Leipcige kairieji radikalai surengė riaušes. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, birželio 4 d. (dpa-ELTA). Leipcigo mieste, Vokietijoje, kairieji radikalai šeštadienį surengė riaušes ir susirėmė su policija. Dėl riaušių buvo uždrausta sekmadienį planuota demonstracija, o mieste patruliavo sustiprintos policijos pajėgos, praneša naujienų agentūra dpa.
Riaušių metu nukentėjo apie 50 policijos pareigūnų. Tačiau nežinoma, kiek galėjo būti sužalota protestuotojų. Policijos teigimu, trečdalis iš 1 500 dalyvių buvo nusiteikę smurtauti.
Policija suėmė 30 ir sulaikė dar 40 ar 50 riaušininkų, bet jie buvo paleisti sekmadienio popietę. Leipcigo policija. EPA-ELTA nuotrauka
Leipcigo meras Burkhardas Jungas sakė, kad policijos veiksmai buvo teisėti, nes tarp taikios demonstracijos dalyvių įsimaišė riaušininkai ir sukėlė neramumus. Meras taip pat pateisino sprendimą uždrausti dvi kitas demonstracijas.
Didelės riaušės kilo po to, kai kairieji radikalai nepaisė teismo draudimo rinktis į protestus. Jie į policininkus ėmė laidyti fejerverkus, mėtyti akmenis ir butelius, taip pat ir butelius su padegamuoju skysčiu.
Iš šiukšlių konteinerių buvo suręstos ir padegtos barikados, o kaukėti asmenys į ugnį mėtė medieną. Netrukus policija panaudojo vandens patrankas, kad užgesintų liepsnas. Leipcige – riaušės. EPA – ELTA foto
Protestas Leipcige buvo surengtas, nes trečiadienį Dresdeno teismas skyrė 5 metų įkalinimo bausmę 28 metų studentei, kuri vadovavo žmones užpuldinėjusiai kairiųjų pažiūrų grupelei, jeigu juos įtardavo esant neonaciais. Kitiems trims teisiamiesiems taip pat buvo skirtos įkalinimo bausmės.
Leidimas buvo duotas tik 100 asmenų mitingui, o didesnes kairiųjų radikalų demonstracijas uždraudė keli teismai.
Ukrainos saugumo SBU ženklas
Po neišaiškinto baltarusių aktyvisto nužudymo Kijeve vienam jo kolegai neleista įvažiuoti į Ukrainą. Organizacijos „Baltarusių namai Ukrainoje“ vadovo pavaduotojui Rodionui Batulinui nebuvo nurodyta priežastis, kodėl jis neįleidžiamas, trečiadienį pranešė organizacija. Jis mėgino atvykti į Ukrainą iš Europos Sąjungos šalies.
Ukrainos žvalgybos SBU atstovas internetiniam laikraščiui „Ukraijinska Pravda“ sakė, kad atitinkamas draudimas paskelbtas jau liepos 23 dieną. R. Batulinas esą gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Detalių atstovas neįvardijo. Aktyvistas negalės atvykti į šalį ateinančius trejus metus.
Antradienį parke Kijeve rastas pakartas minėtos organizacijos vadovas Vitalijus Šišovas. Policija pradėjo tyrimą dėl galimo nužudymo. Baltarusių opozicija teigia, kad tai Baltarusijos slaptosios tarnybos darbas. Tačiau, anot žiniasklaidos, yra pėdsakų ir posovietinėje neonacių aplinkoje.
Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ketvirtadienį uždraudė dešiniojo sparno ekstremistinę grupuotę, save vadinančią „Adolfo Hitlerio darbo grupe“, praneša „Deutsche Welle“.
„Nuo ankstyvo ryto policija ėmėsi priemonių šešiose federalinėse žemėse. Dešiniesiems ekstremistams ir antisemitizmui nėra vietos mūsų visuomenėje“, – tviterio paskyroje teigė ministerija.
Pasak jos, neonacių grupuotė „Combat 18“ pažeidė Vokietijos įstatymus, savo veiklos pobūdžiu ji yra panaši į nacistinę grupuotę.
Ketvirtadienio rytą 210 pareigūnų apieškojo būstus Heseno, Tiuringijos ir Šiaurės Reino-Vestfalijos bei dar trijose žemėse.
