Sausio 13-oji

ozolas_ozolas_ozolas
Atsargiai

Bandydamas paremti provokaciškai melagingą teiginį, kad 1991 m. sausio 13-osios naktį Lietuvos gynėjai šaudė į savus, į TV bokštą gynusius žmones, A. Paleckis cituoja mano knygos 171 puslapį, kuriame aš užrašiau ano meto gandais pagrįstas spėliones apie TV bokšto gynėjų žuvimo aplinkybes.

Turiu A. Paleckiui priminti, kad mano šiandieninis santykis su ano meto užrašais pakankamai aiškiai išsakytas knygos įvade. Prieš cituojant reikėjo jį persiskaityti. Ir suprasti.

Continue reading „Dėl A. Paleckio spekuliacijų R. Ozolo knyga „Aušros raudoniai”” →

pustobajev_0
Aktualijos

Prabėgo Laisvės gynėjų 20-mečio minėjimo “Mūšis už Tautų laisvę” dienos. Visą savaitę šventėme Pergalės dieną. Fotografijų parodos Seime ir mokyklose, iškilmingi vakarai ir koncertai, jubiliejinis “Gyvybės ir mirties kelias”, moksleivių viktorinos, kraujo donorystės akcija, atminimo lentos prie pastatų, menančių Kruvinąjį sekmadienį, Sausio 13-osios atminimo medaliai, atminimo laužai, pilietiškumo pamoka mokyklose, Šv.Mišios bažnyčiose, pagaliau iškilmingas Lietuvos vėliavos spalvų juostos (200 metrų) nešimas nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštę, kur vyko baigiamasis Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimo “Mūšis už Tautų laisvę” renginys, su prezidentų kalbomis, su sveikinmais ir saliutais.

Continue reading „Kodėl jie nenubausti?!” →

naomi-klein
Aktualijos

Dvidešimtosios Sausio 13-osios metinės primena Lietuvai istoriškai svarbius laikus. Tuomet -1991 metų pradžioje, sovietinės imperijos pamatai jau aižėjo. Ir bandymai ginkluota agresija palaužti lietuvių tautos laisvės siekius nedavė rezultatų. Sovietinė imperija žlugo kaip ir kadaise galinga Romos imperija. Byrant SSSR, įvairiose respublikose neapsieita be aukų – štai 1989 metais Gruzijoje sovietiniai kariškiai nužudė 20 žmonių, 1991 metais Latvijoje nužudyti 7 žmonės, o Lietuvoje Sausio 13-ają Vilniuje žuvo 14 žmonių, 1991 metų gegužės mėnesį buvo nušautas muitininkas G.Žagūnis, o už kelių mėnesių klastingai nužudyti 7 muitininkai ir policijos pareigūnai.

Continue reading „Kai konflikto tąsa suinteresuotos galingos jėgos” →

sausiukas_1
Aktualijos

Vaikinas gatvėje, paupyje, bandė platinti kažkokius lapelisu. Žaibiškai jį apspito jaunuolių minia ir kaip šapelį ėmė nešti. Toje minioje buvo ir Gintaras. Niekas to vaikino nemušė, paleido, kad nebūtų preteksto atsakomiesiems veiksmams.

Mes buvome netoli senojo Žvėryno tilto, kai nuo ten, kur televizijos bokštas, pasigirdo patrankų šūviai ir kulkosvaidžių kalenimas. Horizontas nušvisdavo tarsi sužaibavus. Atkreipiau dėmesį, kad po blykstelėjimo garsas iki mūsų atsirisdavo po kelių sekundžių. Dabar negaliu prisiminti – po to šaudymo ant Žvėryno tilto pasirodė šarvuočiai, sunkvežimiai su kareiviais, ar prieš tai. Kai jie riaumodami energingai suko į dešinę, Televizijos ir radijo komiteto link, mes stovėjome prie pat tilto. Vaikinai su vėliavom išsiverždavo į priekį, vienas vėliavos kotu net sudavė šarvuočiui per šoną. Minia šaukė, piktinosi. Važiavo ir greitosios pagalbos automobilis “Latvija”…. Ir po keliolikos minučių užvirė pekla ten, kur Televizija. Tratėjimas, griausmas, šviesos blyksniai. Aukščiausiosios Tarybos pusėn aukštai danguje iš ten kartais skriedavo šviečiančios kulkos, dangų grabaliojo prožektoriai.

