Lapkričio 20 d. Kuršėnų kultūros centre įvyko konferencija „Žmogaus šviesa ir istorinės atminties tiesa“, skirta Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos 90-mečiui ir kalbininko Vytauto Vitkausko 80-mečiui.

Kalbėta apie bibliotekos dabartį ir perspektyvas, pristatytos knygos „Kuršėnų bibliotekos istorija“ (autorius Jonas Kiriliauskas), „Atsiminimai apie Vytautą Vitkauską“ (sudarytojos Nijolė Čižikienė, Aurelija Genelytė-Gritėnienė, Rita Urnėžiūtė), „Gimtųjų žodžių apžavėtas“ (Vytautas Kirkutis). Konferencijos dalyviai galėjo susipažinti su ekslibriais „Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekai 90 metų“ ir jų autoriais. Kita salės, kurioje vyko konferencija, siena buvo skirta žymiajam kuršėniškiui Vytautui Vitkauskui – „Kuršėnų biblioteka – lituanistikos atminties ir sklaidos vieta“ (autorius Almantas Šlivinskas).

{Norėdami pamatyti visas Vytauto Visocko nuotraukas, spauskite bet kurią iš šių pirmųjų}

Continue reading „Gimtųjų žodžių apžavėtas”

Noriu priminti, jog renkami parašai dėl lietuvių valstybinės kalbos išsaugojimo, kad piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse oficiali forma išliktų lietuvių kalba (o ne pagal Kirkilo ir Šiaulienės sumanymą, kai bus nebeaišku, pagal kieno abėcėlę rašomi Lietuvos piliečių vardai ir pavardės).

Nepartinė iniciatyvinė grupė renka parašus po latvišku variantu, kai kitomis kalbomis įrašai galės būti rašomi tik kitų įrašų skyriuje be šių įrašų oficialaus įteisinimo.

Jei nepavyks surinkti 50000 parašų, sustabdyti kirkilinio projekto nebebus galimybių; dabar surinkta tik kiek daugiau kaip 30000, o liko tik viena savaitė.

Continue reading „Gintaras Songaila: parašų rinkimas vyksta vangiai”

Talka reikalinga, nes…

Rezistentas, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas:

„Talka reikalinga, nes leidus rašyti pasuose vardus ir pavardes svetimomis kalbomis vietoje lietuvių kalbos, daugybė žmonių negalės jų perskaityti ir suprasti. Nors teko daug keliauti, beveik niekur pasaulyje nepamatysite tokios tvarkos, kad pasuose būtų rašoma ne tų šalių valstybine kalba. Nei JAV, nei Vakarų Europoje lietuviškai rašyti pase, pavyzdžiui, „š“ ar „č“ tikrai neleis. Nežinau, kodėl mes šiuo klausimu turime būti kitokie pačių mūsų piliečių nepatogumui.“

Continue reading „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą”

Seimas pradeda įgyvendinti poeto Justino Marcinkevičiaus testamentą – saugoti bei ginti lietuvių kalbą

Lietuvos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas rugsėjo 30 d. posėdyje svarstė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) iniciatyvą – rengti Lietuvių kalbos dienas. Atsižvelgiant į lietuvių bendruomenių užsienyje veiklos specifiką, programa lietuvių kalbai paminėti galėtų būti atliekama laikotarpiu tarp dviejų Lietuvai svarbių švenčių – nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Šiuo laikotarpiu – vasario 21 d. – minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena.

Continue reading „Ar lapkričio 18-oji taps Lietuvių kalbos diena?”

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) jau dešimtą vasarą susirenka žmonių iš įvairių šalių, norinčių išmokti lietuvių kalbą ir pažinti Lietuvos kultūrą. Šiemet čia atvyko 62 studentai iš 15 valstybių.

Peng Qiaoyun (kursų organizatorių pavadinta Rūta) iš Kinijos Pekino užsienio studijų universitete (Beijing Foreign Studies University – BFSU) studijuoja rusų kalbą ir literatūrą. Merginą galima kalbinti kinų, rusų, anglų, japonų, latvių kalbomis, o dabar sulauktume jau ir lietuviško atsakymo.