„Konfiskuoti mobilieji telefonai, kompiuteriai, dešiniojo ekstremizmo simboliai“, – teigė Reino krašto-Pfalco žemės vidaus reikalų ministerijos atstovas.
Svarstyti apie minėtos grupės draudimą imta po Vokietijos politiko Walterio Lübcke’o nužudymo. 2019 m. birželio mėnesį jis buvo nušautas savo namuose netoli Kaselio. Spėjama, kad politiko nužudymu įtariamas žmogus turėjęs ryšių su „Combat 18“. Europolas – Europoje veikianti policijos organizacija – taip pat yra perspėję dėl šios grupuotės keliamos grėsmės ES šalims.
Uždraudus grupuotę, jos nariams nebus leidžiama burtis į susitikimus, taip pat draudžiama rašyti grupės pavadinimą ir naudoti jos logotipą.
„Combat 18“ yra sukarinta neonacių organizacija, 1992 m. suformuota Didžiojoje Britanijoje. Skaičius 18 žymi A ir H – A. Hitlerio vardo ir pavardės pirmųjų raidžių – vietą abėcėlėje. Manoma, kad Vokietijoje veikiančiam grupuotės padaliniui priklauso apie 20 asmenų.
Vienintelis Vokietijos juodaodis parlamentaras paskelbė savo biuro lange šovinių padarytas skyles. Tai sukėlė nerimą ir visuomenės pyktį dėl šalies politikų patiriamo spaudimo ir smurto.
Centro kairės Socialdemokratų partijos (SPD) parlamentaras Karamba Diaby apie išpuolį paskelbė tviteryje. Pasak jo, policija ir saugumo tarnybos jau tiria incidentą. Jis taip pat paviešino nuotrauką, kurioje matomos trys šovinių padarytos skylės lange.
„Viename lange su mano atvaizdu ant jo buvo kelios šovinių padarytos skylės“, – teigė parlamento narys.
Užsienio reikalų ministras ir K. Diaby partijos kolega Heiko Maasas tviteryje pareiškė, kad įtariamas išpuolis yra „neįtikėtinas, bjaurus ir bailus“.
„Mes ir toliau būsime su tavimi dėl laisvos, tolerantiškos ir įvairios demokratijos“, – pridūrė ministras.
Išpuolis įvykdytas tuo metu, kai įvairaus rango Vokietijos politikai vis dažniau tampa smurto aukomis, o policijos statistika atskleidžia, kad dauguma įtariamųjų yra susiję su kraštutine dešine.
Savaitraščio „Welt am Sonntag“ šią savaitę paskelbti duomenis rodo, kad tokie išpuoliai prieš politikus daugelyje Vokietijos federalinių žemių tampa vis dažnesni.
Tiuringijoje ir Saksonijoje, kurios ribojasi su K. Diaby Saksonijos-Anhalto žeme, išpuolių 2019 m., palyginti su 2018-aisiais, padvigubėjo atitinkamai iki 101 ir 197 incidentų.
Senegale gimęs K. Diaby į tuo metu komunistinę Rytų Vokietiją persikėlė 1980-aisiais, gavęs studijų stipendiją.
2017 m. naujienų agentūrai AFP duotame interviu politikas sakė patyręs rasistinių išpuolių tiek iki Berlyno sienos griuvimo, tiek ir po jo. 1991 m. K. Diaby sumušė neonaciai.
Nepaisant rasizmo jis tapo chemijos mokslų daktaru, vedė vokietę ir 2001 m. tapo Vokietijos piliečiu.
Nuo 2013 m. jis atstovauja Halės miestui. Jam pavyko išlaikyti savo pozicijas Halėje ir 2017 m., kai į parlamentą pirmąkart pateko kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė griežtai pasmerkė neonacių grupuotės grasinimus susidoroti su dviem aukštais Žaliųjų partijos politikais. Informacija apie grasinimus mirtimi pasirodė šalyje vis augant nerimui dėl kraštutinių dešiniųjų ekstremizmo.
Turkiškų šaknų turintis žaliųjų parlamentaras Cemas Ozdemiras savaitgalį atskleidė, kad policija tiria iš neonacių grupuotės gautą el. laišką, kuriame teigiama, kad politikas yra pačiame neonacių taikinių sąrašo viršuje.
