Vilniuje pavasaris. Vytauto Visocko nuotr.

Gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena. Jau kurį laiką netyla diskusijos, ar verta ją ir toliau laikyti poilsio diena, kai darbuotojai gali neiti į darbus. Vieni teigia, kad tai nereikalinga poilsio diena, daranti žalą ekonomikai, kiti – jog tai puiki proga darbuotojams garsiai kovoti už savo teises.
Vilniuje – pavasaris. Vytauto Visocko nuotr.
 
Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka mano, kad, jei šios nedarbo dienos nebūtų, nenutiktų nieko baisaus. Tuo pačiu, anot jo, tie, kurie nesutinka su šios dienos šventimu, gali tiesiog pasinaudoti laisva poilsio diena.
 
„Jeigu jos nebūtų, nebūtų nieko baisaus, bet jei ji buvo padaryta, tai reikėtų sustoti. Šventė, žinoma, sugadinta sovietmečio, bet daug kas sovietmečio sugadinta, o kilmė – ne Sovietų Sąjungos. Kitose šalyse įvairiai pažymima, vienur – mažiau, kitur – labiau, tai niekam netrukdo, kas nori, gali švęsti, kas nenori, gali naudotis laisvu laiku, juolab pavasaris, lietuviai sodus turi, į kaimus važiuoja. Geru metu laisva diena niekam netrukdo“, – Eltai teigė R. Lazutka.
 
„Kas ideologiškai negali priimti, gali džiaugtis saule ir tiek“, – pridūrė ekonomistas.
 
Pasak jo, daugiau klausimų kelia, ar turėtų nedarbo diena būti lapkričio 2-oji, dėl kurios Seimas apsisprendė praėjusiais metais, prijungdamas ją prie kitos nedarbo dienos – lapkričio 1-osios.
 
Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad dėl poilsio dienos patiriamos ekonominės žalos skaičiavimas kai kuriais atvejais gali būti klaidingas.
 
„Daug kas labai aritmetiškai mechaniškai skaičiuoja, kiek sukuriama BVP, padalina iš darbo dienų. Bet tai yra primityvus skaičiavimas, nes ir laisvalaikis skatina ekonomiką. Laisvu metu žmonės turi kada pavaikščioti po parduotuves, pramogauja, vartoja, daugiau perka, tokiu būdu tik paskatina ekonomiką.
 
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Jei didelė paklausa tam tikrose rinkose ir nespėjama pagaminti, reikia papildomos darbo jėgos, darbdaviai sugalvoja, kaip padaryti. Priima papildomą darbuotoją, pasamdo žmones dirbti viršvalandžius, už juos apmoka ir tą problemą išsprendžia, tai nėra taip, kad ekonomikos rezultatai būtų priklausomi tik nuo darbo dienų skaičiaus“, – sakė jis.
 
Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad poilsio dienų Lietuvoje ir taip yra labai daug.
 
„Apskritai visokių švenčių, laisvadienių, nedarbo dienų yra palyginus nemažai. Šita gegužės pirmoji tikrai neturėtų būti, nes nei ta šventė Lietuvoje labai stipriai švenčiama, nei kažkuo labai ypatinga. Esame besivejanti ekonomika, kur kiekviena diena kuria pridėtinę vertę ir tam yra svarbi“, – sakė ekonomistė.
 
Anot jos, darbuotojų ateitis yra susijusi su lankstesniais darbo santykiais.
 
Analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Daugelis profesijų, įmonių tuos santykius sprendžia ir vertina pagal padarytą darbą. Laisvadieniai gali būti darbdavio ir darbuotojų tarpusavio susitarimo klausimas, o ne valdžios tvarka, kuri šiuo atveju net ir to rimto pagrindo nelabai turi“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
 
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad ši šventė yra susijusi su darbuotojų teisėmis, todėl siūlymus atšaukti nedarbo dieną, pasak jos, teikia tik tie, kurie negerbia darbuotojų.
 
