Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. EPA – ELTA nuotr.
Rusija ketvirtadienį griežtai sukritikavo Ukrainą dėl įstatymo, kuriuo siekiama Ukrainoje padidinti ukrainiečių kalbos vartojimą.

Remiantis įstatymu, kurį ketvirtadienį patvirtino Ukrainos Aukščiausioji Rada, ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele valstybine kalba šalyje, ir jos vartojimas yra privalomas viešojo sektoriaus darbuotojams, valstybės įstaigoms, žiniasklaidai ir kitose visuomenės gyvenimo srityse.

Tai reiškia, kad nuo šiol visi Ukrainos piliečiai bus įpareigoti visose visuomenės gyvenimo srityse vartoti ukrainiečių kalbą. Įstatymas patvirtintas, nepaisant gana didelės Ukrainos rusakalbių mažumos pasipriešinimo. 

„Tai gėdingas įstatymas, daugiau nėra kaip pavadinti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ir pavadino įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai.
Ukrainos palaikymo akcija Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.

„Šis sprendimas tik pagilins susiskaldymą Ukrainos visuomenėje (…)“, – sakė atstovė ir pridūrė, kad įstatymas reiškia „visišką ir privalomą šalies ukrainizaciją“.

Kaip teigiama, Ukrainos rytai ir pietūs pirmiausia yra rusakalbiai. Šalies vakaruose taip pat gyvena gana didelės etninių vengrų ir rumunų mažumos. 

Ukrainoje didžioji dalis žmonių sklandžiai kalba tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis. Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatais, ukrainiečių kalbą vartoja 32,4 proc. ukrainiečių šeimų, rusų kalbą – 15,8 proc. Apytikriai ketvirtadalis ukrainiečių vartoja abi kalbas.

Analitikų teigimu, tai sukels sunkumų ir naujai išrinktam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris viešuose renginiuose dažnai kalba rusiškai. 

Pastarosiomis dienomis Rusijos ir Ukrainos santykius temdo nauji nesutarimai. Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį separatistų kontroliuojamuose regionuose Rytų Ukrainoje gyvenantiems žmonėms bus lengviau gauti rusiškus pasus.
 
2019.04.26; 06:10

Italijoje pastebimas sustiprėjęs susidomėjimas mokytis rusų, kinų ir arabų kalbų, rašo Irene Maria Scalise laikraštyje La Repubblica.

„Pastaraisiais mėnesiais daug italų nusprendė savo laiką skirti kinų, o taip pat – arabų ir rusų kalbų mokymuisi“, – rašoma leidinyje.

„Jau galima kalbėti apie ateities, kuri, atrodo, jau tapo dabartimi, kalbų bumą. Sunku pateikti tikslius statistikos duomenis, bet galima kalbėti apie dešimtis tūkstančių žmonių, kurie užsirašė į privačius kursus, namų šeimininkių kursus, universiteto kursus.

Continue reading „Jokios anglų, visi į kinų kalbos pamokas“

helsinki_sightseeing

Suomiškų Pietų ir Šiaurės Karelijos provincijų aštuonių municipalinių darinių iniciatyva, siūlanti leisti moksleiviams vietoj privalomos švedų kalbos mokytis rusų kalbos, nesulaukė Helsinkio pritarimo.

Švietimo ministerija atmetė atitinkamą užklausimą dėl galimo nesuderinamumo su konstitucija“, – praneša „Neue Zürcher Zeitung“. Leidinio duomenimis, galima buvo laukti neigiamo atsakymo į užklausimą, nes anksčiau buvo atmestas panašus to paties regiono bendrijų prašymas. Be to, tęsia leidinys, rusų turistų srautas metai iš metų gausėja: 2011 metais Suomiją aplankė 3 mln. Rusijos piliečių, kas antras turistas – iš Rusijos.

Continue reading „Suomiškas ginčas dėl kalbų vartojimo“

ukraina_melyna

Įstatymo projektas dėl kalbos nebus nagrinėjamas Ukrainos parlamente iki šios sesijos pabaigos.

Taip pirmadienį spaudos konferencijoje tvirtino  Aukščiausiosios Rados pirmininkas Vladimiras Litvinas.

Jis pažymėjo, kad prie įstatymo projekto pateikta daugiau kaip 2 tūkst. pataisų, ir atitinkamas komitetas šiuo metu jas nagrinėja. Parlamento pirmininkas pridūrė, kad parlamentui vertėtų sudaryti darbo grupę iš visų frakcijų atstovų, kuri rengtų įstatymo projektą antrajam svarstymui.

