Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Atkreipdamas dėmesį į Migracijos departamento problemas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios daro biznį ir gyvena iš neskaidraus tarpininkavimo. Jo teigimu, sistema apaugusi tarpininkais, ir tai daro didžiulę reputacinę žalą valstybei.

„Kai kurios Lietuvoje įsikūrusios įmonės daro biznį iš to, kad išrašinėja tūkstančius leidimų, tai yra bilietų į ES, visiškai nesidomėdami, kas tie žmonės. (…) Dėl įmonių tarpininkavimo variantai yra du: arba mes jas pradedame viešinti ir tikrai daryti grubius pakankamai veiksmus, nes yra įmonių, kurios gyvena tiesiog iš to, kad prekiauja leidimais, tarpininkauja. Jas reikia viešinti arba reikia licencijuoti tą veiklą, arba iš esmės geriausias variantas – Migracijos departamentas arba kitas departamentas, kuris atsiras, turi veikti taip, kad žmonėms, gerai nusiteikusiems, turintiems gerų minčių ir idėjų, nereikėtų tarpininkų. Tiesiog kreipiasi į departamentą ir gauna kokybišką paslaugą. Čia yra geriausias vaistas“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Šiame posėdyje NSGK nariai išklausė Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją dėl Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo taikymo.

NSGK pirmininkas V. Bakas sakė, kad sistema neveikia, todėl į Lietuvą atvyko ir keletas žmonių, kurie nėra draugiški valstybei.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

„Šiandien mes išgirdome, kad pusė atvejų maždaug iš 256 tūkstančių atvejų yra savotiškoje pilkojoje zonoje. Maždaug pusė atvejų, kaip informavo, dalyvauja tarpininkai, įmonės, kurios tarpininkauja atvykimui iš trečiųjų šalių piliečių, kai jos pateikia savo dokumentus, ne visos institucijos kreipia dėmesį. Už tai pas mus pastarosiomis dienomis, pastaraisiais metais atvyko keletas žmonių, kurie apskritai nėra draugiški valstybei, kurie siejami su terorizmu“, – sakė V. Bakas. 

Jo nuomone, įsisenėjusi problema ir sprendimai yra politiniu lygmeniu, tai yra Seime.

NSGK vadovo teigimu, sistema turi būti skaidri ir ją reikia pertvarkyti.

„Tiesiog mes neturime kito kelio, bet tai ne vien Migracijos departamentas, turi atsirasti susikalbėjimas tarp įstaigų ir atsakomybė. (…) Šiandien suformuluoti pavedimai nedelsiant atkurti Migracijos departamento veiklą, aš dar ketinu susitikti su policijos, STT vadovais, VSD ir kalbėtis, ką mes galime padaryti, kad tas landas užkištume“, – sakė V. Bakas.

Jo nuomone, Migracijos departamento gal nereikėtų naikinti, bet skubiai reformuoti. V. Bakas taip pat tikisi, kad per mėnesį bus parengtos ir pateiktos Seimui reikalingos įstatymo pataisos.

Kaip jau skelbta, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipiasi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, ragindami neskubinti neapgalvotos ir nepasvertos Migracijos departamento reformos, galinčios atnešti, jų nuomone, neigiamų pasekmių valstybės nacionaliniam saugumui.

Kaip pastebi parlamentarai, pastarasis skandalas, susijęs su Migracijos departamento veikla, parodė, kad struktūra neveikia tinkamai: didėjant užsieniečių srautui nebespėjama išduoti vizų, o ypač – nuosekliai ir išsamiai peržiūrėti ir įvertinti prašymus.

Seimo nariai A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas kviečia vidaus reikalų ministrą E. Misiūną neskubėti imtis Migracijos departamento panaikinimo, o verčiau apsvarstyti tokią jo pertvarką, kuri atitiktų šiandieninius jo trūkumus bei šiandieninės tarptautinės situacijos keliamus iššūkius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.05; 04:30

VSD vadovas Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis neslepia, kad į Lietuvą yra patekusių ir nepatikimų žmonių, bet jie yra stebimi.

„Vienam jau leidimas atimtas, čia niekam ne paslaptis. Taip, nepatikimų yra, bet jie yra stebimi, prižiūrime tuos procesus. Pagrindinė problema yra dėl teisinio reguliavimo“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams Seime sakė D. Jauniškis.

