Streikas
Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), išreikšdama palaikymą streikuoti besiruošiantiems mokytojams, planuoja prisidėti prie protesto. Sąjungos prezidento Jono Trumpos teigimu, rugsėjo pabaigoje moksleiviai kartu su mokytojais ketina organizuoti eiseną.
„Kartu su profsąjunga koordinuojame savo veiksmus, šiuo metu mąstome apie eiseną. Turėtų būti penki maršrutai, kuriais turėtų eiti kviečiami mokytojai su mokiniais“, – Eltai teigė J. Trumpa, pridurdamas, kad eisena planuojama nuo rugsėjo 29-osios.
„Dar nesame tiksliai nusprendę, ar eisime prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ar prie Seimo, bet greičiausiai prie Seimo, ir ten turėsime renginį“, – pridūrė LMS prezidentas.
Visgi, šie planai dar nėra oficialūs. J. Trumpos teigimu, LMS dar turi pasirašyti sutartį su streiką planuojančia Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS).
„Ši eisena yra vis dar planuojama. Dar nėra oficialu, oficialu bus tada, kai su profsąjunga pasirašysime bendradarbiavimo sutartį, kur konkrečiai nurodysime, kokiu pagrindu juos palaikome“, – sakė moksleivių atstovas.
Palaiko du iškeltus profsąjungos reikalavimus
Pasak J. Trumpos, LMS palaiko du profsąjungos iškeltus reikalavimus – didinti mokytojų atlyginimus ir mažinti klasėse esančių vaikų skaičių. Anot sąjungos prezidento, didesni mokytojų atlyginimai paskatins abiturientus stoti į pedagogikos studijas.
„Norint, kad mokytojai atsišviežintų, kad į pedagogikos studijas stotų gabūs, nuoširdūs, profesijai pasišventę moksleiviai, tam turi būti ir adekvati finansinė paskata“, – kalbėjo J. Trumpa.
Klasių mažinimas, anot moksleivių atstovo, gerintų mokytojų darbo sąlygas, kas prisidėtų prie geresnės ugdymo kokybės.
„Jeigu mokytojas yra laimingas, energingas, jeigu jis turi laiko ir pailsėti, ir gauna adekvatų užmokestį už savo darbą, turi adekvatų krūvį, leidžiantį jam dirbti ir gyvent oriai, tai mokiniui reiškia geresnę ugdymo kokybę“, – sakė J. Trumpas.
„Su tuo tiesiogiai susijęs ir klasių dydis. Jeigu klasėje mokosi mažiau mokinių, tada kiekvienas mokinys gauna individualaus mokytojo dėmesio. Mokytojui yra paprasčiau dirbti, o mokiniams yra paprasčiau mokytis“, – akcentavo jis.
Studentai svarstys, ar išreikšti palaikymą streikuojantiems pedagogams
Savo ruožtu, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) dar nėra apsisprendusi, ar palaikys streikuoti planuojančius moytojus. Sąjungos prezidento Pauliaus Vaitiekaus teigimu, šį sprendimą LSS turėtų priimti kitą savaitę.
„Neturime ką pasakyti šiuo klausimu, dar neturėjome kada apie jį pasikalbėti. Planuojame aptarti artimiausiu metu“, – Eltai sakė P. Vaitiekus.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
Praėjusią savaitę apie galimą prisijungimą prie streiko pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E. Milešinas teigė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ mitingas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį, minėdami Tarptautinę oraus darbo dieną, Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai mitinguodami ragino atkreipti Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į problemas, kurios, anot jų, neleidžia darbuotojams turėti oraus darbo ir gyvenimo sąlygų.
Renginio organizatorių teigimu, per maži atlyginimai, persidirbimas, viršvalandinis darbas ir psichologinis smurtas darbo vietose jau tampa kasdienybe.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad šio mitingo tikslas – ne tik atkreipti dėmesį į atlyginimus ir netinkamas darbo sąlygas, tačiau ir į kylančias elektros energijos kainas, kurios situaciją darbo rinkoje tik dar labiau apsunkina.
„Norime adekvataus atlyginimo, atitinkančio mūsų išsilavinimą, norime, kad darbo aplinka būtų saugi ir neišnaudotų, norime, kad institucijos laikytųsi duotų pažadų“, – mitinge mintis dėstė K. Krupavičienė.
Į renginį susirinkę atstovai nuogąstavo, kad daugeliui darbuotojų orus darbas Lietuvoje yra nepasiekiamas. Į prie Vyriausybės vykusį protestą susirinkę dalyviai atėjo nešini plakatais „Nenorime pašalpų. Norime darbo“, „Reikalaujame orių atlyginimų VTMT darbuotojams“, „Energetinis skurdas gyventojams – viršpelnis spekuliantams“.
Organizatoriai taip pat dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sukelto energijos kainų šuolio ragino Lietuvoje paskelbti Ekstremalią energetikos padėtį, įvesti eksporto ribojimus ir moratoriumą ES elektros kainų rinkos liberalizavimui, skirti dalines kompensacijas įmonėms ir gyventojams, riboti energija prekiaujančių verslininkų viršpelnius bei išpirkti AB „Ignitis grupė“ akcijas.
K. Krupavičienė viliasi, kad šis mitingas paskatins Vyriausybę įsiklausyti į darbuotojų lūkesčius ir imtis veiksmų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ mitingas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
„Tokių mažu mitingu mes pasakome savo poziciją, jie mūsų nekviečia prie stalo kalbėtis, tai mes atėjome čia pasakyti, ko mes norime ir ką mums skauda. Tylėti tiesiog daugiau negalime“, – žurnalistams teigė K. Krupavičienė.
Be to, susirinkę mitingo dalyviai taip pat ragino stabdyti Valstybės tarnybos reformą.
„Tiesiog toks įspūdis susidaro, kad valdžia nori sugriauti visus valstybės pamatus, kuriuos sukūrėme per trisdešimt metų“, – situaciją apibendrino pašnekovė.
Mitingo dalyviai savo piketą tęsė ir prie Sveikatos apsaugos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, kur savo reikalavimus įteikė ministrams.
Streikas – dalykas rimtas
Tebesitęsiančio „Achemos“ darbuotojų streiko kontekste planuojamas dar vienas streikas, kurį rengs „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų profesinė sąjunga.
VVT profesinė sąjunga protestuoja nuo rugsėjo mėnesio dėl jos reikalavimų nevykdymo. VVT vykusios derybos tarp darbdavio ir darbuotojų profesinės sąjungos, panašiai kaip ir „Achemos“ atveju, nebuvo vaisingos. Galiausiai VVT profesinė sąjunga nusprendė rengti streiką ir dabar turi dalyvauti teisminiuose procesuose, kad streiką būtų galimą įgyvendinti.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad dėl šio planuojamo streiko profesinių sąjungų konfederacija laukia sprendimo užėmusi kvapą ir tai bus antrasis etapas, po streiko vykstančio „Achemoje“.
