Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Mūsų raišoje šluboje demokratijoje tapo įprasta: kai tik aukštojoje politikoje pritvinksta koks skandalas, kai pasišiukšlina ministrai ar Seimo politikai su žmogaus teisių gynėjais (toliau – ŽTG), tauta ima šauktis Prezidento. Kur prezidentas? Kodėl jis tyli? Kodėl ne (at, – iš, -) važiuoja? Kodėl netrinksi kumščiais? Kodėl neišmeta, neatleidžia iš pareigų… ir t.t.

Pasiklausius, kaip visokie ŽTG, Seimo kontrolieriai ir kita panaši publika pastaruoju metu dergia mūsų valstybę, dorai jai dirbančius pareigūnus ir net skundžia Briuselio funkcionieriams, sukliko ir mano vidinis balsas; „O kur mūsų užsienio reikalų ministras? Ko jis tyli, ko neužkerta skundikams per blakstienas? Argi ne jo reikalas domėtis, kokias depešas užsienio valstybių institucijoms, juolab – mūsų „viršininkams“ Briuselyje siuntinėja tos neva Lietuvą atstovaujančios personos?“

„Juolab nedovanotinas ministro tylėjimas, – toliau klykia balsas, – jei tų depešų pasėkoje mūsų valstybę ištiktų įvairios skaudžios bausmės. O juk ypač skaudėtų, jei tos bausmės kirstų per ir be to liesą mūsų biudžetą. Nes be savųjų bedarbių ir benamių šelpimo, šiandien dar esame verčiami samdyti virėjas, valytojas, vaikų aukles, užpakalių šluostytojus dėl nekviestų svetelių, nenorinčių savimi pasirūpinti! Tačiau iš valstybės to reikalauja valstybės įstatymų pažeidinėtojų teisių gynėjai“.

Taigi, kur mūsų užsienio reikalų ministras? Kabina košę, kurią išvirė su Kinija? Dabar iš visų pusių skamba bauginimai, jog kažką Kinijoje taip supykdė mūsų užsienio reikalų politika, kad jau tuoj tuoj prasidėsiąs karas, o reklamdaviai netgi ragina supirkinėti maisto atsargas. Kaip čia be UR ministro išmintingų patarimų ir įžvalgų? Juolab, kad nelaukdami Kinijos iniciatyvų, Lietuvai karą, sprendžiant iš visko, paskelbė  mistinių teisių gynėjai kartu su seksualinių įmantrybių mylėtojais.

Biurokrato antspaudas

Skundai į tarptautines institucijas – lyg realybe staiga pavirtęs blogiausias sapnas iš sovietinės praeities, kai Lietuvos partiniai funkcionieriai, vedami tik jiems žinomų interesų, skųsdavo savo kolegas Maskvos „organams“.

Šiuolaikiniai skundikai šiais visuotiniais kaukių dėvėjimo laikais mėgsta prisidengti ŽTG kaukėmis, todėl net sunku įžiūrėti, ką jie laiko žmonėmis ir nuo ko juos gina.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas neseniai paskelbė ataskaitą (toliau – Ataskaita), kurioje tvirtina, kad neteisėtai Lietuvos valstybės (o tuo pačiu ir ES) sieną kirtusių migrantų sulaikymo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui, tiesiog – kankinimams. Pasak Ataskaitos autorių, buvo tinkamai neužtikrinamos prašytojų teisės į asmens privatumą, higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, kas prilyginta draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, reguliariai apsilankantis pasienio su Baltarusija karščiausiuose taškuose, apie  kontrolierių ataskaitą atsiliepė nedvejodamas: „Tie vertinimai, tam tikri kriterijai, kuriais matuojamas ir įkontekstinamas žodis „kankinimai“, labai keisti. Tarkime, teiginys, kad trūko karšto maisto. Sutinku, kad tai yra trūkumas, bet ar tai galima prilyginti kankinimui? Didelė dalis Lietuvos galbūt ir dabar negali sau leisti kasdien karšto maisto./…/ Pavyzdys – trūksta švaros, higienos, užsiėmimų vaikams. Viena vertus, jeigu yra tėvai, kokia jų yra užduotis su vaikais? Ne žaisti, ne užsiimti? Ar tai irgi turi daryti Valstybės sienos apsaugos tarnyba? Šitie teiginiai dabar keliaus į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Kokie bus padariniai to, kad visos šitos institucijos galbūt gaus šitokią ataskaitą? Lietuva tikrai turės ką atsakyti“.

Siaubūnas. Slaptai.lt fotografija

Na, gal kam nors, skaitant tą ataskaitą, ir nuriedės didelė ašara. Bet man ašara nenuriedėjo. Nes pasidomėjau, kokią informaciją apie atvyksiančius „svečius“ ir būtinas sąlygas jiems tinkamai priimti turėjo pasienio, migracijos ir kitos tarnybos. Pasirodo, jokios. Net rūpestingieji  ŽTG, belaukdami svetelių (neaiškinkite man, kad jie nieko nežinojo, nes jei būtų nežinoję, nekaltintų dabar kitų Lietuvos pareigūnų nepakankamu svetingumu) nepasirūpino pasitikti jų tinkamu Lietuvos klimatu (pavyzdžiui, amžina vasara) bei apartamentais su visais patogumais.

Kur jie žiūrėjo? Ką veikė? Gal paprasčiausiai miegojo, o dabar atsibudo? Ana, kiek jau metų visokie ponai iš ES viršūnių piktinasi, kad Lietuvoje – didžiausia socialinė atskirtis, mažiausios pensijos, ragina gerinti padėtį, bet Lietuva – nė krust. Ko negali, ko nenori,  to ir nedaro. Bet nei Seimo kontrolieriai, nei ŽTG dėl to Lietuvos niekam neskundžia.

Užtat ir rutuliojasi klausimas: kam dirba, kieno interesus gina SK ir ŽTG? Dirba Lietuvai bei jos įstatymams paklusniems piliečiams, ar įvairių tautybių avantiūristams, sienų perėjūnams, ĮSTATYMŲ PAŽEIDĖJAMS?

Spalio 8 d. „Žinių radijo” laidos vedėjas Aurimas Perednis ir jo pašnekovas, politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius aptarė Seimo kontrolieriaus ataskaitą dėl migrantų padėties bei Vytauto Valentinavičiaus kaip valstybės tarnautojo elgesį. Į laidos vedėjo klausimą, teigiamai ar labiau neigiamai vertintina pateiktoji Ataskaita,  V. Laučius atsakė, kad Ataskaitoje daugiau ideologinių sumetimų, o ne objektyvios apžvalgos: „Ideologiją matau noruose pabrėžti, kad nelegalių migrantų srauto problema yra pirmiausia ne nacionalinio saugumo, o žmogaus teisių problema, ir tai, kad tos teisės pažeidžiamos Baltarusijoje, mums nerūpi, o štai čia mes dirbame darbą, [rodydami] – žiūrėkite, valdžia pažeidžia žmogaus teises ir kalta – valdžia. O tie, kas migrantus čia siunčia, ir patys nelegalūs migrantai – nekalti. Matau tame ideologinę nuostatą, kuri, deja, būdinga bent jau daliai Seimo kontrolieriaus institucijos“.