„Tokius siūlymus teikia tie, kurie negerbia darbuotojų. Gegužės 1 diena – tarptautinė darbo šventė, visas pasaulis būtent šią dieną primena visiems apie problemas, su kuriomis susiduria įvairių profesijų darbuotojai: darbo apmokėjimas, darbo ir šeimos santykių derinimas, atlyginimų klausimai, darbų sauga.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tai ta diena, kai garsiai galime pasakyti, kad ne viskas yra gerai darbo rinkoje ir darbuotojai vis dar yra silpnoje pusėje ir šiandien absoliučiai neapsaugoti“, – Eltai sakė I. Ruginienė.
 
„Mes turime dėti didesnes pastangas, kad padarytume taip, jog kiekvienas darbuotojas, ypatingai Lietuvoje, jaustųsi saugiai“, – pridūrė ji.
 
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato 14 švenčių dienų, kai kurios jų – savaitgaliais. Seime jau buvo pateiktas ne vienas siūlymas, siekiant Gegužės 1-ąją išbraukti iš šventinių dienų sąrašo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.01; 07:06

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadas Vladimiras Banelis po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu penktadienį sakė, kad statutinių pareigūnų poreikius tenkinantis sprendimas nepriimtas. Pasak NPPSS pirmininko, susitikime buvo tik apsikeista nuomonėmis, o kitą savaitę laukia tolesnės protesto akcijos.
 
„Dar kartą paaiškinome savo skaičius labai aiškiai. Mes mėgstame konkrečiai kalbėti, ne apie vidurkius, ne apie kažkokius menamus ar būsimus dalykus, bet kalbame apie „Programos 1000″ įgyvendinimą ir įsipareigojimus. Programai reikalinga suma yra 78 mln. eurų“, – kalbėjo V. Banelis.
 
Anot jo, statutiniai pareigūnai supranta lėšų būtinybę ir kitoms sritims, todėl buvo susitaikyta, kad šiais metais „Programos 1000“ įgyvendinti nepavyks. V. Banelio teigimu, dėl šios priežasties prašomos lėšos buvo sumažintos iki būtinos sumos.
 
„Visos sritys svarbios, todėl mes ir nekalbame apie 78 mln. eurų. Suprasdami ir kitas sritis, ir galimybes, šiandieną suprantame, kad Vyriausybė gali tiek, kiek gali, dėl to dirbame toliau ir Seime, kur ir bus padėti tie galutiniai taškai“, – kalbėjo profsąjungų susivienijimo vadas.
 
V. Banelio teigimu, NPPSS reikalaujama suma dabar sudaro 19,6 mln. eurų.
 
„Yra tiksliniai pinigai, kurie turi būti skirti darbo užmokesčiui, mes apie juos ir kalbame. Jie suskaičiuoti pagal kiekvieną tarnybą, ir visas poreikis sudaro nepilnus 20 mln. Jeigu visiškai tiksliai – 19,6 mln. eurų“, – sakė jis.
 
Anot NPPSS pirmininko, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų 9,8 mln. eurų.
 
Visgi NPPSS viliasi, kad statutinius pareigūnus tenkinantys sprendimai bus pasiekti tikslingai dirbant su Seimu.
 
„Mums labai aiškiai pasakė, kad galutiniai sprendimai ir biudžetas nėra Vyriausybės. Biudžetas yra Seimo reikalas, tai mes ten dirbame ir su frakcijų lyderiais, ir su partijų lyderiais“, – sakė V. Banelis.
 
NPPSS lyderis taip pat patvirtino, kad gruodžio 17 dieną numatomas protestas tikrai įvyks, nes jokių realių susitarimų kol kas nepasiekta.
„Protestas bus kitoks, negu buvo šią savaitę ir masiškumo prasme, ir programos prasme. (…) Leidimas užsakytas 300 (žmonių – ELTA)“, – patvirtino V. Banelis.
 
