Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tvirtina dalyvausiantis savaitgalį vyksiančiame Nacionalistinių partijų susitikime, skambiai pavadintame „Apginti Europą“.
 
Kaip Eltai teigė europarlamentaras, Madride vyksiančiame renginyje jis atstovaus ne tik savo politinei jėgai, tačiau tam tikra prasme ir visai Lietuvai.
 
„Tai patriotinių partijų, kurie pasisako už Europą kaip tautų Europą, o ne federaciją, susitikimas“, – Eltai teigė politikas.
 
„Tai bus jau antrasis partijų lyderių susitikimas. Aš atstovausiu savo partijai. Tam tikra prasme ir Lietuvai atstovausiu“, – pažymėjo V. Tomaševskis.  
 
Europa. Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.

Kraštutinei dešinei priskiriamos partijos su panašia iniciatyva jau buvo susirinkusios praėjusių metų gruodį Varšuvoje.
 
Įvairių šalių nacionalistų ir ultradešiniųjų lyderių susitikimas prasidėjo penktadienį Madride. Renginį organizuoja trečia pagal dydį partija Ispanijos parlamente – ultradešinioji „Vox“.
 
Pasak partijos lyderio Santiago Abascalio, susitikimo tikslas – „apginti Europą nuo išorinių ir vidinių grėsmių, propaguojant alternatyvą globalistinėms tendencijoms, kurios, kėsindamosi į valstybių suverenitetą, kelia grėsmę visai Europos Sąjungai“.
 
Pranešama, kad susitikime, be kita ko, dalyvaus Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, jo kolega iš Lenkijos Mateuszas Morawieckis, kandidatė į Prancūzijos prezidentus ultradešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen bei atstovai iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Estijos, Rumunijos, Nyderlandų ir Lietuvos.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.01.28; 02:00

Cenzūra. Visko pasakyti negalima

Liubliana, rugsėjo 30 d. (dpa-ELTA). Ketvirtadienį tsistatydino Slovėnijos naujienų agentūros STA generalinis direktorius, neatlaikęs dešiniojo sparno nacionalistų vyriausybės spaudimo, kuri jau kelis mėnesius neskiria STA priklausančių biudžeto lėšų.
 
„Nedalyvausiu trypiant žurnalistų nepriklausomumą“, – atsistatydinimo pareiškime sakė Bojanas Veselinovičius, aiškindamas savo sprendimą.
 
Kiek anksčiau žlugo Slovėnijos valstybinės žiniasklaidos institucijos „Ukom“ vadovo Urošo Urbanijos ir STA derybos dėl mokėjimų blokavimo nutraukimo.
 
Ministras pirmininkas Janezas Janša, kurį kritikai dažnai kaltina autoritarinio vadovavimo tendencijomis, daugiau ar mažiau atvirai siekia daryti įtaką agentūros, kuriai pagal įstatymą garantuojamas dalinis valstybės finansavimas, pranešimams.
 
Kartu redakcijos vadovybė ir darbuotojai išlaiko žurnalistinį savarankiškumą.
 
Panašiai kaip jo kolega iš Vengrijos Viktoras Orbanas, J. Janša bando kontroliuoti svarbiausias Slovėnijos žiniasklaidos priemones. Neseniai jam pavyko į visuomeninio transliuotojo RTVS direktoriaus pareigas paskirti jį remiantį asmenį.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2021.10.01; 00:05

Reklamos stendas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Ar stovėdavo per mitingus prezidentas G. Nausėda šalia Celofano, ar nestovėdavo, – retoriškai klausia R.Valatka, kuriam per mitingus ir kitais atvejais jau nebestovėdavo. Nieko čia nuostabaus, nes dėl didelio darbo krūvio už pažangos idealus morališkai susidėvėjo ir žurnalistikos veteranu anas patapo net dar anksčiau nei paprastai į paankstintą pensiją yra išleidžiamos prostitutės, baleto šokėjai arba policininkai.

                                                                           X

Nusprendė Valatka ir Tapinas vardan pažangos pasiaukoti ir tapti didesniais gėjais net už Raskevičių. Kaip tokiu atveju reikėtų pastatyti klausimą, –  jie ilgai ieškojo atsakymo, nebyliai žiūrėdami vienas kitam į akis. Nieko daugiau neišmanydami ėmė ir atsistojo ant galvos. Nuo to laiko Valatka ir Tapinas yra vadinami moderniaisiais gėjais.