„Dabar planuojame, kaip ir kada tave nužudyti. Kitame mitinge? O gal mes tave pagausime šalia tave namų?“ – sakoma laiške C. Ozdemirui, pranešė Vokietijos žiniasklaidos grupė „Funke“.
Jo kolegė, žaliųjų parlamentarė Claudia Roth taip pat sulaukė laiško, kuriame teigiama, kad ji yra antra neonacių taikinių sąraše.
Abu laiškai buvo išsiųsti spalio 27 d., po jais pasirašė „Branduolinės ginkluotės padalinys Vokietijoje“ (AWD). Manoma, kad tai yra gerai žinomos JAV neonacių grupuotės padalinys Vokietijoje.
„Vokietijos vyriausybė aiškiai smerkia bet kokius grasinimus ar smurtą prieš politikus. Tokie išpuoliai prieš mūsų laisvą ir demokratinę sistemą yra nepriimtini“, – sakė A. Merkel atstovė spaudai Ulrike Demmer, žadėdama, kad vyriausybė imsis visų teisinių svertų prieš grasintojus.
Kalbėdamas toje pačioje spaudos konferencijoje, Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Steve’as Alteris tvirtino, kad federalinės saugumo tarnybos „jau kurį laiką stebi šią grupuotę“.
2015-2016 m. įkurta į AWD panaši grupuotė Jungtinėse Valstijose yra susijusi su penkiomis žmogžudystėmis pridūrė S. Alteris.
Manoma, kad Vokietijoje AWD priklauso kelios dešimtys narių.
Baltoji rožė
Grasinimai mirtimi sukėlė baimę ir taip nerimą jaučiantiems Vokietijos politikams, ypač – po pernai birželį Kaselyje įvykusios už migrantus pasisakančio vietos politiko Walterio Luebckės nužudymo. Manoma, kad W. Luebckę nužudė neonacis.
Spalį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų antisemitas Halės mieste nužudė du žmones, bandydamas įsiveržti į sinagogą.
Spalio pabaigoje grasinimų susidoroti iš kraštutinių dešiniųjų ekstremistų susilaukė ir vienas iš Žaliųjų partijos lyderių Robertas Habeckas bei Tiuringijos vietos rinkimuose dalyvavęs A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys.
Spaudžiama įvairių visuomenės grupių raginimų veikti, A. Merkel vyriausybė praeitą savaitę ėmėsi priemonių kovai su kraštutiniais dešiniaisiais – bus taikomasi į prekybą ginklais ir neapykantos kurstymą internete.
Visgi įvairių parlamentarai iš įvairių politinių partijų paragino vyriausybę kuo skubiau įgyvendinti priemones kovai su ekstremistais.
Pirmadienį, lankydamasi Cvikau mieste, A. Merkel padėjo vieną baltą rožę šalia memorialinio medžio, pasodinto neonacių teroristų grupuotės aukoms atminti. Šios grupuotės nariai 2000-2007 m. nužudė 10 žmonių.
Vyriausybė „darys viską, ką gali“, kad užtikrintų, jog tokie „dalykai daugiau niekada nepasikartotų“, žadėjo kanclerė.
Liūdnai pagarsėjusios Vokietijos neonacistų grupuotės „Nacionalsocialistų pogrindis“ (NSU) narė Beatė Zschaepė pripažinta kalta dėl 10 nužudymų ir nuteista kalėti iki gyvos galvos.
Kaip pranešė televizijos kanalas „Welt“, atitinkamą nuosprendį trečiadienį paskelbė Aukščiausiasis žemės teismas Miunchene.
Teisėjai konstatavo, kad B. Zschaepės nusikaltimai yra ypač sunkūs, ir patenkino federalinės prokuratūros reikalavimą skirti jai įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Dar keturi NSU bendrininkai nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis.
Nuosprendis padeda tašką daugiau kaip penkerius metus trukusiame neonacistų teismo procese. Bet neatmetama, kad B. Zschaepės advokatai jį apskųs. Tokiu atveju nuosprendį nagrinės Vokietijos Aukščiausiasis teismas.
