Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Netrukus švęsime atkovotos laisvės 30-metį, drauge priminsiu, kad šiemet sukanka lygiai 30 metų, kai mūsų padangėje buvo įsteigtas vadinamasis Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Kaip atrodo bent man, šie įvykiai susiję labai panašiu pavidalu, kaip pavasarį nutirpus sniegui, iš vienos pusės, pražįsta gėlė, o, iš kitos, pasimato po sniegu per visą žiemą ištupėjusios šiukšlės.

 LLRI veiklą žmonės vertina skirtingai, bėgant metais vis liūdniau ir liūdniau, taigi leiskite ir man pagaliau išsakyti savo visiškai aiškią nuomonę, kad minėtas institutas yra parazitinė atauga, tiesiog – šiukšlė.

Kas padės atsakyti į klausimą – kodėl reikėjo įsteigti Laisvosios rinkos institutą tuo metu, kai visuotiniame dvasios pakylėtume laisvosios rinkos idealo dar netemdė jokie šešėliai, laisvosios rinkos principai atrodė kaip savaime suprantamas dalykas, žengiant pažangos keliu? Kam reikėjo vežtis pro atviras duris? Šiandien, nutekėjus nemažai vandens nuo to laikmečio, daugmaž žinome, kad ten, kur sudygo LLRI paskleista sėkla apie visišką verslo laisvę, užginčijant bet kokios kontrolės galimybę, užsiveisė tokie monstrai kaip Grigeo, leidžiantys srutas į Lietuvos vandenis.

Vadinamasis Laisvosios rinkos institutas ne kartą yra nurodęs, kad institutas nekelia jokių mokslinio tyrimo tikslų, nėra mokslo institutas, labai komiškai įvardydamas savo veiklos profilį idėjų kalvės pavadinimu. Daug netuščiažodžiaujant reikia pasakyti tiesiai, kad minėtasis institutas yra propagandinių lozungų kalvė, kur žmonės su moksliniais vardais tarnauja ne mokslui, o užsiima pigiausia propaganda, neretai gindami net ir kriminalinio verslo interesus. Jeigu norite, vadinkite šį institutą prostitucijos lože, laisvųjų rožių institutu, laisvosios reprodukcijos inkilu ar pan.

Negaliu tvirtinti, kad LLRI vienintelis steigėjas yra MG Baltic, tačiau ne paslaptis, kad ši stambiojo kapitalo bendrovė yra ištikimiausias instituto finansinis rėmėjas, mecenatas. Iš tiesų, ką praktikoje reiškia instituto populiarinamas „ribotos valdžios“ lozungas, visu gražumu pasimatė  Seimo komisijos tyrimo išvadose apie MG Baltic kompanijos pastangas užvaldyti valstybę. Kad ir kaip žiūrėtume į šį daug triukšmo sukėlusį tyrimą, vienas dalykas nekelia abejonių – MG Baltic gyvybinis interesas buvo (yra?) labai silpna, pažeminta, sutrypta valstybė.

Pavojinga zona. Slaptai.lt nuotr.

Išsisklaidžius dūmų uždangai labai aiškiai pasimato, bado akis tai, kad visi LLRI keliami tikslai iš esmės yra antivalstybiniai. Ar iš tiesų dar manote, kad sutirštinu spalvas, jeigu nuosekliai perskaitėte išguldytus ant lapo, vienas po kito andai surašytus instituto tikslus? Štai:

Nuosekliai mažinti mokesčius, supaprastinti jų mokėjimo tvarką.

Nedidinti minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, neriboti darbo trukmės.

Nuostatą, jog energetikoje vyrauja natūralios monopolijos, keisti požiūriu, jog galima konkurencija tarp skritingų energetikos sektorių, o valstybinis reguliavimas nereikalingas.

Privatizuoti transporto sektorių (geležinkelius, oro uostus ir pan).

Švietimo sistemoje vengti valstybės kišimosi, jį pakeičiant viešuoju valdymu.

Nereguliuoti gydymo paslaugų kainų, reguliuoti tik kompensavimo lygį (visais atvejais mažiau 100 %) ir kokybės standartus.

Naikinti žemės rinkos suvaržymus, jos naudojimo paskirties apribojimus.

Antikapitalistinėmis idėjomis grįsta ekonominė politika veda į visuotinį skurdą, todėl jos būtina vengti.