„Viskas Vilniaus viešojo transporto derybose nusikėlė į teismus. Šiai dienai VVT net negali išeiti į legalų streiką. Užtat, kad darbdavys apskundė, sistemingai pralaimi teismo bylas, bet matyt nesustos, kol neprieis paskutinės teismo instancijos“, – Eltai aiškino I. Ruginienė.
VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius komentavo, kad vasario 1 d. Vilniaus miesto apygardos teismas jau priėmė sprendimą, jog VVT darbuotojų profsąjungos paskelbtas streikas yra teisėtas. Tačiau, pasak jo, Darbo kodeksas numato, kad minimalios paslaugos streiko metu turi būti nustatytos ir sprendimą dėl minimalių paslaugų priimti turi Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris nutartį šioje byloje skelbs vasario 28 d. „Achemos“ darbuotojų streikas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Darbo kodeksas numato, jog minimalios paslaugos streiko metu turi būti nustatytos ir jeigu jos yra nenustatytos, Darbo kodeksas numato draudimą skelbti streiką. Apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo remiantis mes jau galėtume streikuoti, tačiau Vilniaus apylinkės teismas dar nepriėmė sprendimo dėl minimalių paslaugų, nes vienu momentu ir teisėja sirgo, todėl procesas yra užsitęsęs“, – Eltai teigė A. Markevičius.
Jis tikina, kad VVT nesiima iniciatyvos spręsti profesinės sąjungos iškeltų reikalavimų, dėl to streikas liko vienintelė išeitis. Anot jo, streikas yra kelių mėnesių klausimas.
„Situacija yra tokia, kad profesinė sąjunga laukia kol bus paskelbtas teismo sprendimas nustatantis minimalias paslaugas streiko metu. Tada mes viską suderinsime ir profesinė sąjunga esant tokiai situacijai, kad bendrovė nesiekia sutarimo ir kolektyvinės sutarties pasirašymo, streikuos“, – pabrėžė VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
VVT įkvėpimo sėmėsi iš „Achemos“ streiko
VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius tvirtina, kad jo vadovaujama profsąjunga streiką „Achemoje“ vertina teigiamai, nes mato, kad didelė dalis Lietuvos verslo daugiau dėmesio skiria finansinei naudai, o ne darbuotojų teisėms, socialiniam dialogui bei kolektyvinėms sutartims. Anot jo, toks verslo požiūris yra priežastis, kodėl Lietuvoje darosi sunku įmonėms rasti darbuotojų.
„Darbuotojai nenori sutikti su verslo pozicija, kad darbuotojas yra tiesiog verslo dedamoji, skaičius ar instrumentas. Jie dabar ieško tokių darbdavių, kurie pagarbiai elgiasi, kalbasi, įtraukia darbuotojus į savo sprendimų priėmimą, ieško darbo, kuriame santykių kultūra yra aukštame lygyje. Tie visi pasisakymai, kuriuos „Achemos“ direktorius viešai yra pasakęs, vadindamas kolektyvinius susitarimus popierėliais, ar bandymas vienaip ar kitaip kaltinti profesinę sąjungą dėl streiko manau yra nesąžiningi ir neteisingi. Tai tik blogins ir aštrins situaciją tiek pačios įmonės viduje, tiek turbūt ir visoje Lietuvoje“, – teigė A. Markevičius.
VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas tikina žinantis iš patirties, kokius sunkumus reikia patirti norint organizuoti streiką bei mato poreikį liberalizuoti streikų skelbimo tvarką ir padaryti ją tokią, kokia yra Vakarų Europos šalyse – be įstatyme numatytų darbdavio saugiklių.
AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Achemos“ atveju mes matome, kad „Achemos“ profesinė sąjunga tris metus stengėsi pasirašyti kolektyvinę sutartį socialinio dialogo keliu, tačiau matome, kad per tris metus nepasiekus rezultato profesinei sąjungai nelieka kito kelio, kaip skelbti streiką. Šiuo atveju, aš manau, kad jie pasielgė teisingai gindami darbuotojų teisę į orų darbo užmokestį ir saugias darbo sąlygas. Reikalavimai nėra tokie, kurių nebūtų galima įgyvendinti, čia yra tiesiog principinė kova dabar verslo, kuris yra labai neoliberalus savo politikoje ir kuris orientuotas tik į pelną ir dividendų išmokėjimą“, – aiškino A. Markevičius.
„Achemos“ darbuotojų streikas yra istorinis įvykis, išryškinęs bėdas, su kuriomis susiduria darbuotojai
Tuo metu pati „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS) pirmininkė Birutė Daškevičienė tikina, kad šios įmonės darbuotojų streike išryškėjo bėdos, su kuriomis susiduria įprastai dirbdami darbuotojai. Pasak jos, streikas yra neterminuotas ir jis bus tęsiamas.
„Dabar viskas labai paaštrėjo, darbuotojai gavo daug spaudimo, darbdavys naudoja labai įvairias priemones ir dalis jų (darbuotojų – ELTA) ne visada atlaikydavo ir kartais sugrįždavo vykdyti savo funkcijų, o mūsų padėtis yra tokia, kad kolektyvinė sutartis yra toks dokumentas, o ne popierėlis, kuris apsaugo darbdavį nuo streiko“, – Eltai sakė B. Daškevičienė.
ADPS pirmininkė penktadienį vykusį mitingą Jonavoje prie „Achemos“ gamyklų įvardino, kaip streikuojančių darbuotojų palaikymo akciją, kad žmonės nesustotų. Tačiau, anot jos, yra tikimybė, kad darbuotojai didelio darbdavio spaudimo ilgai neatlaikys ir streikas slops, bet jis bus tęsiamas ir esant mažesnei apimčiai streikuojančių asmenų.
„Natūralu, kad metus tokias dideles pastangas ir finansus, jų (darbuotojų – ELTA) ryžtas šiek tiek susviruoja. Be to, iš streiko į darbą grįžus kai kuriems kolegoms dingsta motyvacija. Yra tokia tikimybė, kad streikuojančių darbuotojų mažės, bet šiai dienai yra atvežtų darbuotojų iš KLASCO, į cechus yra pakviestų darbuotojų iš kitų cechų. Jeigu dalis streikuojančių darbuotojų ir sugrįžo į darbą, tai nekeičia to, kad streikas bus tęsiamas ir streikuos mažesnė apimtis žmonių“, – tikino B. Daškevičienė. „Achemos“ darbuotojų streikas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
LPSK pirmininkė I. Ruginienė aiškino, kad streikas „Achemoje“ yra istorinis įvykis, kurį prisiminsime ir po daugelio metų bei analizuosime ir labai džiugu, kad yra drąsių žmonių grupė, kurie aktyviai gina savo teises. Pasak jos, „Achema“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko žodžiai, kad, penktadienio duomenimis, streikuojančių darbuotojų mažėja ir gamykla nuo ketvirtadienio dirba taip, kaip dirbo iki streiko, nestebina ir šis dalykas yra įvykęs ne be jos pagalbos.
