Ugniagesių gelbėtojų sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos vadovas Saulius Džiautas sako, kad ugniagesių netenkina atliekami sveikatos tyrimai po gaisro Alytuje, taip pat pasigendama ministerijų įsikišimo.
 
„Ugniagesių netenkina vilkinimas šitų tyrimų. Taip pat tai, kad numatomas monitoringas viduryje metų Sveikatos apsaugos ministerijos, tai, kad tyrimų rezultatus iš pradžių ugniagesiai sužino tik per žiniasklaidą. Ir tas tylėjimas, rekomendacijų nebuvimas, kaip šalinti tuos metalus. Pavyzdžiui, kad aliuminis, viršijęs 10 kartų, patys per internetines priemones sužinome, kad aliuminis labai kenkia centrinei nervų sistemai ir Alzheimerio liga vystosi nuo to. Sužinoję tokius dalykus, nematome veiksmų nei Vidaus reikalų ministerijos, kad tai būtų greičiau padaryta, nei Sveikatos apsaugos ministerijos įsikišimo“, – LRT radijui sakė S. Džiautas.
 
Anot jo, kai kurie ugniagesiai tiesiog neturi laiko pasitikrinti sveikatos.
 
„Galbūt per aplaidžiai žiūri į sveikatą ugniagesiai ir jie, dirbdami antrus darbus, neišgyvendami iš vienos algos, neturi laiko paprasčiausiai. Tą sveikatą jie atiduoda savo šeimoms ir labai gaila. Vis dėlto sveikata yra brangesnė ir rekomenduočiau jiems visiems išsitirti ir kuo skubiau tai padaryti prašau Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų, imtis iniciatyvos“, – LRT teigė S. Džiautas.
 
Ugniagesių gelbėtojų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.

Kaip ELTA jau rašė, Medicinos centro gydytojai, pernai gruodžio mėnesį atlikę pirminius tyrimus, atrinko 30 statutinių ugniagesių pareigūnų ir 10 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų bei ekskavatorininkų, dirbusių gaisravietėje. Pagal Medicinos centro gydytojų rekomendacijas buvo paimti papildomi biologiniai mėginiai dėl aštuonių skirtingų sunkiųjų metalų bei aliuminio nustatymo.
 
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš aštuonių tirtų sunkiųjų metalų penkių ugniagesių organizmuose normos viršijo leistinas ribas. Daugeliui tiriamųjų nustatyti padidėję chromo bei arseno kiekiai, keletui pacientų padidėję gyvsidabrio bei kadmio kiekiai. Cinko, vario ir švino kiekio padidėjimo nenustatyta nė vienam pacientui. Vadovaujantis gydytojų toksikologų rekomendacijomis, buvo tiriamas ir aliuminio kiekis, kuris taip pat viršijo leistinas terapines dozes.
 
Laboratorinius sunkiųjų metalų bei aliuminio tyrimus atliko Vokietijoje akredituota klinikinė laboratorija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.15; 08:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Jau esu kartą užsiminęs apie tai, kad ekonomisto Raimondo Kuodžio įversta į politologinį žargoną vaizdinga gyvulių ūkio nuoroda yra klaidinanti, stipriai šaunanti pro šalį metafora, – kaip ir kitos, tiesą sakant, šio garsaus visuomenės veikėjo metaforos (https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-kaip-racionaliai-paaiskinti-tarsi-ir-iracionalius-karbauskio-pasirinkimus/.)

Labai gerai, kad ekonomistas neapsiriboja tik skaičiais ir diagramomis, tačiau nieko gero, kai vaizduotės ištekliai yra pasitelkiami dezinformacijos labui.

Kaip visiems žinoma, Geogas Orwellas Gyvulių ūkyje kalbėjo apie totalitaristinio sovietinio socializmo paradoksus, stalininio režimo išvaržas, o R.Kuodis gyvulių ūkio metaforą pritaiko laisvosios rinkos kolizijų aptarimui. Todėl bent man vis dėlto apmaudu, kad šią metaforą mechaniškai, kaip užstrigusi plokštelė, pasigavo Prezidentūra, o prezidentas Gitanas Nausėda ją kartoja pasiskanaudamas, tarsi tokiu būdu čiulptų gaivinantį neformalaus kalbėjimo ledinuką.  