Grupuotė „Nacionalsocialistų pogrindis“ buvo įkurta 1998 metais, jos branduolį sudarė Beatė Zschaepė, Uwė Mundlosas ir Uwė Boehnhardtas. Manoma, kad nuo 2000 iki 2007 metų jie Vokietijos teritorijoje nužudė aštuonis turkus ir vieną graiką, taip pat policininkę, tačiau taip ir nepakliuvo į pareigūnų akiratį. 2011 metais teisėsaugos institucijos tik atsitiktinai aptiko grupuotės pėdsakus. U. Mundlosas ir U. Boehnhardtas nusišovė, o B. Zschaepė prisistatė į policiją, prieš tai pamėginusi paslėpti svarbius įkalčius.
Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių.
Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė.
Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama ne tik Vyriausybėje. Ir nemažai.
Maskva, norėdama atsakyti į Europos Sąjungos pareikštą žmogaus teisių kritiką Rusijoje, pateikė ketvirtadienį Briuselyje pranešimą, visą skirtą žmogaus teisėms Europoje, sakoma “Frankfurter Allgemeine” straipsnyje.
Kaip pareiškė Rusijos Federacijos URM įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Konstantinas Dolgovas, Europos Sąjunga apkarpo krizės laikotarpiu savo piliečių, tarp jų invalidų, kalinių ir vaikų, socialines ir ekonomines teises.
Be to, anot K.Dolgovo, visoje ES pastebimas rasistinių, neonacistinių ir nacionalistinių nuotaikų paaštrėjimas, o taip pat žodžio ir spaudos laisvės apribojimai. Taip pat negali nekelti nerimo ES valdžios nieko neveikimas ryšium su tokiomis problemomis: „pusė milijono rusų Baltijos šalyse“, žiniasklaidos cenzūra ir neproporcingas galimybių suteikimas jai daugybėje Europos leidyklų, draudimas įgyti kai kurias profesijas komunistams bei migracijos politika kai kuriose šalyse čigonų, serbų ir makedonų atžvilgiu.
VFR nusikaltimų, kuriuos įvykdė neonacistai – vadinamasis „trejetas iš Cvikau“, aukos – 10 žmonių. Specialioji parlamentinė komisija atskleidė piktinantį policijos ir specialiųjų tarnybų aplaidumą ir nekompetentingumą.
Pernai lapkritį teroristai Uve B. ir Uve M. nusižudė. Jų bendrininkė Beate C. susprogdino namą, kuriame gyveno ekstremistų grupuotės „Nacionalsocialistų pogrindis“ (NSU) nariai, ir pasidavė policijai. Ji iki šiol tebėra areštuota, bet atsisako duoti parodymus. Sudegusiame pastate buvo rasta ginklų ir vaizdo įrašų, demaskuojančių nusikaltėlius.
Iki šiol vienur silpniau, kitur stipriau vis dar sugaudžia Antrojo pasaulinio karo pabaigos aidai.
Austrijos federalinėje žemėje Karintijoje ypač dramatiškai klostėsi įvykiai 1945 m. pirmosiomis trimis gegužės savaitėmis.
„Gegužės 8-ąją į Karintijos sostinę Klagenfurtą įžengė britų kariai, o po kelių valandų atžygiavo komunistinės Jugoslavijos vadinamosios liaudies išsivadavimo armijos daliniai, kurie turėjo užtikrinti teritorines Tito pretenzijas. Britai aiškiai davė suprasti netoleruosią jugoslavų buvimo Karintijoje.
„Neeilinės sesijos kartu neužbaigsime, himno negiedosime”, – agentūrai ELTA sakė opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis.
Taip opozicija protestavo Seimui išbraukus iš darbotvarkės jos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko SNORAS.
xxx
Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl „tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio viešų pasisakymų, kuriuose jis premjerą Andrių Kubilių pavadino „debilu”.
Kaip skelbė naujienų portalas lrytas.lt, susitikime su moksleiviais Šilutės-Šilalės apygardoje išrinktas R.Žemaitaitis ne tik premjerą pavadino „debilu”, bet ir sakė, jog konservatoriams reikia „išspardyti šiknas” ir „petelne” išdaužyti snukius”. Pats Seimo narys portalui pripažino savo žodžius, bet aiškino, esą jie „buvo ištraukti iš konteksto” (BNS, lrytas.lt).
Tokiu pavadinimu visoje Vokietijoje platinamas dienraštis „junge Welt“, laikantis save kairiuoju marksistinės orientacijos laikraščiu, rugpjūčio 24 d. paskelbė eilinį Lietuvą šmeižiantį „opusą“.
Straipsnio autorius Frankas Brendle savo publikacijoms, tendencingai iškreipiančioms Lietuvos istoriją, randa tribūną keliuose Vokietijos laikraščiuose, netgi Vokietijos lietuvių portale, Austrijoje administruojamame portale „kominform.at“, kurį puošia raudona penkiakampė žvaigždė.
Per kelias dienas šio straipsnio pavadinimas atsirado daugybėjė forumų portalų.
Visi puikiai žino, kad Ameriką valdo dvi partijos – demokratų ir respublikonų: viena valdžioje, kita – opozicijoje. Jų rankose senatas, kongresas, prezidentas. Taigi amerikiečiai yra arba demokratai, arba respublikonai. Tokia dauguma. Tačiau tai nereiškia, kad Amerikoje nėra jokių kitokių “mažumų”, Amerikoje yra visko.
Šį kartą – apie tas “mažumas”, kurios, kaip ir XX-ojo amžiaus pradžioje, turi tendenciją didėti. Specialusis centras Alabamoje “Sonthern Poverty Low Center” suskaičiavo 676 radikalias Amerikoje veikiančias grupuotes.
Isterija, kuri kilo dėl Kovo 11–ąją vykusių patriotinių eitynių, nubangavo paviršiumi. Į paniką puolusi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovybė bejėgiškai postringavo apie nieką ir ieškojo kaltųjų tarp savęs.
Kol konservatoriai inkšdami skeryčioja rankelėmis ir siunčia viešajai erdvei prieštaringus signalus, kas yra gerai, o kas blogai, dabar jau šaknininkais pramintiems patriotams – tiems, kurie dalyvavo ar pritarė Kovo 11–osios eitynėms – belieka įsiteisinti tarptautiniu mastu. Tai galima padaryti labai lengvai.
Jau kažkelintą Kovo 11-ąją TV žinios pirmuoju šventės akcentu rodė reportažą iš nacionalistų žygio Vilniuje. Nenuostabu. Oficialūs renginiai per daug pilki ir nuobodūs. O čia juk – skandalas!
Nenuostabu ir tai, kad kiekvienais metais eisena ilgėja. Kai net iškilmingas šventės minėjimas Seime virsta savęs niekinimu ir tarpusavio priekaištais, kažkas turi išrėkti, kad didžiuojasi esąs lietuvis. Kai partijos ir šiaip visuomeninės organizacijos atrodo išsikvėpusios, radikalus jaunimas bent jau supurto apsnūdusius stebėtojus patriotine aistra. Kai protingieji ir labiau patyrę džiaugiasi laisve rūpintis tik savimi, už bendrą reikalą kovoti veržiasi sunkiai valdomas gaivalas.
Kovo 11-ąją šįmet nebuvau prie Seimo 12 valandą, kai kilo Lietuvos, Latvijos, Estijos vėliavos. Pirmą kartą nebuvau. Ir Gyčio Pagedimo (atsiprašau – Padegimo) kalbos negirdėjau, tik vėliau ją skaičiau internete, kai keli pažįstami telefonu paragino būtinai perskaityti. Šedevriukas. Labai laiku ir vietoje ištarti Juozo Albino Herbačiausko žodžiai, tarsi šiandien parašyti.
Kovo 11-ąją šįmet buvau su tais, kurie ėjo nuo Gedimino paminklo iki paminkliuko genocido aukoms. Pirmą kartą buvau. Nes ne pirmą kartą girdžiu apie skustagalvius, kurie, o siaube, eina gatve ir šaukia: “Lietuva – lietuviams!” Norėjau pats savo akimis pamatyti. Ir pamačiau. Plakatą su Basanavičiaus, Gedimino, Smetonos, Maironio, Vanago, Kudirkos, Žemaičio, Vytauto, Valančiaus portretais.