Valstybinė parama (pašalpos) teigiamų pasekmių skurdo paplitimui neturi. Skurstantiems vietoj to turi padėti įvairios religinės ir kitos bendruomenės

Nesiruošiu smerkti institute dirbančių žmonių, kurie čia atėjo ieškodami skalsesnio duonos kąsnio arba norėdami prisidurti prie skurdžios mokslininko algos. Tačiau, kaip atrodo bent man, įrašas apie nuveiktus darbus po šio instituto iškaba nepuošia žmogaus biografijos. Mane iš tiesų neramina tie atvejai, kai buvę instituto darbuotojai įsidarbina valstybės tarnyboje, tampa ministrais, viceministrais, departamentų vadovais ir pan., neramina dėl tos paprasčiausios priežasties, kad buvusi tarnystė instituto tikslams byloja apie stiprų žmogaus polinkį parsiduoti.

Užtektų prisiminti vien tik Remigijaus Šimašiaus pavyzdį, žmogaus, kurį būtų galima laikyti LLRI pasaulėžiūros personifikacija, istoriją.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Andai net keletą kartų esu išsakęs savo nuostabą dėl šio eksperto, tuomet dar dirbusio LLRI, genialaus (?) paaiškinimo, kad nieko blogo, jog turtingi žmonės užgrobia ežerus ir savavališkai aptveria jų pakrantes, neprileisdami kitų poilsiautojų prie vandens, nes esą tokie grobikai iškerta paežerėse brūzgynus, pagerina vandens telkinių estetinį vaizdą. Įdomiausia tai, kad tokį teisinį nihilizmą su didele pompa skelbė žmogus, pagal išsilavinimą teisininkas.

Vėliau šis neva teisininkas tapo Teisingumo ministru, išgarsėjęs šiame poste išdavikišku poelgiu, kai jo vadovaujama institucija suteikė A.Lukašenkos režimui informaciją, kuri leido įkalinti iškilų Baltarusijos opozicijos veikėją.

Kaip atrodo, R.Šimašius yra pridėjęs savo plaukuotą delną ir prie Grigeo istorijos, a? Būtent jo vadovavimo Teisingumo ministerijai metu, ministerijos inciatyva aplinkosaugos veiklą apibrėžiantis įstatymas buvo papildytas nuostata, draudžiančia aplinkosaugininkams tikrinti įmones, neperspėjus jų iš anksto prieš 3 dienas.

 Jeigu būtų falšo muziejus, ten tikrai puikuotųsi R.Šimašiaus vaškinė skulptūra, vaizduojanti dabartinį miesto merą, pamynusį atminimo lentą, panašiai kaip Šv. Arkangelas Mykolas koja prispaudęs laiko gyvatės galvą.

Ar galima į tą patį vandenį įbristi du  kartus? Toks klausimas kyla išgirdus, kad, prastėjant LLRI įvaizdžiui, jam vadovauti grįžta pirmoji instituto prezidentė Elena Leontjeva, dirbusi čia prieš daugelį metų, dar tais romantiškais laikais, kai net LLRI nekėlė baisios alergijos. Kita vertus, dabar iš atminties be jokio ryšio kažkodėl iškyla gorbačiovinių laikų anekdotinis pasakojimas apie tai, kaip, prasidėjus vadinamajai pertvarkai ir atvėrus vartus laisvajai rinkai, Maskvoje buvo įsteigtas pirmasis viešnamis, nukreipiant čia dirbti patikimus kadrus, t. y. dar pilietinio karo metais ištikimybę sugebėjusias pademonstruoti partietes.

2020.02.15; 05:00

Valstybinis verslas vis labiau linkęs plėstis ir į konkurencingus sektorius, o tai kelia grėsmę mokesčių mokėtojams ir privačioms įmonėms, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
 
Pasak LLRI ekspertės Gintarės Deržanauskienės, šiuo metu kriterijus, kada užsiimti ūkine veikla, egzistuoja tik savivaldybės valdomoms įmonėms, tačiau ir joms – tik naujų ūkinių veiklų atžvilgiu.
 
„Matome valdžios neapsisprendimo ženklus: žengiamas vienas žingsnis į priekį ir du atgal. Prieš trejus metus priimtas vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatytos sąlygos, kada savivaldybės valdoma įmonė gali vykdyti ūkinę veiklą. Nuo to laiko jau antrą kartą siūloma įstatymą papildyti, įrašant daugiau išimčių ir kitaip atveriant galimybes savivaldybėms plėsti savo verslus“, – teigia G. Deržanauskienė.
 
