Užgavėnės Mokytojų namų kiemelyje. 2013-ieji. Vytauto Visocko nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, pernai, nuo sausio iki gruodžio, iš Lietuvos jau emigravo daugiau nei 54 tūkst. gyventojų. Anot Lietuvių etninės kultūros draugijos, gyventojų emigraciją lemia ne tik finansinės priežastys, bet ir silpnėjanti tautinė savimonė. Tautinę savimonę formuoja etninė kultūra, tuo tarpu Lietuvoje jai skiriama vis mažiau dėmesio. Seime vykusioje konferencijoje pristatytas Lietuvos kultūros tarybos dalinai remtas draugijos tyrimas, atskleidęs kylančią grėsmę šalies kultūros tradicijų ir tapatybės išsaugojimui, būtinybę keisti situaciją švietimo sistemoje bei užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą.

Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, šio tyrimo vadovas dr. Vytautas Tumėnas sako, kad mūsų etninė kultūra yra ne tik tradiciniai bendravimo papročiai, liaudies dainos, šokiai, žaidimai, tautosaka, bet ir tokios šventės kaip Kūčios, Vėlinės, Užgavėnės, taip pat tradiciniai amatai, tautodailė, liaudies medicina, astronomija, etnoarchitektūra ir kt. „Etninė kultūra – pagrindas, jungiantis dabarties kartas su tėvų bei protėvių palikimu. Kai visa tai pamirštama, susidariusią tuštumą bandoma užpildyti kitų kultūrų tradicijomis“, – atkreipia dėmesį dr. V. Tumėnas.

Užgavėnės. Vytauto Visocko nuotr.

Dr. V. Tumėno teigimu, nebesijaučiant tautos ir gimtinės dalimi, kilus finansinėms ar kitoms problemoms, žmogui nebelieka prasmės rūpintis savo šalies kultūra ar ekonomika, tampa daug lengviau emigruoti į kitas šalis, tikintis didesnio atlygio. Įsivaizduojama, kad svečių šalių aplinka, gyvenimo sąlygos patrauklesnės nei Lietuvos.

Pastebima, kad šalyse, kuriose yra monarchijos, tokiose, kaip Anglija, tradicijų išlaikymui skiriamas ypatingas dėmesys. Pavyzdžiui, Norvegijoje tautinis kostiumas yra demokratijos simbolis. Šioje šalyje įprasta daugeliui, taip pat ir karališkai porai, tautinį drabužį dėvėti per valstybės šventę. Pasaulyje yra nemažai sėkmingų pavyzdžių, kaip per kalbą ir kultūros tradiciją puoselėjimas tautinis tapatumas – nuo darželių iki aukštųjų mokyklų.

Lietuvos teisėkūroje etnokultūrai taip pat skiriama dėmesio: būtinybė moksleiviams suteikti etninės kultūros pagrindus jau daugelį metų įtvirtinta Švietimo įstatyme. Pagal Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas“. Be to, visai neseniai Nacionalinio saugumo strategijoje visuomenės identitetas įvardintas kaip prioritetinis uždavinys, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.

Tiesa, tikrovėje šie prioritetai nėra įgyvendinami. Draugija atliko tyrimą, kurio viena dalis – moksleivių apklausa. Jos rezultatai atskleidė etninės kultūros ugdymo spragas bendrojo lavinimo mokyklose. Lyginant 2016 m. abiturientų apklausos duomenis su identiška apklausa, atlikta 2002 m., paaiškėjo, kad etninės kultūros pamokų sumažėjo dvigubai. Šias specializuotas pamokas pakeitė chaotiška, menkai reglamentuota etninės kultūros integracija į kitus dalykus. Net penktadalis moksleivių abiejose apklausose tvirtino, kad etnokultūrinis ugdymas mokykloje iš viso nevyksta. Taip pat moksleiviai pasisakė norį, kad mokymas būtų aktyvesnis.

Šv. Velykų diena Vinco Kudirkos aikštėje. Vytauto Visocko nuotr.

Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Dalia Urbanavičienė sako, kad dabartinę situaciją nulėmė tai, jog Lietuvoje buvo įtvirtintas pasirenkamasis etnokultūrinis ugdymas arba galimybė rinktis etninės kultūros integravimą į kitus dėstomus dalykus. „Mokykloms lengviau pasirinkti etninės kultūros integraciją ir minimaliai, paviršutiniškai ją pritaikyti nespecializuotose pamokose. Tai suteikia galimybę sutaupyti atsisakant etnologo etato. Etninės kultūros ugdymui mokyklos stokoja muzikos instrumentų, tautinių drabužių ir kitų priemonių. Taip smukdoma moksleivių tautinė savimonė – jiems darosi sunku suvokti, ką, apskritai, reiškia Lietuvos etninė kultūra“, – sako D. Urbanavičienė.

Vėlinės. Vytauto Visocko nuotr.

Pasak dr. V. Tumėno, grėsmė kyla net ir UNESCO paveldu pripažintai kryždirbystei, sutartinėms ir pan. „Etninės kultūros globos pagrindų įstatyme įtvirtinta būtinybė Lietuvos etninę kultūrą puoselėti. Deja, šiandien turime pripažinti, kad ilgalaikio strateginio planavimo, siekiant išlaikyti nykstančius etninės kultūros elementus, nėra. Nėra vykdoma nuolatinė stebėsena, per menkai analizuojama tolesnė raida, stiprybės ir kylančios grėsmės. Globos priemonės įgyvendinamos fragmentiškai, todėl nėra reikšmingesnių rezultatų. Visa tai galiausiai etninę kultūrą Lietuvoje verčia menkaverte, neperspektyvia sritimi, akivaizdžiai stokojančia prestižo“, – tikina dr. V. Tumėnas.

Lietuvos etninės kultūros turtai yra didžiuliai. Visgi tikėtis, kad jaunoji karta pati savaime ims domėtis papročiais, jų reikšmėmis ir pradės dainuoti sutartines, šokti arba meistrauti, būtų naivu. Tyrėjai atkreipia dėmesį į būtinybę šiuos iššūkius spręsti strategiškai ir kompleksiškai. Čia būtinas ir ekonominis mąstymas. Etninė kultūra neturėtų virsti puoselėjama vien pavienių asmenų neatlyginamu pasiaukojimu. Valstybės ir savivaldos valdymo institucijose būtinai turėtų dirbti kompetentingi etninės kultūros profesionalai. Etninės kultūros pamokoms būtina rasti vietos bendrojo ugdymo mokyklose, rengti etninės kultūros mokytojus, stiprinti ir kitų dalykų mokytojų kompetencijas, daugiau dėmesio skirti etnokultūrinei popamokinei veiklai, įtraukti į tradicinių papročių renginius ne tik moksleivius ir mokytojus, bet ir tėvus bei vietos bendruomenę.

Šv.Velykos. Vyt.Visocko nuotr.

Lietuvių etninės kultūros draugijos atliktame moksliniame tyrime pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į etninei kultūrai svarbių valstybės teisės aktų bei požiūrio į etninę kultūrą kitimą vidurinėse mokyklose analizę. Atliekant tyrimą, buvo vykdomos apklausos, vienoje iš jų 2016 m. buvo apklausti 317 abiturientai iš 14 Lietuvos mokyklų, duomenys palyginti su analogišku tyrimu, atliktu 2002 m., kai buvo apklausti 343 abiturientai iš 16 šalies mokyklų.

Lietuvių etninės kultūros draugija yra visuomeninė organizacija, įkurta 1989-aisiais.

Draugija plečia savo veiklą ne tik populiarindama ir kaupdama etninės kultūros vertybes, bet ir siekdama, kad lietuvių etninės kultūros globa taptų Lietuvos valstybės politikos prioritetu, gindama etninės kultūros srityje dirbančių pedagogų, folkloro ansamblių, klubų ir kitų kolektyvų interesus, bendradarbiaudama su kitomis panašių tikslų siekiančiomis Lietuvos ir užsienio organizacijomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.09; 10:00

Imigrantų šventės Argentinoje akimirka

Rudens savaitgaliai Argentinoje, Berisso mieste, prisipildė skirtingų kultūrų nuotaika, į kurią lietuviškąsias tradicijas įpynė lietuvių draugija „Nemunas“ – viena didžiausių Berisso imigrantų bendruomenių.