Continue reading „Skandalai dėl kalbos politikos Ukrainoje tęsiasi“

esti_veliavos

Estijos teisės kancleris Indrekas Tederis prieštarauja tam, kad būtų mokoma privačiose mokyklose užsienio kalbomis, tarp jų – rusų kalba.

Taip pirmadienį pranešė jo kanceliarija.

Parlamentui skirtame siūlyme jis išdėstė nuomonę, kad galiojantis šalyje įstatymas “Dėl privačios mokyklos” neatitinka įtvirtintos Konstitucijoje kiekvieno žmogaus teisės gauti išsilavinimą estų kalba. Mat leidžia valstybei ir vietos savivaldybėms steigti privačias mokyklas, kurios pačios gali pasirinkti mokymo kalbą.

Continue reading „Estija prieštarauja“

ukraina-pestynes

Ukrainos parlamentas per pirmąjį svarstymą pritarė rusų kalbos įstatymo projektui. Jeigu šis įstatymo projektas įsigalios, rusų kalbai bus suteiktas „regioninės kalbos“ statusas 13-oje iš 27-ių Ukrainos apygardų, įskaitant Kijevą ir Sevastopolį, kuriose mažiausiai 10 proc. gyventojų sudaro rusai.

Pagal įstatymą, Ukrainoje liks viena valstybinė kalba, tačiau bus panaikinti kitų šalyje vartojamų kalbų, tokių kaip rusų, bulgarų, rumunų ir vengrų, apribojimai. Šioms kalboms bus suteiktas oficialus regioninis statusas. Rusų kalba yra paplitusi didelėje Ukrainos dalyje, ypač rytuose, Krymo pusiasalyje ir sostinėje Kijeve.

Continue reading „Ukrainos parlamentas vis tik pritarė rusų kalbos įstatymo projektui“

ukraina

47 proc. Ukrainos gyventojų nori, kad rusų kalbos statusas jų šalyje būtų paaukštintas, o 49 proc. norėtų, kad jos statusas būtų pažemintas arba liktų toks pats, rodo apklausa, kurią atliko Kijevo tarptautinis sociologijos institutas.

28 proc. ukrainiečių mano, kad rusų kalbai reikia suteikti valstybinės kabos statusą; 27 proc. respondentų norėtų, kad ukrainiečių ir rusų kalbos turėtų vienodą valstybinės kalbos statusą; 19 proc. sakė, kad „ukrainiečių kalba turėtų būti valstybinė, o rusų kalba turėtų būti naudojama kaip oficiali vietos kalba tose vietovėse, kur to nori gyventojų dauguma“.

Continue reading „Net 28 proc. ukrainiečių neprieštarautų, jei rusų kalba būtų paskelbta valstybine“

poronia

Latvijai būtinas harmoningas vystymasis į šiuolaikinę, stabilią ir demokratinę Europos valstybę su integruota, aktyvia pilietine visuomene ir latvių kalba kaip vienintele valstybine kalba. Turėdama tai omenyje, pateikiu keletą pastebėjimų ir pasiūlymų, remdamasi savo Latvijos ir tarptautiniu mastu atliktais tyrimais.

Jau sociolingvistikos klasikas Džošua Fišmanas (Fishman) nustatė ryšį tarp valstybių ekonominės raidos ir jų vienkalbio arba daugiakalbio modelio. Vienkalbystė visuomeniniu mastu yra valstybėse su aukštesniu švietimo lygiu, ekonomiškai labiau išsivysčiusiose, politiškai modernesnėse ir stabilesnėse.

Continue reading „Europos Komisijos tyrimas atskleidė latvių diskriminaciją dėl kalbos“

mazuma_1

Spalio 27 d. Seime įvyko konferencija “Tautinių mažumų švietimo politika Europos Sąjungoje: Latvijos patirtis”, kurią organizavo Seimo parlamentinė grupė “Už latvių ir lietuvių vienybę” kartu su “Lietuvos ir Latvijos forumo” asociacija bei Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centru.

Pranešimus perskaitė Latvijos Respublikos Seimo nariai Ina Druvietė (“Latvijos Respublikos valstybinės kalbos švietimo politika visuomenės integracijai”) ir Imantas Prudniekas (“Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvos kultūros ir švietimo politikoje”). Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys kalbėjo apie “Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projektą ir tautinių bendrijų integraciją”, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Alvydas Butkus – apie “Lietuvos tautinių bendrijų švietimą Europos Sąjungos kontekste”. Įžanginį žodį tarė ir konferencijai vadovavo Seimo narys Gintaras Songaila.

Continue reading „Į tautinių mažumų problemą žiūrima kaip į karštą bulvę ( 1 )“