Laidos vedėjui paprašius patikslinti, kur neobjektyvumas, nejau netiesa, kad trūko batų ar karšto vandens, V. Laučius paaiškino: „Taip, faktas, kad Lietuvos pasienyje nebuvo pastatyta batų, nebuvo padėta karšto vandens. Na, nelaukėme mes, kad štai ims ir atvyks pas mus žmonės pagyventi. Tūkstančiai žmonių. Su batais, vandeniu, visomis geriausiomis medicinos paslaugomis mes jų tikrai nelaukėme. Bet tai nėra Lietuvos kaltė: mes juk neplanavome, kad tai įvyks. O kai tai įvyko, tos sąlygos buvo gerinamos. Kur neobjektyvumas? Neobjektyvumas – dvigubi standartai. Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas, kuris yra šiuo atžvilgiu aktyviausias ir aršiausias valdžios kritikas, pats yra iš esmės žmogaus teisių ir orumo pažeidėjas“.

Verta prisiminti, jog spalio 6 d. savo FB paskyroje prezidentas Gitanas Nausėda rašė, jog „Europos saugumas prasideda nuo jos sienų. Būtent apie tai vakar kalbėjome su Europos Sąjungos lyderiais. Lietuva inicijuoja ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politikos pokyčius tam, kad ateityje galėtume geriau saugoti savo sienas ir neleistume nedemokratiškiems režimams manipuliuoti ES teisės aktais ir žmonėmis“.

Ta kryptimi dirba ir Vidaus reikalų ministerija. Ministrė A. Bilotaitė kartu su dvylika kitų ES ministrų bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją dėl pokyčių migracijos sistemoje ir būtinybės stiprinti ES išorės sieną.

Teisinga ar neteisinga?

Svarų indėlį, sprendžiant šią problemą, įnešė ir NATO Parlamentinės Asamblėjos rudens sesijoje Lisabonoje (Portugalijoje) dalyvaujantis Seimo narys Audronius Ažubalis, dirbantis NATO Politikos komitete. Komitete svarstant  Brendano Boyle‘o pateiktą rezoliucijos projektą „Maintaining NATO‘s Focuson the Russian Challenge“, buvo pritarta A. Ažubalio esminėms pataisoms dėl Rusijos sąjungininkės Baltarusijos veiksmų, kuomet žmonės pasitelkiami kaip ginklas, įgyvendinant Lukašenkos neteisėtos migracijos projektą hibridiniame kare prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. O prieš tai rytiniame Parlamentinės Asamblėjos konservatorių politinės grupės posėdyje A. Ažubalis išsamiai pristatė situaciją Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienyje su Baltarusija.

Paaiškėjus, jog faktai, kuriuos Ataskaitą rengę Seimo kontrolieriai pavadino „kankinimais“, yra paimti iš pirmųjų migrantų apgyvendinimo Lietuvoje savaičių, o dabar praktiškai visi trūkumai yra ištaisyti ir padėtis nuolat gerinama, nenorom kyla įtarimas, jog tos ataskaitos tikslas – net ne neteisėtai į mūsų šalį įsiskverbusių migrantų padėties gerinimas, o sąmoninga Lietuvos kaip valstybės kompromitacija.

Siaubūnas. Vytauto Visocko nuotr.

Ar ataskaitą rengę Lietuvos Seimo kontrolieriai yra korumpuoti, ar tik „naudingi idioti“ – šitai dar reikia išsiaiškinti, bet kad jų veikla kenkia ir valstybei, ir tautai, abejonių nekyla.

Įtarimus dėl  Seimo kontrolierių (ir jiems padedančių, neteisėtų migrantų teises ginančių advokatų) veiklos paskatų stiprina ir tas faktas, kad, kaip jau minėta, šitas juodas darbas vyksta tokiu metu, kai kiti mūsų šaliai atstovaujantys politikai, valdininkai beldžiasi į ES institucijas, siekdami pataisų į ES įstatymus, reguliuojančius nelegalių migrantų padėtį ir jų priėmimo taisykles.

Į tai dėmesį atkreipė ir L. Kasčiūnas: „Aš tikrai pasitikiu mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir tikrai neabejoju, kad argumentuotai bus atsakyta, kad apgręžimo politika vykdoma efektyviai, teisingai pagal mūsų Lietuvos Respublikos įstatymus, ir ji turi būti tęsiama. Šita politika dabar yra labiausiai torpeduojama. Norėčiau į tai atkreipti dėmesį – būtent apgręžimo politika“ (tv3.lt).

Apgręžimo politika – naujas požiūris į ligšiolinę ES vykdomą politiką emigrantų atžvilgiu, kurią puoselėjo ir diegė Europos Sąjungai blogą linkintys asmenys, prisidengę humanistinėmis idėjomis: užuojauta, pagalba, parama, integracija.

Apgręžimo politika kerta per šaknis iš žmonijos problemų ir pavienių žmonių nelaimių pelną sau kraunantiems ciniškiems verslininkams.  Todėl tą juodąjį, Europą apraizgiusio voratinklio interesus ginantys teisininkai, jų vairuojama žiniasklaida nesibodi jokių priemonių, kad nebūtų įgyvendintos tos iniciatyvos, kurios galėtų apsunkinti nelegalių migrantų patekimą į Europą.

Maža to, paaiškinimo ir aptarimo prašosi nesuprantamas ES biurokratų teisinis neraštingumas ar aklumas: juk negalima nematyti, kad išsireikalavę įstatymų pažeidėjams – savo tapatybes slepiantiems neteisėtiems migrantams visokių lengvatų, dosnaus valstybinio finansavimo jų „oraus gyvenimo“ poreikiams patenkinti, žmogaus teisių gynėjai, tarp kurių dauguma yra teisininkai, tuo pačiu visoje ES skatina teisinį nihilizmą, įstatymų ignoravimą.

Ugniagesių automobilis Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.

O paskui tie patys biurokratai žvangina kardais ir grasina sankcijoms toms valstybėms, kurios nenori savo valstybių Konstitucijų paversti nieko nereiškiančiu priedėliu prie ES įstatymų, kaltindami jas ES įstatymų pažeidinėjimu!?

Tai ką, galų gale, šiandien reiškia teisė ir teisingumas ES biurokratų žodyne?

Lietuvai, žinoma, sunku būti tokios opios problemos formuluotoja, reikalaujančia teisingumo savo piliečių, o ne nekviestų atėjūnų atžvilgiu. Na, bet kartais ir mažas akmenėlis apverčia didelį vežimą. Svarbiausia, kad to akmenėlio nerūpestinga „vietinė“ koja nuo teisinio vieškelio nenuspirtų į teisėtumo pažeidėjų liūną…

2021.10.10; 19:25

Sekmadienį iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius, lyginant su penktadieniu ir šeštadieniu, padidėjo dvidešimčia ir buvo didžiausias per visą praėjusią savaitę. Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai į Lietuvą neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti maždaug šešiasdešimčiai migrantų. Nė vienas asmuo sekmadienį į Lietuvą neteisėtai nepateko.
 