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė buvo kitos nuomonės ir Vyriausybėje vykusį susitikimą įvardino kaip produktyvų. Ministrė pripažino, kad siekiant užtikrinti statutinių pareigūnų darbo patrauklumą atlyginimai turi atitikti šio darbo pavojingumą ir svarbą.
 
„Mūsų susitikimas tikrai buvo produktyvus. Matome, kad turime daug užduočių ateičiai, įsiklausome į profsąjungų nuomonę, į profsąjungų interesus ir manome, kad (norint – ELTA) užtikrinti pareigūnų profesijos patrauklumą, motyvaciją ir natūralią kaitą tikrai atlyginimai turi atitikti mūsų pareigūnų atliekamas pareigas, vertinant jų pavojingumą ir svarbą, užtikrinant viešąjį saugumą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
 
R. Tamašunienės teigimu, 2020 metais statutinių pareigūnų atlyginimams bus skiriami 26 mln. eurų, 5,8 mln. eurų finansavimą atlyginimams ir techniniam aprūpinimui gaus ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.
 
„Didesnę dotaciją gaus savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Jiems šiais metais skiriama 5,8 mln. – 1 mln. yra techniniam aprūpinimui, visa kita – darbo užmokesčiui ir vidutiniškai 20 proc. jiems pakils darbo užmokestis. Būtent šie ugniagesiai gaudavo mažiausiai“ , – patikino R. Tamašunienė.
 
Vidaus reikalų ministrė taip pat akcentavo, kad buvo sutarta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui papildomai skirti 1 mln. eurų.
 
„Svarbu, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bus skirtas milijonas būtiniausiam aprūpinimui, kasdieninėms aprangos bei apsaugos priemonėms, kurios reikalingos vykstant į gaisrus ir įvykius“, – teigė R. Tamašunienė.
 
ELTA primena, kad Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį prie Seimo organizavo įspėjamąją protesto akciją dėl per mažų atlyginimų. Profsąjungų susivienijimo vadovo V. Banelio teigimu, statutinių pareigūnų prašomos lėšos yra sumažintos iki minimumo, o neįgyvendinus šių reikalavimų, kaip perspėjama, gruodžio 17 dieną planuojama surengti visuotinį statutinių pareigūnų protestą.
 
NPPSS ketvirtadienį taip pat kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atkreipti dėmesį į valdančiosios Seimo daugumos Vyriausybės planuojamą „niekinį“ statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais.
 
Profesinės sąjungos vertinimu, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų Policijos departamentui ir 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų 9,8 mln. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.14; 00:30

Londono Hitrou oro uostas atšaukė daugiau nei šimtą skrydžių dėl kitą savaitę planuojamo dviejų dienų streiko, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Didžiausia Jungtinės Karalystės profesinė sąjunga „Unite“ paskelbė, kad 4 000 jos narių vieningai atmetė pakoreguotą susitarimą dėl atlyginimų prieš artėjančias derybas tarp profsąjungos ir Hitrou oro uosto vadovybės. Todėl pirmadienį ir antradienį greičiausiai bus skelbiamas streikas.
 
Dėl galimo streiko didžiausias Jungtinės Karalystės oro uostas iš anksto atšaukė 172 skrydžius.
 
Oro uostas pranešė sieksiantis susitarimo su profsąjunga, bet mano, kad streikas nepagrįstai nutaikytas į atostogaujančius keleivius.
 
Tuo metu profsąjunga paragino Hitrou oro uosto vadovybę pakelti atlyginimus darbuotojams, užuot išmokėjus milijonus svarų kompensacijų oro linijoms už atšauktus skrydžius ir sukeltus nepatogumus keleiviams.
 
