Užsienio reikalų ministerija (URM) neturi duomenų apie per sprogimą Londono metro nukentėjusius lietuvius.

Ministerija dėl šio incidento, kuris Londono policijos tiriamas kaip teroristinis, susisiekė su ambasada Jungtinėje Karalystėje. Kol kas neturima duomenų, kad per sprogimą būtų nukentėję Lietuvos piliečiai.

„Smerkiame šį teroristinį incidentą ir reiškiame solidarumą su Jungtinės Karalystės žmonėmis ir vyriausybe. Stiprybės visiems nukentėjusiems. Turime išlikti vieningi ir toliau bendradarbiauti kovojant su terorizmu“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, reaguodamas į šį rytą pietvakarių Londono metro stotelėje „Parsons Green“ įvykusį sprogimą.

URM rekomenduoja Lietuvos piliečiams, esantiems Londone, būti budriems, patariama vengti „Parsons Green“ metro stoties prieigų. Šalyje besilankantys asmenys privalo su savimi visuomet turėti galiojančius asmens tapatybės ir kelionės dokumentus. Užsienio reikalų ministerija ragina piliečius atidžiai sekti Jungtinės Karalystės institucijų skelbiamas rekomendacijas bei jomis vadovautis.

Bendrasis pagalbos telefono numeris Jungtinėje Karalystėje – 112 (arba 999).

Nelaimės atveju Lietuvos piliečiai gali kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt, su ambasada Londone galima susisiekti telefonu +44(0) 7388 994 717 arba el. paštu amb.uk@urm.lt. Atnaujinta informacija apie įvykio detales nuolat skelbiama ir ambasados feisbuko paskyroje @ambasadaJK.

Pietvakarių Londone traukinio galinėje dalyje sprogus baltai dėžei, kai kurie keleiviai patyrė veido nudegimus. Paviešintose nuotraukose matomas užsidegęs baltas kibiras, tačiau traukinio vagonui nepadaryta didelės žalos. Incidentas įvyko rytinio piko metu. Policija ir paramedikai į „Parsons Green“ stotelę iškviesti 8.20 val. ryto vietos laiku.

Kol kas nežinoma, kas sukėlė sprogimą.

Tyrėjai mano, kad įtariamasis suimtas dėl sprogimo Londone ketino bėgti iš šalies. EPA-ELTA nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.17; 00:01

Dėl Armėnijos – Rusijos agresijos azerbaidžanietiškasis Kalnų Karabachas paverstas griuvėsiais. Slaptai.lt nuotr.

Arcachas… Tokios valstybės nerasite nė viename tarptautinių taisyklių ir normų besilaikančiame Pasaulio žemėlapyje. Valstybės šiuo pavadinimu nėra pripažinusios nei NATO, nei Europos Sąjungos šalys. Tokios valstybės niekad nėra minėjusi ir Jungtinių Tautų Organizacija (JTO).

Jei neužtenka tarptautinės bendruomenės patikinimų, kad tokiu pavadinimu valstybės tikrai nėra, dėl paaiškinimo kreipkitės į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją. Oficialus Lietuvos URM atsakymas bus kategoriškas – ši valstybė neegzistuoja. Prašykite garsiausių Lietuvos geografų paaiškinimų, ir jie kalbės panašiai – tokia valstybė neegzistuoja. Nebent fantastiniuose romanuose…

Ir vis dėlto Vilniuje buvo surengta paroda „Arcachas: jauna valstybė senoviniame krašte“. Kam privalome „dėkoti“ už parodą – fantastinių romanų autoriams? Ne. Fantastikos mėgėjai šį sykį niekuo dėti. Viskas kur kas rimčiau, sudėtingiau.

Plakate, kurį pavyko gauti, skelbta, jog parodą bus leidžiama lankyti 2017-ųjų metų liepos 4 – 7 dienomis galerijoje „Menų vartai“ (Vilniaus g. 39, Mokytojų namai, Vilnius). Pirmasis įtarimas – kodėl taip trumpai, kodėl vos keletą dienų? Juk kiekvienas panašius renginius organizuojantis asmuo širdies gilumoje trokšta, kad paroda dirbtų ilgai – tegul ją išvysta kuo daugiau svečių. 