Taip buvo visą praėjusią savaitę – nė vienam migrantui nuo praėjusio pirmadienio iki sekmadienio iš kaimyninės šalies į Lietuvą nelegaliai patekti nepavyko. Sekmadienį migrantai į Vakarų Europą planavo patekti per Ignalinos, Šalčininkų, Vilniaus, Varėnos ir Lazdijų rajonus.
 
Daugiau kaip trečdalis iš šešių dešimčių galimų pažeidėjų sekmadienį prie sienos iš Baltarusijos buvo priartėję ties Ignalinos rajonu.
 
Sekmadienį ties Lazdijų rajonu Baltarusijos pusėje girdėjosi 10 pavienių šūvių. Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje ir toliau tebevykdoma sustiprintu režimu.
 
Penktadienį ir šeštadienį Lietuvos nepasiekė po maždaug 40 užsieniečių. Nuo antradienio iki ketvirtadienio į Lietuvą per parą nepateko maždaug po dešimtį migrantų. Pirmadienį šis skaičius buvo apie 30. Su migrantais susijusių įvykių sekmadienį fiksuota ir pasienyje su Latvija bei Lenkija.
 
Pasvalio rajone muitinės pareigūnai, bendradarbiaudami su Šiaulių užkardos pasieniečiais, sulaikė iš Latvijos įvažiavusį automobilį „VW Golf“. Juo Latvijos pilietis gabeno 4 Irako piliečius, Latvijoje pasiprašiusius prieglobsčio ir apgyvendintus šios šalies Užsieniečių registracijos centre. Iki sprendimo priėmimo irakiečiai neturėjo teisės pasišalinti iš centro. 9 tokie iš Latvijos pasišalinę prieglobsčio prašytojai irakiečiai sekmadienį sulaikyti, kai juos mikroautobusu „Mercedes Benz Vito“ Gruzijos pilietis vežė iš Lietuvos į Lenkiją. Policininkai juos perdavė VSAT pareigūnams, kurie abiem atvejais pradėjo ikiteisminius tyrimus (IT) dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną.
 
Į areštinę uždarytiems latviui ir gruzinui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų Be šių dviejų IT, šių metų sausį–rugpjūtį pasieniečiai pradėjo dar 31-ą IT dėl neteisėto žmonių gabenimo. Įtarimai juose pareikšti 48 asmenims, kurie gabeno 173 užsieniečius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.06; 10:08

Migrantai skundžiasi dėl esamų prastų sąlygų stovyklose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių migrantų skundus dėl esamų prastų sąlygų stovyklose, pažymi, kad valstybės galimybės šiuo klausimu yra ribotos. Kita vertus, užsimena šalies vadovas, migrantų nepasitenkinimą gali kelti ir tai, kad jie buvo suklaidinti nelegaliai sieną kirsti padėjusių asmenų.
 
„Turbūt visada žmonės norėtų daugiau ir ypatingai tuomet, kada žmonės pačioje pradžioje yra suklaidinti – jiems yra pripasakota pasakų apie tai, kad labai paprasta kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir toliau keliauti netrukdomiems… Bet juk taip nėra, ir mes tą bandome visais kanalais transliuoti, kad sąlygos yra visai kitokios, nei jiems nupaišo nelegalų verslą organizuojantys verslininkai. Ir dėl to aš suprantu, kad kai kurių žmonių lūkesčiai atvykus čia ir susidūrus su realiomis gyvenimo sąlygomis, išsiskiria ir atsiranda tam tikrų nusivylimo ženklų“, – pirmadienį lankydamasis Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje žurnalistams sakė G. Nausėda.
 
„Tačiau tokios yra Lietuvos galimybės. Lietuva yra nedidelė valstybė, kuriai 4 tūkst. migrantų yra jau nemažas skaičius, skaičiuojant santykinai“, – akcentavo G. Nausėda.
 
Prezidentas pažymėjo, kad žmogaus teisių klausimas, sprendžiant nelegalios migracijos krizę, yra svarbus. Tačiau, pasak jo, būtina užtikrinti ir tinkamą sienos perėjimo kontrolę.
 
„Taip, mes gerbiame universalias žmogaus teises, tačiau turime tam tikrą sienų perėjimo reguliavimą, kurį esame nustatę. Prašome, kad žmonės, kurie kreipėsi dėl prieglobsčio, tai padarytų tam tinkamose vietose. Jei tai yra padaroma tinkamose vietose – nagrinėjamos paraiškos ir priimami sprendimai. Tačiau mes negalime toleruoti akivaizdžiai nelegalaus sienos kirtimo faktų ir dėl to naudojame apgręžimo politiką šiuo metu“, – sakė G. Nausėda, pridurdamas, kad kol kas pasirinkta politika veikia gerai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.30; 12:00

Pasieniečių diena minima birželio 26 dieną. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, Statistikos departamento duomenimis, jau trečią parą iš eilės nesulaikytas nė vienas Baltarusijos sieną neteisėtai kirtęs migrantas. Atgal į Baltarusiją grąžinta 150 neteisėtose vietose bandžiusių sieną kirsti migrantų.
 
Iš viso šiemet nelegaliai sieną perėjusių migrantų sulaikyta 4112.
 
Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
 
Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.
 
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
 
Vyriausybė priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų.
 
Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.09; 10:30

Šaulių sąjunga stabdo budėjimus prie Baltarusijos sienos. LŠS nuotr.

Šaulių sąjunga stabdo budėjimus prie Baltarusijos sienos – nuo liepos pirmadienio Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) baigia teikti pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams siekiant suvaldyti migracijos srautus prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
 
Šauliai, atsižvelgdami į situaciją prie Baltarusijos sienos, tarnybą pradėjo birželio 2-ąją ir iš viso per visą budėjimo laikotarpį pasienyje praleido 5460 valandų. Vykdydami savo šaulio pareigą, neatlygintinai į pasienį suvaldyti migrantų krizės per šį laikotarpį vyko 455 šauliai iš visų LŠS rinktinių. Kai kurie sąjungos nariai į pasienį keliavo ir po keletą kartų.
 
Per beveik du mėnesius šauliai Valstybės sienos apsaugos tarnybai padėjo keturiose užkardose: Puškų, Adutiškio, Kabelių ir Kapčiamiesčio pasienio ruožuose.
 
Nuo šiol prie sienos su Baltarusija Valstybės sienos apsaugos pareigūnams pagalbą teiks gausesnės Lietuvos kariuomenės pajėgos. Šauliai, kaip nurodoma LŠS pranešime, ir toliau stebės situaciją bei prireikus vėl teiks pagalbą sienos apsaugai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.20; 08:00

Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Parlamente priėmus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta pritaikyti 6 mėnesių laisvo judėjimo apribojimą nelegaliems migrantams tol, kol bus vykdoma prieglobsčio prašymo procedūra, užvirė diskusijos, ar atvykėlių atžvilgiu nebus pažeidžiamos pamatinės žmogaus teisės. Tačiau laikinai apribojant migrantų judėjimą, laikinojo apgyvendinimo vietose taip pat kyla iššūkių dėl bazinių humanitarinių poreikių, tokių kaip vanduo, maitinimas, medikamentai, užtikrinimo.
 