 Anot jos, valstybiniai verslai ateina ne į tas rinkas, kuriose trūksta paslaugų, o į konkurencingas rinkas.
 
„Pavyzdžiui, vaistai brangūs – planuojama steigti valstybinių vaistinių tinklą. Nors Lietuva turi bene tankiausią vaistinių tinklą Europoje, kur 10 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės. Arba kitas pavyzdys – 20 metų veikiančioje pensijų išnešiojimo paslaugų rinkoje, kurioje veikia 5 privatūs ūkio subjektai, dėl vienkartinio vieno teikėjo paslaugų kokybės sušlubavimo siūloma steigti valstybinį monopolį – visas paslaugas be konkurso patikėti teikti valstybinei įmonei Lietuvos paštui“, – konferencijoje kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė. 
 
Pasak jos, analizė rodo, kad privatūs teikėjai paslaugas teikia pigiau, geresnės kokybės, greičiau reaguoja į besikeičiančius vartotojų poreikius, tuo metu valstybės valdomose įmonėse išlieka aukšta korupcijos rizika.
Vyriausybė praeitą savaitę pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nustatyti, kad pensijų pristatymo į namus paslaugą teiktų tik „Lietuvos paštas.“
 
ELTA primena, kad „Sodrai“ organizavus viešųjų pirkimų konkursus, pensijų pristatymo į namus paslaugas 17 regionų teikia Lietuvos paštas (iki 2019 metų teikė 31 regione), kituose regionuose – konkursus laimėjusios uždarosios akcinės bendrovės „Bastaras“, „Rausidas“, „Godlija“, „Victum“ ir „Verpetynė“. Šią paslaugą gauna apie 200 tūkst. asmenų. Pensijų pristatymo paslaugai teikti iš ,,Sodros“ biudžeto 2018 metais skirta apie 7,5 mln. eurų.
 
Metų pradžioje viena iš konkursą laimėjusių įmonių „Bastaras“ Vilniuje ir Kaune laiku neišnešiojo pensijų. „Sodra“ su įmone sutartį vėliau nutraukė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.16; 09:00

Mokestiniai įstatymai 2015-2019 metų laikotarpiu buvo keičiami kas dvi savaites, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta pagrindinių mokesčius reglamentuojančių įstatymų ir jų iniciatyvų analizė. 

Kaip praneša LLRI, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas buvo pakeistas 21 kartą, Sveikatos draudimo įstatymas – 19 kartų, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas – 18 kartų, Pelno mokesčio įstatymas – 14 kartų. 

„Mokesčių įstatymams nuo priėmimo iki įsigaliojimo turėtų būti paliktas pusės metų terminas, per kurį mokesčių mokėtojai turėtų prisitaikyti prie siūlomų pakeitimų, pavyzdžiui, pritaikyti apskaitos sistemas. Vis dėlto analizė rodo, kad realiai vidutiniškai paliekama perpus mažiau laiko – 3 mėnesiai. Taip yra dėl dažno piktnaudžiavimo išimtimi, leidžiančia priimti mokesčių pakeitimus kartu su biudžetu”, – pranešime sako LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė. 

Ekspertės teigimu, įstatymai taip pat nepasižymi kokybe. 

„Jei skirtumėme po balą už tai, ar juos lydėjo aiškinamasis raštas ir ar jame buvo detaliai vertintos neigiamos pasekmės, poveikis korupcijai, verslo sąlygoms, ir kiti pagal Seimo statutą numatyti paaiškinimai, priimti teisės aktai surinktų viso labo 4,1 balo iš 11 (tiek yra vertinimo kriterijų. – ELTA). Tai kelia nerimą“, – sako I. Valeškaitė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 09:42

Prezidento posto sieksiantis Naglis Puteikis. Ambrazo (ELTA) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad kandidato į prezidentus Naglio Puteikio interviu Eltai išsakyti teiginiai yra melagingi. Jam nesuprantama, kodėl į institutą buvo nukreipta tokia ataka. Esą prieš keletą metų pats N. Puteikis išreiškė mintį, kad norėtų matyti Ž. Šilėną savo komandoje. 

Anot Ž. Šilėno, N. Puteikio išsakyta mintis, esą LLRI turi milijoninį biudžetą, kurį „suneša turtingiausios korporacijos ir turtingiausi žmonės“, yra melas. Anot prezidento, institutas praėjusiais metais valdė 0,6 mln. eurų biudžetą, trečdalis jo – iš įmonių. 