Azerbaidžanietė Gulijeva Sahiba ir jos dukrelė Gulijeva Zahra. Jos žuvo po karinių Armėnijos atakų, surengtų liepos 4-ąją

Antrasis įtarimas – kodėl paroda atidaroma būtent liepos 4 – 7 dienomis, kai visa Lietuva švenčia Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, kai lietuvių dėmesys sutelktas Karaliaus Mindaugo asmenybei, kai Lietuvoje nedirba oficialios įstaigos?

Trečioji keistenybė – paroda buvo uždaryta dar anksčiau, nei skelbta plakate. Liepos 5-ąją apie 17 valandą vakaro nuskubėjęs į Mokytojų namus Arcachą reklamuojančių plakatų jau neaptikau, o užlipęs į trečiąjį aukštą, kur įsikūrusi galerija, sužinojau, kad paroda skubiai išformuota. Taigi ji veikė vos dvi dienas.

Kas tikrieji jos orgaizatoriai? Galima drąsiai teigti, jog tai – Azerbaidžano žemes okupavusios Armėnijos provokacija. Juk mažytis užrašas atsitiktinai gauto plakato apačioje bylojo, kad užsakovas – Armėnijos užsienio reikalų ministerija.

Bet ir be užrašo „Armėnijos URM“ akivaizdu, kad oficialusis Jerevanas, pasitelkdamas į pagalbą tiek Lietuvoje gyvenančius armėnus, tiek politinėse Pietų Kaukazo intrigose nesusigaudančius lietuvius, siekia įpiršti Lietuvai nuomonę, esą Kalnų Karabachas (iškraipydami tikrąjį Kalnų Karabacho pavadinimą armėnų separatistai vadina jį Arcachu ir tuo įžeidžia azerbaidžaniečius) nuo seno priklauso armėnų tautai.

Šią mintį garsinančios jėgos tyčia nutyli kategoriškus tarptautinės bendruomenės pareiškimus, kad Kalnų Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano dalis, kad visi armėnų kariniai daliniai privalo kuo greičiau palikti šią teritoriją, kad Baku – tikrasis Kalnų Karabacho šeimininkas. Separatistinių užmačių turinčios armėnų jėgos taip pat nutyli, kad šį kraštą 1990 – 1994-aisiais užgrobti joms padėjusios Rusijos ginkluotosios pajėgos (Armėnijos teritorijoje ilgiems dešimtmečiams dislokuota Rusijos karinė bazė).

Armėnų separatistai daug ką stengiasi nutylėti. Laimė, lietuviai – vis budresni, akylesni. Jie jau pradeda suvokti, jog nėra didelio skirtumo tarp Krymo, Padniestrės, Abchazijos ir Pietų Osetijos okupacijų, kurias surengė Kremlius, ir Kalnų Karabacho okupacijos, kurią surengė Rusijos ginkluotųjų pajėgų padedama Armėnija. Apie tai byloja ir provokacinio pobūdžio parodą įsileidusios galerijos vadovų elgesys – vos tik supratę politinę potekstę jie parodą nedelsiant uždarė. Tikėkime, jog ne tik uždarė, bet ir atsiprašė azerbaidžaniečių. O jei neatsiprašė, tai galerijos „Menų vartai“ vadovų vardu už nesusipratimą Azerbaidžano turėtų atsipašyti pats Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Beje, net ir oficialaus Lietuvos URM vadovo atsiprašymo neužtenka. Vaizdžiai tariant, ant kilimo Lietuvos užsienio reikalų ministerijon rimtam pokalbiui turėtų būti iškviestas Armėnijos ambasadorius. Armėnija gali turėti išskirtinę nuomonę pačiais įvairiausiais klausimais. Armėnijos nuomonė nebūtinai privalo sutapti su Lietuvos pozicija. Tačiau Lietuva neturi leist Armėnijai savo teritorijoje neigti akivaizdžiausią tiesą – Kalnų Karabachas yra neatskiriama Azerbaidžano žemė. Teritorinio vientisumo principų nepaisymas – labai pavojingas užsiėmimas. 