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pabrėžia, kad tiek laikinojo apgyvendinimo vietose, kol migrantai įkurdinami izoliacijos laikotarpiui dėl COVID-19 pandemijos, tiek kol nagrinėjami prieglobsčio prašymai, būtina užtikrinti, kad šie poreikiai būtų patenkinti.
 
„Ar tai būtų laikinas apgyvendinimas saviizoliacijoje, ar kol svarstomi prieglobsčio prašymai, turi būti užtikrinti pagrindiniai baziniai humanitariniai poreikiai. Adekvatus apgyvendinimas, švarus vanduo, higienos priemonės, atitinkamas maitinimas“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.
 
Tuo metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė džiaugėsi, kad bendradarbiavimas tarp nevyriausybinių organizacijų ir Vyriausybės migrantų poreikių užtikrinimo klausimu tampa vis sklandesnis. Visgi ji pažymėjo, kad situacija laikinojo apgyvendinimo vietose, kurios įrengiamos buvusių mokyklų ir kitų panašių savivaldybių pastatų teritorijoje, yra prastesnė nei tam pritaikytose vietose.
 
„Situacija yra visokia. Apgyvendinimo sąlygos yra skirtingos. Turbūt pačios geriausios yra ten, kur buvo įprasta apgyvendinti prieglobsčio prašančius žmones, kaip Rukla, Pabradė, o visos laikinos apgyvendinimo vietos, kurios nebuvo pritaikytos, visose yra kažkokių bėdų“, – pasakojo K. Meidė.
 
Viena iš laikino apgyvendinimo vietų įrengta Alytaus rajone esančiame Verebiejų kaime, kur įkurdinti 164 nelegalūs migrantai, daugiausiai irakiečiai. Šios savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas taip pat pasidžiaugė, kad tarp laikinai migrantus apgyvendinančių regionų merų, Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos vyksta reguliarūs susitikimai. Tačiau jis negalėjo atsakyti, kiek ilgai migrantai pasiliks Verebiejuose esančioje buvusioje mokykloje, kadangi iš Vyriausybės nebuvo pateikti konkretūs terminai.
 
„Konkrečių terminių, kada jie bus iškelti, mes nežinome. Aiškinama, kad po karantinavimo, bet vėlgi priklausys, kiek jų per sieną vėl atsiųs „draugiškas“ kaimyninės valstybės prezidentas“, – Eltai migrantų apgyvendinimo situaciją komentavo A. Vrubliauskas.
 
Dėl koronaviruso migrantams laikino apgyvendinimo vietose teks pasilikti ilgiau
 
Nors iš pradžių buvo skelbiama, kad migrantai savivaldybių pastatuose laikinai apgyvendinami dešimčiai dienų, tačiau, pasak Alytaus rajono mero, situacija pasikeitė tarp atvykėlių aptikus kelis COVID-19 infekcijos atvejus.
 
„Jie po dešimties dienų negali būti iškelti, nes jie dabar karantinuojami, bent dalis iš jų. Logiška būtų, kad visi bent jau keturiolikai dienų išbūtų. Buvo aptikti 8 kovido atvejai po PGR tyrimo. Jie atskirti, visiškai izoliuoti nuo visos grupės, bet logiška, kad visi bent keturiolikai dienų būtų pas mus“, – aiškino A. Vrubliauskas.
 
Nors greta esančiame Varėnos rajone migrantai buvo paskiepyti, tačiau Alytaus rajone, pasak mero, to padaryti dar negalima, kadangi iki šiol nepavyko nustatyti tikslios visų ten esančių asmenų tapatybės. Kita problema, pasak A. Vrubliausko, medicininių paslaugų kompensavimo savivaldybėms iš nacionalinių lėšų sukūrimas.
 
„Pas mus yra tam tikrų problemų dėl vakcinavimo, kadangi migrantus dar reikia identifikuoti, surinkti pirštų atspaudus, išsiaiškinti, koks jų statusas. Tai šiek tiek užtrunka. Dar yra didelė problema, kurią aš keliu, tai gydymas, kadangi tai irgi kainuoja. Greitoji pagalba, tai viskas aišku, bet yra ir chroniškomis, lėtinėmis ligomis sergančių. Kaip nupirkti vaistų, kas tai kompensuos“, – sakė Alytaus rajono vadovas, kartu pridurdamas, kad laikino apgyvendinimo vietose taip pat yra reikalingi medicinos darbuotojai, kadangi šiuo metu krūvis esą tenka daugybę iškvietimų gaunantiems greitosios pagalbos medikams.
 
Alytaus r. nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Kvietimas po kvietimo. Tai vidurius suskaudo, tai pykina, tai sukando tie vadinami dzūkiški varmai. Atvažiuoja greitoji, o eilėse kokie dešimt žmonių išsirikiuoja. Papildomi iškvietimai, jie masiniai, ir tai kainuoja. Tikimės tam tikrų išmokų iš ligonių kasų ir kad mūsų gyventojams nenukentėtų paslauga“, – teigė A. Vrubliauskas.
 
Medicininę pagalbą migrantams teikia ir Raudonasis Kryžius. Šios organizacijos vadovė sako, kad kol kas su migrantų sveikatos iššūkiais savanoriams ir savivaldybių darbuotojams susitvarkyti esą pavyksta.
 
„Bendromis pastangomis vaistus mes pristatome. Savanoriai ir darbuotojai atvažiuoja tam tikru grafiku ir padeda pačių įstaigų darbuotojai, socialiniai darbuotojai. Tai, kad kažkur būtų labai didelių bėdų, neturiu duomenų“, – sakė K. Meidė.
 
Tuo tarpu T. V. Raskevičius pažymėjo, kad Lietuva šiuo metu susiduria su neeiliniu iššūkiu, todėl išaugus migrantų srautams, laikino apgyvendinimo vietose pirmiausiai reikėtų pasirūpinti bent jau būtinąja medicinine pagalba, o platesnį sveikatos paslaugų prieinamumą būtų galima garantuoti migrantų ilgalaikio apgyvendinimo centruose.
 
„Šitame etape svarbiausia užtikrinti būtinąją medicininę pagalbą, o tada, kaip ir buvo svarstytos Seime užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, teisę gauti atitinkamą reikalingą sveikatos priežiūrą, tai yra viena iš prieglobsčio prašytų teisių, kuriai užtikrinti reikia dėti visas pastangas“, – mano Laisvės frakcijai priklausantis parlamentaras.
 
Rūpinasi migrantų galimybėmis paskambinti artimiesiems
 
Izoliacijoje laiką leidžiantiems nelegaliems migrantams buvo apribota ne tik laisvo judėjimo teisė, bet ir jų galimybės susisiekti su artimaisiais, kadangi jiems laikinai buvo konfiskuoti telefonai, o užsienio ryšio tinklų SIM kortelės Lietuvoje taip pat dažniausiai neveikia.
 