Žiūrint detaliau, matome, kad R.Kuodžiui tokios metaforos pasirinkimui pretekstą teikią minėtame romane išsakytas lygesnių už lygias kiaulių palyginimas, nukreipiamas mūsų ekonomisto kalbėjime prieš Lietuvos mokesčių politikoje taikomas kai kurias išlygas. Kokios čia yra pagrindinės, labiausia užkliūvančios išlygos? Nedidelė paslaptis, visų pirma tai yra suteikta teisė ūkininkams pigiau pirkti dyzeliną ir ypač turinti, kaip manoma, visus papiktinti mokestinė lengvata knygų leidybai ir žiniasklaidai.

Lygesnių už lygius satyra buvo šmaikštus užtaisas kalbant apie sovietinio tipo socializmą su jo propaguojamais lygybės idealais, kai, tarkime, kuriantis sovietinei tvarkai, sugriautos ekonomikos sąlygomis žmonės stipo iš bado, o Kremliaus personažai ikrus rijo samčiais. Tokius tyrimus yra atlikę rusų istorikai, konstatuojant faktą, jog Vladimiras Uljanovas (Leninas) visais laikais buvo niekam neprilygstantis gurmanas.

lenin
Vladimiras Leninas

Žinia, laisvosios rinkos visuomenė tokios lygybės idealų tarsi ir nepropaguoja. Savo ruožtu anksčiau minėtosios išlygos ir lengvatos Lietuvoje atsirado ne iš karto, o tik bėgant laikui, palaipsniui įgyjant tokios išminties, kuri nėra sudėta į trafaretinį ekonomikos vadovėlį.

Žiū: kaimyninių šalių ūkininkai naudojasi nepalyginamai didesniu lengvatų, taip pat ir nuolaidomis kuru, paketu nei Lietuvoje, kas daro mūsų žemės ūkį vis mažiau konkurencingu tarptautinėje plotmėje.

Tačiau labiausiai linksmina žurnalistų pomėgis kartoti R.Kuodžio intonacija ištartą gyvulių ūkio metaforą, kaip atrodo, nespėjant susivokti, kad toks jų beždžioniavimas turėtų byloti ir apie tai, kad žurnalistas neva yra lygesnė už lygias kiaulė.

Pradėjus kalbėti apie R.Kuodį, negaliu nepaminėti, kad šis apie save labai geros nuomonės ekonomistas buvo vienas iš kovos prieš atominės elektrinės statybą Lietuvoje vėliavnešių, todėl jo pavardė turėtų būti įtraukta į Astravo AE garbės lentą.

Tačiau mane labiausiai baugina tai, kad minėtasis ekonomistas yra labai nuoseklus visuose savo užmanymuose. Šiandien anas jau yra savotiškas mažų mokyklų kaimo vietovėse naikinimo vėliavnešys, kaip kibernetinės ekonomikos specialistas paruošęs mokyklų tinklo optimizavimo planą, kuris leistų valstybei sutaupyti nemažus pinigus žmonių opistognatizavimo pagrindu.

Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.

Mama sovietiniais laikais dirbo kaimo pradinės mokyklos mokytoja, todėl žinau, kad jau tais laikais buvo užsimota uždaryti kaimo mokyklas, nesurenkančias reikalingo mokinių skaičiaus, bet greitai buvo susigriebta, kad naikinant tokias mokyklas drauge yra griaunama kolūkinė santvarka, nes jauni žmonės palieka kaimą be mokyklos savo atžaloms, išsikeldami gyventi kitur. Taigi net okupacinė valdžia leido išsaugoti mokyklas su keliais mokiniais, besirūpindama kolūkio tvarumu.

Žinoma, šiandien mums nerūpi kolūkio gerovė, net ir tokiu atveju, kai mūsų Seime dominuoja kolūkietiškas mentalitetas, tačiau nereikėtų užmerkti akių prieš faktą, kad žmonės bėga iš vietovių be mokyklos taip pat ir į užjūrius, nes ten mokykla yra lengviau pasiekiama nei gyvenant Klausučių ulytėlėje.