Knygos „Tautų likimus pakeitę politikų sprendimai“ viršelis. Knygos autorius – Leonas Jurša. Slaptai.lt nuotr.

Dabar gi atrodo, kad Armėnija deda milžiniškas pastangas, jog sukiršintų Lietuvą su Azerbaidžanu, jog Lietuvos nedraugams leistų kaltinti mus neprincipingai remiant šalių teritorinį vientisumą. Suprask, lietuviai gina Moldovos, Gruzijos, Ukrainos teises į prarastas teritorijas, o štai dėl Kalnų Karabacho priklausomybės – neva dvejoja. O juk nedvejoja – oficiali Vilniaus pozicija: „Kalnų Karabachas privalo būti grąžintas Azerbaidžanui“.

Separatistinės parodos surengimas Vilniuje turi ir dar keletą negražių aspektų. Su Vakarais draugauti siekiantį Azeraidžaną įžeidusi paroda Vilniuje surengta būtent Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės išvakarėse, todėl separatizmu sergančių armėnų pastangomis mūsų šventė azerbaidžaniečiams gali asocijuotis su politiniais akibrokštais. Lietuvoje reziduojančiam Armėnijos ambasadoriui Tigranui Mkrtčanui tokių akibrokštų nederėtų dovanoti.

Juolab kad esama dar vieno bjauraus niuanso.

Liepos 4-osios vakarą Armėnijos karinės pajėgos surengė naują stambią provokaciją – karinį išpuolį prieš civilius azerbaidžaniečius. Kai Vilniuje buvo atidaroma paroda apie Arcachą, armėnų kariškiai intensyviai apšaudė taikias azerbaidžaniečių gyvenvietes Fizuli rajone.

Dėl išpuolių Alhanly kaime žuvo 50 -ies metų amžiaus Gulijeva Sahiba ir vos dvejų metukų amžiaus sulaukusi jos dukrelė Gulijeva Zahra. 

Taikios azerbaidžaniečių gyvenvietės apšaudomos specialiai – kad jie palūžtų, nusileistų, atsitrauktų.

O kaip elgiamės mes, lietuviai? Užuot prie Armėnijos ambasados surengę protesto akciją „Liaukitės žudę vaikus“, įsileidžiame provokacinio pobūdžio parodas.

Belieka tikėtis, kad tokių grubių klaidų Lietuva daugiau nebedarys. Provokacinę parodą priglaudusiems lietuviams derėtų perskaityti šiais metais išleistą publicisto Leono Juršos knygą „Tautų likimus pakeitę politikų sprendimai“ (išleido Mokslotyros institutas), kurioje išsamiai, remiantis tikrais dokumentais, pasakojama, kaip, kada ir kodėl armėnai buvo masiškai perkeliami gyventi į Azerbaidžano žemes. Štai tada bus žymiai aiškiau: ne tik Kalnų Karabachas, bet ir dabartinė Armėnijos sostinė Jerevanas – azerbaidžanietiška teritorija.

2017.07.06; 10:00

Nuo antradienio, liepos 27-osios, Lietuva – asocijuotoji didžiausios pasaulyje mokslo institucijos narė, priklausanti pažangiausių mokslo valstybių bendruomenei ir prisidedanti prie svarbiausio Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) tikslo vienyti pasaulio mokslininkus bendram darbui. 

Lietuva su CERN pasirašė asocijuotos narystės sutartį. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Antradienį Lietuvos asocijuotos narystės CERN sutartį Prezidentūroje pasirašė į Lietuvą atvykusi CERN generalinė direktorė Fabiola Džianoti (Fabiola Gianotti) ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tarp Baltijos šalių Lietuva pirmoji pasiekė narystę šioje organizacijoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama šį ypatingos reikšmės valstybei įvykį, sakė, kad sutarties su CERN pasirašymas – tai Lietuvos mokslininkų talento ir potencialo, mūsų bendrų pastangų, skatinant mokslą ir inovacijas, pripažinimas. Tai dar vienas įrodymas, kaip toli Lietuva pažengė į priekį per 27-erius Nepriklausomybės metus.

