis į Latvijos Inčukalno dujų saugyklą pumpuojamas pirmasis istorijoje suskystintų gamtinių dujų krovinys (iš Nigerijos), skirtas saugoti. Rugpjūčio antroje pusėje planuojama iš JAV sulaukti pirmojo suskystintų dujų krovinio, kuris taip pat bus saugomas Latvijos požeminėje gamtinių dujų saugykloje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 05:46

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su naujuoju Latvijos Ministru Pirmininku Mariu Kučinskiu.

Susitikime aptarti dvišaliai santykiai,  Lietuvos ir Latvijos pozicijos dėl strateginių regionui klausimų, bendras atsakas į visai Europai tenkančius iššūkius – priemonės migracijos krizei įveikti, saugumo bei gynybos stiprinimas.

Continue reading „Vieningos Lietuvos ir Latvijos pastangos – saugumo iššūkiams atremti“

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt šiandien pateikia keletą ištraukų iš publikacijų, kurių autoriai vertina ekonominius Latvijos pasiekimus. Tiesa, vokiškuose straipsniuose kalbama ne vien apie malonius dalykus. Esama ir Latvijai nepalankių versijų. Daug dėmesio skiriama euro problematikai: ar ši Baltijos valstybė pajėgi įsivesti eurą, kuo ši valiuta naudinga arba nenaudinga Latvijai, kokių ekonominių sustiprėjimų latviai gali tikėtis turėdami eurą…

Bet kokiu atveju Lietuvai privalu kuo daugiau žinoti apie savo artimiausią kaimynę – Latviją. Taip pat – ir apie jos ekonomiką.

Continue reading „Latviją pavadino šalimi, skirta „Liuksemburgo skurdžiams““

Šiuo momentu, kai skamba tiek neramių prognozių apie euro likimą, Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis deda pastangas, kad Latvija įstotų į valiutos sąjungą 2014 metais, praneša ABC.

„Mes nematome jokios euro krizės. Euras išlieka stipri valiuta. Eurais saugoma ketvirtadalis pasaulinio valiutos rezervo“, – taip paaiškino politikas Latvijos sprendimą interviu žurnalistui Albertui Sotiljai. Pasak V.Dombrovskio, vyksta tiktai „taškinė finansinė–ekonominė krizė atskirose euro zonos šalyse“.

Continue reading „Latvija nori prisijungti prie euro zonos, nes įsitikinusi, esą Ispanija įveiks krizę“

valdis-dombrovskis

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis interviu televizijai pareiškė, kad šalis gali vietoje piniginės kompensacijos grąžinti žydų bendruomenei holokausto metais prarastą nuosavybę. Ministras pirmininkas V.Dombrovskis pažymėjo, kad dėl Latvijos ekonominės situacijos galima svarstyti tik turto sugrąžinimo, o ne nuostolių finansinio atlyginimo klausimą.

Latvijos teisingumo ministras Gaidis Bėrzinis praėjusią savaitę atsistatydino iš pareigų dėl nesutarimų su V. Dombrovskiu sprendžiant žydų turto restitucijos problemas.

Continue reading „Latviški nesutarimai dėl žydų turto restitucijos problemų“