ruskije_ne_sdajutsa

Rusakalbių mažumos aktyvistai Latvijoje pasiekė pirmąjį laimėjimą dar kartą pabandę išsikovoti vienodas pilietines teises rusų ir latvių kilmės asmenims Latvijoje“, – rašo “Frankfurter Allgemeine Zeitung”.

Leidinio duomenimis, Latvijos CIK patvirtino, kad referendumo šiuo klausimu naudai surinkta 12 686 balsai, kai tuo tarpu įstatymas reikalauja surinkti ne mažiau kaip 10 000. Leidinys taip pat praneša, kad naujos iniciatyvos organizatoriai reikalauja atšaukti „nepiliečių“, neturinčių teisės dalyvauti rinkimuose ir gauti darbą pagal kai kurias specialybes, institutą ir iki 2014 metų suteikti visapusišką pilietybę visiems šalies gyventojams, nekeliant jokių sąlygų.

Continue reading „Rusų mažumos laimėjimas Latvijoje”

vilmorus_gaidys_1

Ką Lietuvai žada 2012-ųjų metų Seimo rinkimai? Kokios partijos švęs pergalę, o kokios bus priverstos atsisėsti ant atsarginių žaidėjų suolelio?

Ar šie rinkimai bus skalsūs vadinamosioms nesisteminėms, naujai besikuriančioms partijoms?

Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą – čia pat. Bet rinkiminės kampanijos lyg ir nematyti. Kaip vertinate šių metų politinius ginčus, kokios partijos vertos pakliūti į Seimą? 2012-ųjų metų rinkiminė kampanija – rami, niekuo neišsiskirianti, gal net nuobodi?

Continue reading „“Vilmorus” direktorius Vladas GAIDYS: “Lietuvoje – pati tikriausia politinė sausra””

KubiliusDegutiene

Seimas galutinai nusprendė, kad Lietuvoje bus organizuojamas referendumas dėl Visagino atominės elektrinės.

Už referendumą balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė – 18. Už referendumą balsavo 22 socialdemokratai, 9 Darbo partijos frakcijos nariai, 6 Krikščionių partijos frakcijos atstovai, 12 mišrios darbo grupės narių (po vieną susilaikė ir balsavo prieš), 12 “Tvarkos ir teisingumo” partijos frakcijos narių (Julius Veselka pasisakė prieš). Po septynis Liberalų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio atstovus susilaikė. Prieš balsavo 37 Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijos nariai (už balsavo Jonas Šimėnas, o Paulius Saudargas susilaikė).

Continue reading „Spalio 14-ąją įvyks referendumas dėl Visagino AE”

Saulius-Stoma

„Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.

Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“ Tokie žodžiai parašyti mūsų Konstitucijoje. Jų prasmė aiški: svarbiausi sprendimai valstybėje turi atitikti jos piliečių valią ir teisingumo sampratą.

Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, sprendimus dažniausiai priima tautos atstovai, o ne tiesiogiai pati tauta. Ne visada tie sprendimai sutampa su didžiosios visuomenės dalies norais. Tačiau kuo tas sutapimas didesnis, tuo demokratija yra tvirtesnė.

Continue reading „Be mandato ir atsakomybės”

zuoko armota

Jei parakas sudrėkęs, iš patrankos vietoj šūvio galima sulaukti pavėjavimo, o jei parakas iki prašvinkimo sudrėkęs – dar ir tvaiko.

Vilniaus mero Artūro Zuoko fantazijos stoka neapkaltinsi, Gogolio „Mirusių sielų“ personažo Manilovo fantazija tėra tik blankus šešėlis zuokiškajai. Esminis fantazijų skirtumas tas, kad Manilovas apie nerealias svajas tik pasakodavo baudžiauninkams, o Zuokas jas vizijų pavidalu vėjuoja griaudėdamas, tarsi iš armotos. Sakytume, tegul jis vėjuoja tomis vizijomis, tačiau už jų tvaiką sostinė milijonines sumas pinigėlių turi pakloti.

Vilniaus meras, statybų ir transporto manijos apsėstas, įsisiautėjo kaip fantomas ir taip sudarkė senojo Vilniaus veidą, tokias akėčias per jį pravilko, kad seniau jį lankiusieji ir dabar vėl pamatę, nebeatpažįsta.