„Labiausiai žeidžia mintis, neva mums verslas suneša milijonus, už kuriuos paskui perkame žiniasklaidą. Tai, suprask, esame tiek negudrūs ir taip aš nemoku rašyti, kad už savo straipsnius moku žiniasklaidai. Didžiausias faktinis melas. Priminsiu, kad LLRI biudžetas 2018 m. buvo 615 tūkst., iš įmonių – 217 tūkst. eurų“, – sakė Ž. Šilėnas. 

Jo teigimu, institutas esą niekada nemokėjo žiniasklaidai ir to nedaro, „nes tai prieštarauja įsitikinimams“. Ž. Šilėnas taip pat sureagavo į N. Puteikio teiginį, esą institutas „pradėjo slėpti rėmėjus“ – anot Ž. Šilėno, sąrašas yra viešas „jau daugelį metų“. 

Kalbėdamas apie LLRI N. Puteikis tvirtino, kad tai yra lobistinė organizacija, kurios tikslas – „kuo mažesni mokesčiai turtingiesiems ir mažesnės algos negu pas kaimynus“. Reaguodamas į šiuos komentarus Ž. Šilėnas tikina, kad institutas yra už didesnes algas ir prieš mažesnius mokesčius visiems, be išimčių. Jis taip pat teigia, kad LLRI savęs lobistais nevadina, nebent „idėjos“. 

„Ekonominė gerovė yra vienas iš dalykų, kurių mes siekiame. Esame pasisakę prieš minimalios algos neapgalvotą didinimą, bet visada turime argumentų, dėl ko. Dėl mokesčių – pasisakome už mažus mokesčius visiems. Nerasite nė vieno nei pasisakymo, nei straipsnio, kur būtų pasakyta, kad turtingieji turėtų mokėti mažesnius mokesčius. Buvome vieninteliai ar vieni iš nedaugelio, kurie pasisakė prieš „Sodros“ grindų įvedimą. 

Mes tikrai nelaikome savęs nei lobistais, nei lobistine organizacija. Mes atstovaujame laisvos rinkos idėjoms, bet neginame vienos įmonės ar įmonių grupių, ar grupių interesus, nebent mokesčių mokėtojus galima apibrėžti kaip interesų grupę. Tuomet taip, giname juos. Bet jei pastebėsite, visi mūsų siūlymai yra labai platūs. Jei sakome už mokesčių, PVM mažinimą – tai visiems, o ne išskirtinėms verslo grupėms. Galbūt idėjos lobistai, bet ne lobistinė organizacija“, – teigė Ž. Šilėnas. 

Jam taip pat nuostabą kėlė mintis, kad LLRI esą pasisako prieš tarėjų grąžinimą arba nuoroda, neva prezidentas yra tik užsienio reikalams. Ž. Šilėno teigimu, institutas fokusuojasi į ekonominius, o ne teisės klausimus, o dėl prezidentės esą galbūt kolegos yra išsakę minčių, bet institutas, jo teigimu, nedaro nei analizių, nei statistinių siūlymų, kuo turėtų užsiimti prezidentas. 

Ž. Šilėnas tikina, kad yra nusivylęs tokiais N. Puteikio pareiškimais – esą anksčiau buvo netgi nuskambėjusi mintis, kad N. Puteikis norėtų matyti jį savo aplinkoje. 

„Vienoje laidoje esu buvęs ir (N. Puteikis. – ELTA) yra sakęs, kad norėtų matyti mane savo komandoje. (…) Esu nusivylęs. Ilgą laiką galvojau, kad galbūt N. Puteikis tikrai nori kovoti su neteisybėmis, bet tokie išprovokuoti pareiškimai „iš dangaus“ man yra visiškai nesuprantami“, – teigė Ž. Šilėnas patikindamas, kad į teismą kreiptis nesiruošia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 02:00

Gerbiamas redaktoriau, per kiekvienų Seimo rinkimų kampaniją partijos išsijuosusios giriasi: „Mūsų programą rašė geriausi specialistai“, „mes turime kompetentingų kandidatų užimti visas pareigybes ir dar dvigubai tiek – ant atsarginių suolelio“.

Tik beveik visada šie genijai lieka anonimiški, o prispirta klausimų dažna partija atsako: sužinosite po rinkimų, dabar tie žmonės nenori (?) būti įvardyti.