VSD vadovas teigė, kad dėl teisinio reguliavimo kartais sudėtinga juos išsiųsti iš šalies. „Kartais mes pritrūkstame teisinių argumentų, o tai susiję ir su Lietuvos, ir su Europos teise, tam tikrų įrodymų, kodėl mes turėtume pretekstą išsiųsti juos iš Lietuvos. VSD dėl to dirba labai intensyviai, yra keletas tyrimų. Neslėpsiu, mes stebime tuos žmones, jei bus pakankamai įrodymų, kuriuos mes galėtume panaudoti teisme ir argumentuotai juos (tuos žmones – ELTA) išsiųsti iš šalies, be jokios abejonės, bus imtasi visų priemonių“, – sakė VSD vadovas.

Jis atsisakė nurodyti, koks skaičius yra tokių žmonių.

„Nekelkime aistrų, pripažįstu, yra, bet jie stebimi“, – sakė D. Jauniškis.

Trečiadienį NSGK nariai išklausė Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės saugumo departamento informaciją dėl Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo taikymo.

Kaip jau skelbta, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas žurnalistams sakė, kad į Lietuvą atvyko ir keletas žmonių, kurie nėra draugiški Lietuvos valstybei.

„Pas mus pastarosiomis dienomis, pastaraisiais metais atvyko keletas žmonių, kurie apskritai nėra draugiški valstybei, kurie siejami su terorizmu“, – sakė V. Bakas.

Atkreipdamas dėmesį į Migracijos departamento problemas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas sako, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios daro biznį ir gyvena iš neskaidraus tarpininkavimo. Jo teigimu, sistema apaugusi tarpininkais, ir tai daro didžiulę reputacijos žalą valstybei.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.05; 05:00

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas inicijuoja tyrimą dėl galimo Migracijos departamento informacijos nutekinimo trečiosioms šalims bei prieglobsčio suteikimo asmenims, kurie įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašus. E. Misiūnas pavedė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes.

Ministras nurodė, kad tokia informacija jam būtų pateikta iki pirmadienio, kai jis grįš iš komandiruotės Kinijoje. Surinkus visą informaciją bus sprendžiama, kokį tarnybinį tyrimą pradėti. E. Misiūnas pastebi, kad tai jau ne pirmas kartas, kai Migracijos departamentui tenka viešai aiškintis dėl priimtų abejotinų sprendimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.05; 00:01

Siekdama išsamiai įvertinti visas aplinkybes galimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo aspektu, Generalinė prokuratūra šiandien skubiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį prašydama pateikti Komiteto turimą medžiagą (kopijas) apie Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos galimai neteisėtai Rusijos Federacijos pareigūnams perduotą įslaptintą informaciją.

 Informacija apie šią situaciją viešai buvo paskelbta vieno internetinio portalo publikacijoje, kurioje taip pat buvo nurodyta tai, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas turimos medžiagos pagrindu sprendžia dėl parlamentinio tyrimo inicijavimo. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra

2017.09.29; 05:58

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pavedė ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui išsiaiškinti visas aplinkybes apie galimą Migracijos departamento informacijos nutekinimą trečiosioms šalims bei prieglobsčio suteikimą asmenims, kurie įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašus.

Ministras nurodė, kad tokia informacija jam būtų pateikta iki pirmadienio, kai jis grįš iš komandiruotės Kinijoje.

Surinkus visą informaciją bus sprendžiama, kokį tarnybinį tyrimą pradėti.

„Situaciją reikia vertinti principingai. Tai jau ne pirmas ir ne antras kartas, kai Migracijos departamentui tenka viešai aiškintis dėl priimtų abejotinų sprendimų“, – sako vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija

2017.09.29; 05:30

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl prekybos poveikiu išduodant leidimus užsienio šalių piliečiams laikinai gyventi Lietuvoje.

Teismas atmetė nuteistųjų – buvusios Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnės Renatos Romančikienės ir advokato padėjėjo Agniaus Ismailovo skundus ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo už prekybą poveikiu Renatai Romančikienei buvo skirta beveik 6 700 eurų bauda, o advokato padėjėjui Agniui Ismailovui – 5 573 eurų bauda.

Šį ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos Migracijos departamente STT Vilniaus valdybos pareigūnai pradėjo 2012 m. spalio 10 d., o teismui baudžiamoji byla buvo perduota 2015 m. kovo 9 d.

