Lietuvos Seime pristatytoje VSD veiklos ataskaitoje – nieko netikėto. Rusijos slaptosios tarnybos atkakliai bando verbuoti Lietuvos piliečius, prieinančius prie nacionaliniam saugumui jautrios informacijos.
Verbavimo srityje itin aktyvūs Rusijos ambasados Vilniuje ir Rusijos konsulato Klaipėdoje darbuotojai, turintys diplomatinės neliečiamybės statusą.
(Mintys, kilusios perskaičius knygą „Kontržvalgyba Lietuvoje“)
Jonas Budrys (tikroji pavardė – Polovinskas) – asmenybė, beveik nepažįstama nei vyresniosios kartos atstovams, nei jaunesniesiems laisvosios Lietuvos piliečiams. Todėl knygelė „Kontržvalgyba Lietuvoje“ (J.Budrio prisiminimai) – labai reikalingas, reikšmingas leidinys.
Tiesa, apie patį J.Budrį čia pateikiama tik sausų enciklopedinių žinių. Išvardyti, kur jis dirbo, ką veikė ir nuveikė per savo 75-erių metų gyvenimą (1889 – 1964) – būtų keblu. Tik paminėsime, kad 1915 metais jis buvo mobilizuotas į caro kariuomenę, tarnavo rusų karinėje kontržvalgyboje ir šią tarnybą baigė Amūro karo apygardos kontržvalgybos viršininku brigados vado teisėmis, paskui studijavo Vladivostoko Rytų kalbų institute.
Continue reading „Žvalgybininkas nusipelnė meninio filmo ir paminklo”
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, klausdama, kokių jis ėmėsi priemonių, susipažinęs su Valstybės saugumo departamento (VSD) parengta pažyma.
„Kaip reaguos Vyriausybė, pagal Konstituciją atsakinga už krašto nacionalinį saugumą, į pranešimus, kad Rusijos Federacijos Prezidento valdyba ruošia priešiškas atakas prieš mūsų valstybės Prezidentę, galbūt kitus vadovus? Ar buvo šiems ir kitiems informacijoje išsakytiems faktams aptarti surengtas atsakingų institucijų pasitarimas, jei taip, kokių veiksmų nutarta imtis?“, – teiravosi Seimo narė.
Lietuva gali didžiuotis
Lietuvoje šalia Energetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos bus kuriamas dar vienas NATO centras – NATO antiterorizmo centras Europoje prie Valstybės saugumo departamento (VSD). Apie tai praneša portalas SLAPTAI.LT.
Centro tikslas – suvienyti NATO valstybių Europoje pastangas kovoje su tarptautiniu terorizmu panaudojant neabejotinai pažangiausius Lietuvos pasiekimus šioje srityje. Būtent jų dėka Lietuva yra vienintelė NATO šalis, kurioje tarptautinis terorizmas neturi jokių šansų. Visi teroristų bandymai įbauginti Lietuvos darbo žmones VSD dėka baigdavosi dar neprasidėję.
Tokio dėmesio Lietuva Vilniuje susilaukė nugalėdama savo istorinę varžovę Rusiją, kuri pretendavo tapti NATO antiterorizmo centru ne tik Europoje, bet ir Eurazijoje.
Continue reading „Lietuva taps NATO antiterorizmo centru Europoje”
Vasario antroje pusėje Italija surado išeitį, kaip Lietuvai „grąžinti“ sovietų valdžios pagrobtą ir Rusijos vėl neatiduotą Lietuvos ambasados Romoje pastatą. Italijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai vasario 21-ąją pasirašė dokumentą, kuriuo „Villa Lituania“ restitucijos problema nustojo egzistuoti.
Nors, tiesą sakant, egzistuoti nustojo tik labai sąlyginai, nes vietoj užgrobtos ambasados Lietuva gavo tik vieno pastato, vadinamo rūmais, aukštą. Lietuva atsisakė pretenzijų į turėtą 8731 kvadratinio metro plotą Nomentanos gatvėje, kartu sutikdama su simboline nuomos sutartimi 99 metams Vittorios Colonnos gatvėje esančiuose „Blumenstihl“ rūmuose (Palazzo Blumenstihl).