„Unite“ sako, kad, pirmadienį ir antradienį atšaukus 20 proc. skrydžių, gali sugriūti 88 000 keleivių planai, o oro uostui už tai tektų sumokėti aviakompanijoms 2,3 mln. svarų (2,5 mln. eurų) kompensacijų.
 
Ši suma gali dvigubai išaugti, jei profsąjunga surengtų dar vieną dviejų dienų streiką rugpjūčio 23-24 dienomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.04
 
 
 

Graikijos profsąjungos, reikalaudamos didesnių algų ir protestuodamos prieš nedarbą, gegužės 1-ąją sukėlė transporto trikdžius.

Visi keltai, kursuojantys iš Egėjo salų ir į jas, liko uostuose, nes jūreiviai nutraukė darbą. Keltai vėl išplauks tik ketvirtadienio rytą.

Tarptautinę darbo dieną nekursavo ir traukiniai. Metro mašinistai darbą nutraukė kelioms valandoms. Autobusų vairuotojai Atėnuose streikuos 24 valandas, pranešė Graikijos radijas.

Popiet Graikijos profsąjungos daugelyje šalies miestų rengia demonstracijas už didesnes algas ir prieš nedarbą. Graikijoje nedarbas siekia 18,5 proc. ir yra didžiausias ES.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.01; 12:30

Streikuojantys mokytojai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Finansinė parama šeštą savaitę streikuojantiems mokytojams per savaitę padvigubėjo.

Kaip interneto svetainėje paskelbė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), iki gruodžio 16 dienos į LŠDPS streiko fondo sąskaitą pervesta 33748,60 euro. 

„Dėkojame, kad remiate ir aukojate streikuojantiems mokytojams. Gautos paramos sumą skelbsime kiekvieną dieną, o rėmėjų sąrašą paskelbsime vėliau”, – rašo geresnių darbo sąlygų švietimo darbuotojams siekiantys mokytojai.

Kaip skelbė ELTA, prieš savaitę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos streiko fondo sąskaitoje buvo beveik 17 tūkst. eurų.

Kaip Eltai yra sakęs atsistatydinusios Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas Arminas Varanauskas, streikuojantiems mokytojams darbo užmokestis nebus mokamas. Darbo kodekse numatyta, kad streikuojantiems asmenims darbo užmokestis už streiko laikotarpį nėra mokamas, nes tuo metu yra stabdomi darbo sutarties įsipareigojimai abiem šalims – darbuotojui nemokamas atlyginimas, bet darbuotojas taip pat neturi atlikti ir jokių sutartyje numatytų pareigų.

Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pasak LŠDPS vadovo Andriaus Navicko, atlyginimo dalį, kurios darbuotojai netenka streiko metu, paprastai kompensuoja profesinė sąjunga, tačiau ir Vyriausybė neturėtų būti tam abejinga. 

„Streikui pasibaigus mokytojai intensyviau dirbs su mokiniais, kad „pasivytų“ programas, tad bent jau dalį atlyginimo turėtų gauti“, – Eltai sakė LŠDPS pirmininkas.

Nuo sausio paremti profesines sąjungas 1 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) galės kiekvienas norintis. Apie šią galimybę susitikime su streikuojančiais mokytojais kalbėjo ir Seimo narys Tomas Tomilinas.

A.Navickas padėkojo Lietuvos žmonėms, kurie ne tik morališkai remia streikuojančius mokytojus, siekiančius geresnių darbo sąlygų visiems. „Sulaukiam ne tik palaikymo, bet ir konkrečios finansinės paramos“, – sakė lapkričio 12 dieną neterminuotą streiką paskelbusios profesinės sąjungos lyderis.

Švietimo ir mokslo ministerijos preliminariais duomenimis, pirmadienį, gruodžio 17 dieną streikuoti planavo 36 mokyklos, pamokų neves apie 350 pedagogų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.18; 06:00

Keli tūkstančiai vengrų šeštadienį susirinko prie parlamento rūmų Budapešte, protestuodami dėl naujų įstatymų, leisiančių pailginti darbuotojų viršvalandžius. 