                                                                            X

Lietuvos priklausomybės nuo Izraelio ambasadoriaus Seimo pirmininkė Čmylytė-Nielsen buvo tituluota šachmatininkė, Karbauskis kažkodėl buvo vadinamas šaškininku, Tapinas tarptautiniu mastu garsėjo kaip pokerio žaidėjas, o Valatka užvis labiausiai mėgo pliekti kortomis „durnių“. Ieškodamas didžiausios savo gyvenimo svajonės, o būtent niekam neprilygstančio durniaus, dažnai kaip erkė pristodavo prie skaitytojų.

                                                                            X

Valatka nuožmiai kovojo ne tik su buržuaziniais, bet ir proletariniais nacionalistais, įžvelgdamas, kad toks užkratas yra pasidauginęs plačiau nei manė pokario protagonistai ir pokerio aferistai. Tai buvo labiau nuodugnus požiūris, leidęs Valatkai pelnyti išmaniojo stribo garbės vardą.

Nehumaniški Valatkos protagonistai nacionalistus kastruodavo, o pažangusis Valatka tik užsimojo, nieko daugiau, sukonstruoti Nausėdos  baidyklę, puoselėdamas viltį, kad tai atgrasys likutinę tautą nuo pasenusių papročių labiausiai humanišku būdu, be kraujo praliejimo.

                                                                            X

Celofanas nerasdamas sau vietos ilgai klajojo vienišas po pasaulį. „Atstok nuo manęs ir neužtok Saulės“, – paprašė jis Valatkos, kai kartą anas pažadėjo užleisti jam savo vietą pastovėti arba pasėdėti.

                                                                             X

Tačiau kai Valatka ir Tapinas susirinkdavo į krūvą uždaroje erdvėje, pažangos atmosfera sutirštėdavo iki kraštutinės ribos kaip krekenos. Žmonės užsiėmę nosis kraipydavo  galvas, bandydami suprasti – iš kur kyla toks dvokas?..

2021.06.28; 19:00

Po Paryžiuje vykusio Ukrainos viršūnių susitikimo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja suteikti amnestiją separatistams šalies rytuose. Jei Kijevas perims sienos kontrolę nesuteikęs gyventojams saugumo garantijų, gali įvykti „antroji Srebrenica“, – pareiškė jis antradienį Maskvoje.
 
V. Putinas omenyje turėjo genocidą Bosnijoje, kai 1995-aisiais serbai išžudė tūkstančius Bosnijos musulmonų.
 
„Amnestijos įstatymas dar nepriimtas“, – kalbėjo V. Putinas. Dėl to esą sutarta dar 2015-aisiais derybose dėl taikos plano. Susitikime Paryžiuje pirmadienį, be kita ko, buvo patvirtinta, kad rusakalbiams Luhansko ir Donecko regionams ateityje turi būti suteiktas specialusis statusas.
 
„Mes matėme, kaip prezidentas V. Zelenskis diskutuoja su nacionalistais. Neaišku, kas ten stipresnis“, – sakė V. Putinas. Anot jo, neaišku, kas būtų, jei nacionalistai įžengtų į minėtus regionus.
 
400 km ilgio sieną su Rusija kontroliuoja separatistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 00:30

Sekmadienio vakarą Ukrainos sostinėje Kijeve vykusio nacionalistų mitingo metu vandalai šturmavo prorusiškos politinės šalies partijos būstinę.

Policijos pranešime teigiama, kad buvo išdaužti langai, sienos aprašinėtos purškiamais dažais ir suniokoti baldai. Pradėtas tyrimas.

Internete paskelbtame vaizdo įraše matoma, kaip demonstrantai įsiveržia į Ukrainos socialdemokratų partijos būstinę. Partija yra glaudžiai susijusi su Ukrainos verslininku Viktoru Medvedčiuku, kuris laikomas artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugu.

Be kita ko, V. Medvedčiukas buvo tas asmuo, kuris nepritarė Ukrainos ambicijoms prisijungti prie ES.

Remiantis apytikriais policijos skaičiavimais, daugiau kaip 15 tūkst. žmonių eitynėmis Kijevo centru paminėjo 76-ąsias Ukrainos sukilėlių armijos įkūrimo metines.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.16; 08:50

Ukrainos sostinėje Kijeve nacionalistai jėga įsiveržė į rusų kultūros centrą. Demonstrantai, be kita ko, ant sienų išpurškė užrašus „Mirtis Rusijai“ bei „Šalin FSB“ ir sudegino Rusijos vėliavą, šeštadienį pranešė ukrainiečių žiniasklaida.