Ar buvo verta tiek daug kalbėti apie vieną užkeikimą, kai žodžiams apskritai yra būdinga pasiklysti. Štai Aurelijus Veryga nusiskuto galvą iš solidarumo su premjeru, tokiu savo gestu pasakydamas daugiau nei būtų galima paporinti daugžodžiaujant. Tačiau jeigu leisite ir man bent kartą pavartoti metaforas, tai pasakysiu, kad šiandien A.Veryga yra vyriausiasis Lietuvos gyvulys.

Kaip atrodo bent man, šiandien Lietuvoje gyvulių ūkiu be jokios atodairos į  G.Orwello suteiktas įvardijimui konotacijas, taigi labiau tiesmukiška prasme turėtume vadinti visų pirma lietuvišką medicinos sistemą su visomis čia įsigalėjusiomis patologijomis ir klaikiu supuvimu. Tai juodoji skylė, kur jokia nepriklausomybė nuo išsigimimo ir Europos Sąjunga dar nėra paskelbta.

Štai Vytenis Povilas Andriukaitis andai kažką bandė daryti korupcijos išgyvendinimo iš lietuviško medicinos linkme, o su A.Verygos atėjimu vėl viskas grįžo į brežnevinės stagnacijos palaimingą liūną. Iš tiesų, nėra čia reikalo daug kalbėti, visi suprantame, kas turima galvoje, be to, apie savo nuotykius gydantis Kauno onkologijos ligoninės spindulinės terapijos skyriuje esu aprašęs slaptai.lt dabar publikuojamame novelių pakete „Pabėgimas“, būtent novelėje „Kūšio skutimas“ (išspausdintoje dar prieš A.Verygos apsiskutimą) ir kituose šio paketo tekstuose.

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis“ – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Beje, šiame skyriuje dirba ir A.Verygos žmona, nors su ja man neteko susidurti, todėl negaliu pasakyti nieko nei gero, nei blogo. Gerai suprantu, kad onkologinės ligos labai dažnai atsinaujina, tačiau esu aiškiai apsisprendęs greičiau rinktis mirtį nei dar kartą žengti tokiais nešvariai siurrealistiniais gydymo minėtame spindulinės terapijos centre ratais.

Vis dėlto būtų didelė nuodėmė užbaigti niūria gaida, nepaminėjus nuostabius gydytojus, kuriuos likimas leido sutikti šeimos gydytojo klinikoje. Kaip atrodo, tai nuostabi, beveik neįtikėtina išimtis iš taisyklės. Su dideliu dėkingumu ir grauduliu prisimenu gydytoją, su kuria atvykus pasitikrinti sveikatos kalbėdavomės po valandą ar net daugiau, žinoma, ne apie ligas, o apie jaunystės nuotykius, ji iš mano pigių bajerių juokdavosi taip garsiai, kad net barbėdavo langai.

Susidarydavo eilutė prie durų, bet žmonės nepykdavo, atleisdami gerai gydytojai tą silpnybę paplepėti apie gyvenimiškus reikalus. Dabartinis šeimos gydytojas nėra toks linksmas, greičiau yra paniurėlis, tačiau jam aš esu įdomus kaip eksponatas, kuris, nesveikai gyvendamas, serga beveik visomis lėtinėmis ligomis, būdingomis mano amžiaus vyriškiui. Jis siunčia mane darytis begale tyrimų, kaunasi už savo paciento sveikatą kaip už tėvynę. Savo ruožtu čia dirbanti odontologė beveik oficialiai žmonių yra vadinama angelu. Nežinau to, kaip tarptautiniu žodžiu yra vadinama dantistų baimė,  kokia čia fobija reiškiasi, tačiau aš dantų taisymo vengiau nuo 7 metų, kai pirmą kartą išbandžiau tarybinės  gręžiamosios mašinos skonį.