Šie įstatymai, dėl kurių šalies parlamentas balsuos kitos savaitės pradžioje, leis darbuotojams vietoje dabartinių 250 valandų viršvalandžių sukaupti iki 400 valandų viršvalandžių. 

Be to, naujieji įstatymai leis išdirbtus viršvalandžius kompensuoti darbo atlygiu arba laisvomis dienomis per trejų metų laikotarpį. Šiuo metu su darbuotojais dėl išdirbtų viršvalandžių reikia atsiskaityti per vienerius metus. 

Profesinės sąjungos baiminasi, kad darbdaviai grasinimais sumažinti atlyginimus ir kitais metodais privers darbuotojus sutikti dirbti daugiau viršvalandžių. 

„Vengrijoje mes nešame didžiausią naštą ant savo pečių, o už tai gauname mažiausius atlyginimus visoje Europoje“, – kalbėdamas protestuotojams, sakė Vengrijos bendros profsąjungų organizacijos vadovas Laszlo’as Kordas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.09; 09:00

Iniciatyva ne tik ant sofos palaikyti mokytojus įgauna pagreitį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iniciatyvą ne tik ant sofos palaikyti mokytojus paremia vis daugiau visuomeninių organizacijų, pritariančių socialiniuose tinkluose platinamai paramos mokytojams iniciatyvai #Palaikommokytojus.

Trečiadienį „Laisvės TV“ visas profesines sąjungas ir judėjimus pakvietė į bendrą pasitarimą, kuriame bus sudėliotas veiksmų planas artimiausioms dienoms.

Dalyvavimą pasitarime patvirtino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, jaunieji medikai, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos odontologų rūmai, Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, VU dėstytojai „Paskutinis prioritetas“.

Prie jų prisijungė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos paslaugų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungų federacija, Lietuvos moksleivių sąjunga, Žemynos progimnazijos moksleivių tėvų atstovai, Lietuvos studentų sąjunga, pramonės profesinė sąjunga.

Palaikyti mokytojus norą deklaravo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, Lietuvių literatūros ir tautosakos darbuotojų profsąjunga, Nacionalinės filharmonijos profesinė sąjunga, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų sąjungų federacija, Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga.

Kaip savo paskyroje feisbuke rašo „Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, jeigu norime, kad dar liktų žmonių, kurie lavins mūsų vaikus ir anūkus, kursiančius naująją Lietuvą, dabar yra tas momentas, kai negalima mokytojų palikti vienų.

Jo įsitikinimu, nepakanka 500 ar 1000 savo srities darbuotojų mitingo.

„Šiandien kviesime dar daugiau profesinių sąjungų, kultūros asociacijų įvairios organizacijos – jaunimo, senjorų – galite rašyti man tiesiai. Iki rytojaus susitikimo. #Palaikommokytojus – šį kartą ne tik ant sofų“, – rašo A. Tapinas kvietime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.05; 06:30

Slaptai.lt, prieš šv. Kalėdas užviręs košę dėl visuomenės požiūrio į tuos sekmadieniais išnaudojamus samdomus darbuotojus, kurių darbas nesusijęs su gyvybiškai svarbiais žmonijai reikalais, sulaukė atgarsio.

„Stebisi Europos Sąjungos senbuvės krikščioniškos tautos, kaip Lietuvoje nepaisoma Trečiojo Dievo įsakymo „Švęsk Sekmadienį“. Juk kas būtų paprasčiau paversti Seime šį Dievo įsakymą įstatymu bent jau pramoninių ir maisto prekių parduotuvių, kavinių ir restoranų akcininkams, uždraudžiant jiems išnaudoti savo darbuotojus ir sekmadienį. Kaip civilizuotoje Europoje. Bet kurgi, juk daugumai lietuviškų runkelių – rinkėjų tokiu atveju bus atimta galimybė pabūti ypatingais ponais nors sekmadienį! Ar rinks toks runkelis į Seimą tokį kandidatą, kuris atims iš jo šią galimybę?“, – rašė tada Slaptai.lt.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Sekmadienį švęsk“

lukasenka_piktas

Aleksandras Lukašenka išleido specialų įsaką, kad sustabdytų Baltarusijos piliečių iškeliavimą į kitas šalis, pirmiausia į Rusiją, kur algos žymiai didesnės.