„Ką jis daugiau gali pasakyti… Galėtų vadovas pasipasakoti, kaip vadovas spaudė tiek psichologiškai, tiek kitomis priemonėmis darbuotojus, kaip darbuotojai gyveno šias dienas nuolatinėje įtampoje, kaip buvo bandymai papirkti ir visai kitaip atkalbėti, gąsdinti nuo streiko. Atmosfera pačioje įmonėje yra siaubinga ir ne kiekvienas galėtų ją išgyventi, dėl to tie žmonės yra labai drąsūs. Mes visi Lietuvos dirbantieji turėtume prieš juos nulenkti galvą“, – sakė I. Ruginienė.
Galimas streikas „Lietuvos geležinkeliuose“ – paleista antis, tačiau situacija yra sudėtinga
Viešojoje erdvėje buvo pradėjusi plisti informacija, kad šiais metais gali įvykti ir trečiasis streikas – šį kartą „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) darbuotojų. Kaip streiko priežastis įvardijama buvo LTG grupės bendrovės praeitą penktadienį išplatintas pranešimas, jog kartu sudėjus iki šių metų pabaigos planuojama atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų. LPSK pirmininkės I. Ruginienės teigimu, paskleista žinia yra antis, tačiau situacija yra stebima ir ji yra sudėtinga.
„Taip, kad jau būtų procedūros streikui, kol kas nėra. Streikas nėra „užsimaniau, išėjau, rytoj galiu streikuoti“. Jis yra sudėtingas teisinis procesas, kurį pradėti, bent jau Lietuvoje, yra pakankamai sudėtinga. Dėl to šiandien tik ir turime dvi įmones, kurios jau praėjo tas procedūras, kaip bus su geležinkeliais, šiandien dar tikrai anksti kalbėti“, – tikino I. Ruginienė.
ADPS pirmininkė B. Daškevičienė sakė, kad LTG yra kiek kitokia situacija, nes problemų esančių toje įmonėje šaknys yra visai kitos.
„Geležinkeliuose yra galiojanti kolektyvinė sutartis, tai tas vadinamas popierėlis, kuris saugo nuo streiko, bet ten labiau orientuojamasi į derybas, kurios palengvintų ir sumažintų pasekmes atleidimų“, – sakė „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS) pirmininkė B.Daškevičienė.
Tuo tarpu Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacija atsiriboja nuo viešojoje erdvėje pasirodžiusių anoniminių pranešimų apie pasiruošimą streikui.
„Matydami socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasirodžiusius anoniminius reikalavimus „Lietuvos geležinkelių“ grupei ir grasinimus streikais, nuo šių reikalavimų ir ketinimų atsiribojame. Nežinome, kas už šių reikalavimų slypi ir kokie yra tikrieji jų tikslai. Palaikome šiuo metu vykstančius konstruktyvius pokalbius, kuriuose dalyvauja darbuotojai, profesinės sąjungos ir įmonių grupės vadovai. Susiklosčiusi situacija yra sudėtinga, todėl visi kartu turime susitelkti sprendimų, geriausiai apsaugančių darbuotojų interesus, paieškai. Būtent tam ir raginame visas puses skirti savo laiką“, – sako Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininkas Vilius Ligeika.
ELTA primena, kad neterminuotą streiką „Achemos“ darbuotojai pradėjo antradienį. Streikas
Pasak streiką organizuojančios „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės B. Daškevičienės, profsąjunga padarė viską, kad su bendrovės atstovais būtų susitarta taikiai, tačiau nei argumentai, nei situacijos analizė, nei piketai ar priminimai apie duotų pažadų nesilaikymą niekur neatveda jau kelerius metus.
Jos teigimu, tarp darbuotojų ir įmonės valdybos vis dar nepasirašyta kolektyvinė sutartis, nuo jų slepiama informacija.
Tuo metu, reaguodama į darbuotojų streiką, „Achemos“ vadovybė skelbia, kad „Achemos“ profesinės sąjungos vadovės B. Daškevičienės su darbuotojų streiku susiję pareiškimai – radikalūs, ir reiškia susirūpinimą dėl galimo pavojaus saugumui.
Streikas
Antradienio rytą neterminuotą streiką pradeda „Achemos“ darbuotojai.
Pasak streiką organizuojančios „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS) pirmininkės Birutės Daškevičienės, profsąjunga padarė viską, kad su bendrovės atstovais būtų susitarta taikiai, tačiau nei argumentai, nei situacijos analizė, nei piketai ar priminimai apie duotų pažadų nesilaikymą niekur neatveda jau kelerius metus.
Jos teigimu, tarp darbuotojų ir įmonės valdybos vis dar nepasirašyta kolektyvinė sutartis, nuo jų slepiama informacija.
„Netrūksta nesiskaitymo su darbuotojais, įvairių pažeidimų. Papildomą įtampą kelia ir nežinia dėl darbdavio vienašališkai priimtos darbo užmokesčio sistemos: su ja darbuotojai supažindinti sausio paskutinėmis dienomis, tačiau taikymas numatytas atbuline data – nuo sausio 1 d. Darbuotojai paskaičiavo, kad dėl šios naujos tvarkos dalis jų nukentės – atlyginimai per mėnesį sumažės daugiau kaip 100 eurų. Dėl to nebematome kitos galimybės – telieka streikuoti“, – padėtį apibendrina B. Daškevičienė.
Streiko organizatoriai reikalauja įmonės kartą per metus indeksuoti darbuotojų tarifinį darbo užmokestį, dėl konkretaus indeksacijos dydžio ateinantiems metams susitarti iki metų pradžios. Taip pat prašoma visiems darbuotojams skirti vienkartinį paskatinimą už metinius rezultatus, priklausomai nuo pasiektų rezultatų. AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
ADPS nori su bendrove pasirašyti 2 metų trukmės kolektyvinę sutartį, susitarti dėl ilgesnės nei numatyta Darbo kodekse viršvalandžių trukmės, o darbo apmokėjimo sistemą nustatyti kolektyvine sutartimi bei su ja supažindinti visus darbuotojus.
Gruodį organizuotas slaptas ADPS narių balsavimas dėl streiko skelbimo parodė, kad jam pritaria per 80 proc. ADPS narių – tai sudaro 30 proc. „Achemos“ darbuotojų.
„Pagal įstatus reikia 25 proc. narių pritarimo dėl streiko skelbimo – surinkome daugiau kaip 80 proc. Tai aiškiai rodo įsisenėjusias problemas bendrovėje. Svarbu tai, kad palaikymą profesinės sąjungos iškeltiems reikalavimams reiškia ir AB „Achema“ darbuotojai, kurie nepriklauso profsąjungai – tiesiog balso teisę turėjo tik nariai“, – paaiškino ADPS pirmininkė.