Organizacija „C14“ feisbuke rašė, jog pastatas pasirinktas, nes jis tarnauja kaip Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) būstinė. Atvykę policijos pareigūnai jokių veiksmų nesiėmė.

Sekmadienį turėtų vykti demonstracija, kurioje bus reikalaujama uždaryti rusų centrą. Ukrainos stebėtojai baiminasi, kad Rusijai reaguojant savo patalpų gali netekti ir Ukrainos kultūros centras Maskvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.19; 06:24

Saulius Kizelavičius

Pas mus politikoje, valdžioje yra visko: konservatorių, krikdemų, socialdemokratų, bet visi jie labiau liberalai, kosmopolitai, globalistai. Yra dar lenkų, varančių Lenkijos politiką, daug tūkstančių rusų (ir lietuvių), atvirai ir slaptai siekiančių, kad parsiduotumėm Rusijai. Labai daug kam prie ruso buvo geriau.

Bet, galima sakyti, visai nėra tautininkų, Vakarų terminais – nacionalistų, kaip juos suprato a.a. Romualdas Ozolas. Tautininkų (arba nacionalistų), kurie gerai sugyvena su tautinėm mažumom, bet nebijo pareikalauti, kad Lietuvos lenkai būtų ne Lenkijos lenkai, Lietuvos rusai – ne Rusijos rusai, Lietuvos žydai – ne Izraelio, Afrikos, Amerikos žydai, o pirmiausia Lietuvos.

Nėra tautininkų, kurie Seime, vyriausybėje turėtų bent tokį balsą, kokį turi lenkai. Juk konservatoriai seniai suliberalėję, kalba tik apie globalią Lietuvą, nieko nepadarė ir nedaro, kad neišsivaikščiotume. Apie tariamuosius socialdemokratus nėra nė ką kalbėti.

Nesakau, kad nėra intelektualų, kurie mato tautos nykimą, apie tai kai kada parašo ribotų galimybių žiniasklaidoje, bet tuo ir apsiriboja. Aš jus įspėjau, signalizavau, ir man to užtenka. Tarpusavyje jie nesusikalba, nesugeba peržengti per savo ambicijas. Jeigu sugebėtų – taptų jėga. Paminėčiau Vytautą Radžvilą, Vytautą Rubavičių, Krescencijų Stoškų, Vidmantą Valiušaitį, Marių Kundrotą, Romualdą Grigą, Eugenijų Jovaišą. Štai šitie (ir kai kurie kiti) intelektualai privalėtų susivienyti, rasti bendrą vardiklį ir kurti partiją, judėjimą, turintį tikslą ateiti į didžiąją politiką, į Seimą.

Kaip matome, visuomeninės organizacios, nesiekiančios valdžios, beveik neturi jokios įtakos su tautos mirtimi susitaikiusioms politinėms jėgoms. Reikia realios valdžios, naujos, jaunos, skaitlingos partijos, kuri gintų ne tik Lietuvos piliečių, bet ir lietuvių tautos interesus.

Dabar egzistuojanti Tautininkų partija jokiu būdu šių tikslų negali atlikti. Ji nepopuliari, popierinė, bejėgė, bebalsė. Nemanau, kad lietuviai jau galutinai susitaikė su tautos mirtimi. Matome, kad Europos Sąjungos tautos jau verčia liberalus globalistus. Nejaugi mes liksime nuošaly?

x  x  x

Netiesa, kad valstiečių žaliųjų niekas nepuola, o tik demaskuoja jų griekus, susijusius su automobiliais, butais Ispanijoje, su moterimis. Ir dėl visko kaltas jų vadas Ramūnas Karbauskis. Akivaizdu, kad siekiama jį sunaikinti morališkai, o partiją suskaldyti taip, kad prireiktų pirmalaikių Seimo rinkimų. Reikia žūt būt nusmukdyti labai aukštą partijos populiarumą, nes ji siekia liberalams nepriimtinų tikslų: gina normalią šeimą, ketina bandyti blaivinti Lietuvą, net mažamečius vaikus aprengti tautiniais drabužiais.