Continue reading „Ingrida Šimonytė. Laiškas redaktoriui“

Kuo skiriasi socialdemokratu save vadinantis A.Butkevičius nuo konservatoriaus A.Kubiliaus? Abu yra didžiausių partijų pirmininkai, abu premjerai (nesvarbu, kad vienas jau buvęs) ir, pasirodo, abu nepaprastai mėgsta „greituką“ politikoje (kai iš pradžių paviešinama pirmoji galvon šovusi mintis, o paskui imama galvoti, ką pasakė). A.Kubilius žymus savo „naktine mokesčių reforma“, o A.Butkevičius tampa tikru broliu dvyniu savo „politiškai žavia“ idėja – pensijas kompensuoti įvedant mokestį automobiliams.

Koalicijai vadovaujanti LSDP taip skubėjo paviešinti šią idėją, kad uždusęs ir užsimiršęs finansų ministras A.Šadžius iš pradžių nuskuodė į LRT laidą „Dėmesio centre“, o ne į valdančiosios daugumos politinę tarybą aptarti kilusios idėjos. Gaila buvo žiūrėti į ministrą, laidoje palaipsniui suvokiantį paviešinto pasiūlymo absurdiškumą. Jau net nesigilinsiu į po to valdančiojoje koalicijoje prasidėjusius ginčus. Argi tai ne valdančiųjų pliurpalizmas?

Continue reading „Politinis pliurpalizmas“

milions- 008

Pa­gal dar­buo­to­jų gau­na­mų at­ly­gi­ni­mų dy­dį iš vi­sų 27-ių Europos Sąjungos ša­lių 2010 me­tais „pir­ma­vo“ Lat­vi­ja, Lie­tu­va ir Ru­mu­ni­ja – šio­se tri­jo­se ša­ly­se dau­giau nei ket­vir­ta­da­lis vi­sų dar­buo­to­jų gau­na ma­žus at­ly­gi­ni­mus. Lie­tu­vo­je jis tik 2012-aisiais pa­di­din­tas 50 li­tų ir sie­kė vos 850 li­tų.

Su­pran­ta­ma, toks at­ly­gi­ni­mų ly­gis, at­skai­čius mo­kes­čius, yra itin že­mas, to­dėl ne vel­tui da­bar­ti­nės val­dan­čio­sios dau­gu­mos par­ti­jos lai­mė­jo rin­ki­mus, iš­kė­lu­sios šū­kį pa­kel­ti mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą (MMA) iki 1000 ir net 1509 li­tų dy­džio.

Vie­nas pir­mų­jų nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės žings­nių bu­vo spren­di­mas nuo sau­sio 1 d. di­din­ti MMA iki 1 tūkst. li­tų. To­kį spren­di­mą pa­tvir­ti­no prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Prieš­ka­lė­di­nę sa­vai­tę in­ter­viu „Ži­nių ra­di­jui“ jis kal­bė­jo: „Ži­no­te, Lie­tu­vo­je ver­ga­vi­mo lai­ko­tar­pis tu­ri pa­si­baig­ti. Žmo­nės nė­ra ver­gai, o ka­da jie gaus nors tru­pu­tį di­des­nes pa­ja­mas, jas iš­leis vi­daus var­to­ji­mui. Tas ver­sli­nin­kas, ku­ris yra orien­tuo­tas į vi­daus rin­ką, po 3–4 mė­ne­sių pa­ma­tys, kad eko­no­mi­nis pro­ce­sas pra­dė­jo grei­tė­ti, per­ka­mu­mas au­ga, o di­dė­jant jam, di­dė­ja pa­ja­mos bei ga­my­ba“.

Continue reading „Apie minimalios algos didinimą“

doleriai

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas (LLRI) pri­sta­ty­ta­me nau­ja­me lei­di­ny­je „Lie­tu­vos še­šė­li­nė eko­no­mi­ka“ pa­tei­kia duo­me­nis apie še­šė­lį Lie­tu­vos al­ko­ho­lio, ci­ga­re­čių ir ku­ro rin­ko­se.

LLRI at­lik­tas ty­ri­mas ir skai­čia­vi­mai ro­do, kad spi­ri­tuo­tų, stip­rių­jų gė­ri­mų rin­ko­je ne­le­ga­lios pre­kės šiais me­tais su­da­ro 36 proc. rin­kos. Ci­ga­re­čių rin­ko­je še­šė­lis sie­kia 29 proc. Ne­le­ga­li ku­ro rin­ka sie­kia apie 18 proc. LLRI ver­ti­ni­mai grįs­ti Lie­tu­vos se­niū­nų, rin­kos spe­cia­lis­tų ap­klau­so­mis, anks­čiau at­lik­tais ty­ri­mais bei ak­ci­zi­nių rin­kų da­ly­vių su­teik­tais duo­me­ni­mis.