Tirdami neteisėto pasipelnymo korupcinę schemą, pareigūnai nustatė, kad siekiant, jog užsieniečiams būtų greičiau išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tarpininkaujantys teisininkai mokėdavo kyšius Migracijos departamente ryšius ir pažintis turėjusiam verslininkui. Pastarasis, savo ruožtu, dalį gautų pinigų, už pageidaujamą dokumentų sutvarkymo paspartinimą, perduodavo Migracijos departamento darbuotojoms. Tyrimo metu nustatyta, kad už tarpininkavimą verslininkui buvo mokama nuo 100 iki 300 eurų, o tokiu būdu buvo paspartintas dokumentų išdavimas keliolikai užsieniečių.

Ikiteisminį  tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdyba, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.26; 01:05

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos keičia struktūrą, plečia paslaugų sritį ir gerina kompetencijas. Pokyčiai, kurie leis paspartinti Migracijos departamento darbą, profesionaliai reaguoti į migracijos vadybos iššūkius bei tapti kompetencijos ir analizės centru, pradedami lapkričio 18 dieną. 

Migracijos departamento būstinė. VRM nuotr.
Migracijos departamento būstinė. VRM nuotr.

Pasak naujosios departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, vertinant pagal galutiniam paslaugų vartotojui kuriamą vertę, pirmiausia buvo atsisakyta pavaduotojų pareigybių ir išgrynintos bei perskirstytos skyrių funkcijos, kurios iki šiol buvo paskirstytos neracionaliai.

Sudėtingų, kompleksinių migracijos problemų (bylų) sprendimui bus telkiamos darbuotojų komandos pagal kompetenciją.

Naujai įsteigtas Kontrolės skyrius analizuos migracijos procesus (anksčiau tai nebuvo daroma), tirs ir užkirs kelią piktnaudžiauti teisėtos migracijos teikiamomis galimybėmis.

Vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas ir panaikinimas, užsienio investuotojų ir aukštos kvalifikacijos specialistų aptarnavimas, pilietybės klausimai – tampa Migracijos departamento prioritetu. Šie klausimai bus sprendžiami sparčiausiai.

Be to, sprendžiant užsieniečių, kurie kreipsis dėl vizos ir leidimo laikinai ar nuolat gyventi suteikimo, klausimus, visas procedūras atliks tas pats valstybės tarnautojas. Tai pagreitins procedūrą, užtikrins paslaugos kokybę, leis išvengti vilkinimo ir pagerins paslaugos teikėjo įvaizdį.

Užsienio verslininkai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai bei jų šeimos nariai Migracijos departamente „vieno langelio“ principu bus aptarnaujami nuo gruodžio 1 dienos (daugiau informacijos apie tai: http://www.migracija.lt/index.php?-1077553771).

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.

2016.11.18; 06:08

Įsigaliojus Pilietybės įstatymo pakeitimams, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ėmėsi iniciatyvos raštu ar per ambasadas pranešti asmenims ar jų palikuonims, kurių prašymai atkurti pilietybę anksčiau buvo atmesti, kad jie gali nedelsdami pakartotinai kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.

Lietuvos Respublikos pasas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Respublikos pasas. Slaptai.lt nuotr.

Įstatymas taikomas visiems asmenims, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos, bet ne į tuometinę Sovietų Sąjungą, taip pat jų palikuonims. Pagal ankstesnį reglamentavimą pakartotinas pilietybės atkūrimo svarstymas buvo rengiamas ne anksčiau nei po metų.

Pasak vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, šios pataisos labiausiai aktualios Lietuvoje gyvenusiems žydams ir jų palikuonims, kuriems iki šiol, norint atkurti Lietuvos pilietybę, tekdavo pateikti įrodymus, kad jie iš Lietuvos pasitraukė dėl politinio, religinio ar tautinio persekiojimo.

Pataisos taip pat aktualios vadinamiesiems ekonominiams migrantams, kurie iš Lietuvos išvyko iki 1940 m. birželio 15 d., bei buvusiems Lietuvos piliečiams, kurie išvyko sovietų okupacijos metais, iki paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybę, tai yra iki 1990 m. kovo 11 d. ir jų palikuonims.

Biurokratinės kliūtys susigrąžinti Lietuvos pilietybę pašalintos šių metų birželio 23 d., Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Pilietybės įstatymo pakeitimus. Asmenys, atitinkantys įstatymo nuostatas, Lietuvos pilietybę galėtų susigrąžinti neprarasdami dabar turimos kitos valstybės pilietybės.

Kaip teigiama Lietuvos pilietybės įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo Aiškinamajame rašte, iš Lietuvos Respublikos 1918–1940 išvyko daugiau nei 1 milijonas piliečių. Pagrindinės emigracijos kryptys buvo Šiaurės, Pietų Amerika, Australija, Pietų Afrikos Respublika (toliau – PAR). Nemažą išvykusiųjų dalį sudarė žydų tautybės piliečiai. Žydai emigracijai dažniausiai pasirinkdavo PAR.