„Jei viskas vyks sklandžiai, šis streikas bus pirmasis Lietuvoje, kai streikuos privatus sektorius. Deja, dėl sudėtingų streiko skelbimo procedūrų darbuotojams nėra lengva realiai pasinaudoti šia fundamentalia Tarptautinės darbo organizacijos įtvirtinta teise. Mums teisinės procedūros užtruko beveik dvejus metus“, – pridūrė ji. AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak ADPS, jos veiksmus ir keliamus reikalavimus palaiko ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių profesinės sąjungos bei tarptautinės organizacijos. Jau anksčiau paramą išreiškė ne tik atskiros šalies profesinės sąjungos, šakinės organizacijos ar Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, bet ir tokios įtakingos tarptautinės profesinių sąjungų federacijos kaip Europos pramonės profesinė sąjunga (IndustriAllEurope) ar Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija (EPSU).
Reaguodama į artėjantį darbuotojų streiką, „Achemos“ vadovybė skelbia, kad „Achemos“ profesinės sąjungos vadovės B. Daškevičienės su darbuotojų streiku susiję pareiškimai – radikalūs ir reiškia susirūpinimą dėl galimo pavojaus saugumui.
„Matydama radikalius darbuotojų profesinės sąjungos vadovės pareiškimus, bendrovės valdyba ir vadovybė yra susirūpinusi, kad streiko dieną gali kilti grėsmė visų darbuotojų saugumui, padaryta žala aplinkai ir aplinkiniams gyventojams. Į strateginės reikšmės objektų sąrašą įtraukta chemijos gamykla „Achema“ dirba nepertraukiamu režimu ir negali būti taip paprastai sustabdyta, kad nekiltų pavojaus aplinkai ir žmonėms“, – žiniasklaidai teigė įmonės atstovai.
Pasak įmonės atstovų, profesinės sąjungos lyderiai užsiima „destruktyvia“ veikla, kuri „dar labiau destabilizuoja bendrovės veiklą ir yra žalinga tiek bendrovei, tiek visiems jos darbuotojams“, esą ir taip veikiamų sudėtingos ekonominės padėties dėl rekordinių energijos kainų bei stabdomo trąšų tranzito per Baltarusiją.
AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reaguodama į artėjantį darbuotojų streiką, „Achemos“ vadovybė skelbia, kad Achemos“ profesinės sąjungos vadovės Birutės Daškevičienės su darbuotojų streiku susiję pareiškimai – radikalūs ir reiškia susirūpinimą dėl galimo pavojaus saugumui.
„Matydama radikalius darbuotojų profesinės sąjungos vadovės pareiškimus, bendrovės valdyba ir vadovybė yra susirūpinusi, kad streiko dieną gali kilti grėsmė visų darbuotojų saugumui, padaryta žala aplinkai ir aplinkiniams gyventojams. Į strateginės reikšmės objektų sąrašą įtraukta chemijos gamykla „Achema“ dirba nepertraukiamu režimu ir negali būti taip paprastai sustabdyta, kad nekiltų pavojaus aplinkai ir žmonėms“, – komentare žiniasklaidai teigia įmonės atstovai.
Pasak įmonės atstovų, profesinės sąjungos lyderiai užsiima „destruktyvia“ veikla, kuri „dar labiau destabilizuoja bendrovės veiklą ir yra žalinga tiek bendrovei, tiek visiems jos darbuotojams“, esą ir taip veikiamų sudėtingos ekonominės padėties dėl rekordinių energijos kainų bei stabdomo trąšų tranzito per Baltarusiją.
Pranešime taip pat minima, kad po pernai gruodį priimto sprendimo padidinti darbo užmokestį (prijungiant kintamąją dalį prie darbuotojų tarifinio atlygio), šie pakeitimai sukėlė daug klausimų, todėl nuspręsta ją tikslinti.
„Nuspręsta patikslinti užmokesčio sistemos pokyčius ir į visų gamybinių bei aptarnaujančių padalinių darbuotojų pagrindinį atlyginimą perkelti visą, 20 proc. siekiančią, kintamąją dalį“, – rašoma komentare.
Jame taip pat teigiama, kad įmonės valdyba steigs papildomą 5 proc. dydžio skatinamąjį vadovo fondą, iš kurio vadovas skirtų premijas darbuotojams, atsižvelgdamas į darbuotojo veiklą bei kompetenciją. AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Dėl to atlyginimai 2022 metais nesumažės nė vienam darbuotojui“, – tikina „Achema“ ir skelbia, kad šiemet bendrovės metinis darbo užmokesčio fondas padidės 2 mln. eurų.
ELTA primena, kad vasario 8 d., 8 val., dalis „Achemos“ personalo pradės streiką. Pasak B. Daškevičienės, profesinė sąjunga padarė viską, kad su bendrovės atstovais būtų susitarta taikiai, tačiau nei argumentai, nei situacijos analizė, nei piketai ar priminimai apie duotų pažadų nesilaikymą niekur neatveda jau kelerius metus.
Jos teigimu, tarp darbuotojų ir įmonės valdybos vis dar nepasirašyta kolektyvinė sutartis, nuo jų slepiama informacija.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) praneša palaikanti „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos protestus dėl neatsakingos bendrovės vykdomos politikos darbuotojų atžvilgiu.
Trijų dienų piketų ciklu prie Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai siekia atkreipti sostinės valdžios dėmesį į nelogiškus vadovybės sprendimus atleisti dalį darbuotojų, o steigti naujus vadovų etatus. Be to, siūloma nuo 10 iki 20 proc. didinti bendrovės vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir tarnautojų ketvirtinę premiją.
Ketvirtadienį protesto akcijoje praneša dalyvausianti ir LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
„Per pastaruosius ketverius metus bendrovėje vyko daugybė struktūrinių pertvarkymų, kurie iš esmės parodė viena – bendrovė neturi aiškių tikslų. Tai kuria etatus, tai jungia skyrius, vėliau juos naikina ar skiria. Ir visada tai koks chaotiškas veiksmas vedamas ne noro kurti, atsakingai ir pasvertai optimizuojant bendrovės veiklą, atsižvelgiant į konkurencinę aplinką ir keliamus tikslus, o lyg žaidžiant loto, kur reikia tiesiog spėlioti ir tikėtis sėkmės, pamirštant, kad už viso to jų žaidimo slypi eilinių bendrovės darbuotojų likimai ir jų lūkesčiai“, – sako profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.
LPSK pirmininkė I.Ruginienė stebisi tokia bendrovės ir jos savininkės – Vilniaus miesto savivaldybės – politika.
„Pirmąją piketo dieną niekas iš savivaldybės protestuojantiems darbuotojams neparodė jokio dėmesio. Sunku suprasti, kaip sostinės valdžia ketina didinti viešojo transporto patrauklumą, juk net ekonomikos mokslų neragavę žmonės supranta, kad paslaugos kokybė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip darbe jaučiasi darbuotojai“, – piktinosi pirmininkė.
Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjunga reikalauja, kad nebūtų kuriami naujų direktorių ir vadovų etatai atleidžiant kitus darbuotojus, būtų atsakingai persvarstytas remonto dirbtuvių darbuotojų etatų mažinimas, atsižvelgiant ne į trumpalaikę finansinę naudą, o įvertinant galimas neigiamas pasekmes bendrovės darbui 2021 m. Taip pat reikalaujama pateikti informaciją, kiek bendrovei per metus papildomai prireiks lėšų naujiems eksploatacijos direktoriaus ir komunikacijos vadovo etatams išlaikyti bei iš kokių lėšų bendrovė siūlo nuo 10 iki 20 proc. didinti bendrovės vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir tarnautojų ketvirtinę premiją.
Be to, reikalaujama įgyvendinti bendrovės valdybos atmestą darbuotojų atstovų teisę susitikti su bendrovės valdyba ir surengti konsultacijas dėl struktūrinių pertvarkų.
Vilniuje pavasaris. Vytauto Visocko nuotr.
Gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena. Jau kurį laiką netyla diskusijos, ar verta ją ir toliau laikyti poilsio diena, kai darbuotojai gali neiti į darbus. Vieni teigia, kad tai nereikalinga poilsio diena, daranti žalą ekonomikai, kiti – jog tai puiki proga darbuotojams garsiai kovoti už savo teises. Vilniuje – pavasaris. Vytauto Visocko nuotr.
Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka mano, kad, jei šios nedarbo dienos nebūtų, nenutiktų nieko baisaus. Tuo pačiu, anot jo, tie, kurie nesutinka su šios dienos šventimu, gali tiesiog pasinaudoti laisva poilsio diena.
„Jeigu jos nebūtų, nebūtų nieko baisaus, bet jei ji buvo padaryta, tai reikėtų sustoti. Šventė, žinoma, sugadinta sovietmečio, bet daug kas sovietmečio sugadinta, o kilmė – ne Sovietų Sąjungos. Kitose šalyse įvairiai pažymima, vienur – mažiau, kitur – labiau, tai niekam netrukdo, kas nori, gali švęsti, kas nenori, gali naudotis laisvu laiku, juolab pavasaris, lietuviai sodus turi, į kaimus važiuoja. Geru metu laisva diena niekam netrukdo“, – Eltai teigė R. Lazutka.
„Kas ideologiškai negali priimti, gali džiaugtis saule ir tiek“, – pridūrė ekonomistas.
Pasak jo, daugiau klausimų kelia, ar turėtų nedarbo diena būti lapkričio 2-oji, dėl kurios Seimas apsisprendė praėjusiais metais, prijungdamas ją prie kitos nedarbo dienos – lapkričio 1-osios.
Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad dėl poilsio dienos patiriamos ekonominės žalos skaičiavimas kai kuriais atvejais gali būti klaidingas.
„Daug kas labai aritmetiškai mechaniškai skaičiuoja, kiek sukuriama BVP, padalina iš darbo dienų. Bet tai yra primityvus skaičiavimas, nes ir laisvalaikis skatina ekonomiką. Laisvu metu žmonės turi kada pavaikščioti po parduotuves, pramogauja, vartoja, daugiau perka, tokiu būdu tik paskatina ekonomiką.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Jei didelė paklausa tam tikrose rinkose ir nespėjama pagaminti, reikia papildomos darbo jėgos, darbdaviai sugalvoja, kaip padaryti. Priima papildomą darbuotoją, pasamdo žmones dirbti viršvalandžius, už juos apmoka ir tą problemą išsprendžia, tai nėra taip, kad ekonomikos rezultatai būtų priklausomi tik nuo darbo dienų skaičiaus“, – sakė jis.
Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad poilsio dienų Lietuvoje ir taip yra labai daug.
„Apskritai visokių švenčių, laisvadienių, nedarbo dienų yra palyginus nemažai. Šita gegužės pirmoji tikrai neturėtų būti, nes nei ta šventė Lietuvoje labai stipriai švenčiama, nei kažkuo labai ypatinga. Esame besivejanti ekonomika, kur kiekviena diena kuria pridėtinę vertę ir tam yra svarbi“, – sakė ekonomistė.
Anot jos, darbuotojų ateitis yra susijusi su lankstesniais darbo santykiais.
Analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Daugelis profesijų, įmonių tuos santykius sprendžia ir vertina pagal padarytą darbą. Laisvadieniai gali būti darbdavio ir darbuotojų tarpusavio susitarimo klausimas, o ne valdžios tvarka, kuri šiuo atveju net ir to rimto pagrindo nelabai turi“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad ši šventė yra susijusi su darbuotojų teisėmis, todėl siūlymus atšaukti nedarbo dieną, pasak jos, teikia tik tie, kurie negerbia darbuotojų.
„Tokius siūlymus teikia tie, kurie negerbia darbuotojų. Gegužės 1 diena – tarptautinė darbo šventė, visas pasaulis būtent šią dieną primena visiems apie problemas, su kuriomis susiduria įvairių profesijų darbuotojai: darbo apmokėjimas, darbo ir šeimos santykių derinimas, atlyginimų klausimai, darbų sauga. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tai ta diena, kai garsiai galime pasakyti, kad ne viskas yra gerai darbo rinkoje ir darbuotojai vis dar yra silpnoje pusėje ir šiandien absoliučiai neapsaugoti“, – Eltai sakė I. Ruginienė.
„Mes turime dėti didesnes pastangas, kad padarytume taip, jog kiekvienas darbuotojas, ypatingai Lietuvoje, jaustųsi saugiai“, – pridūrė ji.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato 14 švenčių dienų, kai kurios jų – savaitgaliais. Seime jau buvo pateiktas ne vienas siūlymas, siekiant Gegužės 1-ąją išbraukti iš šventinių dienų sąrašo.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadas Vladimiras Banelis po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu penktadienį sakė, kad statutinių pareigūnų poreikius tenkinantis sprendimas nepriimtas. Pasak NPPSS pirmininko, susitikime buvo tik apsikeista nuomonėmis, o kitą savaitę laukia tolesnės protesto akcijos.
„Dar kartą paaiškinome savo skaičius labai aiškiai. Mes mėgstame konkrečiai kalbėti, ne apie vidurkius, ne apie kažkokius menamus ar būsimus dalykus, bet kalbame apie „Programos 1000” įgyvendinimą ir įsipareigojimus. Programai reikalinga suma yra 78 mln. eurų“, – kalbėjo V. Banelis.
Anot jo, statutiniai pareigūnai supranta lėšų būtinybę ir kitoms sritims, todėl buvo susitaikyta, kad šiais metais „Programos 1000” įgyvendinti nepavyks. V. Banelio teigimu, dėl šios priežasties prašomos lėšos buvo sumažintos iki būtinos sumos.