Šiemet, skaičiuodamas jau 40 gyvavimo metų, Imigrantų festivalis Berisse, Buenos Airių provincijos Imigrantų sostinėje, 22 šalių išeivių bendruomenes įsuko į tradicinių patiekalų, šokių, muzikos renginius. Į skirtingų kultūrų pristatymus susirinko daugiau negu 180 tūkst. žmonių iš visos Argentinos.

Imigrantų šventėje tradicinius lietuvių liaudies šokius net 5 tūkst. žiūrovų publikai pristatė „Nemuno“ draugijos šokių ansambliai: vaikų grupė „Skaidra“, jaunimo – „Nemunas“, senjorų – „Griaustinis“ ir veteranų kolektyvas „Pipiras“. Šokio žingsniais ansambliai perteikė lietuvių kultūroje svarbias ir liaudies kūryboje itin populiarias temas – meilę ir darbą. 

Jaunosios Imigrantų šventės Berisso mieste šokėjos

„Nemuno“ draugija šventės metu taip pat pristatė tokius lietuviškus patiekalus kaip blynai, bulvių plokštainis, kepta kiauliena su kopūstais ir krienais, kepta kiauliena su grybų padažu, tinginys. Argentiniečių kultūroje, kurioje itin populiarūs patiekalai, pagaminti iš mėsos, lietuviški valgiai buvo perkami gausiai. Daugeliui knietėjo paragauti blynų su uogiene ir bulvių plokštainio su spirgučių padažu, kurių receptus iš kartos į kartą perdavė bendruomenės narių seneliai ar proseneliai.

Bene didžiausios eilės rikiavosi prie alaus stendo. Čia savo išskirtiniu skoniu pirkėjus viliojo „Kauno“ alus, gaminamas lietuvių imigrantų anūko, gyvenančio Mar del Platos mieste.

Vienas svarbiausių viso festivalio akcentų – „Imigrantų reprezentacija – išsilaipinimas“. Šio renginio metu atkuriamas XX a. pr. vykęs masinis imigrantų atvykimas į Argentiną. Persirengę prosenelių, senelių drabužiais, jau gimusių ir šeimas sukūrusių Pietų Amerikoje kartų atstovai atplaukia laivu į Berisso miestą – taip prisimindami savo protėvių istoriją ir kelią iš tėvynės. Itin didelę reikšmę turintis renginys ne vieną paskatina dar stipriau laikytis savo šaknų ir gilintis į protėvių perduotos kultūros tradicijas.

Nemuno draugijos grupės atstovės

Neatsiejamas kiekvieno renginio atributas Argentinoje – karalienės rinkimai. Šiemet Imigrantų festivalyje Berisse lietuvių bendruomenę „Nemunas“ atstovavo vaikų karalienė Anabela Camilion Daskus ir lietuvių išeivių karalienė Melina Natalia Radziunas. 40-osios imigrantų šventės karalienės rinkimuose M. Radziunas pristatė vakarinę suknelę, tautinį kostiumą ir tradicinį lietuvių liaudies šokį, kurie buvo vertinami komisijos. Galinti ne tik pademonstruoti lietuviško šokio žingsnius, bet ir kalbanti lietuviškai, M. Radziunas už puikią savo kultūros reprezentaciją buvo išrinkta Imigrantų šventės Pirmąja princese. Teisėjų komisija karaliene išrinko Graikijos atstovę.

Imigrantų festivalį vainikavo paradas, nuaidėjęs pagrindiniu Berisso miesto prospektu Avenida Montevideo. Daugiau negu 90 lietuvių bendruomenės narių, apsivilkę tautiniais kostiumais, žygiavo bei sukosi pagal liaudies muzikos taktą, perteikdami tą lietuvybės jausmą, kurį iš savo šalies atsivežė ir perdavė protėviai.

2017.11.17; 03:00

Lietuvos ambasadorė Ispanijoje ir prie Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Skaistė Aniulienė, pirmadienį atidarydama nuotraukų parodą apie Lietuvos dainų šventę PTO būstinėje Madride, pakvietė visus apsilankyti Lietuvoje 2018 metais ir pamatyti šimtmečio dainų šventę.

Lietuvos ambasadorė parodą atidarė kartu su PTO generaliniu sekretoriumi Talebu Rifai.