Pasak K. Meidės, Raudonasis Kryžius bando išspręsti ir šią migrantų problemą, jiems suteikiant SIM korteles arba leidžiant laikinai pasinaudoti savanorių suteikiamu telefonu.
 
„Jeigu yra leidimas iš pačios apgyvendinimo vietos ir jeigu yra prašymas iš pačių atvykusių žmonių, tai mes tą padarome. Jeigu nenori įsigyti SIM kortelės, bet nori pranešti savo artimiesiems apie tai, kad sveikas gyvas ir kur yra, mes irgi turime telefonus, kuriais irgi padedame susisiekti žmonėms su artimaisiais. Bet tam tikromis situacijomis, kaip, pavyzdžiui, Alytuje yra apribotas naudojimasis žmonių telefonu ir mes suteikti SIM kortelių irgi negalime, kol apribojimai yra galiojantys“, – kalbėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė.
 
Kodėl Verebiejuose apgyvendintų migrantų telefonus apskritai buvo konfiskavę pasienio tarnybų pareigūnai, A. Vrubliauskas negalėjo paaiškinti, tačiau pažymėjo, kad jo savivaldybėje apgyvendintiems atvykėliams telefonai buvo grąžinti.
 
„Tarpininkavau šiuo klausimu, nes nesupratau, kodėl pasieniečiai taip ilgai aiškinasi dėl telefonų. Bet jie grąžinti prieš kelias dienas. Vienų daug greičiau grąžino, bet kitų kažkodėl užsitęsė. Dabar Raudonasis Kryžius padeda gauti SIM kortelių. Tegul skambina“, – stebėjosi Alytaus rajono meras.
 
Apie tai, kad migrantams buvo apribota galimybė paskambinti savo artimiesiems, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas sakė apskritai nežinojęs.
 
„Tokios informacijos neturiu, bet daiktus konfiskuoti galima remiantis tik atitinkamais institucijų ir visų pirma teismų sprendimais. Jeigu atitinkamų asmenų atžvilgiu tokių sprendimų nėra, tai tokie konfiskavimai neturėtų būti vykdomi“, – tvirtino T. V. Raskevičius.
 
ŽTK pirmininkas: akivaizdu, kad kai kurių laikinai apgyvendintų migrantų poreikių užtikrinti nepavyks
 
Laisvės frakcijos nario nuomone, reguliaraus migrantų susisiekimo su artimaisiais galimybes būtų galima užtikrinti būtent pastovaus apgyvendinimo centruose, kol būtų nagrinėjami prieglobsčio prašymai. Apleistose mokyklose įkurdintiems atvykėliams kai kurių poreikių, parlamentaro nuomone, garantuoti tiesiog neįmanoma, kadangi Lietuva susidūrė su itin dideliu migracijos srautu, o situaciją esą papildomai apsunkina ir karantinavimo reikalavimai.
 
„Turime suprasti, kad susiduriame su ypatinga situacija ir akivaizdu, kad eksponentiškai išaugus prieglobsčio prašančių asmenų skaičiui, dar dešimt dienų reikia praleisti saviizoliacijoje, yra reaguojama tam tikra prasme ad hoc, ieškoma įvairių vietų, kur juos galima apgyvendinti ir yra akivaizdu, kad izoliacijos metu kartais tų dalykų, apie kuriuos čia kalbama, užtikrinti nepavyks. Bet kalbant apie nuolatinio apgyvendinimo vietas, kur žmonės laukia, kol bus išnagrinėti jų prašymai, apie tai galima kalbėti“, – įsitikinęs T. V. Raskevičius.
 
Visgi Raudonojo Kryžiaus vadovė pažymi, kad, be higieninių reikmių, susisiekimo su artimaisiais galimybių, ne mažiau problemų kyla dėl pačių migrantų informavimo apie jų laukiančias prieglobsčio prašymo ar grąžinimo į kilmės šalį procedūras.
Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Šalia visiškai higieninių dalykų, t.y. dušai, tualetai, be to, yra svarbu informavimas. Tai tikrai nėra lengva, nes ne visi žmonės kalba angliškai, vertėjų trūkumas. Mes dalinamės vertėjais, kad apskritai sužinotume žmonių poreikius. Tai tikrai yra vienas iš iššūkių šalia visų higieninių dalykų, kad tie žmonės turi gauti informaciją, koks procesas bus, kas jų laukia, kiek jiems reikės laukti, kaip tas laukimas atrodys“, – pažymėjo K. Meidė.
 
Migrantų maitinimas, pasak Alytaus rajono mero, taip pat kelia iššūkių, kadangi savivaldybės gavo patikslintus nurodymus dėl viešųjų pirkimų konkursų skelbimo tvarkos, vietinėms maitinimo įmonėmis organizavimo. Visgi Alytaus rajono vadovas patikino, kad buvo gautas Vyriausybės pažadas, jog savivaldybių išlaidos, susijusios su migrantų maitinimu ir medicina, turėtų būti kompensuojamos, todėl jis mano, kad su kylančiais iššūkiais savivaldybės turėtų susitvarkyti.
 
„Man atrodo, problemų nebus, o jeigu bus, tai spręsime“, – žadėjo A. Vrubliauskas.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2021.07.18; 09:06

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.

Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais VSAT pateiktais duomenimis, sulaikė 60 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Jau šeštą parą tokių asmenų skaičius neviršijo 100. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki pirmadienio ryto sulaikyti 1 676 neteisėti migrantai.
 
Nuo metų pradžios, pirminiais VSAT duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 518. Ignalinos rajone sulaikyta 316 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 313, Šalčininkų – 234.
 
Neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei VSAT užkardose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
 
Sulaikytiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
 
Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
 
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki pirmadienio ryto bandė patekti 1 676 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 20 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
 
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 805, sakoma VSAT pranešime. Taip pat sulaikyti 195 Kongo, 121 Kamerūno, 77 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
 
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
 
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.12; 10:10

Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 134 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1232 neteisėti migrantai, o praėjusi savaitė pagal jų skaičių buvo rekordinė.
 
Ketvirtą parą iš eilės nelegaliai į Lietuvą bandantys patekti užsieniečiai dažniausiai rinkosi kelius per Druskininkų savivaldybės teritoriją.
 
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė 134 migrantus. 34 iš jų peržengę sieną iš Baltarusijos įkliuvo Varėnos, Ignalinos, Vilniaus ir Švenčionių rajonuose. Likusius 100 migrantų Druskininkų savivaldybės ribose sulaikė šiame kurorte veikiančios užkardos pasieniečiai. Pirminiais duomenimis, per keturias pastarąsias dienas Druskininkų užkardos pareigūnai sulaikė 416 neteisėtų migrantų.
 
Sekmadienį popiet pusantro šimto sulaikytų užsieniečių iš Druskininkų buvo išvežti į Varėnos savivaldybės suteiktas patalpas. Taip pat neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus ir Ignalinos savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
 
Pirmadienį toliau derinami veiksmai, kur bus apgyvendinti Druskininkų ir kitose užkardose esantys užsieniečiai.
 
Jiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
 
Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
 
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1232 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra beveik penkiolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
 
Praėjusi savaitė pagal sulaikytų migrantų skaičių buvo rekordinė. Nuo birželio 28 d. iki liepos 4 d. VSAT pareigūnai sulaikė 598 iš Baltarusijos neteisėtai bandžiusius patekti užsieniečius. Birželio 21-27 d. buvo sulaikyti 157 tokie asmenys, birželio 14-20 d. – 43, birželio 7-13 d. – 115, o savaitę nuo gegužės 31 d. iki birželio 6 d. – 89.
 
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių.
 
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
 
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
 
Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.05; 10:06

VSAT: sulaikyti dar 36 migrantai iš Baltarusijos sieną pažeidę migrantai. VSAT nuotr.

Druskininkų savivaldybėje bei Varėnos, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose pasieniečiai sulaikė dar penkias migrantų grupes bei pavienį asmenį, kurie neteisėtai iš Baltarusijos pateko į Lietuvą. Iš viso sulaikyti 36 užsieniečiai.
 
Trečiadienį priešpiet Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnai Druskininkų savivaldybės Švendubrės kaimo prieigose vaizdo stebėjimo sistema užfiksavo 4 asmenis. Jie perlipo Baltarusijos pusėje esančią apsauginę tvorą ir įbėgo į Lietuvos teritoriją.
 
Pasieniečiai apsupo šią miškingą vietovę, buvo panaudoti ir tarnybiniai šunys. Netrukus netoli kelio Druskininkai-Raigardo pasienio kontrolės punktas pažeidėjai buvo sulaikyti. Dokumentų jie neturėjo ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Trys užsieniečiai prisistatė Kamerūno piliečiais, vienas – Malio.
 
Trečiadienį po vidudienio Druskininkų pasieniečiai sulaikė dar vieną iš Baltarusijos sieną pažeidusį šios šalies pilietį. Jis į Lietuvą pateko ties Latežerio kaimu ir taip pat pasiprašė prieglobsčio.
 
Beveik tuo pačiu metu ties Šalčininkų rajono Paginų kaimu VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio užkardos pareigūnai, talkinami kolegų iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus, sulaikė 10 migrantų. Jie neturėjo dokumentų, prisistatė Irako piliečiais ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.
 
Trečiadienį vakare iš Baltarusijos neteisėtai patekusių migrantų sulaikė ir Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos pareigūnai.
 
Jie Švenčionių rajono Ramoniūnų kaimo prieigose užklupo 6 dokumentų neturėjusius užsieniečius. Šie prisistatė Irako piliečiais ir taip pat pasiprašė prieglobsčio.
 
Prieš pat vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį neteisėti migrantai vėl patikrino G. Žagunio užkardos pasieniečių budrumą. Ties Šalčininkų rajono Krūniškių kaimu buvo sulaikyti 4 asmenys be dokumentų, kurie prisistatė Irako piliečiais bei pasiprašė prieglobsčio.
 
Ketvirtadienį ryte 11 migrantų ties Varėnos rajono Kaziukonių kaimu sulaikė VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko užkardos pareigūnai. Pirminiais duomenimis, dokumentų jie neturi.
 
Visiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo jie yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie prieglobsčio prašytojus informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus, bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.
 
Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 672 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip aštuonis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius. Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
 
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 428. Taip pat sulaikyti 51 Irano, 45 Sirijos, 44 Baltarusijos, 28 Rusijos, 12 Turkijos, 10 Šri Lankos bei 54 kitų valstybių piliečiai ar jais prisistatę asmenys. Ši pilietybių statistika tyrimų metų gali kisti.
 
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, o netrukus pasienyje su Baltarusija dirbti pradės Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.01; 00:10

Neteisėtai į Lietuvą patekę irakiečiai bandė sušilti negyvenamoje sodyboje. VSAT nuotr.

Ignalinos rajone pasieniečiai sulaikė neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą patekusią 12 migrantų grupę. Irako piliečių pasus turintys 9 vyrai ir 3 moterys vėliau pasiprašė prieglobsčio.
 
Antradienį iškart po vidurnakčio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus užkardos pareigūnai patruliavo pasienyje su Baltarusija ties Ignalinos rajono Lazinkų kaimu. Sniege jie pastebėjo nuo valstybės sienos su Baltarusija Lazinkų link vedančius žmonių pėdsakus.
 
Jais VSAT pareigūnai atsekė iki kaime esančio negyvenamo namo. Pro langus matėsi jame švysčiojančios prožektoriaus šviesos ir žmonių siluetai. Užėję į namo vidų pasieniečiai viename kambaryje aptiko 12 žmonių.
 
Juos patikrinus paaiškėjo, kad 9 vyrai ir 3 moterys turi Irako piliečių pasus, kuriuose nebuvo Šengeno vizų. Pasieniečiai nustatė ir vietą, kur neteisėti migrantai perėjo sieną iš Baltarusijos. Į namą jie įsibrovė, matyt, norėdami sušilti ir jame praleido, manoma, vos kelias minutes.
 
Pasieniečiai migrantus pristatė į Tverečiaus užkardą. Antradienį irakiečiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pasieniečiai pradėjo pirminius prieglobsčio suteikimo procedūros veiksmus. Apie tai informuotas Migracijos departamentas, nagrinėjantis tokius prieglobsčio prašymus.
 
Užsieniečiams atlikti testai dėl COVID-19. Gavus atsakymus bus sprendžiamas klausimas dėl irakiečių apgyvendinimo vietos. Sulaikytieji pristatyti į Švenčionių pasienio užkardoje įrengtas specialias patalpas, skirtas prieglobsčio prašytojams.
 
Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
 
Gruodžio 11 d. Tverečiaus užkardos pareigūnai buvo sulaikę 10 iš Baltarusijos atėjusių Irako piliečių, o sausio 22 d. – dar 14 irakiečių. Abiem atvejais Ignalinos rajone neteisėtai sieną kirtę migrantai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.
 
Į Lietuvą ar per ją į kitas Vakarų valstybes bandančių patekti neteisėtų migrantų skaičius pastaraisiais metais mažėjo. 2018 m. VSAT pareigūnai sulaikė 331 tokius užsieniečius, 2019 m. – 167, 2020 m. – 116.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 11:00

VSAT Specialiosios paskirties skyriaus Pagėgių komandos pareigūnai stebi laivą. VSAT nuotr.

Apie vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį į Klaipėdos uostą vėl atplaukė krovininis laivas, kuriame yra du neteisėti migrantai, galimai Alžyro piliečiai. Baigus patikrinimą prie jo vėl budi VSAT Specialiosios paskirties skyriaus Pagėgių komandos pareigūnai, kurie užtikrina, kad migrantai neišliptų iš laivo, skelbiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešime.
 
Šis laivas su Maltos vėliava iš Rusijos Ust-Lugos uosto į Klaipėdą su trąšų kroviniu jau buvo atplaukęs pernai gruodžio 24 d. Ir tuomet, ir dabar VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos pareigūnai jau turėjo išankstinės informacijos, kad jame gali būti neteisėtų migrantų.
 