Suprasčiau, jeigu konservatoriai atskleistų tikrus R.Karbauskio ryšius su Rusija. Turbūt nieko baisaus, pavojingo nėra, todėl ir knaisiojamasi po antklode. O reikėtų atsiriboti nuo smulkmenų, padėti valdantiesiems įgyvendinti gyvybiškai svarbius įsipareigojimus rinkėjams.

Be abejo, valdančiųjų parlamentarų ketimimai flirtuoti su Rusijos ambasada – grubi klaida, bet, tikėtina, neigiamų pasekmių neturėsianti. Už tai turime būti dėkingi žiniasklaidai, ryžtingai reagavusiai į tokį nepatyrusių politikų akibrokštą. Seimo pirmininkas Rusijos ambasadoriui Lietuvoje privalėjo tiesiai pasakyti: kai išduosite Sausio 13-osios nusikaltėlius, Medininkų žudikus, Lietuvą apvogusius bankininkus (kaip minimum), atšauksite puolamąsias rugsėjo pratybas Lietuvos pasienyje, iš Kaliningrado išvesite iki dantų ginkluotas divizijas, neneigsite 1940-ųjų okupacijos, atsisakysite nežabotos melo ir šmeižto propagandos (maksimum), tada gal ir galėsime bendradarbiauti.

2017.02.13; 18:27

Neįtikėtina istorija nutiko „numeriui 2“ iš antisemitinės partijos „Už geresnę Vengriją“. Pažinęs savo genealoginį medį, Čianadas Segedis nuėjo į TV ir viešai paprašė atleisti. Žiaurus smūgis jo dešiniųjų radikalų partijai, ir be to patiriančiai sunkumų dėl antirasistinio Orbano vyriausybės kurso pasikeitimo, rašo Andrea Tarkvinis laikraščio La Repubblica svetainėje.

Jis buvo antras žmogus neonacistinėje ir antisemitinėje partijoje „Už geresnę Vengriją“ („Jobbik“), kuri yra trečia politinė jėga šalyje, sakoma straipsnyje. Tik jos lyderis Gaboras Vona galėjo pasigirti didesne charizma ir didesniais oratoriniais gabumais, ir štai netikėtai kažkas pasikeitė, radikaliai ir atsitiktinai: Čianadas Segedis sužinojo apie savo žydiškas šaknis. Ieškodamas prarasto ryšio, jis paliko vadovaujančius postus ir pasitraukė iš partijos.

Continue reading „Vengrija: neonacistų lyderis sužinojo, kad jis žydas, ir atgailavo”

Kijevo Rusios krikšto 1025-osios metinės davė Kremliui dingstį pritraukti stačiatikių cerkvę į „slavų tautos“ liaupsinimą, rašo Vakarų žiniasklaida. Kijeve prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos stačiatikių cerkvės (RPC – Rossijskaja pravoslavnaja cerkov) patriarchas Kirilas vadovavo politiniam–religiniam „kryžiaus žygiui“, kurio tikslas – atitraukti Ukrainą nuo žaidimų su Europos Sąjunga ir įtvirtinti ją Maskvos įtakos sferoje.

Pilar Bonet laikraštyje El Pais spausdina du straipsnius. Viename „Rusija išnaudoja stačiatikių cerkvę „slavų tautos“ liaupsinimui“ sakoma, kad Rusios krikšto metinės suteikė Maskvai dingstį pabrėžti ryšius su Ukraina ir Baltarusija: iškilmės prasidėjo Maskvoje, tęsėsi Kijeve, o vėliau baigiasi Minske. Rusijos politinė valdžia ir bažnyčios hierarchai pabrėžia trijų šalių kultūros ir dvasios vienybę.

Continue reading „Rusijos krikštas ir „teisingos“ orientacijos prievarta Ukrainai”

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ragina nepatingėt susirasti liepos mėnesį pasirodžiusį žurnalo "Metai" numerį ir perskaityti rašytojos Birutės Jonuškaitės interviu "Balti vyrų marškiniai, nerimo vidurnakčiai" (rašytoja Birutė Jonuškaitė atsako į Romo Daugirdo klausimus, žurnalas "Metai",  2013-ieji, liepa). Puikus, gilus tekstas: demaskuojantis mus supančius pavojus bei grėsmes, persmelktas nostalgijos, liūdesio, ironijos, bet raginantis nepasiduoti asimiliacijoms ir nutautėjimams.