Minsko profsąjungų veikėjas Aleksandras Jaroščiukas pavadino tą potvarkį baudžiaviniu, praneša vokiškas leidinys „Tageszeitung“.

Leidinys pažymi, kad tikslių duomenų apie tėvynę palikusių baltarusių skaičių nėra, nes siena tarp Rusijos ir Baltarusijos atvira, tačiau, profsąjungų vertinimu, iš dešimties milijonų gyventojų turinčios Baltarusijos kasmet išvyksta apie 150 tūkstančių. A.Jaroščiuko duomenimis, 85 procentai iškeliauja į Rusiją, kiti – į kaimynines Europos Sąjungos šalis, pirmiausia – į Lenkiją.

Continue reading „Baltarusija: šių laikų baudžiava“

« 1 2 »

Čia tas atvejis, kai žurnalistui apie mitingą nereikia nieko rašyti. Visas tekstas nuotraukose. Žiūrėkite, skaitykite ir dėkitės į galvą: tie, kurie negalėjote arba nenorėjote natūroje pamatyti gražaus reginio, kurie lindėjote namie. Gal per daug stipriai pasakyta, bet taip buvo pasakyta, dalyvaujant Tautiškos giesmės autoriui Vincui Kudirkai. Jis, man regis, liko patenkintas.

Turbūt šventvagiška sakyti, kad reginys buvo gražus. Oranžinės, raudonos, baltos, geltonos vėliavos, spalvingi demonstrantų drabužiai – ir plakatai, transparantai, šūkiai… Ir dūdos, būgnų tratėjimas, ir “duonos”, “darbo” reikalavimas balsu, kad net ausyse spengia… Žmonės susirinko genami nevilties, o aš grožiuosi spalvingomis vėliavomis! Ne vien tuo grožiuosi.

Man patinka, kad daromės piliečiai, kurių buvo pilnas Gedimino prospektas – nuo Seimo iki Vyriausybės. Iš visos Lietuvos. Ir tie, kurie tuo metu stovėjo, ėjo šaligatviais – ne visi buvo abejingi, pritarė ir tekstams, ir žodžiams. Jie gal dar bijojo eiti gatve, bijojo prarasti ir tą, ką dar turi: darbą, duonos. Gal kitą kartą ir jie nulips nuo šaligatvio.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šį kartą buvo keliami iš esmės tik ekonominiai reikalavimai. O bėdų turime žymiai daugiau. Trūksta ne tik darbo ir duonos: ir pagarbos, dėmesio tautai, jos kultūrai ir kalbai. Mačiau kelis plakatus, dėkojančius parlamentarui tautininkui Gintarui Songailai, mačiau kelis pažįstamus žmones, kuriems šios vertybės labai svarbios, bet apie tai kalbų nebuvo. Kai kalbėjo minėtas Seimo narys, gerai nesupratau – minia jam pritaria ar nelabai, kai dūdavo, plojo… Gal nelabai žino, ką jis veikia Seime, kokias vertybes gina?

Algirdui Butkevičiui demonstrantai plojo žymiai entuziastingiau. Ir man dėl to neramu. Neramu matant, kas dabar dedasi už Vinco Kudirkos nugaros, bet aš bijau ir ateities, kitų metų, kai į valdžią gali ateiti dar daugiau žmonių, kuriems mes, – demonstrantai, ubagai ir pensininkai, – dar mažiau rūpėsim, kurie abejingi lietuvių tautai, jos kultūrai. Dėl to, kas dabar dedasi, ne Andrius Kubilius kalčiausias. Kaltas, bet ne kalčiausias. Suprantu, jeigu tokius žodžius būčiau ištaręs prie Vinco Kudirkos paminklo, būčiau buvęs nušvilptas.