Continue reading „Italijos kompensacija dėl prarastos ambasados – keistoka”
Didžiosios Britanijos spauda aprašinėja dar vieną šnipinėjimo skandalą, kuriame iškilo „Rusijos tema“. 30-metis viršila Edvardas Devennis tarnavo povandeniniame laive “Viligant”, apginkluotame balistinėmis raketomis “Trident”.
Jūreivis bandė parduoti karines paslaptis asmenims, apsimetusiems Rusijos agentais. Iš tikrųjų tai buvo Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų bendradarbiai. E.Devennis pripažino savo kaltę, nuosprendis bus paskelbtas gruodžio 12-ąją dieną.
„Karališkųjų KJP povandenininkas pripažino, kad buvo susitikęs su vadinamaisiais „Rusijos šnipais“, – praneša antraštėje “The Guardian”. Teismo posėdyje antradienį E.Devennis prisipažino esąs kaltas, nes pažeidė Valstybės paslapčių įstatymą ir pažeidė tarnybinius įsipareigojimus, rašo žurnalistė Sandra Lavil.
Continue reading „Didžiosios Britanijos karinis jūreivis užkibo už „jauko“”
Estijos užsienio reikalų ministerija pareiškė nuostabą dėl Rusijos ambasados reakcijos į Estijos saugumo policijos (KaPo) paskelbtą ataskaitą, kurioje, be kita ko, minimas ir rusų diplomatas Jurijus Cvetkovas.
Agentūrai „Interfax” šeštadienį URM spaudos tarnyba teigė, kad, paprašius Rusijos ambasadoriui Jurijui Merzliakovui, buvo surengtas jo susitikimas su ministerijos atstovu, kuris išklausė „Rusijos pasiuntinio poziciją dėl Saugumo policijos metinės ataskaitos“.
Continue reading „Estijos įstatymai nebuvo pažeisti, bet “Kolverto veikla kelia klausimų””
Lenkų veikėjai rėmė LDDP atėjimą į valdžią. Šie atsidėkodami paliko Pietryčių Lietuvoje vietinei lenkiškai valdžiai veikimo laisvę.
Nelengvai sekėsi išjudinti Kultūros ministeriją, bet pagaliau ir ji prisidėjo su savo kultūrinėmis programomis, skirtomis Pietryčių Lietuvai. Viename kitame jų renginyje teko dalyvauti.
Taigi lietuviško švietimo srityje Pietryčių Lietuvoje pavyko nemaža nuveikti. Šiame darbų bare įvyko lūžis. Svarbiausia, pasikeitė vietos gyventojų požiūris į lietuvišką švietimą. Įsigijome jų pasitikėjimą. Tėvai nebebijojo leisti vaikų į lietuviškas mokyklas, nes matė, kad Vyriausybė tomis mokyklomis rūpinasi, kad jos nebus uždarytos ir vaikams nereikės grįžti į lenkiškas mokyklas, ko jie labiausiai bijojo, nes tuo atveju juos kiti vaikai badytų pirštais: štai ką “litvinai” jums padarė!
2010 m. balandžio 26 d. aplinkosaugininkai, žalieji ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos surengė piketus prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų bei prie Lietuvos vyriausybės.
Protestai buvo nukreipti prieš Lietuvos teritorijoje bei netoli jos planuojamas statyti 3 atomines elektrines (AE) – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje, 40 km iki Vilniaus) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje, 10–15 km iki Lietuvos sienos).
Protesto akcijas vainikavo eitynės Gedimino prospektu nuo Katedros iki V. Kudirkos aikštės. Praėjus beveik metams, sureagavo Seimas. 2011 m. kovo 17 d. Seimas priėmė rezoliucija dėl Lietuvoje ir jos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos.
Artėjančios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Alkas.lt portalo redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina Seimo narį Gintarą Songailą.
Parlamentaras Gintaras Songaila išsamiai pasakoja apie Lietuvos lenkų politikų veiklą bei Lietuvos – Lenkijos santykius po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir šiandien.
Tie santykiai – ir sudėtingi, ir keliantys pavojų tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, tiek Lietuvos – Lenkijos partnerystei. Ir naudingi, matyt, tik Kremliui.