Savo ruožtu šios šeimos klinikos dantistė yra nepaprastai simpatiška ir protinga moteris, kartas nuo karto pabarstanti tokių išminties perlų, kad iš nuostabos net ausys nulinksta. Na, pabandykite įsivaizduoti Ingridą Šimonytę su grąžtu rankose… Gražioji gydytoja gręžia be galo išmoningai, nesukeldama jokio diskomforto, o kartais, kai ji taip dirbdama dar ir užniūniuoja, kažkas panašaus į malonumo pagaugus staiga nueina per kūną.

Kartą esu bandęs jai įsiteikti atnešdamas saldainių dėžę, tąkart, dar ir šiandien atsimenu, ji pažiūrėjo į mane, nustojusi šypsotis, taip priekaištingai, kad tuos saldainius norėjosi susikišti į užpakalį.

2019.09.25; 15:40

Sveikatos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Siekdama atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į problemas sveikatos apsaugos sektoriuje, Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) penktadienį Vilniuje surengė eiseną Vyriausybės link. Medikai Ministrų Kabinetui įteikė profesionalumo deklaraciją su reikalavimais.

Asociacijos atstovės Gabijos Pancekauskaitės teigimu, pagrindiniai reikalavimai – gerinti medikų darbo sąlygas ir mažinti korupciją sveikatos sektoriuje.

„Yra keturi reikalavimai, keturi dalykai, kuriais mes esame nepatenkinti ir prašome keisti: darbo krūvio optimizavimas, taip pat prašome, kad užtikrintų sąlygas tobulėjimui, profesinei kvalifikacijai kelti, kad priimtų sprendimus, kurie padėtų kovoti su korupcija visai medicinos sistemai. Ir prašome adekvataus finansavimo ne tik algų klausimu, bet ir visai sveikatos priežiūrai“, – Eltai sakė G. Pancekauskaitė.

Pasak jos, dėl didelio darbo krūvio ir lėšų trūkumo medikai neturi galimybių kelti savo kvalifikacijos: „Nėra skiriamas pinigų krepšelis tam dalykui, ne visada išleidžia iš darbo, kad galėtume nuvažiuoti į konferenciją“.

G. Pancekauskaitės teigimu, sveikatos sektoriuje klesti tiek smulkioji, tiek stambioji korupcija, o valdžia nedaro beveik nieko.

„Mums visada labai skauda žiniasklaidoje skaityti, kaip visuomenė nepasitiki medikais ir laiko mus kyšininkais, kažkokiais vagimis. Tiesiog mūsų specialybės prestižo nėra. Na, ir tie darbo krūviai, aišku, irgi yra neadekvatūs. Eilės nesutvarkytos, pacientų srautai neoptimizuoti, pirminė sveikatos grandis neveikia. Ir Vyriausybėje piktybiškai nepriimami sprendimai, kurie padėtų spręsti šitas problemas“, – sakė G. Pancekauskaitė. 

Jaunieji medikai kartu su partneriais balandžio mėnesį paskelbė profesionalumo akciją, kurios metu vyko įvairūs susitikimai, diskusijos, buvo pasirašoma profesionalumo deklaracija bei dalinami akcijos atributika pažymėti darbo pažymėjimo laikikliai. 

Medikų profesionalumo akcijos idėja kilo 2018 m., norint pabrėžti pasitikėjimo svarbą, kuriant skaidrią ir efektyvią sveikatos sistemą Lietuvoje. 

„Būk Pokytis“ iniciatyvos renginių ciklą šiemet vainikavo eisena Lietuvos medicinos darbuotojų dienos išvakarėse, balandžio 26 dieną, Vilniuje. Medikai žygiuos nuo Lukiškių aikštės iki Kudirkos aikštės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 08:20

Moldovos prokuratūra pranešė atskleidusi nusikalstamą susitarimą tarp farmacijos kompanijų ir medikų, kurie, siekdami pasipelnyti, skirdavo savo pacientams nereikalingus ir brangiai kainuojančius vaistus.

„Prokurorai baigė tyrimą ir perdavė teismui trijų farmacijos bendrovių atstovų ir devynių Kišiniovo medicinos įstaigų gydytojų bylas. Jie kaltinami piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir turto prievartavimu teikiant medicinos paslaugas“, – sakoma žinybos pranešime.