Gruodžio pabaigoje iš laivo iškrovus trąšų krovinį, jis tuščias išplaukė į tarptautinius vandenis ir ten laukė, kol vėl galės grįžti į Klaipėdos uostą pasikrauti kito krovinio. Praėjusią naktį jis iš Baltijos jūros išorinio reido vėl atplaukė į uostą, kur dabar bus kraunamas grūdų krovinys.
 
VSAT Specialiosios paskirties skyriaus Pagėgių komandos pareigūnų nuolat stebimas laivas Klaipėdoje bus apie tris dienas. Tuomet planuojama, kad jis išplauks į Alžyrą.
 
Tiek gruodžio 24 d., tiek šįkart laivo atplaukimo ir pasieniečių Pilies kontrolės punkte vykdytų patikrinimų aplinkybės buvo panašios. Laivo kapitonas ir 18 įgulos narių yra Filipinų piliečiai, visų jų dokumentai tvarkingi.
 
Laive yra du neteisėti migrantai, prisistatę Alžyro piliečiais. Jie yra uždaryti atskirose užrakintose laivo patalpose. Pasak kapitono, nelegaliai į plaukiojimo priemonę patekę migrantai buvo aptikti, kai laivas į Ust-Lugą plaukė iš Orano uosto Alžyre.
 
Kapitonas pasieniečiams ir anąkart, ir dabar pateikė garantinius raštus. Juose įsipareigojama, jog laivo buvimo Klaipėdos uoste metu bus užtikrinta, kad neteisėti migrantai nepaliks plaukiojimo priemonės. Taip pat kapitonas įpareigotas užtikrinti abiejų asmenų apsaugą laive.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 10:22

Jurijus Švecas. Aleksandro Chomenkos (gordonua.com) nuotr.

Buvęs KGB žvalgybos agentas Jurijus Švecas tvirtina, kad kai Vladimiras Putinas pasitrauks, CŽV vadovybė savo šlovės muziejuje privalės pastatyti jam padėkos žvaigždę su užrašu „Ačiū tau, agente „Nuorūka“.

Iš kur tokia netikėta versija? Rusijos prezidento Vladimiro Putino (Владимир Путин) dėka buvo padarytas šuolis plėtojant Amerikos karinį-pramoninį kompleksą, Pentagono biudžetas išaugo iki rekordinių 738 milijardų JAV dolerių, o didžiausios šalies karinės kompanijos yra užpildytos užsakymais, – interviu GORDON leidiniui sakė buvęs sovietų žvalgybos pareigūnas, V.Putino kolega KGB (КГБ) institute Jurijus Švecas (Юрий Швец), šiuo metu gyvenantis ir dirbantis JAV.

Jurijus Švecas: „Esu giliai įsitikinęs, kad Kremliuje dabar sėdi tie vadinamieji „naudingi idiotai“, kurie labiausiai kenkia Rusijai ir tuo pačiu padeda stiprinti JAV bei NATO.

Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.

„Dėl CŽV padėkos ponui V.Putinui – aš rimtai. Taip galvoju. Po SSRS žlugimo JAV karinis-pramoninis kompleksas buvo susitraukęs iki minimumo. NATO tapo popierine organizacija. Ir tik dėka titaniškų Kremliaus pastangų žvanginant ginklais Pentagono biudžetas šiais metais išaugo iki rekordinio 738 milijardų JAV dolerių, o didžiausios JAV gynybos kompanijos dabar vos spėja atlikti visus karinius užsakymų. Agresyvi V.Putino veikla sustiprino JAV kariniu požiūriu ir taip pat privertė atsibusti NATO“. Taip sakė Dmitrijui Gordonui Amerikoje nuo 1993-ųjų įsikūręs buvęs KGB darbuotojas J.Švecas, kadaise mokęsis su V.Putinu toje pat KGB mokykloje (Jurijaus Andropovo vardo KGB institute) ir tvirtinantis, kad V.Putinui tame institute buvo prilipusi nepagarbi „Nuorūkos“ pravardė.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

„Amerikos kompanijos Raytheon ir Lockheed gauna iš Pentagono ilgai lauktą kontraktą kurti naujos kartos sistemas. Skirtingai nuo Rusijos Federacijos, tai yra tikras, o ne animacinis ginklas. Kremliaus propagandistai klausia su patosu: „Ar esate pasirengęs mirti už Tartu?“ O NATO, reaguodamas į Kremliaus agresyvų elgesį, atgimsta kaip Fenikso paukštis, pradeda didžiausias pratybas per pastaruosius 25 metus prie pat Rusijos Federacijos sienų (jos niekada nebuvo surengtos taip arti Maskvos) ir sukuria galingą karinę grupę, kuri ten liks visam laikui.“ Tai – dar viena ištrauka iš J.Šveco interviu, duoto Gordonua.com leidiniui.

J.Švecas taip pat prisiminė, kad būtent V. Putinui mosuojant antiamerikietišku kumščiu Amerikoje buvo demaskuota dešimt Rusijos nelegalių žvalgybos agentų, įskaitant Sovietų Sąjungos didvyrį Michailą Vasenkovą (Михаил Васенков), dirbusį nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio.

KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones

Pasak J.Šveco, Michailas Vasenkovas gyveno JAV teritorijoje maždaug nuo 1970-ųjų. Jis buvo vadinamasis KGB agentas nelegalas. JAV žvalgyba sugebėjo šio nelegalo bylą pavogti iš SVR (Služba vnešnej razvedki) būstinės Jaseneve ir slapta atsigabenti į JAV. O juk toji byla – 400 puslapių storio folijantas. Tokio skandalo Rusijos žvalgybų struktūrose nebuvo nuo pat 1917-ųjų. Bet Rusijos žvalgyba vis tik apsijuokė, ir tai nutiko tik todėl, kad valstybei vadovauja buvęs KGB agentas nevykėlis, pravarde „Nuorūka“.

J.Švecas taip pat atkreipia dėmesį, kad V.Putinui valdant į Vakarus (daugiausia į JAV) buvo pervesta iš Rusijos apie vieną trilijoną JAV dolerių. Už tuos pinigus, kuriuos valdininkai slapta pervedė į sąskaitas JAV bankuose, Rusijoje buvo galima sukurti Rojų. Bet V.Putinui valdant šis trilijonas stiprina ne Rusijos, o JAV ekonomiką.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com

2020.03.22; 10:30

Šeštadienį tūkstančiai australų protestavo didžiuosiuose šalies miestuose ragindami šalies valdžią nutraukti prieglobsčio ieškotojų sulaikymą už Australijos ribų, informuoja naujienų agentūra AFP.

Australijos valdžia nelegaliai į šalį bandančius patekti žmones siunčia į centrus Nauru saloje arba Papua Naujosios Gvinėjos Manus saloje.

Protestuotojai patraukė į gatves, minėdami penktąsias tokios politikos atnaujinimo metines. 2013 m. Kanbera žymiai sugriežtino savo poziciją, pasirašydama sutartis su Ramiojo vandenyno valstybėmis ir paskelbdama, kad bet kas, nelegaliai atvykstantis valtimis, „neturi jokių galimybių“ apsigyventi Australijoje.