„Visos sritys svarbios, todėl mes ir nekalbame apie 78 mln. eurų. Suprasdami ir kitas sritis, ir galimybes, šiandieną suprantame, kad Vyriausybė gali tiek, kiek gali, dėl to dirbame toliau ir Seime, kur ir bus padėti tie galutiniai taškai“, – kalbėjo profsąjungų susivienijimo vadas.
V. Banelio teigimu, NPPSS reikalaujama suma dabar sudaro 19,6 mln. eurų.
„Yra tiksliniai pinigai, kurie turi būti skirti darbo užmokesčiui, mes apie juos ir kalbame. Jie suskaičiuoti pagal kiekvieną tarnybą, ir visas poreikis sudaro nepilnus 20 mln. Jeigu visiškai tiksliai – 19,6 mln. eurų“, – sakė jis.
Anot NPPSS pirmininko, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų 9,8 mln. eurų.
Visgi NPPSS viliasi, kad statutinius pareigūnus tenkinantys sprendimai bus pasiekti tikslingai dirbant su Seimu.
„Mums labai aiškiai pasakė, kad galutiniai sprendimai ir biudžetas nėra Vyriausybės. Biudžetas yra Seimo reikalas, tai mes ten dirbame ir su frakcijų lyderiais, ir su partijų lyderiais“, – sakė V. Banelis.
NPPSS lyderis taip pat patvirtino, kad gruodžio 17 dieną numatomas protestas tikrai įvyks, nes jokių realių susitarimų kol kas nepasiekta.
„Protestas bus kitoks, negu buvo šią savaitę ir masiškumo prasme, ir programos prasme. (…) Leidimas užsakytas 300 (žmonių – ELTA)“, – patvirtino V. Banelis.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė buvo kitos nuomonės ir Vyriausybėje vykusį susitikimą įvardino kaip produktyvų. Ministrė pripažino, kad siekiant užtikrinti statutinių pareigūnų darbo patrauklumą atlyginimai turi atitikti šio darbo pavojingumą ir svarbą.
„Mūsų susitikimas tikrai buvo produktyvus. Matome, kad turime daug užduočių ateičiai, įsiklausome į profsąjungų nuomonę, į profsąjungų interesus ir manome, kad (norint – ELTA) užtikrinti pareigūnų profesijos patrauklumą, motyvaciją ir natūralią kaitą tikrai atlyginimai turi atitikti mūsų pareigūnų atliekamas pareigas, vertinant jų pavojingumą ir svarbą, užtikrinant viešąjį saugumą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
R. Tamašunienės teigimu, 2020 metais statutinių pareigūnų atlyginimams bus skiriami 26 mln. eurų, 5,8 mln. eurų finansavimą atlyginimams ir techniniam aprūpinimui gaus ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.
„Didesnę dotaciją gaus savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Jiems šiais metais skiriama 5,8 mln. – 1 mln. yra techniniam aprūpinimui, visa kita – darbo užmokesčiui ir vidutiniškai 20 proc. jiems pakils darbo užmokestis. Būtent šie ugniagesiai gaudavo mažiausiai“ , – patikino R. Tamašunienė.
Vidaus reikalų ministrė taip pat akcentavo, kad buvo sutarta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui papildomai skirti 1 mln. eurų.
„Svarbu, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bus skirtas milijonas būtiniausiam aprūpinimui, kasdieninėms aprangos bei apsaugos priemonėms, kurios reikalingos vykstant į gaisrus ir įvykius“, – teigė R. Tamašunienė.
ELTA primena, kad Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį prie Seimo organizavo įspėjamąją protesto akciją dėl per mažų atlyginimų. Profsąjungų susivienijimo vadovo V. Banelio teigimu, statutinių pareigūnų prašomos lėšos yra sumažintos iki minimumo, o neįgyvendinus šių reikalavimų, kaip perspėjama, gruodžio 17 dieną planuojama surengti visuotinį statutinių pareigūnų protestą.
NPPSS ketvirtadienį taip pat kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atkreipti dėmesį į valdančiosios Seimo daugumos Vyriausybės planuojamą „niekinį“ statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais.
Profesinės sąjungos vertinimu, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų Policijos departamentui ir 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų 9,8 mln. eurų.
Londono Hitrou oro uostas atšaukė daugiau nei šimtą skrydžių dėl kitą savaitę planuojamo dviejų dienų streiko, praneša naujienų agentūra dpa.
Didžiausia Jungtinės Karalystės profesinė sąjunga „Unite“ paskelbė, kad 4 000 jos narių vieningai atmetė pakoreguotą susitarimą dėl atlyginimų prieš artėjančias derybas tarp profsąjungos ir Hitrou oro uosto vadovybės. Todėl pirmadienį ir antradienį greičiausiai bus skelbiamas streikas.
Dėl galimo streiko didžiausias Jungtinės Karalystės oro uostas iš anksto atšaukė 172 skrydžius.
Oro uostas pranešė sieksiantis susitarimo su profsąjunga, bet mano, kad streikas nepagrįstai nutaikytas į atostogaujančius keleivius.
Tuo metu profsąjunga paragino Hitrou oro uosto vadovybę pakelti atlyginimus darbuotojams, užuot išmokėjus milijonus svarų kompensacijų oro linijoms už atšauktus skrydžius ir sukeltus nepatogumus keleiviams.
„Unite“ sako, kad, pirmadienį ir antradienį atšaukus 20 proc. skrydžių, gali sugriūti 88 000 keleivių planai, o oro uostui už tai tektų sumokėti aviakompanijoms 2,3 mln. svarų (2,5 mln. eurų) kompensacijų.
Ši suma gali dvigubai išaugti, jei profsąjunga surengtų dar vieną dviejų dienų streiką rugpjūčio 23-24 dienomis.
Graikijos profsąjungos, reikalaudamos didesnių algų ir protestuodamos prieš nedarbą, gegužės 1-ąją sukėlė transporto trikdžius.
Visi keltai, kursuojantys iš Egėjo salų ir į jas, liko uostuose, nes jūreiviai nutraukė darbą. Keltai vėl išplauks tik ketvirtadienio rytą.
Tarptautinę darbo dieną nekursavo ir traukiniai. Metro mašinistai darbą nutraukė kelioms valandoms. Autobusų vairuotojai Atėnuose streikuos 24 valandas, pranešė Graikijos radijas.
Popiet Graikijos profsąjungos daugelyje šalies miestų rengia demonstracijas už didesnes algas ir prieš nedarbą. Graikijoje nedarbas siekia 18,5 proc. ir yra didžiausias ES.
Finansinė parama šeštą savaitę streikuojantiems mokytojams per savaitę padvigubėjo.
Kaip interneto svetainėje paskelbė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), iki gruodžio 16 dienos į LŠDPS streiko fondo sąskaitą pervesta 33748,60 euro.
„Dėkojame, kad remiate ir aukojate streikuojantiems mokytojams. Gautos paramos sumą skelbsime kiekvieną dieną, o rėmėjų sąrašą paskelbsime vėliau”, – rašo geresnių darbo sąlygų švietimo darbuotojams siekiantys mokytojai.