Tą patį vakarą, grįžęs nano, televizijos ekrane mačiau man nerimą keliančius vaizdus: kaip Arūno Valinsko juokdariai jungiasi su tais, kuriems nei ubagai, nei pensininkai nerūpi, kurie labiausiai bijo, kad jų vilos, lėktuvai, jachtos ir “ferariai” nenukentėtų. O juk valinskams salėse ir ubagai, ir pensininkai ploja! 

Vytauto Visocko nuotr.

2011.12.11   

kubilius_stovi_1

Lie­tu­vos vals­ty­bė per­žen­gė žmo­giš­ko­sios pil­na­me­tys­tės ri­bą. Dvi­de­šimt ant­rie­ji ne­pri­klau­so­my­bės me­tai nė­ra daug pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. Vie­ni sa­ko, kad tai tik aki­mir­ka. Ki­ti, ly­gin­da­mi  su prieš­ka­riu, pri­si­me­na, kad anuo­met Lie­tu­va jau bu­vo ne­te­ku­si Klai­pė­dos, bet at­ga­vu­si Vil­nių kar­tu su „drau­giš­kai“ nu­si­tei­ku­sio­mis SSRS di­vi­zi­jo­mis, dy­džiu pri­ly­gu­sio­mis vi­sai mū­sų prieš­ka­rio ka­riuo­me­nei. O Pu­pų Dė­dė pra­na­šiš­kai dai­na­vo, kad „Vil­nius mū­sų, o mes ru­sų“.

Šian­dien op­ti­mis­tai ir pe­si­mis­tai mo­suo­ja plunks­no­mis, lie­da­mi ra­ša­lą ir įtū­žį vie­šo­se ir in­ter­ne­ti­nė­se dis­ku­si­jo­se, gin­čy­da­mie­si, ko dau­giau Lie­tu­vo­je – gė­rio ar blo­gio. Tuo tar­pu ci­niš­kes­ni re­a­lis­tai krau­na­si la­ga­mi­nus ir ieš­ko lai­mės sve­tur. Ga­li­ma bū­tų pa­sa­ky­ti, kad to­kių skal­ses­nės duo­nos ieš­ko­to­jų bu­vo vi­sa­da. Ta­čiau ne­pro­por­cin­gai di­de­lis iš­bė­gė­lių srau­tas pri­ver­čia su­klus­ti – kaž­kas čia ne­ge­rai… Kaip sa­kė ne­mir­tin­go­jo Šeks­py­ro he­ro­jus, kaž­kas blo­gai su Danijos ka­ra­lys­te.

Continue reading „Ne­gy­jan­čios Lie­tu­vos žaiz­dos“

kudirka_streva

Šeštadienį Lietuvos profsąjungų konfederacijos suorganizuotas mitingas prie Vyriausybės rūmų atrodė taip, kaip ir toji diena – krito šlapdriba. Vangiai. Ant galvų, po kojom.

Drėgna buvo net širdy. Stovėjau iš pradžių priešais Seimo rūmus, nuo kurių ir prasidėjo eisena Gedimino prospektu link Vyriausybės rūmų, paskui ir ten, ir stebėjau žmonių veidus.

Žmonių veidai – štai ta svarbiausia, esmingiausia bet kokio sambūrio paradigma.

Taigi veidai. Lietuviški, beveik apatiški. (Pro akis praplaukia arabų veidai, jų degančios akys…).

