Šiam pabėgimui – jau 30-imt metų. Omenyje turimas sėkmingas KGB karininko Olego Gordijevskio pasitraukimas į Vakarus. Šiam įvykiui prisiminti leidinys „The Times Magazine“ skyrė išsamią publikaciją.
Leidinio korespondentas Benas Makintairas vadina O.Gordijevskį „garsiausiu savo laikų slaptuoju agentu“. Remiantis žurnalisto žodžiais, 76-erių metų sulaukęs žvalgas pirmą kartą papasakojo „visą savo istoriją nuo pradžios iki pabaigos“.
Sovietų ir Amerikos žvalgybų kare, galimas dalykas, nebuvo turiningesnio ir labiau įtempto laikotarpio, nei pirmieji treji pertvarkos metai –1985–1987. Prasidėjusi „naujojo mąstymo“ epocha nenulėmė specialiųjų tarnybų, laikiusių viena kitą pagrindine konkurente, „atsipalaidavimo“.
Jokio atsipalaidavimo
KGB pulkininkas Vitalijus Jurčenka – vienas iš labiausiai žinomų Sovietų Sąjungos slaptųjų tarnybų karininkų. Jo pavardė kadaise mirgėjo pirmuosiuose žinomiausių JAV, Italijos, Didžiosios Britanijos laikraščių puslapiuose.
Tačiau V.Jurčenkos išgarsėjimas, be abejo, dviprasmiškas. Juolab iki šiol apgaubtas neįmintų paslapčių.
Juk į pagrindinį klausimą, kada šis KGB pulkininkas buvo nuoširdus – pabėgdamas į Vakarus ar sugrįždamas į SSRS, taip ir liko neatsakyta.
Pasaulio žiniasklaida šiuo aukšto rango KGB darbuotoju susidomėjo du sykius. Pirmą kartą – kai V.Jurčenka (kai kuriuose šaltiniuose rašoma: Vitalijus Jurčenko) pabėgo į Vakarus ir ten paparašė politinio prieglobsčio.
Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Vitalijus Jurčenka – “keistasis keliauninkas””
GRU – Sovietų Sąjungos, Rusijos karinė žvalgyba, dar žinoma kaip Generalinio štabo ketvitoji valdyba ir “VČ Nr.44388”. Žlugus Sovietų Sąjungai, sumažėjus KGB (paskui FST) galimybėms, GRU kaip užsienio žvalgybos reikšmė žymiai padidėjo. Neskaitant strateginės ir operatyvinės žvalgybos, GRU interesų sfera – karinė techninė informacija, įvairių šalių mokslo ir technikos pasiekimai karinėje srityje.
Senas anekdotas: rusų mokslininką GRU ketina siųsti į užsienį. Užduotis – kaupti tos šalies karinio pobūdžio mokslinę – techninę informaciją. Mokslininkas sutinka vykti, bet prisipažįsta nemokąs tos šalies kalbos. “Nepergyvenkite, – sako jam GRU specialistai, – apsimesite nebyliu”. “O jeigu aš kada per miegus netyčia imsiu ir prabilsiu?” – abejoja mokslininkas. “Taip neatsitiks: mes nupjausime jums liežuvį”.
Continue reading „“Taip tikrai nenutiks: mes jums nupjausime liežuvį””
Ankstų 1994-ųjų vasario 21-osios rytą viename iš Vašingtono priemiesčių slapta atvyko dvidešimt penki Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai, apsirengę civilių kostiumais.
Jie neturėjo skiriamųjų ženklų ir išsidėstė taip, kad niekam nekristų į akis ir niekam nesukeltų nė mažiausio įtarimo.
Jie kantriai laukė į gatvę iš savo namų išeinančio aukšto JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojo – Oldridžo Eimso. Tą rytą Vašingtono gatvės buvo tuščios, nes Amerika ruošėsi švęsti Jungtinių Valstijų prezidentų dieną. Todėl FTB agentams teko iš lovos išversti teisėją, kad šis išduotų arešto orderį, leidžiantį suimti CŽV pareigūną Oldridžą Eimsą.
Continue reading „Žvalgybos agetas, pramintas „serijiniu žudiku“”
JAV slaptosioms tarnyboms rimtą kiaulystę iškrėtusio Edvardo Snoudeno, nuo praėjusių metų gyenančio Maskvoje, pavardė vėl mirga pirmuosiuose Amerikos laikraščių puslapiuose.