Rašytojos B.Jonuškaitės atsakymuose apstu gilių pastebėjimų ne tik apie literatūrą, eseistiką, poeziją ar rašytojų santykį su ne itin džiugia lietuviška tikrove. Ten kalbama ir apie Lenkijos lietuvių rūpesčius, mat rašytoja kilusi iš Punsko krašto. Ten apmąstoma ir lietuviškoji teisėsauga, su kuria, sprendžiant iš atsakymų, jai teko asmeniškai susidurti.  

Štai tos labiausiai portalui Slaptai.lt įsiminusios ištraukos.

Continue reading „Kodėl įsiminė rašytojos Birutės Jonuškaitės interviu”

{sigplus}fotoreportazai/centras{/sigplus}

Pagaliau bent iš dalies baigėsi tas prekybinis košmaras, sugebantis kiekvieną didelę šventę paversti prasto skonio muge. Pirkit, sveikinkit, sveikinkit, pirkit! Nuolaidos, nuolaidos! Šaudykit, šaudykit! Kaip galima be šaudymo, be fejerverkų! Visas pasaulis pyškina, dūmina, triukšmauja! Kuo mes blogesni? Pilaitėje turėjau galimybę pro langus vidurnaktį pažvelgti į tris pasaulio šalis. Jeigu taip dieną – nuodingi dūmai būtų užtemdę saulę. Kažkada gal tokie dūmai išnaikino dinozaurus. O žmogui nieko, žmonės gajesni už dinozaurus.

Sausio pirmoji buvo graži, tiesiog pavasariška diena. Išėjau pasižvalgyti po Vilniaus senamiestį. Arkikatedros aikštėje dūmų kvapo jau nesijautė, alkoholio – taip pat, žmonės su vaikais vaikštinėjo, stoviniavo prie prakartėlės, prie eglutės, fotografavosi. Kauno eglutė įspūdingesnė už mūsiškę. Užtat Prezidentūra, mano supratimu, labai skoningai iliuminuota. To negalėčiau pasakyti apie Vinco Kudirkos aikštę ir paminklą. Kažkokia dėžė, panaši į lauko tualetą, per arti paminklo pastatyta, o pats paminklas – tamsus, niūrus. Trys prožektoriukai vos vos šviečia himno autoriui į akis. Vasarą čia bent paaugliai siautėjo, triukšmą su savo ratuotom lentom kėlė, socialdemokratai ir kitokie darbo žmonių gynėjai  lipo ant bačkos, Andrių Kubilių vertė…

Continue reading „Sausio 1-oji buvo pavasariška…”

draka_ukrainskaja

Ukrainoje susirinko naujos sudėties Aukščiausia Rada, ir dabar kartu su kitais į ją įeina kraštutinių dešiniųjų partijos „Svoboda” frakcija, praneša žiniasklaida. Ministras pirmininkas išrinktas vėl po tradicinio Ukrainos parlamente santykių aiškinimosi. Tiksliau tariant – išrinktas tik po muštynių.

„Praėjus šešioms savaitėms po parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Regionų partija, trečiadienį į posėdį susirinko naujos sudėties Aukščiausioji Rada, ir dabar kartu su kitais į ją įeina kraštutinių dešiniųjų partijos „Svoboda” frakcija, rašo “Le Figaro” korespondentė Ariel Tedrel.

Continue reading „Peštynės Ukrainos parlamente nesiliovė”

ozolas_naujausias

2010 09 15. Mes vis godojam atsiliekantys nuo europietiškosios demokratijos – tebesam homofobai, nacionalistai ir kitokie atsilikėliai.

Atsiliekam, ko gero, ir studenčių prostitucijos baruose, kurie vis intensyviau plėtojami Vakarų senbuvėse.

Formulė paprasta: merginoms reikia pinigų, o ne vaikinų ar sutuoktinių. Juk jos studentės, tad turi mokytis, kad įgytų diplomus, laipsnius, vardus ir taip paklotų savo ateities pamatus vis akivaizdžiau feminizuojamoje visuomenėje. Tai ar ne geriau, užuot nusigėrus ir atsidūrus lovoje su vyrais, kurie visai nepatinka, gauti pinigų iš patinkančio ir dargi pastoviai?

Continue reading „Mūsų moralė žemai arba kova dėl būvio užpakaliu”