Kaip skelbė ELTA, prieš savaitę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos streiko fondo sąskaitoje buvo beveik 17 tūkst. eurų.
Kaip Eltai yra sakęs atsistatydinusios Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas Arminas Varanauskas, streikuojantiems mokytojams darbo užmokestis nebus mokamas. Darbo kodekse numatyta, kad streikuojantiems asmenims darbo užmokestis už streiko laikotarpį nėra mokamas, nes tuo metu yra stabdomi darbo sutarties įsipareigojimai abiem šalims – darbuotojui nemokamas atlyginimas, bet darbuotojas taip pat neturi atlikti ir jokių sutartyje numatytų pareigų.
Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pasak LŠDPS vadovo Andriaus Navicko, atlyginimo dalį, kurios darbuotojai netenka streiko metu, paprastai kompensuoja profesinė sąjunga, tačiau ir Vyriausybė neturėtų būti tam abejinga.
„Streikui pasibaigus mokytojai intensyviau dirbs su mokiniais, kad „pasivytų“ programas, tad bent jau dalį atlyginimo turėtų gauti“, – Eltai sakė LŠDPS pirmininkas.
Nuo sausio paremti profesines sąjungas 1 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) galės kiekvienas norintis. Apie šią galimybę susitikime su streikuojančiais mokytojais kalbėjo ir Seimo narys Tomas Tomilinas.
A.Navickas padėkojo Lietuvos žmonėms, kurie ne tik morališkai remia streikuojančius mokytojus, siekiančius geresnių darbo sąlygų visiems. „Sulaukiam ne tik palaikymo, bet ir konkrečios finansinės paramos“, – sakė lapkričio 12 dieną neterminuotą streiką paskelbusios profesinės sąjungos lyderis.
Švietimo ir mokslo ministerijos preliminariais duomenimis, pirmadienį, gruodžio 17 dieną streikuoti planavo 36 mokyklos, pamokų neves apie 350 pedagogų.
Keli tūkstančiai vengrų šeštadienį susirinko prie parlamento rūmų Budapešte, protestuodami dėl naujų įstatymų, leisiančių pailginti darbuotojų viršvalandžius.
Šie įstatymai, dėl kurių šalies parlamentas balsuos kitos savaitės pradžioje, leis darbuotojams vietoje dabartinių 250 valandų viršvalandžių sukaupti iki 400 valandų viršvalandžių.
Be to, naujieji įstatymai leis išdirbtus viršvalandžius kompensuoti darbo atlygiu arba laisvomis dienomis per trejų metų laikotarpį. Šiuo metu su darbuotojais dėl išdirbtų viršvalandžių reikia atsiskaityti per vienerius metus.
Profesinės sąjungos baiminasi, kad darbdaviai grasinimais sumažinti atlyginimus ir kitais metodais privers darbuotojus sutikti dirbti daugiau viršvalandžių.
„Vengrijoje mes nešame didžiausią naštą ant savo pečių, o už tai gauname mažiausius atlyginimus visoje Europoje“, – kalbėdamas protestuotojams, sakė Vengrijos bendros profsąjungų organizacijos vadovas Laszlo’as Kordas.
Iniciatyva ne tik ant sofos palaikyti mokytojus įgauna pagreitį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Iniciatyvą ne tik ant sofos palaikyti mokytojus paremia vis daugiau visuomeninių organizacijų, pritariančių socialiniuose tinkluose platinamai paramos mokytojams iniciatyvai #Palaikommokytojus.
Trečiadienį „Laisvės TV“ visas profesines sąjungas ir judėjimus pakvietė į bendrą pasitarimą, kuriame bus sudėliotas veiksmų planas artimiausioms dienoms.
Dalyvavimą pasitarime patvirtino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, jaunieji medikai, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos odontologų rūmai, Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, VU dėstytojai „Paskutinis prioritetas“.
Prie jų prisijungė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos paslaugų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungų federacija, Lietuvos moksleivių sąjunga, Žemynos progimnazijos moksleivių tėvų atstovai, Lietuvos studentų sąjunga, pramonės profesinė sąjunga.
Palaikyti mokytojus norą deklaravo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, Lietuvių literatūros ir tautosakos darbuotojų profsąjunga, Nacionalinės filharmonijos profesinė sąjunga, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų sąjungų federacija, Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga.
Kaip savo paskyroje feisbuke rašo „Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, jeigu norime, kad dar liktų žmonių, kurie lavins mūsų vaikus ir anūkus, kursiančius naująją Lietuvą, dabar yra tas momentas, kai negalima mokytojų palikti vienų.
Jo įsitikinimu, nepakanka 500 ar 1000 savo srities darbuotojų mitingo.
„Šiandien kviesime dar daugiau profesinių sąjungų, kultūros asociacijų įvairios organizacijos – jaunimo, senjorų – galite rašyti man tiesiai. Iki rytojaus susitikimo. #Palaikommokytojus – šį kartą ne tik ant sofų“, – rašo A. Tapinas kvietime.
Slaptai.lt, prieš šv. Kalėdas užviręs košę dėl visuomenės požiūrio į tuos sekmadieniais išnaudojamus samdomus darbuotojus, kurių darbas nesusijęs su gyvybiškai svarbiais žmonijai reikalais, sulaukė atgarsio.
„Stebisi Europos Sąjungos senbuvės krikščioniškos tautos, kaip Lietuvoje nepaisoma Trečiojo Dievo įsakymo „Švęsk Sekmadienį“. Juk kas būtų paprasčiau paversti Seime šį Dievo įsakymą įstatymu bent jau pramoninių ir maisto prekių parduotuvių, kavinių ir restoranų akcininkams, uždraudžiant jiems išnaudoti savo darbuotojus ir sekmadienį. Kaip civilizuotoje Europoje. Bet kurgi, juk daugumai lietuviškų runkelių – rinkėjų tokiu atveju bus atimta galimybė pabūti ypatingais ponais nors sekmadienį! Ar rinks toks runkelis į Seimą tokį kandidatą, kuris atims iš jo šią galimybę?“, – rašė tada Slaptai.lt.
Aleksandras Lukašenka išleido specialų įsaką, kad sustabdytų Baltarusijos piliečių iškeliavimą į kitas šalis, pirmiausia į Rusiją, kur algos žymiai didesnės.
Minsko profsąjungų veikėjas Aleksandras Jaroščiukas pavadino tą potvarkį baudžiaviniu, praneša vokiškas leidinys „Tageszeitung”.
Leidinys pažymi, kad tikslių duomenų apie tėvynę palikusių baltarusių skaičių nėra, nes siena tarp Rusijos ir Baltarusijos atvira, tačiau, profsąjungų vertinimu, iš dešimties milijonų gyventojų turinčios Baltarusijos kasmet išvyksta apie 150 tūkstančių. A.Jaroščiuko duomenimis, 85 procentai iškeliauja į Rusiją, kiti – į kaimynines Europos Sąjungos šalis, pirmiausia – į Lenkiją.