Pasak valstybės vadovės, Lietuva didžiuojasi šia garbinga naryste ir labai gerai supranta visą atsakomybę. Bendradarbiavimas su CERN – tai reikšmingas impulsas šalies augimui ir pasitikėjimui, atveriantis mūsų mokslui, verslui, o svarbiausia – jaunimui – platų horizontą.

Prezidentė padėkojo visiems, kurie daug nuveikė, kad ši svarbi sutartis taptų tikrove, ir palinkėjo, kad ji subrandintų tokius mokslo, technologijų, pažangaus verslo ir inovacijų vaisius, kuriais visi galėsime džiaugtis ir didžiuotis.

Lietuva kelią į šią svarbią dieną pradėjo prieš trylika metų, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl šalies institucijų dalyvavimo CERN atliekamuose didelių energijų dalelių fizikos bandymuose, bet Lietuvos fizikai į CERN žengė jau prieš ketvirtį amžiaus, parodydami kryptį ir kitiems šalies mokslininkams bei universitetams, lazerius gaminančioms įmonėms.

Ir šiuo metu Europos branduolinių tyrimų organizacijoje kartu su talentingiausiais planetos mokslininkais darbuojasi Lietuvos fizikai, inžinieriai, informacinių technologijų specialistai, kasmet stažuojasi dėstytojai, mokytojai ir studentai.

Nuo šiol Lietuvos atstovai dalyvaus CERN Tarybos posėdžiuose, o Lietuvos įmonės galės dalyvauti šios organizacijos viešųjų pirkimų konkursuose.

Vienas būsimų Lietuvos siekių – per penkerius metus įkurti CERN verslo inkubatorių, kuris pasaulyje būtų septintasis ir pritrauktų verslininkus tiek iš Europos, tiek iš viso pasaulio.

Narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).

Šiuo metu 40 pasaulio šalių veikia 170 CERN duomenų centrų, kurie sukuria apie 2 milijonus darbo vietų.

CERN įkurta 1954 metais netoli Ženevos, Šveicarijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.28; 05:50

Trečiadienį Užsienio reikalų ministerijoje vyks rinkos studijos „E. valdžios sektorių galimybės Čilėje ir Kosta Rikoje“ pristatymas, skirtas Lietuvos informacinių technologijų (IT) įmonėms, ieškančioms naujų eksporto rinkų ir besidominčioms verslo galimybėmis Lotynų Amerikos ir Karibų šalyse.

ELANBiz logo

Renginyje bus pristatomi Europos ir Lotynų Amerikos verslo paslaugų tinklo („ELAN Biz“) užsakymu atlikto tyrimo rezultatai, bus pateikta Čilės ir Kosta Rikos verslo aplinkos analizė, patekimo į rinką specifika, techniniai IT sektoriaus ypatumai ir kiti faktoriai, kurie galėtų padėti Baltijos šalių įmonėms sklandžiau patekti į šias rinkas ir įgyvendinti e. valdžios projektus.

Šis verslo rinkos tyrimas, skirtas Baltijos šalių IT sektoriui, vykdomas bendradarbiaujant su Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių fondu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 05:00

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje, kurio darbotvarkėje – Rytų partnerystės, Afrikos kyšulio, ES ir Afrikos santykių, ES globalios užsienio ir saugumo politikos strategijos įgyvendinimo saugumo ir gynybos srityje klausimai.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, posėdyje ministrai aptarė pasirengimą lapkričio 24 dieną Briuselyje vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui. L. Linkevičius pasidžiaugė prieš kelias dienas priimtu sprendimu dėl bevizio režimo suteikimo Ukrainai, bet pabrėžė, kad „Rytų partnerystės viršūnių susitikimo sėkmei užtikrinti nepakaks vien tik šios politikos pasiekimų apžvalgos – būtina apibrėžti ir Rytų partnerystės ateities viziją bei ypač paremti partneres, kurios įgyvendina Asociacijos susitarimus“.