Slaptųjų tarnybų ekspertai Vašingtone mano, jog padidėjęs visuomenės susidomėjimas E.Snoudenu – neatsitiktinis. Tiesiog E.Snoudenas ieško galimybių sugrįžti atgal į Ameriką. O buvę CŽV vadovai šį liūdnai pagarsėjusį jaunuolį vadina „akmens aglies kasyklose uždaryta kanarėle“.
Continue reading „Savimyla Edvardas Snoudenas pasiilgo namų”
Poligrafas – įrenginys, kuriuo bandoma nustatyti interviuojamojo nuoširdumo laipsnį, žinomas dar kaip „melo detektorius“. Poligrafą aktyviai naudoja kontržvalgybos tarnybos. Pavyzdžiui, žmonės, įtraukiami į darbą su CŽV, reguliariai tikrinami šiuo detektoriumi.
Standartinis poligrafas matuoja kvėpavimo dažnumą ir pulsą, kraujo spaudimą ir delnų prakaitavimą. Matavimus grafiškai pavaizduoja speciali plunksna, šliaužianti milimetriniu popieriumi. Pagal sumanymą tiesi linija turi rodyti, kad tiriamasis pokalbio metu ramus (vadinasi, jis nuoširdus), o staigūs šuoliai atsakant į klausimus – kad jis jaudinasi (vadinasi, tiriamasis, galimas dalykas, meluoja).
Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: poligrafo trūkumai ir privalumai”
Bredliui Meningui panaikintas pats rimčiausias kaltinimas – talkininkavimas priešui. Tačiau teismas pripažino jo kaltę pagal visus kitus kaltinimo punktus, tuo pačiu ir už šnipinėjimą.
Galutinis nuosprendis kariniam analitikui gali siekti nuo kelių iki šimto metų nelaisvės. Viskas priklauso nuo to, kuo jį palaikys paskutinioji teisminė instancija: naiviu, bet nuoširdžiu demaskuotoju, ar klastingu išdaviku, kuris negalėjo nežinoti, kad jo veiksmai turės neigiamų pasekmių JAV, perduoda The Washington Post korespondentas Nilis Takeris.
Publikacijos autorius nori suprasti, kokią vietą užims B.Meningas tarp kitų nacionalinio saugumo paslapčių viešintojų.
Continue reading „Bredlis Meningas – lyginant su kitais paslapčių viešintojais”
Į šį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti. Kiekviena valstybė, tiek didelė, tiek maža, yra turėjusi ir puikių žvalgų vyrų, ir profesionalių moterų žvalgių. Viduramžiais daug karalių, grafų ir karvedžių prarado turtus, kariuomenes ar net gyvybes vien dėl to, kad per daug pasitikėjo savo meilužėmis ir net neįtarė, jog jos gali dirbti mirtinam priešui.
Ten, kur pilių nepajėgdavo įveikti kariuomenės, įveikdavo moters klasta. O ir šiais technikos, modernių komunikacijų laikais žvalgyba neišsiverčia be moterų pagalbos. Jos dirba viešnamiuose prostitutėmis, biuruose – sekretorėmis, kavinėse – barmenėmis…
Paaiškėjus tiesai, kyla skandalas
Kas pirmasis ėmė įtarinėti, jog Jungtinių Amerikos Valstijų itin aukšto rango slaptųjų tarnybų darbuotojas Oldridžas Eimsas (Aldrichas Amesas) dirba Maskvai? A.Ameso (jo išdavystės 1985-1994 m. labai pakenkė JAV nacionaliniams interesams) bendradarbė vieno vakarėlio metu pastebėjo, jog CŽV (Centrinės žvalgybos valdybos) karininko žmona rengiasi per daug prabangiai. Kitaip tariant, "ne pagal vyro kišenę".
JAV knygynuose pakartotinai pasirodė (pirmą kartą išleista buvo 2004-aisiais metais) buvusio KGB karininko Viktoro Čerkašino prisiminimų knyga “Žvalgybos kuratorius”.
Buvusiam aukšto rango Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų karininkui memuarus parašyti padėjo JAV žurnalistas Gregoris Feiferis, kadaise dirbęs Maskvoje “Laisvosios Europos” radijo žurnalistu.
Knyga parašyta anglų kalba. Autoriai neketina jos išleisti rusų kalba. Veikalui pasirodžius rusų kalba, remiantis dabar galiojančiais Rusijos įstatymais, Maskva galėtų autorius apkaltinti valstybės paslapčių išdavimu. Bent jau tokią versiją kaip vienintelę teisingą skelbė pats V.Čerkašinas.
Viktoras Ivanovičius Čerkašinas – vienas iš tų KGB karininkų, kurie ilgokai ir sėkmingai dirbo Amerikoje – SSRS pasiuntinybėje Vašingtone. Manoma, kad būtent V.Čerkašino dėka sovietams pavyko užverbuoti du JAV specialiųjų tarnybų darbuotojus: Oldridžą Eimsą ir Robertą Hanseną.
Continue reading „Apie KGB karininko Viktoro Čerkašino memuarus “Žvalgybos kuratorius””
Viename iš karinių Maskvos apygardos teismų šiuo metu nagrinėjama į Vakarus pabėgusio aukšto rango Rusijos užsienio žvalgybos SVR (Služba vnešnej razvedki) darbuotojo Aleksandro Potejevo byla.
Kai kuriuose rusiškuose internetiniuose portaluose, pavyzdžiui, compromat.ru, rašoma, kad būtent Aleksandras Potejevas Vašingtonui išdavė Amerikoje veikusių rusų – nelegalų tinklą.
Omenyje turima būtent toji rusų nelegalų grupė, kurią Amerikos žvalgyba demaskavo praėjusiais metais ir kuriai priklausė seksualioji Rusijos žvalgybininkė Ana Čapman. Minėtoje internetinėje svetainėje žurnalistas Sergėjus Turčenko rašo, kad teismo procesas dirba “uždaru režimu”: į teismo salę neįleidžiami žurnalistai, be to, įslaptinti net visi proceso dalyviai, įskaitant teisėjus, prokurorus ir advokatus.
Ankstų 1994-ųjų vasario 21-osios rytą viename iš Vašingtono priemiesčių slapta atvyko dvidešimt penki Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai, apsirengę civilių kostiumais.
Jie neturėjo jokių skiriamųjų ženklų ir išsidėstė taip, kad niekam nekristų į akis ir niekam nesukeltų nė mažiausio įtarimo.
Jie kantriai laukė į gatvę iš savo namų išeinančio aukšto JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojo – Oldridžo Eimso. Tą rytą Vašingtono gatvės buvo tuščios, nes Amerika ruošėsi švęsti Jungtinių Valstijų prezidentų dieną. Todėl FTB agentams teko iš lovos išversti teisėją, kad šis išduotų arešto orderį, leidžiantį suimti CŽV pareigūną Oldridžą Eimsą. FTB agentai tokį teisėjo palaiminimą gavo be didesnio vargo. Teisėjui buvo pateikti neginčijami įrodymai, kad CŽV pareigūnas O.Eimsas iš tiesų tarnauja Rusijos slaptosioms tarnyboms.
Continue reading „Oldridžas Eimsas suimtas 1994-ųjų metų vasarį”
Esto Hermano Simmo pavardė žinoma visam pasauliui. H.Simmas “išgarsėjo” 2008-ųjų metų rugsėjo mėnesį, kai buvo sučiuptas Estijos slaptųjų tarnybų agentų, o Estijos teisėsauga apkaltino jį Tėvynės išdavimu. 2009-aisiais metais Estijos Harjumos apskrities teismo verdiktas H.Simmui buvo negailestingas: dvylika su puse metų kalėjimo įskaitant turto konfiskavimą. Tokia bausmė estui skirta ne už plėšikavimą ar ekonomines machinacijas. Ši bausmė skirta už Estijos ir NATO aljanso interesų išdavimą. Mat paaiškėjo, kad šis aukštas pareigas Estijos gynybos ministerijoje ne vienerius metus ėjęs žmogus iš tikrųjų tarnauja Rusijos slaptosioms tarnyboms.
Continue reading „Šnipas, po šaltojo karo pabaigos NATO aljansui atnešęs daugiausiai žalos”