Ambasadorė pažymėjo, kad dainų šventės tradiciją ir simboliką Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) yra pripažinusi Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

PTO generalinis sekretorius savo kalboje padėkojo Lietuvai už aktyvų įsitraukimą į organizacijos veiklą.

Nuo 2003 metų Lietuva yra PTO narė ir aktyviai prisideda formuojant pasaulinę turizmo politiką. Šiais metais Lietuva kandidatuoja į PTO vykdomąją tarybą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 01:00

Dviejų mėnesių praktiką Čikagos lituanistinėje mokykloje (JAV) atlikusi Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto I kurso magistrantė Ingrida Viluckytė vis dar prisimena šiltą ir rūpestingą jos priėmimą į lietuvių bendruomenę svetur ir pažadus susitikti vasarą.

Pasak lituanistės, iš lietuviškų išeivijos mokyklų galima pasimokyti, kaip skleisti tautiškumą ir puoselėti tautinį identitetą.

Continue reading „Praktiką Čikagoje atlikusi Ingrida Viluckytė: „Bene didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susidurti, tai išėjimas iš komforto zonos““

Lietuva turi bėdų, kurios mums gyvybiškai svarbios. Nepašalinus jų – mūsų tiesiog nebeliks. 

Štai keletas skaudžiausių lietuviškų galvosūkių… Nejaugi neįmanoma sumažinti emigracijos srautų? Kodėl nebenorime auginti vaikų? Ar teisinga sistema, kuri į vaiką žvelgia ne kaip į tėvų, o kaip į valstybės nuosavybę? Ar derėtų toleruoti dvigubą pilietybę? Kaip elgtis Lietuvai, kai iš Rytų ateina karinė grėsmė, o iš Vakarų – liberaliosios kvailystės? Kodėl lietuviai nebenori gyventi vadovaudamiesi lietuviškomis tradicijomis? Ar bebus iš ko mokėti pensijas? Ar Lietuvai išties derėtų rūpintis migrantais iš Sirijos?

Aktualijų portalo svečias – Seimo narys Rimantas Dagys.

Continue reading „„Jeigu nebus lietuvių, nebus ir lietuviškos ekonomikos““

Naujausias Lietuvos kino padangėje daugiau nei dvejus metus kurtas meninės dokumentikos filmas apie lietuvių etnokultūrą „Semme“ (prūsiškai „žemė”) – atkeliauja į Panevėžį.

Filmo premjerą gegužės 22 d. 17:30 val. kino centre „Garsas“ pristatys režisierius Ernestas Samsonas ir kūrybinė grupė. Žiūrovai galės užduoti klausimus, vyks diskusija. Žiūrovams su gėlėmis įėjimas į kino renginį – nemokamas.

Continue reading „Lietuvišką tapatybę atskleidžiančio filmo „Semme“ kūrybinė komanda lankysis Panevėžyje“

Šių metų kovo 20 d. prasidėsiančio didžiausio Lietuvoje kino festivalio „Kino pavasaris“ lietuviškų premjerų programoje – daugiau nei dvejus metus kurtas meninės dokumentikos filmas apie lietuvių etnokultūrą „Semme“ (prūsiškai „žemė”). Tai pirmas režisieriaus Ernesto Samsono ir idėjos autoriaus Simono Naudžiaus filmas, o filmo kūrybinė komanda – viena jauniausių festivalyje.

Filmas atsirado kaip programos „Veiklus jaunimas“ remiamas projektas, kurio nariai – atėję iš įvairiausių sričių, bet vienas kitą puikiai papildantys. Kiek netikėta, kad šio filmo kompozitorius yra Kyle Raub, kilęs iš Šiaurės Karolinos (JAV), kuris susidomėjo lietuvių kultūra, tradicijomis ir sutiko jas interpretuoti, improvizuodamas muzikos garsais.

Continue reading „„Kino pavasario“ debiutuose – dokumentinis filmas „Semme““

{sigplus}fotoreportazai/pietus{/sigplus}

{Jeigu norite pamatyti visas nuotraukas, spauskite bet kurią iš šių trijų}

Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesių savaitgaliais Berisso mieste vyko „Imigrantų šventės”. Į šventes susirinko daugiau nei 90 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių Draugija „Nemunas” surengė didelę parodą,  kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.