Iki 1990-ųjų, kuomet PAR įvyko politinės permainos, ten gyveno daugiau nei 100 tūkstančių litvakų. Manoma, kad šiuo metu litvakų PAR gyvena apie 70–80 tūkstančių. Dauguma iš jų atitinka minėto įstatymo Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo nuostatas. Taip pat Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje gyvena nemažai žydų tautybės buvusių Lietuvos Respublikos piliečių ar jų palikuonių.

Pietų Afrikos žydų bendruomenės ir Pietų Afrikos žydų atstovų valdybos padėkoje, skirtoje Lietuvos Respublikos Prezidentei, už indėlį priimant Pilietybės įstatymo pataisas taip pat dėkojama Seimo nariams, Užsienio reikalų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Migracijos departamentui.

Padėkos rašte pažymima, kad Pietų Afrikoje gyvenančią žydų bendruomenę sudaro net 90 proc. žydų, kurių šaknys – Lietuvoje, o tai yra apie 70 tūkstančių žydų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija.

2016.07.15; 06:42

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pateikti advokatui ir advokato padėjėjui, galimai neteisėtais būdais siekusiems pagreitinti užsienio piliečių prašymų leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą Migracijos departamente.

Dar penkių asmenų, iš kurių trys yra Migracijos departamento darbuotojai, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tęsiamas.

Continue reading „Už nusikaltimus valstybės tarnybai bus teisiami advokatas ir advokato padėjėjas”

Daugeliui netikėtas valdžios institucijų nesiskaitymas su viešąja nuomone (Kusaitės byla, Garliavos įvykiai) bei jėgos struktūrų pabrėžtinas noras demonstruoti prievartinę jėgą (vaikų persekiojimas už rašymus kreida, kai turinys nepatinka „galingiesiems“, demonstratyvus „nesankcionuoto“ antisovietinio plakato viešintojų suėmimas) jau yra ženklas, kad su „pilietinėmis teisėmis“ kažkas netvarkoj.

Deja, tik dabar, su dideliu pavėlavimu, Lietuvoje ima plisti nerimas dėl naujų, neva Lietuvos, pasų, nes jų forminimas yra susijęs su asmens biometrinių duomenų platinimu jau už Lietuvos Respublikos ribų. Į argumentą, kad stodama į Europos Sąjunga Lietuva paaukojusi dalį suvereniteto mainais už saugumą ir vakarietišką klestėjimą, galima atkirsti, kad vakarietiškas lygis nepasiektas sąmoningai, nes Lietuva moka Rusijai už dujas ir naftą daug brangiau nei Vakarai, ir jokia ES nieko nepakeičia, tik vietos „tarpininkai“ nugriebia „atkatus“, o svarbiausia – kad biometriniai duomenys patenka ne vien į Briuselio „Žvėrį“, bet iš ten yra prieinami visam „Vakarų aljansui“, t.y. globalinei, stambiųjų Britanijos ir JAV bankininkų valdomai sistemai.

Continue reading „Kas nutiko laisvei?”

Dūmos Deputatų pajamų kontrolės komiteto vadovas Nikolajus Kovaliovas griežtai paneigė pranešimus, kad jis neva tai susitarė su Amerikos senatoriumi Benu Kardinu steigti bendrą kovos su korupcija komisiją.

Rusijos valdininkų turto ir sąskaitų užsienyje ieškoma jau seniai, bet kaip vienintėlę Dūmos kovotojų su korupcija sėkmę galima paminėti tik Vieningosios Rusijos atstovo Vladimiro Pechtino pasitraukimą, kai buvo rasta jo turto Majamyje. Tuo tarpu tiesioginiai Rusijos įstatymų pažeidinėjimai čia pat, tiesiog to paties N.Kovaliovo panosėje, praktiškai nieko nedomina.

Štai buvęs N.Kovaliovo padėjėjas ir draugas, o dabar Federacijos Tarybos narys nuo Samaros srities Sergejus Mamedovas seniai ir nebaudžiamai turi visa tai, ko ponas N.Kovaliovas ruošiasi ieškoti drauge su kolegomis amerikiečiais. Bet nei ryšiai su kriminalitetu, nei turimi užsienio aktyvai, net turima Rusijos senatoriaus teisė gyventi Estijoje jam nesukėlė absoliučiai jokių problemų.