Meras ir kai kurie trumparegiai piliečiai džiaugiasi ir didžiuojasi Gedimino prospekto bei Užupio (mero dvaras) kosmetika, o Vilniaus pakraščių, seniūnijų (kumetynų) nemato. Užsienyje, išėję iš mados prieš dešimtmetį, jau pamirštos, neišvaizdžios daugiaaukštės dėžės rado vietą architektūros paminklais turtingame Vilniuje, o tie paminklai nuskendo tarp aukštų neišvaizdžių luitų. Tarp duobėtų pakraščių gatvių įsiterpė ir pats Gedimino prospektas. O kiek kainuoja vien sostinės transporto vizijos?

Continue reading „Zuoko armotos vėjuoja tvaiku”

die tages

„Lietuvoje didėja pasipriešinimas naujosios AE statybai, kurią vykdytų „Hitachi“ firma.

Opozicinės partijos nori surengti referendumą. Fukušima – įvyko ten kažkas?

Tuo metu, kai Japonija kaip tik išjungė savo paskutinį atominį reaktorių, Lietuvos Vyriausybė norėtų pradėti statyti naują reaktorių. Ir būtent iš Japonijos. Jis turėtų kainuoti 6-8 mlrd. eurų. Kovą buvo pasirašytas preliminarus susitarimas su koncernu Hitachi-GE Nuclear Energy. […]“ (Reinhard Wolff, “Die Tageszeitung”).

Continue reading „Vokietijos spauda kritikuoja Lietuvos branduolines ambicijas”

dirgela_asmenine

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną interviu su žymiu lietuvių rašytoju Petru Dirgėla – puikių istorinių knygų “Kūlgrinda”, “Joldijos jūra”, „Anciliaus ežeras” autoriumi.

Šis interviu buvo parengtas 1992-ųjų metų gegužės mėnesį.

Tačiau aktualumo, mūsų įsitikinimu, irgi nepraradęs. Mat gvildenamas svarbiausias klausimas – kaip mums derėtų gyventi, kad išsaugotume Lietuvos nepriklausomybę.

Beje, tuomet į rašytojo Petro Dirgėlos pastabas nebuvo deramai atsižvelgta, įsiklausyta. Tuometinės valdžios tarsi apsimetė, jog nėra jokių rašytojo Petro Dirgėlos patarimų. Su rašytoju Petru DIRGĖLA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Atpažink, Lietuva, save”

temide_111111

Dėl piliečių paramos renkant parašus referendumo sušaukimui teismų sistemos pertvarkos klausimu

2009 m. „EUROBAROMETRO“ tyrimai rodo, kad ES valstybių tarpe Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais. Šiandien pasitiki teismais vos 15 proc.. Lietuvos gyventojų, nepasitiki per 78 proc.

Nepasitikėjimo teismais priežastys.

Lietuvos teismai suformuoti buvusių sovietinių teisininkų, visiškai atsiribojant nuo visuomenės. Į teismų įstatymą jie įrašė nuostatas, kurių Konstitucijoje nėra, kad teisėjais privalo būti tik profesionalai. Tokios nuostatos nėra ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(94)12. priimtoje 1994m. spalio 13 d., kurioje kalbama apie teisėjų nepriklausomumą. Kitaip tariant, tiek Konstitucijoje, tiek ir rekomendacijoje paliekama vietos ir neprofesionaliems teisėjams: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjams bei tarėjams.

Continue reading „Ar Tamsta jau pasirašei už teismų pertvarką?”

novodvorskaja_dar

Kai kurie rusiški leidiniai pastaruoju metu pradėjo eskaluoti mintį, esą Latvijoje galimi etniniai neramumai ir net – pilietinis karas.

Štai kad ir portalo regnum.ru publikacija “Ar pavyks Latvijai išvengti pilietinio karo?” Straipsnyje pasakojama apie šiomis dienomis Latvijoje augančią įtampą. Teigiama, jog konfliktai Latvijos Respublikoje gali kilti tuo pačiu metu ir dėl socialinių, ir dėl etninių priežasčių. Įvairiai traktuojamas Latvijos politologas Vladimiras Lindermanas įsitikinęs, esą socialinio pobūdžio protestai šalyje nekyla tik dėl dviejų tramdančių aplinkybių.

Continue reading „Rusijos FSB intrigos Latvijoje”

freiberga

Nenumaldomai artėja diena, kai Latvijoje bus surengtas referendumas dėl latvių kalbos statuso. Tiksliau tariant, dėl rusų kalbos vietos Latvijoje.