Ministras priminė, kad dar visai neseniai bevizis režimas Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai buvo laikomas ilgalaikiu tikslu, todėl nereikia baimintis ilgalaikių ambicingų uždavinių. „Rengiantis lapkričio susitikimui ES piliečiams turi būti aiškiai komunikuojama politinė Rytų partnerystės svarba bei teikiama nauda partnerėms, ES ir valstybėms narėms“, – sakė L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministrai aptarė ES globalios užsienio ir saugumo politikos strategijos įgyvendinimą gynybos ir saugumo srityje. Pasidžiaugta, kad per pusę metų šiuo klausimu padaryta didelė pažanga, tačiau prieš akis dar yra darbų, kuriuos ES turi atlikti, ypač struktūruoto bendradarbiavimo, krizių valdymo, kovinių grupių srityse.

L.Linkevičius sakė, kad pastarosiomis dienomis įvykdyti kibernetiniai išpuoliai tik sustiprina poreikį peržiūrėti ES pajėgumus tinkamai reaguoti į tokius naujus iššūkius kaip hibridinės ir kibernetinės grėsmės, nelegali migracija, terorizmas. „Svarbu, kad sudarytume sąlygas mums visiems kartu stiprinti savo saugumą ir stiprindami europinius pajėgumus nešvaistytume mokesčių mokėtojų pinigų dubliuodami NATO struktūras“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Išsamesnė diskusija šiuo klausimu planuojama gegužės 18 d. gynybos ministrų susitikime.

Posėdyje taip pat aptarta sudėtinga politinė, saugumo ir humanitarinė situacija Afrikos kyšulyje ir kaip ES galėtų prisidėti sprendžiant šio regiono problemas. Aptariant pasirengimą 5-ajam ES ir Afrikos viršūnių susitikimui, kuris vyks šių metų lapkričio 29-30 dienomis Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, ministrai sutiko, kad ES turi pereiti nuo donorystės santykių su Afrikos šalimis į tikrą partnerystę su abipusiais įsipareigojimais ir konkrečiais veiksmais iš abiejų pusių. Ypač svarbu sėsti prie vieno stalo ir kalbėti su Afrikos žemyno jaunimu, o ne spręsti jiems kylančias problemas už juos pačius. Ministrai sutarė, kad sprendžiant jaunimo problemas svarbu dirbti su verslo atstovais, kurie padėtų sukurti naujas darbo vietas – tai mažintų regione esančias socialines ir ekonomines problemas, migracijos srautus.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.16; 04:30

Lietuvos ir užsienio saugumo politikos ekspertai dešimtą kartą rinksis į neformalų „Sniego susitikimą“ („Snow Meeting“), kuriame bus aptariami pagrindiniai transatlantinei bendruomenei kylantys iššūkiai ir atsakas į juos.

Tradiciškai kasmet nuo 2008 m. sausio antrąją savaitę rengiamas „Sniego susitikimas“ šį kartą vyks sausio 12–13 dienomis Paunguriuose, Trakų rajone. Jame laukiama Latvijos, Estijos ir Gruzijos užsienio reikalų ministrų Edgaro Rinkevičiaus, Sveno Mikserio ir Michailo Janelidzės, naujosios NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojos Rose Gottemöller, Lenkijos Prezidento kanceliarijos valstybės sekretoriaus Krzysztofo Szczerskio.

Iš viso tikimasi maždaug 90 aukšto rango diplomatų, patarėjų, parlamentarų, analitinių ir tyrimo centrų tarptautinės ir saugumo politikos ekspertų iš daugiau kaip 20 šalių, ES ir NATO institucijų.

Jubiliejiniame renginyje bus aptariama transatlantinės bendrijos ateitis po prezidento rinkimų JAV, nuotaikų kaita Europos ir Šiaurės Amerikos visuomenėse, Rusijos iššūkis demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai. Susitikimo dalyviai taip pat diskutuos apie pernai liepą įvykusio NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Varšuvoje sprendimų įgyvendinimą ir kitus būdus stiprinti sąjungininkų saugumą konvencinių ir hibridinių grėsmių akivaizdoje.