Argentinos mieste Berisse veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki I-ojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių.

Continue reading „Berisso mieste – XXXVI-oji Provincijų Imigrantų Šventė“

advokatas_a.marcinkevicius

Senovės išminčiai yra taikliai pastebėję: "Jei nori pažinti žmogų, neklausyk ką jis kalba apie save. Įdėmiai klausyk, kaip jis atsiliepia apie kitus". Konstruktyviai pozityvus įvertinimas, o kitą kart net ir kuklus nutylėjimas, vaizdžiai apibūdina besąlyginį Žmogaus padorumą.

Labai keista, kad Prezidentė sulaukė priekaištų dėl tautiškumo ir nacionalinės savivertės skatinimo bei raginimų nepamiršti kuo esame, iš kur kilome ir kur link einame. Jurgis Zauerveinas kadaise eilėraščiu pašlovinęs lietuviškąjį tautiškumą: "Lietuvninkais mes esam gimę, Lietuvninkais ir turim būt. Tą Garbę gavome užgimę, ir jai neturim leist pražūt!"

Ir dabar šios eilės tebeskamba išdidžiai. Pagaliau vertėtų prisiminti ir dr. Jono Basanavičiaus žodžius apie "amnezijos" dėl savo ir Tautos praeities būsimas pasekmes.

Gal būt kas nors sugebėtų paaiškinti, nuo kada ir kokiu pagrindu nacionalinė savivertė, jos puoselėjimas bei skatinimas tapo negatyviu ar net smerktinu reiškiniu Lietuvoje?

Continue reading „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės metinio pranešimo įvertinimo“

daiva_tamosaitytem

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt viešnia – rašytoja Daiva TAMOŠAITYTĖ. Su rašytoja Daiva Tamošaityte kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas. Pagrindinė pokalbio diena – moralinės, kultūrinės, politinės Lietuvos aktualijos.

Gilų įspūdį paliko Jūsų esė “Vapsvos efektas”, paskelbtas žurnale “Metai”. Tame tekste vaizdžiai pasakojate apie auką, praradusią gebėjimą priešintis agresoriui. Laukinėje gamtoje tokių pavyzdžių – gausu.

Tačiau niekad nemaniau, jog mes, lietuviai, itin gražiai ir beveik be kraujo atgavę nepriklausomybę 1990-aisiais, netrukus tapsime labai panašūs į tuos gyvius, kurie nebepajėgia deramai pasipriešinti svetimoms įtakoms. Nejaugi kritimas žemyn buvo neišvengiamas, nejaugi negalėjome sumažinti šių skaudžių padarinių? Ar tikrai panašių bėdų patiria visos laisvės siekiančios tautos?

Continue reading „Rašytoja Daiva Tamošaitytė: “Mes turime unikalią galimybę tapti stipria Europos Sąjungos nacija”“

p.vyturys

Neseniai 500 egz. tiražu spaustuvė „Morkūnas ir Ko“ išspausdino intriguojančiu pavadinimu Pauliaus Vyturio knygą „DIALOGAS SU VIEŠPAČIU IR ŠĖTONU“.

Knygą redagavo prof. Juozas Girdzijauskas ir Danguolė Stonytė, išleido Petras Girdzijauskas-Paulius Vyturys.

Iš tikrųjų autorius nuo vaikystės dalyvavo ir iki šių dienų dalyvauja dialoge su Dievu, o į prievartinį dialogą su šėtonu buvo įtrauktas per šėtoniškos imperijos parankinius – SMERŠ, KGB, istrebitelius.

Tik atsivertus knygą, dar prieš pratarmę skaitome: „Viešpats man pagelbėjo, kai vilties nelikdavo. – Atstok, šėtone!, – tardavo Jis. Aš ir vėl atsitiesdavau.“, o pratarmę pradeda malda: „Išgirsk mus, Viešpatie, pakylėk mus, Viešpatie, iki tradicijos, kurią turėjo mūsų Tėvai ir iki to kaip jie gerbė ją ir saugojo… Pakylėk mus, Viešpatie, nuo šiol kasdien, neužmiršk mūsų vaikų, kad jie priimtų šią dovaną ir su ja gyventų per amžius.“

Continue reading „Gelbstinti nuo užmaršties šešėlio“