Continue reading „Samaros sričiai Rusijos Federacijos Taryboje atstovauja „estas“”

kausinis_2

Viena iš Piliečių gynybos paramos fondo veiklos krypčių yra žmogaus teisių padėties Baltarusijos Respublikoje stebėjimas, analizavimas ir visuomenės informavimas apie ją.

Fondas nuo 2000 metų bendradarbiauja su Baltarusijos žmogaus teises ginančiomis organizacijomis, kartu su Europos Tarybos Nevyriausybinių organizacijų konferencija organizuoja seminarus, konferencijas, apvalius stalus žmogaus teisių klausimais, konsultuoja Baltarusijos piliečius žmogaus teisių pažeidimų klausimais.

Pastaruoju  metu viešojoje erdvėje toliau svarstomi Lietuvos valstybinių institucijų priimti sprendimai Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Į diskusiją Seime „Lietuva – Baltarusija: atominės energetikos kaimynystėje“ neįleisti turintys galiojančias vizas visuomeninio judėjimo „Astravo elektrinė – nusikaltimas“ koordinatorius Mikalajus Ulasevičius, Baltarusijos AE visuomeninės ekspertizės koordinatorė Tatjana Novikova.

Continue reading „Dėl parlamentinio tyrimo”

fransuzenka_an_niva

Kaip praneša užsienio spauda, garsi Prancūzijos žurnalistė ir rašytoja Ana Niva priversta išvykti iš Rusijos. Socialiniame “Facebook” tinkle scenaristas Andrėjus Dmitrijevas pranešė, kad į viešbučio kambarį, kuriame gyveno prancūzė A.Niva, įsiveržė vyrai, prisistatę Rusijos migracijos departamento atstovais. Jie išsivežė A.Nivą į departamentą, kur Prancūzijos pilietei buvo pareikšti oficialūs kaltinimai, esą ji pažeidė galiojančius Rusijos įstatymus.

Continue reading „Žinomai Prancūzijos žurnalistei ir rašytojai liepta išvykti iš Rusijos”

zilinskas001

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas ragina Lietuvos institucijas labai rimtai svarstyti Rusijos visuomenininko prašymą dėl politinio prieglobsčio. Planuojamai atominei elektrinei Karaliaučiaus srityje besipriešinančios grupės lyderis Michailas Kostiajevas, neatlaikęs persekiojimo, į Lietuvą pabėgo praėjusią savaitę.

„Ponas Kostiajevas vadovauja iniciatyvinei grupei, siekiančiai Karaliaučiaus srityje surengti referendumą dėl „Baltijos“ atominės statybos. Daug kartų dėl visokių biurokratinių priekabių atmetusi grupės iniciatyvą, gniuždžiusi grupės protestus, srities valdžia galų gale iškėlė Kostiajevui baudžiamąją bylą dėl valstybės turto grobstymo“, – pasakoja R. Žilinskas ir priduria: „pažymėtina, kad tariami turtiniai ar mokestiniai nusikaltimai Rusijoje yra dažniausias būdas susidoroti su disidentais. Prisiminkime garsiąją naftos magnato Michailo Chodorkovskio bylą: jis neišeina iš kalėjimo nuo tada, kai pareiškė ketinimus dalyvauti didžiojoje politikoje ir buvo iš karto apkaltintas mokesčių slėpimu“.

Continue reading „Ragina rimtai svarstyti Karaliaučiaus visuomenininko prašymą dėl politinio prieglobsčio”

radzevicius_2

Gruodžio mėnesį teko lankytis dviejuose įdomiuose Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuotuose seminaruose – konferencijose, kur, be kita ko, buvo analizuojamos ir mūsų žiniasklaidą kamuojančios bėdos. Omenyje turiu gruodžio 9-ąją dieną Seime surengtą diskusiją, kaip Lietuvos ir kai kurių kitų šalių, pavyzdžiui, Rusijos, televizininkai, plunksnos broliai, radijo korespondentai aktyviai dalyvauja sudėtingose politinėse intrigose. O gruodžio 22-ąją svečiavausi Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Lietuvos vartotojų instituto ir Europos pabėgėlių fondo surengtame praktiniame seminare “Pabėgėlis daugiakultūriškumo kontekste”. Apie pirmąjį renginį jau šiek tiek rašiau pabrėždamas, jog dėl daugelio negerovių žurnalistai mažiausiai kalti, mat jie priversti žaisti pagal politikų primestas žaidimo taisykles.

Continue reading „Kaip ir kodėl žiniasklaida kuria tendencingus mitus”