Atskira sesija bus skirta glaudesniam NATO ir ES bendradarbiavimui aptarti.

Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

2016.01.07; 05:05

klausimas_1

Pagal Lietuvos gėjų lygos (toliau LGL) vadovo V.Simonko pasisakymus spaudoje Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija parėmė š. m. liepos mėnesį gėjų lygos organizuotus renginius, skirdama tam 12000 Lt šalies biudžeto lėšų.   

Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą.

NVO susidomėjo Užsienio reikalų ministerijos LGL skirto finansavimo pagrindu, todėl, vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 1, 2 d., prašome Jūsų, išsamiai ir argumentuotai atsakyti į šiuos klausimus:

Continue reading „Keletas klausimų dėl Lietuvos gėjų lygos organizuotų renginių finansavimo“

mmecislovas_reinys

Vla­di­mi­re prie Kliaz­mos (180 km nuo Mask­vos) esan­čia­me cen­tra­le (ka­lė­ji­me) ypa­tin­go griež­tu­mo są­ly­go­mis ken­tė­jo ir mi­rė daug lie­tu­vių, tarp jų ir Die­vo tar­nas ar­ki­vys­ku­pas Me­čis­lo­vas Rei­nys.

Jo at­mi­ni­mo pa­ger­bi­mui ir var­do įam­ži­ni­mui 2010 m. spa­lio 28 d. Vla­di­mi­ro Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos, Ro­ži­nio Ka­ra­lie­nės, baž­ny­čio­je (lo­ty­nų apei­gų ka­ta­li­kų) pa­ka­bin­tas Die­vo tar­no por­tre­tas, o spa­lio 30 d. – po­li­ti­nių rep­re­si­jų au­kų Ru­si­jo­je at­mi­ni­mo die­ną – Vla­di­mi­ro mies­to ka­pi­nių me­mo­ria­le ati­deng­ta pa­min­kli­nė len­ta.

Continue reading „Rusijoje pagerbtas iškilusis lietuvis“

kadyrovas_pputinas

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas pareiškė nesuprantąs Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pozicijos.

Pasak dabartinio Čečėnijos prezidento R.Kadyrovo, Lietuvos diplomatai nepagrįstai politizuoja “sportinius klausimus”.

R.Kadyrovą nustebino Lietuvos URM vadovybės pareiškimai, girdi, Lietuvos futbolininkai neturėtų vykti į Grozną žaisti draugiškų futbolo rungtynių. Esą kelionė į Čečėniją esanti nesaugi, be to, – nekorektiška. Apie Čečėnijos valdžios nepasitenkinimą oficialiojo Vilniaus sprendimu pranešė Rusijos informacijos agentūra “Novosti”.

Draugiškos futbolo varžybos tarp Lietuvos ir Rusijos komandų buvo numatytos lapkričio 12-ąją. Jos turėjo būti surengtos neseniai atstatytame Grozno stadione “Achmad – Arena”.

Continue reading „Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui nesuprantama Lietuvos pozicija“

beliackis

Šiandien jau daugiau kaip savaitė, kai laužomos ietys ir ieškoma kaltų dėl politinės ar kitokios atsakomybės už nedemokratiškos Baltarusijos valdžiai “parduotą” šios šalies žmogaus teisių gynėją A. Beliackį ir prarastą pasitikėjimą mūsų šalimi kaip žmogaus teisių saugotoja.

Daugelis vis aiškinasi, kieno iniciatyva turėjo būti suformuotos aiškios taisyklės ir gairės, koks privalo būti mūsų šalies biurokratų požiūris į Baltarusijos valdžią ir bendradarbiavimą su ja. Kitaip tariant, kas turėjo pasakyti o gal net geriau parašyti, kaip valstybės tarnautojai (biurokratai) turi traktuoti tarptautinių sutarčių normas, kurios įpareigoja Lietuvą bendradarbiauti su Baltarusija. Ir negalima būtų žiūrėti į šį klausima vien su humoru, kaip tai daro Arkadijus Vinokuras.