Continue reading „Vangumas – lietuviškas bruožas“

Armaitis_Rimas_m

Nežinau, ar čia juoktis, ar verkti, net nežinojau, kaip ir rašyti, ar su humoro doze  ar rimtai?

Bet kalbant apie profsąjungas, o tiksliau – apie vieną galingiausių, didingiausių ir skaitlingiausių Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją, o būtent apie vieną iš jos šakų, supratau, kad nors pas mus ir demokratija, bet atskiri profsąjungos vadovai apie tai turi savo specifinį demokratinį supratimą, nes tiesiog nepripažįsta kitamanių, net nežino Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes kitaip žinotų, kaip skamba LR Konstitucijos 25 straipsnis, o jis skamba taip: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“.

Continue reading „Profesinės sąjungos – prieš kitaminčius ir kitamanius“

Armaitis_Rimas_m

Šiandien iš profesinių sąjungų valdžia pripažįsta tik tris centrus: LPSK (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija), LDF (Lietuvos Darbo Federacija) bei Solidarumą (Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas”) ir su jais derasi. Jie veikia kartu arba bent jau imituoja bendrą darbą. Tačiau šalia jų jau daug metų veikia profsąjungos, kurios save vadina „laisvomis ir nepriklausomomis“ ir oponuoja trims save vadinančiomis „galingiausiais, didingiausiais ir skaitlingiausiais nacionaliniais centrais“.

Nepriklausomos profesinės sąjungos dažniausiai veikia šakiniu principu: NPPSS (Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas), LŠDPS (Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinė sąjunga), Sandrauga (Jungtinė profesinė sąjunga), kurios kaip ir atskirai po vieną, taip ir susijungusios gali pretenduoti į nacionalinių centrų ar centro statusą.

Continue reading „Profesinės sąjungos: būti ar nebūti, arba kas, ką ir už ką gina“

demokratija_1

TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ daug dėmesio sulaukė spalio 1 dieną Vilniuje praūžusios protesto akcijos.

Žurnalistė Indrė Makaraitytė į žiūrovus kreipėsi klausimais: ar pasitikėtumėte tuo gynėju, kurį dosniai remia pats priešininkas? Ar pasitikėtumėte tokiu advokatu, kurį dosniai remia pats prokuroras?

Anot žurnalistės, jau bene trejetą mėnesių premjeras Andrius Kubilius dėl algų, pensijų, motinystės pašalpų mažinimo bei kitų išmokų mažinimo derasi su tomis profsąjungomis, kurias Vyriausybė šimtais tūkstančių finansuoja iš Valstybės biudžeto. Dėl mūsų lito kovojančios profsąjungos tikina, kad joms Vyriausybės skiriama parama ryžto priešintis premjero siekiams nesumenkina.

Continue reading „Nacionalinis susitarimas – tik su kišeninėmis profsąjungomis?“

policija 2

Spalio 1 dieną (ketvirtadienį) 12 valandą Vilniuje, greta Vidaus reikalų ministerijos (Šventaragio g. 2), policijos, priešgaisrinės apsaugos ir valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos surengs protesto akciją. Nelikite abejingi!

Jei esate policininkas, ugniagesys ar pasienietis, dirbate vidaus reikalų sistemoje, spalio 1 dieną 12 val. kviečiame atvykti į protesto akciją. Atvykimo išlaidas kompensuosime. Autobusus prašome palikti prie Kultūros ir sporto rūmų arba prie Neries (netoli universalinės parduotuvės).

Renkamės Vilniuje, Katedros aikštėje, prie paminklo LDK kunigaikščiui Gediminui 11.45 val. Kiekvieno autobuso ekipažui reikia išsirinkti koordinatorių, kuris turi apsivilkti šviesą atspindinčią liemenę. Protesto akcija užtruks iki 13 val. Prie protestuojančių pareigūnų ketina prisijungti medikų delegacija ir taip mus palaikyti.

Continue reading „Pasakykime NE mūsų ir mūsų šeimų skurdinimui!“