Čia tas atvejis, kai žurnalistui apie mitingą nereikia nieko rašyti. Visas tekstas nuotraukose. Žiūrėkite, skaitykite ir dėkitės į galvą: tie, kurie negalėjote arba nenorėjote natūroje pamatyti gražaus reginio, kurie lindėjote namie. Gal per daug stipriai pasakyta, bet taip buvo pasakyta, dalyvaujant Tautiškos giesmės autoriui Vincui Kudirkai. Jis, man regis, liko patenkintas.
Turbūt šventvagiška sakyti, kad reginys buvo gražus. Oranžinės, raudonos, baltos, geltonos vėliavos, spalvingi demonstrantų drabužiai – ir plakatai, transparantai, šūkiai… Ir dūdos, būgnų tratėjimas, ir “duonos”, “darbo” reikalavimas balsu, kad net ausyse spengia… Žmonės susirinko genami nevilties, o aš grožiuosi spalvingomis vėliavomis! Ne vien tuo grožiuosi.
Man patinka, kad daromės piliečiai, kurių buvo pilnas Gedimino prospektas – nuo Seimo iki Vyriausybės. Iš visos Lietuvos. Ir tie, kurie tuo metu stovėjo, ėjo šaligatviais – ne visi buvo abejingi, pritarė ir tekstams, ir žodžiams. Jie gal dar bijojo eiti gatve, bijojo prarasti ir tą, ką dar turi: darbą, duonos. Gal kitą kartą ir jie nulips nuo šaligatvio.
Apibendrinant galima pasakyti, kad šį kartą buvo keliami iš esmės tik ekonominiai reikalavimai. O bėdų turime žymiai daugiau. Trūksta ne tik darbo ir duonos: ir pagarbos, dėmesio tautai, jos kultūrai ir kalbai. Mačiau kelis plakatus, dėkojančius parlamentarui tautininkui Gintarui Songailai, mačiau kelis pažįstamus žmones, kuriems šios vertybės labai svarbios, bet apie tai kalbų nebuvo. Kai kalbėjo minėtas Seimo narys, gerai nesupratau – minia jam pritaria ar nelabai, kai dūdavo, plojo… Gal nelabai žino, ką jis veikia Seime, kokias vertybes gina?
Algirdui Butkevičiui demonstrantai plojo žymiai entuziastingiau. Ir man dėl to neramu. Neramu matant, kas dabar dedasi už Vinco Kudirkos nugaros, bet aš bijau ir ateities, kitų metų, kai į valdžią gali ateiti dar daugiau žmonių, kuriems mes, – demonstrantai, ubagai ir pensininkai, – dar mažiau rūpėsim, kurie abejingi lietuvių tautai, jos kultūrai. Dėl to, kas dabar dedasi, ne Andrius Kubilius kalčiausias. Kaltas, bet ne kalčiausias. Suprantu, jeigu tokius žodžius būčiau ištaręs prie Vinco Kudirkos paminklo, būčiau buvęs nušvilptas.
Tą patį vakarą, grįžęs nano, televizijos ekrane mačiau man nerimą keliančius vaizdus: kaip Arūno Valinsko juokdariai jungiasi su tais, kuriems nei ubagai, nei pensininkai nerūpi, kurie labiausiai bijo, kad jų vilos, lėktuvai, jachtos ir “ferariai” nenukentėtų. O juk valinskams salėse ir ubagai, ir pensininkai ploja!
Lietuvos valstybė peržengė žmogiškosios pilnametystės ribą. Dvidešimt antrieji nepriklausomybės metai nėra daug pasaulio istorijoje. Vieni sako, kad tai tik akimirka. Kiti, lygindami su prieškariu, prisimena, kad anuomet Lietuva jau buvo netekusi Klaipėdos, bet atgavusi Vilnių kartu su „draugiškai“ nusiteikusiomis SSRS divizijomis, dydžiu prilygusiomis visai mūsų prieškario kariuomenei. O Pupų Dėdė pranašiškai dainavo, kad „Vilnius mūsų, o mes rusų“.
Šiandien optimistai ir pesimistai mosuoja plunksnomis, liedami rašalą ir įtūžį viešose ir internetinėse diskusijose, ginčydamiesi, ko daugiau Lietuvoje – gėrio ar blogio. Tuo tarpu ciniškesni realistai kraunasi lagaminus ir ieško laimės svetur. Galima būtų pasakyti, kad tokių skalsesnės duonos ieškotojų buvo visada. Tačiau neproporcingai didelis išbėgėlių srautas priverčia suklusti – kažkas čia negerai… Kaip sakė nemirtingojo Šekspyro herojus, kažkas blogai su Danijos karalyste.
Šeštadienį Lietuvos profsąjungų konfederacijos suorganizuotas mitingas prie Vyriausybės rūmų atrodė taip, kaip ir toji diena – krito šlapdriba. Vangiai. Ant galvų, po kojom.
Drėgna buvo net širdy. Stovėjau iš pradžių priešais Seimo rūmus, nuo kurių ir prasidėjo eisena Gedimino prospektu link Vyriausybės rūmų, paskui ir ten, ir stebėjau žmonių veidus.
Žmonių veidai – štai ta svarbiausia, esmingiausia bet kokio sambūrio paradigma.
Taigi veidai. Lietuviški, beveik apatiški. (Pro akis praplaukia arabų veidai, jų degančios akys…).
Nežinau, ar čia juoktis, ar verkti, net nežinojau, kaip ir rašyti, ar su humoro doze ar rimtai?
Bet kalbant apie profsąjungas, o tiksliau – apie vieną galingiausių, didingiausių ir skaitlingiausių Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją, o būtent apie vieną iš jos šakų, supratau, kad nors pas mus ir demokratija, bet atskiri profsąjungos vadovai apie tai turi savo specifinį demokratinį supratimą, nes tiesiog nepripažįsta kitamanių, net nežino Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes kitaip žinotų, kaip skamba LR Konstitucijos 25 straipsnis, o jis skamba taip: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“.
Šiandien iš profesinių sąjungų valdžia pripažįsta tik tris centrus: LPSK (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija), LDF (Lietuvos Darbo Federacija) bei Solidarumą (Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas”) ir su jais derasi. Jie veikia kartu arba bent jau imituoja bendrą darbą. Tačiau šalia jų jau daug metų veikia profsąjungos, kurios save vadina „laisvomis ir nepriklausomomis“ ir oponuoja trims save vadinančiomis „galingiausiais, didingiausiais ir skaitlingiausiais nacionaliniais centrais“.
Nepriklausomos profesinės sąjungos dažniausiai veikia šakiniu principu: NPPSS (Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas), LŠDPS (Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinė sąjunga), Sandrauga (Jungtinė profesinė sąjunga), kurios kaip ir atskirai po vieną, taip ir susijungusios gali pretenduoti į nacionalinių centrų ar centro statusą.