Ty­ri­me daug dė­me­sio ski­ria­ma še­šė­li­nės eko­no­mi­kos prie­žas­tims. Pa­grin­di­ne še­šė­li­nės eko­no­mi­kos prie­žas­ti­mi lai­ko­mas re­gu­lia­vi­mų ir mo­kes­čių ly­gis. Vy­tau­tas Žu­kaus­kas, LLRI vy­res­ny­sis eks­per­tas, pri­sta­ty­da­mas lei­di­nį, aiš­ki­no: „Mo­kes­čiai ir re­gu­lia­vi­mas yra le­ga­lios veik­los są­nau­dos. To­dėl kuo di­des­ni yra mo­kes­čiai ir kuo dau­giau pri­va­lo­mų re­gu­lia­vi­mų pa­ti­ria vei­kian­tie­ji le­ga­liai, tuo di­des­nė pa­ska­ta rin­kos da­ly­viams veng­ti jų vei­kiant še­šė­ly­je“.

Continue reading „Lietuva – ketvirtoji pagal šešėlinės ekonomikos mastus“

Matulevicius_2

Viešojoje erdvėje pasirodo daug įvairių spekuliacijų apie antisistemines jėgas ir jų nesugebėjimą susitarti, tačiau niekas atidžiau nenagrinėja, ar tai tikrai antisisteminės jėgos ir ką konkrečiai jos nori pakeisti. Tokia nuomonių „mišrainė“, matyt, labai naudinga visiems, kas bet kokiu būdu siekia išsaugoti jiems naudingą, seniai Lietuvoje nusistovėjusią, sistemą.

Šioje terpėje gerai jaučiasi neteisėta antikonstitucinė grupuotė, žinoma „valstybininkų“ klano vardu. Čia gerai jaučiasi ir šiai grupuotei dirbančios “sisteminėmis” vadinamos  politinės partijos, tarnaujančios tik klanui ir saujelei, taip save įsivardijusio, “elito”.

Continue reading „Tikros ir menamos antisisteminės jėgos“

lazutka_3

Kodėl Lietuvoje iki šiol neįvesti progresiniai mokesčiai? Ar Lietuva šiandienine mokesčių politika nediskriminuoja kai kurių socialinių grupių?

Galų gale kokius svarbius momentus nutyli finansų ministrė Ingrida Šimonytė?

Taip pat įdomu būtų sužinoti, ar Lietuvos Laisvosios rinkos instituto (LLRI) peršamas idėjas galima vadinti utopiškomis?

Kodėl Rūtos Vainienės vadovaujama įstaiga pavadinta institutu? Ar į Lietuvos žiniasklaidos organizuojamas diskusijų laidas įmanoma pakliūti LLRI oponentams?

Į šiuos portalo Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas LAZUTKA.

Continue reading „Lietuvos laisvosios rinkos instituto idėjas derėtų vertinti kritiškai“

Brezhnev

Daugelio skandalingų istorijų šleifo persekiojamame Valstybės saugumo departamente ateina ilgai lauktas permainų metas. Prezidentė D.Grybauskaitė kovo 23 dieną Seimui pateikė kandidatą į šios svarbios žinybos vadovo postą. Tai Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (karinės žvalgybos) laikinasis vadovas Gediminas Grina. Šis pulkininkas leitenantas krašto apsaugos sistemoje dirba nuo 1992 metų, 2001-2004 metais dirbo Lietuvos kariniu ataše mūsų šalies ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijoje. 2005 metais G.Grina paskirtas karinės žvalgybos vadovo pavaduotoju. Seimo frakcijų atstovai svarstys šią kandidatūrą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime atstovai jau kovo 24 dieną pareiškė, kad pritaria G.Grinos kandidatūrai. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas V.Mazuronis teigia, kad iš pirmo žvilgsnio G.Grina kelia pasitikėjimą, o išsamiau pritarti ar ne jo kandidatūrai, dar bus svarstoma frakcijoje.

Continue reading „Lietuvoje įsigalėjusi brežnevizmą primenanti stagnacija“