Šis referendumas Latvijai labai svarbus. Mat Latvijos rusakalbiai bet kokia kaina siekia, jog šalyje rusų kalba būtų įteisinta kaip antroji valstybinė kalba. Šiuos jų siekius ir slapta, ir atvirai remia Kremlius, trokštantis Latvijoje turėti dar didesnės įtakos nei dabar. Akivaizdu, kad pralaimėjimo atveju latvių kalba būtų nustumta į antrąjį planą. Jau ir dabar latvių kalba ne visur ir ne visada naudojama, mat latviai savo žemėje sudaro labai nežymią daugumą.

Continue reading „“Neapgynus latvių kalbos tektų atsisveikinti su nacionaline valstybe””

butkus_alvydas

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centro vadovas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas Alvydas Butkus.

Pagrindinė pokalbio tema – lietuvių ir latvių tarpusavio santykiai. Nors puikiai suvokiame, jog lietuvių ir latvių tautos – giminingos, tačiau rimtos draugystės, kuri mums, baltams, padėtų atremti dabartinius asimiliacijos iššūkius, – nėra.

Kas trukdo, kas nenori, kad dvi baltų tautos artimiau, nuoširdžiau, giliau bendradarbiautų tarpusavyje? Ką reikėtų daryti, jei nuoširdžiai siekiame glaudesnio Vilniaus ir Rygos bendradarbiavimo?

Su VDU Letonikos centro vadovu, humanitarinių mokslų daktaru, docentu Alvydu BUTKUMI kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Ar tikrai lietuviai ir latviai turi bendrą ateitį?”

saulius_stoma

Demokratijos pavojai buvo žinomi dar jos lopšyje – senovės Graikijoje. Kai dėl daugumos sprendimo turėjo nusižudyti Sokratas, jo mokinys Platonas metėsi aristokratijos link.

Tačiau pastarojo mokinys Aristotelis atkūrė pusiausvyrą, sukurdamas vertybinės demokratijos – politėjos teoriją. Iš jos atsirado ir modernioji konstitucinė demokratija, kurioje mes visi tariamės gyveną.

Tai – apribota demokratija. Joje reikia laikytis tam tikrų iš anksto sutartų taisyklių. Bet tos taisyklės neturi prieštarauti paprastų žmonių valdžios idėjai.

Continue reading „Demokratijos baimė”

sstoma

Jau tapo beveik gero skonio reikalu per Sausio 13–osios minėjimus dejuoti, kad ne tokios Lietuvos tikėjomės. Dvidešimtmetis ypatingai palanki proga. Tačiau dabar neimsiu skaičiuoti, ko Lietuva per šį laiką pasiekė, o ko – ne. Bandysiu atsakyti į klausimą: kodėl taip atsitiko?

 Susitelksiu ties esminiu dalyku. Tai – savarankiškos POLITINĖS TAUTOS kūrimas. Manau, visiškas šio tikslo žlugimas ir yra didžioji mūsų nesėkmė. Didžiuma kitų problemų – tik padariniai.

Continue reading „Dvidešimt politinės tautos nykimo metų”

algimantas-zolubas-1

Vytenė Stašaitytė rašinyje „Atominės projekto vadovas: tai rizikinga“ (DELFI, 2010-11-17) konstatuoja: „Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas pripažįsta, kad būsimos branduolinės jėgainės projektas yra rizikingas, o pavieniai gyventojai į ją neinvestuotų, net jei turėtų šansą įsigyti obligacijų. Jis sako, kad tai nėra pesimizmas, o tiesiog pavargęs optimizmas, nes darbų labai daug, jie juda sunkiai, o kaimynai tik šypsosi į akis, tačiau kišenėje laiko špygą.“

Taip kalbėjęs VAE projekto vadovas Seimo Atominės energetikos komisijos posėdyje. Paskaičius prie šio rašinio skaitytojų komentarus, ne tik „pavargęs optimizmas“, bet ir naujos AE statybos idėja turėtų kuo greičiau išnykti. Pasirodo, iš rašiniu sukeltos komentatorių diskusijos Valstybės vadovai, kol galutinai neįklimpo į labai abejotino projekto įgyvendinimą, galėtų pirmą, tačiau labai reikšmingą išvadą padaryti: naujos atominės elektrinės (AE) statybos projekto naudingumu Lietuvai visuomenė nepasitiki.

Continue reading „Naujos atominės elektrinės nauda pasitikėjimo nėra”