Tyrėjai nustatė, kad medikai buvo įkalbinėjami skirti pacientams tam tikrus vaistus, taip pat nurodyti vaistines, kuriose juos reikia pirkti. Už šias paslaugas gydytojai sistemingai gaudavo pinigų, dovanų, taip pat būdavo apmokamos jų kelionės į užsienį. Be to, užfiksuota atvejų, kai farmacininkai šitaip stengdavosi parduoti vaistus, kurių tinkamumo laikas jau būdavo pasibaigęs.

Jei teismas įrodys bylų figūrantų kaltę, jiems gresia piniginės baudos arba iki trejų metų kalėjimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.16; 03:00

Finansų ministras, laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, Rimantas Šadžius susitiko su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už visuomenės sveikatą ir maisto saugą, Vyteniu Povilu Andriukaičiu ir aptarė Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų galimybes tapti Europos referencijos centrų tinklo narėmis bei referencinių centrų teisinio reglamentavimo problemas.

Continue reading „Europos Komisijoje aptarti Lietuvai aktualūs sveikatos projektai“

Tarptautinę antikorupcijos dieną, 13 val. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose LiMSA (Lietuvos medicinos studentų asociacija) kartu su STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba) organizuoja antikorupcinę žaibiško sambūrio (angl. flashmob) akciją – „Paciento priesaikos“ viešą skaitymą.

Renginiu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į gydytojų papirkinėjimo problemą, sukelti diskusijų, paskatinti nesitaikstyti su korupcijos apraiškomis sveikatos priežiūros srityje. Akcijos dėmesys bus išskirtinai nukreiptas į pacientų nuostatas ir elgesį.

Continue reading „STT: Pacientai prisieks neduot kyšių!“

kaveckas_222

Daugybė įdomybių galima aptikti apie svaigiuosius gėrimus. O kaip žinoti, kas geriausia kiekvienam?

Šis klausimas reikalauja itin modernių genų inžinerijos tyrimų. Tada galima pasakyti apie kiekvieną organizmą tiek subtilybių, kad patys net neįsivaizduojame…

Galima atlikti ir tyrimus, kaip žmogus priima vienokį ar kitokį vyną? Vynas šiuo atveju – kaip sveikatos tausojimo pagalbininkas tiesiogine prasme. Juk vynas yra senų senovėje išrastas svaigusis gėrimas ir vartojamas iki šių dienų… Hipokratas minėjo, kad vynas gydo netgi žaizdas. Šis garsus gydytojas taip pat sugalvojo frazę: „Tegul maistas bus tavo medicina, tuomet ir medicina bus tavo maistas“.

Continue reading „Apie vyną ir sveikatą“

receptai

Seniausias receptas, išlikęs iki mūsų laikų ir saugomas viename Anglijos muziejuje, priklauso trečiam tūkstantmečiui prieš mūsų erą.

Šie vaistai buvo skirti ne mirtinai ligai gydyti, o tam, kad pagerintų faraono Čatos motinos Chati plaukų augimą. Į prirašytų vaistų sudėtį įėjo finikai, šuns kojos ir asilo kanopos. Papirusas, suteikęs šias žinias, nieko nesako apie tai, padėjo ar ne ši priemonė Egipto faraono motinai.

Continue reading „Kas parašė pirmąjį receptą?“

medicina_1

Maloniai kviečiame jus į balandžio 17 dieną, 16 val. Vilniuje, Europos Komisijos atstovybėje (Naugarduko g. 10) vyksiantį seminarą „Vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybė“. Seminarą organizuoja Sveikatos žurnalistų asociacija.

Seminaro metu bus kalbama, kaip Lietuva atrodo Europos šalių kontekste spręsdama senyvo amžiaus žmonių problemas, kaip svetur sprendžiama diskretiška, socialinę atskirtį didinanti problema – šlapimo nelaikymas, kodėl mūsų šalyje tik gulintys lovoje pacientai nusipelno teisės į šlapimą sugeriančius gaminius, nors daugybė žmonių, turinčių šią problemą, nori ir gali išeiti iš namų ir būti aktyviais visuomenės nariais.

Continue reading „Sveikatos žurnalistų asociacijos organizuojamas seminaras – „Vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybė““