Mobilusis telefonas – puiki pokalbių pasiklausymo priemonė
Niujorkas, kovo 29 d. (ELTA). Suomijos bendrovė „Nokia“ atliko esminį vaidmenį plėtojant Rusijos kibernetinį šnipinėjimą – ji sukūrė sistemą, leidžiančią slapta klausytis pokalbių telefonu ir perimti elektroninius laiškus. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „The New York Times“.
„Šį mėnesį „Nokia“ pareiškė nutrauksianti pardavimus Rusijoje ir pasmerkė jos įsiveržimą į Ukrainą. Bet Suomijos kompanija neužsiminė, ką ten paliko: įrenginius ir programinę įrangą, kurie sujungė galingiausią vyriausybinę skaitmeninio stebėjimo sistemą su didžiausiu šalyje telekomunikacijų tinklu“, – rašoma straipsnyje.
Ši „Operatyvinės paieškos veiklos sistema“ (OPVS) tikriausiai naudojama ir šiuo metu, kadangi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas slopina ir tildo antikarinius balsus šalyje, pažymi leidinys. Ji taip pat buvo naudojama sekant Rusijos opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno šalininkus.
Kaip rodo kompanijos dokumentai, kuriuos pavyko gauti laikraščiui, „Nokia“ daugiau kaip penkerius metus tiekė įrangą ir teikė paslaugas, padėdama prijungti OPVS prie didžiausio Rusijos mobiliojo ryšio operatoriaus MTS tinklo. „The New York Times” laikraštis
2008-2017 m. m. apimantys dokumentai taip pat atskleidžia, jog „Nokia“ žinojo, kad padeda Rusijai kurti stebėjimo sistemą. Šis darbas buvo svarbus Suomijos bendrovės verslui Rusijoje, kur ji tapo pagrindine įrangos tiekėja įvairiems klientams. Šis verslas kasmet duodavo šimtus milijonų dolerių pelno.
„Nokia“ neneigia dokumentų autentiškumo. Pasak jos atstovų, kompanija laikosi tarptautinių standartų, tiekdama ryšių įrangą, kuri gali būti naudojama sekimui.
MTS į prašymą pakomentuoti šią informaciją kol kas neatsiliepė.
Keistenybė. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, gruodžio 30 d. (AFP-ELTA). Nauji įtarimai, kad šnipinėjimo programa „Pegasus“ buvo panaudota prieš tris Lenkijos vyriausybės oponentus, greičiausiai yra „ledkalnio viršūnė“, trečiadienį sakė kibernetinės saugos ekspertas, padėjęs identifikuoti telefonų pasiklausymo atvejus.
Apie įsilaužimo, kuris tapo dideliu skandalu Lenkijoje, įrodymus pranešė Kanadoje įsikūrusi kibernetinės saugos institucija „Citizen Lab“.
„Manome, kad tai tik ledkalnio viršūnė ir bus daugiau atradimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė grupės vyresnysis tyrėjas Johnas Scottas-Railtonas.
„Tai šokiruoja ir labai blogai atrodo, – sakė jis. – „Pegasus“ yra diktatorių įrankis. Jo naudojimas tokiais atvejais rodo poslinkį į autoritarizmą“ Lenkijoje“.
Išmanieji telefonai, užkrėsti „Pegasus“, iš esmės paverčiami kišeniniais šnipinėjimo įrenginiais, leidžiančiais vartotojui skaityti sekamo asmens žinutes, peržiūrėti nuotraukas, stebėti jo buvimo vietą ir net įjungti fotoaparatą be jo žinios.
Vienas iš nukentėjusiųjų, advokatas Romanas Giertychas, dalyvaujantis keliose bylose prieš valdančiąją partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), lenkų dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė, kad vyriausybė naudoja šnipinėjimo programas „kovai su demokratine opozicija“. Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Prokurorė ir opozicijos veikėja Ewa Wrzosek taip pat sakė, kad prieš ją buvo panaudota šnipinėjimo programa, ir pridūrė, kad pirmiausia apie tai ją įspėjo „Apple“.
J. Scottas-Railtonas trečiadienį patvirtino, kad „Citizen Lab“ taip pat pranešė senatoriui Krzysztofui Brejzai iš opozicinės partijos „Pilietinė platforma“, kad jo išmanusis telefonas buvo pakartotinai užkrėstas šešių mėnesių laikotarpiu per 2019 metų rinkimus.
„Jų gyvenimai buvo atidžiai stebimi – tai buvo labai didelė invazija“, – sakė J. Scottas-Railtonas.
Įtarimus dėl įsilaužimo Lenkijos žiniasklaida pavadino „lenkišku Votergeitu“, turėdama omenyje skandalą, kuris kilo po buvusio JAV prezidento Richardo Niksono perrinkimo kampanijos ir dėl kurio jis galiausiai 1974 metais atsistatydino.
Lenkija atmetė kaltinimus, kad „Pegasus“ šnipinėjimo programa buvo naudojama, siekiant politinių tikslų.
Tačiau už šalies slaptąsias tarnybas atsakingos ministerijos atstovas Stanislovas Zarynas nepatvirtino ir nepaneigė, ar Lenkija naudojo „Pegasus“.
Telefonas. Slaptai.lt foto
Izraelio įmonė „NSO Group“, „Pegasus“ savininkė, naujienų agentūrai AFP sakė, kad programa parduodama „tik teisėtai veikiančioms teisėsaugos institucijoms, kurios naudoja šias sistemas pagal įgaliojimus kovai su nusikaltėliais, teroristais ir korupcija“.
Liepos mėnesį kilo ginčas dėl „Pegasus“, kai tyrimas, kurį bendrai atliko kelios žiniasklaidos priemonės, pranešė, kad vyriausybės naudojo šią programą, siekdamos šnipinėti aktyvistus, žurnalistus, teisininkus ir politikus. JAV šią Izraelio įmonę įtraukė į juoduosius sąrašus.
Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad naujausi pranešimai, jog vyriausybė šnipinėjo savo oponentus, yra didžiausia „demokratijos krizė“ šalyje nuo komunizmo laikų pabaigos.
D. Tuskas, buvęs ES Tarybos pirmininkas, taip pat paragino pradėti parlamentinį tyrimą dėl šių įtarimų.
Apie ką šnekėjosi Rusijos ir JAV prezidentai už uždarų durų? EPA-ELTA nuotr.
Josh Meyer / Politico
„Prezidento Trumpo išsireikalavimas, kad susitikimas su Rusijos prezidentu Putinu vyktų formatu tête-à-tête, apribojo JAV saugumo tarnybas, kurios įprastai tokį susitikimą būtų stebėjusios iš arti; bet Amerikos žvalgyba vis dėlto turi išskirtinių galimybių surinkti informaciją apie pokalbio temas į vieną visumą“, – rašo Politico žurnalistas Džošas Mejeris.
„Didele dalimi tai įmanoma todėl, kad Amerikoje egzistuoja super slapta informacijos rinkimo tarnyba, kurios specializacija – operatyvus priešininkų pokalbių pasiklausymas, įskaitant ir asmenis, lydėjusius Putiną viršūnių susitikime Helsinkyje. Šaltiniai, informuoti apie JAV žvalgybos galimybes, neoficialiai pareiškė esą įsitikinę, kad vadinamoji Specialioji informacijos rinkimo tarnyba (Special Collection Service) ne tik gavo Putino „informacijos rinkinuką“ apie dviejų valandų susitikimą, bet ir išsiaiškino, ką iš tikrųjų galvoja apie tą susitikimą Kremliaus žvalgybos tarnybų vadovai ir kaip jie jį vaizduoja, adresuodami pranešimus savo užsienio kolegoms“, – rašo straipsnio autorius.
„Tai reiškia, kad NSA ir CŽV strateginė padėtis ne tokia jau nenaudinga, kaip viešai kalbėjo JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai. Bet kadangi jie, tikriausiai, neturi reikalingiausio žvalgybos duomenų elemento – pažodinės ataskaitos apie tai, ką būtent pasakė per susitikimą Trumpas ir Putinas, – tie pareigūnai, matyt, iš dalies veikia aklai, vykdydami savo misija – stengdamiesi padėti Amerikos politikos kūrėjams nuspėti tolesnius įvykius“, – spėja Meejris.
„Jeigu, būdamas tête-à-tête su Putinu, prezidentas suformulavo ar pakeitė kažkokią politiką, bet atsisako kam nors pasakyti, kas būtent atsitiko, kaip gali nacionalinio saugumo aparatas rengti tarnybinius užrašus ir argumentų sąrašus kitiems susitikimams, kurie įtakos būtent tą politiką?“ – kelia klausimą buvęs CŽV pareigūnas Deivis Prisas.
„Dabartiniai ir buvusieji JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai pastebi situacijos ironiją: pats Trumpas – vienintelė kliūtis, kad jie galėtų galutinai patvirtinti jo paties teiginius ir aiškiai atskleisti visą vaizdą, kas gi vyko Helsinkyje. Praktiškai prie kiekvieno kito prezidento, sakė mūsų leidiniui kai kurie šaltiniai, būtinai būtų padaryti tokio esminio įvykio garso ir vaizdo įrašai, ypač jeigu kambaryje nebuvo kokio nors artimiausio patarėjo su konkrečia užduotimi detaliai konspektuoti visa, kas dedasi.
Be to, iš Putino pusės taip yra garantuotai. Amerikos žvalgybos analitikai norėtų išstudijuoti kiekvieną Trumpo ir jo sukto priešininko žodį, veido išraišką ir gestų bei mimikos kaitą, o taip pat pasidalyti savo išvadomis su Baltaisiais rūmais, Kongresu, JAV ginkluotųjų pajėgų ir diplomatijos vadovais, o ir su daugybe sąjungininkų žvalgybos tarnybose visame pasaulyje“, – sakoma straipsnyje.
Tačiau, kaip sako buvęs NSA radiotechninės žvalgybos vyresnysis analitikas Džonas Šindleris, amerikiečiai gali sužinoti, kas kalbėta susitikime, tik iš NSA pranešimų, „kur tai, kas kalbėta susitikime, perpasakojama iš rusiškų žodžių“, o taip pat ir Prancūzijos bei kitų šalių URM versijų, pagrįstų tuo, ką toms šalims papasakojo rusai. Šindleris sakė: „Žvalgybos požiūriu, labai svarbu, kokią informaciją mes renkame susitikime. Bet kadangi nėra JAV versijos, su kuria ją galima būtų sutikrinti, galimas dalykas, rusai meluoja apie tą susitikimą, o mes to net nesuprasime“.
„Galų gale mes surinksime visas versijas to, kas įvyko, – pridūrė Šindleris, – išskyrus Trumpo versiją“.
Mejeris tvirtina: net jeigu JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai gaus visą susitikimo ataskaitą, jų galimybės pasinaudoti ta informacija bus kraštutinai ribotos: Trumpas gali net paskelbti, kad informacija rinkta be jo leidimo, tai yra neteisėtai.
Autorius rašo: „Pasak dabartinių ir buvusių Amerikos valdininkų, kadangi galutinai dėl viršūnių susitikimo buvo susitarta vos keletą savaičių prieš jį surengiant, JAV žvalgybos tarnybų vadovams teko paskubėti, kad dislokuotų savo agentus, analitikus ir techninio informacijos rinkimo specialistus renginio, kuris potencialiai gali būti vienas iš lemtingiausių per Trumpo prezidentavimą, pasiklausymo „pozicijose“. Speciali informacijos rinkimo tarnyba – superslapta „perėmėjų“ iš NSA ir CŽV komanda, be abejo, pradėjo užsimti pozicijas, vos tik buvo priimtas sprendimas, sako šaltiniai“.
Pasak buvusių JAV žvalgų, Helsinkyje taip pat veikė ir kiti JAV žvalgybos aparato ir JAV sąjungininkų, neutralių šalių, tokių kaip Suomija, ir tokių JAV priešininkų, kaip Kinija, žvalgybos tarnybų elementai.
„Amerikos valdininkai laikė savaime suprantamu dalyku, kad Rusija išdėstys Helsinkyje nesuskaičiuojamą daugybę žvalgybos agentų“, – tęsia autorius.
„Bet, kaip sako kai kurie dabartiniai ir buvę valdininkai, JAV žvalgybos nuo pat pradžių buvo nepalankioje padėtyje. Pagal nusistovėjusį protokolą, Koutsas ar kiti žvalgybos tarnybų vadovai privalo informuoti aukščiausius Baltųjų rūmų asmenis, gal ir Trumpą ar patarėją nacionalinio saugumo reikalams Boltoną, apie tai, ką NSA, CŽV ir kitos žinybos gali padaryti iki viršūnių susitikimo, per jį ir po jo. Kas iš tikrųjų –įskaitant ir tai, ar Trumpas ir jo komanda, – uždraudė per tą procesą naudoti kokias nors konkrečias galimybes žvalgybiniams duomenims rinkti, – viena iš griežčiausiai saugomų ir įslaptintų paslapčių“, – rašo Mejeris.
Du buvę JAV žvalgybos pareigūnai sakė, kad kiek pamena – pirmą kartą viršūnių susitikime labiau nerimavo dėl savo šalies lyderio žodžių ir poelgių, negu dėl jos priešininko.
JAV prezidento D.Trump ir Rusijos prezidento V.Putino spaudos konferencija Helsinkyje. EPA – ELTA nuotr.
Pasak autoriaus, dabar Rusijos valstybinė žiniasklaida „leidžia medžiagą vieną po kitos apie tai, kaip Rusija juda į priekį tais klausimais, kuriais Trumpas pasiūlė nuolaidas. Gi Amerikos žvalgai gaišta daugiau laiko ir eikvoja daugiau jėgų, kad išsiaiškintų, ar iš tikrųjų Trumpas padarė nuolaidų ir ar neatskleidė informacijos, kurios neturėjo atskleisti, tvirtina Šindleris, Prisas ir Piteris Harelas, kuris Obamos administracijoje buvo aukšto rango Valstybės departamento valdininkas.
„Mes leidome rusams viešai ir neoficialiai pasakoti tai, kas neva tai buvo aptarta susitikime, – sakė Harelas. – O JAV neturi jokios sukoordinuotos galimybės tam atsikirsti“.
Ketvirtadienį Vilniaus savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius tarybos narių grupės vardu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Tarybos posėdžio metu slapta darytų opozicijos narių garso įrašų bei jų viešinimo.
„Vilniaus savivaldybės mero ir administracijos direktorius elgesys įrengiant slaptus mikrofonus prie Violetos Podolskaitės darbo vietos viršijo visas suvokiamas politikų elgesio ribas ir yra baudžiamojo persekiojimo dalykas“, – teigia V. Urbonavičius.
Ši trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai sulaukė pranešimų, kad žiūrintieji tarybos posėdžio transliaciją internetu girdi ir nepasisakančiųjų tarybos narių V. Podolskaitės, Justinos Kašėtaitės, Valdo Benkunsko, Vido Urbonavičiaus ir kitų asmenų privačius pokalbius.
„Pradėjus ieškoti šaltinio, ant V. Podolskaitės darbo stalo rastas pritvirtintas į sagą panašus daiktas, iš kurio po stalu ėjo laidai. Kreipusis į merą, buvo paaiškinta, kad tai „foninio garso mikrofonai“, tuo pat metu atėjo techniniai darbuotojai, kurie pasakė, jog išjungė šiuos mikrofonus, kurie buvo įrengti administracijos direktoriaus Povilo Poderskio nurodymu“, – sako V. Urbonavičius.
Dėl tokių mero ir administracijos direktoriaus veiksmų, turinčių Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų požymių, kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.
Po iškilmingo stačiatikių soboro (katedros) ir rusų kultūros centro atidarymo Prancūzijos sostinėje spalio 19 dieną pasigirsta kalbų apie tos vietos panaudojimą kitiems tikslams – šnipinėjimui.
Prancūzijos sostinė Paryžius savanoriškai palengvina darbą Rusijos žvalgybai.
Apie tai informuoja Šveicarijos laikraščio Le Temps korespondentas Rišaras Verly.
Dešiniųjų jėgų kandidatas būsimuosiuose prezidento rinkimuose Fransua Fijonas, kuris buvo ministras pirmininkas oficialiai patvirtinant Rusijos projektą 2007 metų rudenį, aršus strateginės ašies Paryžius–Maskva šalininkas, ryžtingai atmeta įtarinėjimus.
„Iškart kaltinti Rusiją noru paversti tą stačiatikių kultūros centrą Paryžiaus centre radijo perėmimo stotimi, tai tuščių ir žalingų fantazijų vaisius“, – argumentavo jis mums Ženevoje gegužės mėnesį, Kopės pilyje surengtame seminare Rusijos klausimais, rašo žurnalistas.
Jeigu Vladimiras Putinas, kaip buvo numatyta, asmeniškai būtų perkirpęs juostelę per iškilmingą atidarymą spalio 19 dieną, tai, be abejo, būtų įžiebę polemiką Prancūzijos žiniasklaidoje, sakoma straipsnyje. Nuo šiol privilegijuotame rajone Senos pakrantėje yra įsikūręs didžiausias rusų stačiatikių kultūros centras Vakarų Europoje. Tik Vladimiras Putinas galiausiai neatvažiavo.
„Viskam galas? Ne. Daugelis tikrai gerai informuotų, tačiau panorusių likti anonimais, prancūzų diplomatų apgulė Eliziejaus rūmus ir ministeriją, kad juos perspėtų, – sakoma straipsnyje. – Vieno buvusio ambasadoriaus Maskvoje paaiškinamajame rašte, su kuriuo susipažino korespondentas, išsakomas įsitikinimas, kas bus aptikta, kai Rusijos šnipinėjimo tarnybos panaudos tas vietas, kur jau prasidėjo įvairios kultūrinės konferencijos. „Tokiomis aplinkybėmis mes rekomenduojame sustiprinti saugumą Orsė krantinėje įrenginiais, trukdančiais pasiklausymams“.
Le Temps dar sužinojo, kad Vokietijos ambasadorius Joachimas Biterlichas, kurio rezidencija yra netoliese, šią vasarą, kaip spėjama, užsakė savo kontržvalgybos tarnyboms atlikti patikrinimą. Šveicarijos ambasada yra arti, jai tai irgi aktualu. Autoriaus nuomone, ypatingo dėmesio reikalauja ir už keliasdešimt metrų nuo kupolų esantys butai Branli gatvėje, naudojami Prancūzijos prezidento, įskaitant ten gyvenančius diplomatinį patarėją bei jo štabo viršininką. Ten gyveno Ana Pinžo, Fransua Miterano meilužė ir jų dukros Mazarin motina, priduria Verly.
Rusijos ambasadorius Prancūzijoje Aleksandras Orlovas kiek tik išgalėdamas neigia kaltinimus. Jis priskiria tokius gandus „antimaskvietiškam oligarchų tinklui“, kuris, jo nuomone, sunkiai taikstosi su tuo, kad Prancūzijos teisingumas panaikino draudimą tam sklypui, kuris buvo paskirtas 2010 metais ir vienu metu buvo areštuotas dėl teisinių procedūrų, susijusių su magnato Michailo Chodorkovskio naftos koncerno JUKOS akcininkų ieškiniu. „Visos tos vietos buvo lankomos statybų laikotarpiu. Baikime tas fantazijas“, – aiškina Orlovas Rusijos ambasadoje.
„Ar jūs įtariate Vašingtoną naudojant Amerikos bažnyčią, kuri yra už poros žingsnių? – tęsia mūsų pašnekovai rusai. – Juk Amerikos ambasada beveik prigludusi prie Eliziejaus rūmų, ir 2015 metais spauda minėjo pasiklausymo sistemas, kurias ten įrengusi JAV tarnyba NSA“.
„Knygoje „Rusiškoji Prancūzija“ žurnalistas Nikolia Enenas trumpai išdėstė tą dosjė, supindamas tikrą šnipinėjimo riziką su Maskvos noru pasitelkti tą centrą kaip vietą užmaskuotai propagandai, „minkštos jėgos“ naudojimui Paryžiaus centre. Ten jis minėjo „pastabą apie Rusijos žvalgybos veiklą Prancūzijoje, kur parodyta, kaip ji vėl perėjo prie šaltojo karo laikų konfigūracijos, tačiau veiksmingesnėmis ir stipresnėmis priemonėmis“. Iki šiol niekas to nepaneigė“, – apibendrina Verly.
Lenkijos savaitraštis „Vprost“ atsisakė atskleisti aplinkybes, kaip gavo neteisėtai (slapta) užrašytą Lenkijos Vidaus reikalų ministerijos vadovo ir Lenkijos nacionalinio banko direktoriaus pokalbio įrašą.
Vyriausiasis „Vprost“ redaktorius Silvestras Latkovskis pareiškė, jog redakciją aplankė Vidaus saugumo agentūros darbuotojai. Saugumo institucijos darbuotojai paprašė, jog redakcija jiems perduotų slapta padaryto konfidencialaus pokalbio įrašą bei nurodytų, kas jį redakcijai perdavė. Bet „Vprost“ vadovybė atsisakė: neperdavė nei įrašo, nei nurodė aplinkybes, kaip tas įrašas jiems pateko į rankas.
Varšuvoje – vienas iš didžiausių skandalų per pastaruosius keletą ar net keliolika metų. Skandalas buvo neišvengiamas, kadangi viešojoje erdvėje atsidūrė privatus Lenkijos Centrinio banko vadovo ir Lenkijos vidaus reikalų ministro pokalbis, įvykęs 2013-ųjų metų birželį.
Apie šį nežinia kaip ir kodėl viešumoje atsidūrusį pokalbį išsamiai leidinyje Corriere della Sera rašo žurnalistė Marija Serena Natale.
SORM komplekso pagalba Rusijos specialiosios tarnybos organizavo Sočyje totalinį sekimą, praneša skaitytojams laikraštis Tageszeitung.
Oficialiai tai daroma siekiant „apsisaugoti nuo teroristų“, bet tuo pačiu ir „nuslopinti kritikos balsus“, dalijasi samprotavimais korespondentas Andreasas Schmalzas.
Pagal aprėpimą SORM ne tik „niekuo nenusileidžia tokioms Nacionalinio saugumo agentūros programoms, kaip Prism ir Xkeyscire“, sakoma straipsnyje, bet net „laikoma veiksmingesne“ žvalgybos priemone, nes „neįklampinta į bendradarbiavimą su interneto ir telefoninio ryšio tiekėjais“.
2006–2009 metais FTB sraigtasparniai-šnipai kasdien skraidė virš Vašingtono šiaurės vakarų rajonų ir fotografavo statybos aikštelę, kur buvo statoma nauja Kinijos ambasada, pasakoja savo straipsnyje Foreign Policy istorinės knygos apie Amerikos specialiąsias tarnybas autorius Metju M. Eidas (Matthew M. Aid).
FTB norėjo išsiaiškinti, kur bus įkurtas ambasados ryšio centras. Bet Kinijos statybininkai paprasčiausiai užklojo dalį statinio brezentu.
FTB taip pat sekė kinų statybininkų judėjimą ir gyvenimą, tikėdamasis vieną kitą užverbuoti. Pasak neįvardyto kinų diplomato, kažkokie žmonės slapta apžiūrinėjo statybines medžiagas ir techniką – gal būtų įmanoma įterpti vidun „blakių“.
Ingalf – serija Didžiosios Britanijos žvalgybos operacijų, surengtų šeštajame – septintajame praėjusio šimtmečio dešimtmečiuose, siekiant įsiskverbti į Egipto ir Prancūzijos slaptąsias ryšių sistemas, įrašinėjant elektroninius triukšmus, kuriuos skleidžia dirbančios šifravimo mašinos (ypač sukurtos Boriso Hagelino suprojektuotų mašinų pagrindu).
Anglams pavyko įtaisyti pasiklausymo įrenginius Egipto ambasadoje Londone 1956 metais (kaip tik kai paaštrėjo Didžiosios Britanijos ir Egipto santykiai dėl Sueco, vėliau virtę Sueco karine kampanija). Didžiosios Britanijos saugumo tarnybos (MI 5) bendradarbiai įsigavo į šifravimo kambarį, apsimetę telefono linijų montuotojais (prieš tai Paštų ministerija specialiai sutrikdė telefono ryšį ambasadoje).
Bet koks tiesioginis ir kiekvienas veiksmas tinkluose Sočio Olimpiados metu šalies slaptosioms tarnyboms bus visiškai skaidrus, atskleidė žurnalistinis tyrimas. Už saugumą per žaidynes atsakingas yra FSB kontržvalgybos tarnybos viršininkas Olegas Syromolotovas, tad tiekėjai vaikščioja pasitempę. Vakarų žiniasklaida stebisi „olimpinės korupcijos“ mastais ir tuo, kad niekas iš valdininkų kol kas nenubaustas.
Terorizmo grėsmė ir Kremliaus paranoja skatina Rusijos specialiųjų tarnybų vadovus kurti precedento neturinčią pasiklausymo sistemą, tvirtina straipsnyje The Guardian žurnalistai Andrejus Soldatovas, Irina Borogan ir Šonas Vokeris. A.Soldatovas ir I.Borogan atliko žurnalistinį tyrimą kartu su Citizen Lab ir Privacy International.
Dviejų slaptų vyriausybinių sekimo programų demaskavimas iššaukė gyvą diskusiją apie privataus gyvenimo ir nacionalinio saugumo paslaptį. Kad svarstymas būtų vaisingas, pirmiausia būtina išsklaidyti keletą mitų, tvirtina informacijos apsaugos specialistas Danielis Dž.Solouvas leidinio "The Washington Post" puslapiuose.
Po to, kai saugumo tarnybos pripažino, kad yra dvi programos telefoninių skambučių duomenims rinkti, ramindamas amerikiečius Barakas Obama paaiškino, kad juos domina tik pokalbių trukmė ir numeriai, sakoma straipsnyje.