Continue reading „Kas politiškai atsakingas dėl “parduotų” Baltarusijos opozicionierių?“

mazuma_1

Prof. Alvydas Butkus. Jeigu bet kuri sutartis sudaroma avansu, arba atsižvelgiant į tuometinę situaciją, jeigu tokia sutartis ima veikti prieš valstybę, ima ją skaldyti, tai reikia keisti sutartį, koreguoti įstatymą, o ne pačią valstybę skelti. Dabartinė situacija yra kiek kitokia negu tada buvo, pasirašant sutartį. Į tai reikia atsižvelgti. Prioritetas yra valstybė, o ne kokia nors tautinė mažuma arba dauguma. Pateiksiu tezes. Lietuvoje yra beveik 1412 mokyklų. Iš jų mokyklų su rusų, lenkų, baltarusių dėstomąja kalba – 96. Tarp jų rusų dėstomąja kalba – 33, lenkų – 62, baltarusių – 1. Mišrių mokyklų: lietuvių – rusų, lietuvių – lenkų, rusų – lenkų, lietuvių, rusų ir lenkų – iš viso 54. Lietuviai Lietuvoje sudaro 83 proc. gyventojų, tačiau mokinių, lankančių lietuviškas mokyklas – 92,8 proc. Mokinių, kurie lanko kitas mokyklas – 7,2 proc., iš jų rusų mokyklas lanko 4 proc. Rusų Lietuvoje yra beveik 5 proc. Lenkų mokyklas lanko 3,2 proc Lietuvos mokinių. Lenkų Lietuvoje – 6 proc., 201 000, šių metų duomenimis.

Continue reading „Į tautinių mažumų problemą žiūrima kaip į karštą bulvę ( 2 )“

Zemaitis_sesija

Am­ba­sa­do­riaus Al­gir­do Že­mai­čio nuo­pel­nai Lie­tu­vai yra ge­rai ži­no­mi. Daug me­tų jis už­ėmė va­do­vau­jan­čias pa­rei­gas įvai­rio­se krikš­čio­niš­ko­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Jau nuo 1970 me­tų jo biog­ra­fi­ja pa­teik­ta 1899 me­tais įsteig­tos „Mar­quis“ lei­dyk­los ži­ny­ne „Who’s Who in the World“ („Kas yra kas pa­sau­ly­je“).  A. Že­mai­tis stu­di­ja­vo po­li­ti­nius moks­lus Bo­nos uni­ver­si­te­te Vo­kie­ti­jo­je ir Oks­for­do uni­ver­si­te­te An­gli­jo­je, čia jam bu­vo su­teik­ti ba­ka­lau­ro ir ma­gist­ro laips­niai.

1959–1968 me­tais ėjo at­sa­kin­gas pa­rei­gas JAV pri­va­čio­je pra­mo­nė­je ir JAV Vals­ty­bės de­par­ta­men­te,  1968–1992 bu­vo at­sa­kin­gas už Pa­sau­li­nės mais­to ir že­mės ūkio or­ga­ni­za­ci­jos (FAO), įsi­kū­ru­sios Ro­mo­je, že­mės ūkio pro­gra­mas be­si­vys­tan­čio­se vals­ty­bė­se ir tre­jus me­tus bu­vo šios or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vas ir tu­rė­jo am­ba­sa­do­riaus ran­gą Pie­tų Su­da­ne. 1992 me­tais Lie­tu­vos vy­riau­sy­bei pa­pra­šius, A. Že­mai­tis, dar ne­su­lau­kęs pen­si­nio am­žiaus, iš šių pa­rei­gų at­si­sta­ty­di­no ir su­ti­ko Lie­tu­vai dirb­ti už ket­vir­tadalį iki tol gau­to at­ly­gi­ni­mo.

Continue reading „Ar Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje kas nors pa­si­kei­tė?“