Protestuose dalyvaujantys žmonės sakė kovojantys už sulaikymo centrų uždarymą Manus ir Nauru salose ir už prieglobsčio ieškotojų perkėlimą į Australiją.

Šimtai žmonių žygiavo Sidnėjuje skanduodami „Išlaisvinkite pabėgėlius“. Tuo pačiu metu protestai vyko Melburne, Adelaidėje, Brisbene, Kanberoje ir Perte.

Teigiama, kad Nauru ir Manus salose laikomi 1 600 prieglobsčio ieškotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.22; 08:00

Prezidento Donaldo Trumpo migrantų šeimų atskyrimo politika rodo, kad JAV ir Europos „civilizacijos modelis“ skirtingas, antradienį sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas.

„Nenoriu, kad tai, kas vyksta JAV, vyktų Europoje. Mūsų civilizacijos modelis kitoks, akivaizdu, kad mūsų vertybės nėra bendros“, – sakė atstovas Benjaminas Griveaux.

JAV prezidentas D. Trumpas sulaukia vis didesnio spaudimo dėl nelegaliai JAV sieną su Meksika kertančių migrantų šeimų išskyrimo.

D. Trumpas taip pat supykdė Europos lyderius pareikšdamas, kad nuo 2015 metų šimtus tūkstančių nuo karo ir vargo bėgančių žmonių įsileisdama Europa padarė „didelę klaidą“, ir teigė neleisiantis JAV tapti „migrantų stovykla“.

JAV vyriausybė penktadienį pranešė, kad, vykdant jos naująją „nulinės tolerancijos“ politiką, vien tik nuo balandžio 19 dienos iki gegužės 31-osios nuo tėvų arba globėjų buvo atskirti iš viso 1 995 vaikai.

Nuo gegužės pradžios, kai JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas paskelbė, kad visi nelegaliai JAV sieną su Meksika kertantys migrantai bus sulaikyti, atskirtų šeimų skaičius itin išaugo. Kadangi vaikai negali būti siunčiami į įstaigas, kur laikomi jų tėvai, šeimos yra atskiriamos.

Tokie Prancūzijos vyriausybės atstovo komentarai pasirodė prieš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimą Berlyne, skirtą spręsti dėl bendro ES atsako į migrantų antplūdį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.20; 08:00

„Prezidento Putino rusų specialiųjų tarnybų vadovaujančiojo eksperto duomenimis, dabar Didžiojoje Britanijoje veikia tiek pat rusų šnipų, kiek jų buvo šaltojo karo eroje, arba dar daugiau, – perduoda Markas Benetsas laikraštyje The Times. – Maskvietis žurnalistas ir rašytojas Andrejus Soldatovas sakė, kad Didžiojoje Britanijoje yra mažiausiai 30 Rusijos agentų. Vieni dirba po diplomatine priedanga, kiti, vadinamieji nelegalai, apsimeta Britanijos piliečiais, naudodamiesi suklastotais pasais. Trečioji agentų grupė – Rusijos piliečiai, dažniausiai verslininkai, atvirai gyvenantys šalyje“.

Continue reading „Rusų šnipinėjimas Didžiojoje Britanijoje grįžo į šaltojo karo lygį“

Panevėžyje penktadienį trys Latvijos gyventojai ir lietuvis ūkininkas išgirdo nuosprendį dėl neteisėto nelegalų gabenimo per Lietuvos Respublikos teritoriją. Jie pasieniečiams įkliuvo Ignalinos rajone, kai buvo gabenami iš Baltarusijos nelegaliai atvykę du Afganistano piliečiai ir vyras iš Irako su žmona bei penkiamete dukra.

Į kaltinamųjų suolą Latvijoje gyvenančius I. R., B. S., G. G. bei Ignalinos rajono ūkininką R. B. atvedė kaltinimai gabenus ir slėpus neteisėtai į Lietuvos teritoriją patekusius asmenis.

Continue reading „Nelegalų gabentojams – griežtas nuosprendis“

Taigi – britų žvalgybininkai tvirtina, jog palyginti su senamadžiais nelegalais daug didesnę Kremliaus šnipinėjimo pajėgų dalį sudaro Rusijos piliečiai, kurie atvyksta į Vakarus ir čia gyvena bei veikia savais vardais.

Rusijos slaptosios tarnybos turi saviškių analitiniuose centruose, bankuose, įvairiose organizacijose, kur dirba kaip įprasti darbuotojai ir perduoda informaciją Kremliui.

Continue reading „Maskvos šnipai – visur (3)“

Visiškai pašlijus Vakarų valstybių santykiams su Rusija, galiausiai rusų bombonešiams ėmus brautis į Didžiosios Britanijos oro erdvę, Jungtinės Karalystės premjeras Devidas Kameronas nurodė stiprinti nacionalinį saugumą, aktyvinti šalyje veikiančių rusų šnipų paiešką ir sekimą.

Pasak šios šalies ekspertų, Rusijos slaptosios tarnybos turi savo žmonių analitiniuose centruose, bankuose, užima svarbius postus įvairiose organizacijose, kur dirba kaip įprasti darbuotojai ir perduoda informaciją Kremliui.

Continue reading „Maskvos šnipai – visur (2)“

Sausio pabaigoje JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) pranešė išaiškinęs tris Rusijos Federacijos atstovybių tarnautojus šnipinėjus Maskvai  ir siekus  užverbuoti Amerikos piliečius teikti Rusijos užsienio žvalgybą (SVR) dominančią informaciją.

JAV specialiųjų tarnybų atstovai prabilo pastarąjį dešimtmetį Rusiją sutankinus šnipinėjimo tinklus tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Vakarų Europoje. Neseniai spaudoje pasirodė pranešimas iškalbinga antrašte: “Britai įsiuto ir pradėjo rusų šnipų medžioklę”.

Continue reading „Maskvos šnipai – visur (1)“

Viename iš karinių Maskvos apygardos teismų 2011-aisiais nagrinėta į Vakarus pabėgusio aukšto rango Rusijos užsienio žvalgybos SVR (Služba vnešnej razvedki) darbuotojo Aleksandro Potejevo byla.

Kai kuriuose rusiškuose internetiniuose portaluose, pavyzdžiui, compromat.ru, rašyta, kad būtent Aleksandras Potejevas Vašingtonui išdavė Amerikoje veikusių rusų – nelegalų tinklą.

Omenyje turima būtent rusų nelegalų grupė, kurią Amerikos žvalgyba demaskavo praėjusiais metais ir kuriai priklausė seksualioji Rusijos žvalgybininkė Ana Čapman. Minėtoje internetinėje svetainėje žurnalistas Sergėjus Turčenko rašė, kad teismo procesas dirbo “uždaru režimu”: į teismo salę neįleisti žurnalistai, be to, įslaptinti buvo net visi proceso dalyviai, įskaitant teisėjus, prokurorus ir advokatus.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: ar bus nušautas Aleksandras Potejevas?“