Continue reading „Mokytis lietuvių kalbos atvyko iš Kinijos”

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) žinių siekia įvairių tautybių studentai. Čia iš Gruzijos atvykęs Giorgis Kobachidzė studijuoja švietimo įstaigų vadybą ir administravimą jau antrame magistrantūros studijų kurse, puikiai kalba lietuviškai, o jo ateities planuose – sustiprinti Lietuvos ir Gruzijos draugystę.

Vaikinas šiuo metu pasinėręs į baigiamojo darbo rašymą, kuriame lygina Gruzijos ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemas.

Continue reading „LEU studento iš Gruzijos planuose – stiprinti gimtosios šalies ir Lietuvos draugystę”

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius viešai pratrūko sužinojęs apie tai, kad Valstybinė Lietuvių kalbos komisija nepritarė mero sumanymui miesto transporto maršrutų užrašus rašyti anglų kalba.

Mero rūstybę užsitraukė ir viešojo transporto įmonės vadovai "išdrįsę" pasiteirauti Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos nuomonės. Iš mero užuominų galima net suprasti, kad jų gali laukti sankcijos. 

Continue reading „Seimo narys Jurgis RAZMA: „Vilniaus meras galėtų rodyti didesnę pagarbą lietuvių kalbai””

Lietuviškos sulenkintos pavardės dokumentuose lenkiškai dar nerašomos.

Bet bus bandoma taip pataikauti Lenkijai ir lenkų tautinei mažumai Lietuvoje, nepaisant akademiko Zigmo Zinkevičiaus atviro laiško Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui. Netiesiogiai įteisinsime Vilniaus krašto okupaciją. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ svarsto galimybę autobusų, važinėjančių miesto centro ir Vilniaus oro uosto kryptimi, maršrutų rodyklių užrašus teikti lietuvių ir anglų kalbomis. Kalbos komisija nepritaria. Vilniaus meras Šimašius sako: autobusai su angliškais užrašais – važinės!„Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagrindinės maršrutų sudedamosios dalys yra vietovardžiai – neverčiami žodžiai, taigi tokios informacijos teikimas ir anglų kalba būtų netikslingas ir neinformatyvus“, – teigia  VLKK. Na ir kas!

Apie bandymus sugrįžti į juodžiausius praeities laikus mūsų studijoje pasakoja kalbininkas daktaras Aldonas PUPKIS, išleidęs žymaus kalbininko Juozo Balčikonio raštus, monofrafijas „Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba“, „Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“, kelis dešimtmečius studentus ir plačiąją visuomenę atkakliai mokęs taisyklingos lietuvių kalbos. Beje, esame seni pažįstami, kurso draugai, ir Juozas Balčikonis, ir čia minimas Zigmas Zinkevičius – mūsų profesoriai.

Vytautas Visockas

Continue reading „Atkakliai bandoma sugrįžti į juodžiausius praeities laikus”

Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba.

Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško. Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. 

Continue reading „Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą”

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių.

Continue reading „Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo”

Svarstant svetimvardžių dokumentuose rašymo tvarkos projektą, nereikia atmesti ne tik jo autorių tautinės savimonės, bet ir interesų, susijusių su jų ar jų šeimos narių tautybe. Interesų konfliktą galima įžvelgti, kai būtent tokį svetimvardžių grafinės formos dokumentuose projektą spaudžia priimti dėl šeiminių ryšių suinteresuoti parlamentarai.

Antai vieno iš pristatomo projekto iniciatorių Gedimino Kirkilo motina rusė, žmona taip pat rusė, kitos – Irenos Šiaulienės (mergautinė pavardė Anajeva) – tėvas rusas. 

Continue reading „Galimas interesų konfliktas”

Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu. Juk lygiai taip pat, kam nors panorėjus, nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų.

Ekonomikoje, priešingai, galimi įvairūs raidos variantai ir korekcijos. Silpninant valstybės pamatą, visas valstybės darinys taptų nestabilus ir lengvai pažeidžiamas. Dabar, kol Lietuva priklauso ES, poveikio greičiausiai nepajustume, tačiau turime rūpintis ir galvoti apie tolesnę Lietuvos perspektyvą būti stipria ir nepriklausoma valstybe.

Continue reading „Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas”

Seimo valdančiajai daugumai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) pateikus „naują“ užklausą, ar neprieštarauja Konstitucijai valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės praplėtimas naujomis raidėmis, VLKK eilinį kartą atsakė – prieštarauja.

Seimo daugumos „nauja“ užklausa priminė seną banalų anekdotą.

Continue reading „Replika po VLKK sprendimo dėl asmenvardžių rašymo”

Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto IV kurso studentė Šarūnė Baronaitė – viena iš nedaugelio studentų, turėjusių galimybę atlikti 2 mėnesių praktiką Maironio lituanistinėje mokykloje Lemonte (Čikaga, JAV). Pasak lituanistės, praktika užsienyje jai buvo naudinga ir kaip būsimai mokytojai, ir kaip asmenybei.

Studentė Š. Baronaitė, prieš vykdama į Maironio lituanistinę mokyklą, buvo girdėjusi, kad ten mokinių mokymosi lygis yra žemesnis nei Lietuvoje. Ji manė, kad praktikos metu į dalyko turinį turės integruoti daug informacijos apie Lietuvą, o visas praktikos laikotarpis bus sunkus iššūkis. Visgi paaiškėjo, kad baiminosi be reikalo, o mokiniai labai daug žino apie Lietuvą.

Continue reading „Būsimoji pedagogė Šarūnė Baronaitė: „Tam, kad atrasčiau ryšį su mokiniais, pirmiausia turiu juos pažinti“”

Gegužės 11-ąją surengtoje spaudos konferencijoje  kalbininkai prof. Vitas Labutis, hab. dr. Kazimieras Garšva ir istorikas, akademikas Antanas Tyla pateikė savo nuomonę, kodėl Lietuvos Seime iki šiol gajos tendencijos griauti lietuvių kalbos abėcėlę ir rašybą.

Tema – ir svarbi, ir aktuali, ir skandalinga. Ko siekia socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas, siūlydami pragaištingus lietuvių kalbai įstatymo projektus?

Juk socialdemokratų brukte brukamas įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė oficialiuose Lietuvos respublikos dokumentuose gali būti rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. Šis įstatymas akivaizdžiausiai griauna dabartinę lietuvių kalbos abėcėlę ir lietuvių kalbos sandarą, paversdamas  lietuvių kalbos normas jovalu.

Taip pat nesuprantama, kodėl, užuot pasakius griežtą „ne“, socialdemokratai užsispyrę pataikauja liūdnai pagarsėjusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos užgaidoms?

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – antroji videoreportažo dalis (35 min. trukmės).

Continue reading „Kas, kaip ir kodėl išduoda lietuvių kalbą? ( 2 )”

Gegužės 11-ąją surengtoje spaudos konferencijoje  kalbininkai prof. Vitas Labutis, hab. dr. Kazimieras Garšva ir istorikas, akademikas Antanas Tyla pateikė savo nuomonę, kodėl Lietuvos Seime iki šiol gajos tendencijos griauti lietuvių kalbos abėcėlę ir rašybą.

Tema – ir svarbi, ir aktuali, ir skandalinga. Ko siekia socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas, siūlydami pragaištingus lietuvių kalbai įstatymo projektus?

Juk socialdemokratų brukte brukamas įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė oficialiuose Lietuvos respublikos dokumentuose gali būti rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. Šis įstatymas akivaizdžiausiai griauna dabartinę lietuvių kalbos abėcėlę ir lietuvių kalbos sandarą, paversdamas lietuvių kalbos normas jovalu.

Taip pat nesuprantama, kodėl, užuot pasakius griežtą „ne“, socialdemokratai užsispyrę pataikauja liūdnai pagarsėjusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos užgaidoms?

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – pirmoji videoreportažo dalis (46 min. trukmės).

Continue reading „Kas, kaip ir kodėl išduoda lietuvių kalbą? ( 1 )”

Lietuviai miestuose

Jei Lietuvos gilumoje ne visi lietuviai tvirtai turisi, ne visi moka branginti ir ginti savo kalbą, tai ką besakyti apie pakraščius?

Pakraščiuose, o labiausiai miestuose lietuvystė tirpsta kaip sniegas pavasario laike. Sunku rasti kitus žmones, kurie niekintų savo kalbą kaip lietuviai, o kas pats savęs nebrangina, tą ir kiti už nieką verčia.

Kam teko gyventi Peterburge, Liepojuje, Rygoje, o ypatingai Kaune ir Vilniuje, tas matė, kiek tenai kasmet nyksta lietuvių, virstančių į lenkus. Kiekvienas skubinas kuo greičiausiai išsinerti iš lietuviško kailio ir prie ponų prilygti.

Continue reading „Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai artėjant (2)”

Esame išskirtinė tauta. Kodėl?

Nė viena kita tauta iš daugybės pasaulio tautų, kalbančių indoeuropiečių kalbomis, taip gerai neišsaugojo savo kalbos.

Garsus prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė yra pasakęs: „Net ir dabar lietuvių kalboje yra aptinkama formų, visiškai sutampančių su Vedų arba Homero kalbos formomis“.

Continue reading „Lietuvių kalba – politikos kryžkelėse”

Šis nedidelis Latvijos Saeimos narės, kalbininkės prof. Inos Druvietės komentaras skiriamas būtent tiems lietuviams, kurie linkę išduoti Lietuvių kalbą – ragina nusileisti brukte brukamai polonizacijai.

Taigi: jei kam Lietuvoje trūksta kalbinio ir valstybinio orumo, semkimės principingumo iš Latvijos. Latviai – principingesni, įžvalgesni, kietesni už, pavyzdžiui, mūsų socialdemokratus Gediminą Kirkilą ir Irenią Šiaulienę.

Štai kaip gražiai, giliai ir prasmingai apie latvių kalbą pasakoja prof. Ina Druvietė, kalbininkė, Latvijos Saeimos narė, Latvijos švietimo ir mokslo ministrė:

Continue reading „Jei kam Lietuvoje trūksta kalbinio ir valstybinio orumo, broliai latviai gali paskolinti”

Odė gimtajai kalbai ir jos sakralumui

Į nebūtį nugrimzdo ne šiaip baltų kultūra. Nugrimzdo visa šio superetnoso civilizacija. Bet mes, lietuviai, dar turime kuo didžiuotis. Dar turime kuo gaivinti, rodos, taip nesunkiai šiandien pažeidžiamą savo dvasią. Kuo? Ogi – savo kalba. Ar ne ji sudaro pagrindinę lietuvio tapatybės šerdį? Tai ji – tas iš amžių gūdumos atėjęs ir užsilikęs, tebepulsuojantis, savo ypatingą, lietuvybę išsaugančią aurą skleidžiantis šaltinis.

Priklausome lingvistinės prigimties tautų grupei. Tautai, kurios tapatybę nulemia kalba. Neliks kalbos – neliks ir lietuvių. Beje, šio etnonimo savo oracijose lyg ir atvirai privengia mūsų nūdieniai politikai… Kas liks? Žinoma, kad pasiliks administracinės teritorijos pavadinimas. Užgimė Bulgarijos valstybė, apsivaliusi nuo autochtonų – tiurkų kilmės bulgarų. Taip kaip keliems šimtmečiams istorija paliko Prūsiją, bet be autochtonų prūsų!.. Pagaliau ir tas šalies pavadinimas tiesiog mūsų akyse ištirpo. Nusėdo istorijos foliantuose.

Continue reading „Romualdas Grigas: „Lietuvių tautos išlikimo drama“ (5)”