Continue reading „Kraujas jau pralietas (iš mano dienoraščio – 1991 01 25)” →

11sausis25-k
Aktualijos

Apie sausio įvykius jau daug kalbėta ne tik Lietuvoje, apie juos ne mažiau kalbama ir šiandien. Kalbama, rodoma, rašoma. Bus išleistos knygos. Pirmoji, rengiama Spaudos departamento, pasirodys po keliolikos dienų. Ir vis dėlto noriu tarti ir savo žodį, nes daug ką mačiau savo akimis.

Vyriausybė ir Parlamentas susikibo ne juokais. Seniai jautėme jų priešiškumą, kartais tiesiog neapykantą. Vyriausybė perdėm komunistinė, Parlamente komunistinės nuotaikos ne tokios stiprios, tačiau kai kurie kairieji itin agresyvūs: Pangonis, Antanavičius, Jasukaitytė, Stakvilevičius, Šadreika… Kaip šiomis dienomis sakė A.Terleckas, Parlamente yra apie 30 deputatų, kurie Landsbergiui pasirengę perkąsti gerklę. Jiems trūksta dar devyniolikos – ir Landsbergis būtų sutvarkytas. Prunskienė įsiutusi, net sustorėjusi nuo pasiutimo. Suaktyvėjo Beriozovas.

Continue reading „Kol kraujas dar nepralietas (iš mano dienoraščio – 1991 01 24)” →

ziupsnelis_3 copy
Aktualijos

Minint Nepriklausomybės atgavimo dvidešimtmetį, mintimis tenka sugrįžti į 1990-ųjų kovą, į 1991-ųjų sausį. Sklaidžiau ir skaičiau Sąjūdžio grupės, kuriai priklausiau, tarybos protokolus, juose radau atspindėtus ano meto nutarimus, prisiminiau bendražygius.

Vilniaus Radijo komponentų gamykloje, tuomet kitaip vadintoje gamybiniu susivienijimu “Vingis“, kur dirbo daugiau nei 5000 darbuotojų, buvo įsisteigusi gausi, apie 800 dalyvių bei rėmėjų Sąjūdžio grupė su 15-os narių grupės taryba. Buvau šios tarybos pirmininkas. Susirinkdavome dažnai. Svarstėme įvairiausius klausimus, dalinomės žiniomis apie padėtį Vilniuje ir Lietuvoje. Organizuotai atsiliepdavome į kvietimus budėti prie LR Aukščiausiosios Tarybos (AT). Dalyvaudavome mitinguose, piketuose. Susikaupę ir pasiruošę gynybai, pasitikome 1991-ųjų grėsmingąjį kovą.

Continue reading „Rusų karininko Vladimiro Tarchanovo drąsa bei principingumas” →

matulka1
Aktualijos

Anykš­tė­nai, kruopš­čiai ren­kan­tys, po kruo­pe­ly­tę at­ku­rian­tys Są­jū­džio is­to­ri­ją, įra­šė ir to­kias ei­lu­tes: „1991 m. sau­sio 13 d. vi­dur­die­nį Anykš­čiuo­se A.Ba­ra­naus­ko aikš­tė­je įvy­ko TSRS ag­re­si­ją smer­kian­tis mi­tin­gas. Į Vil­nių sau­go­ti Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos rū­mų iš­vy­ko 12 au­to­bu­sų…“

Tai – tik ke­le­tas la­ko­niš­kų ei­lu­čių iš Anykš­čių Są­jū­džio is­to­ri­jos, ku­ri bu­vo skel­bia­ma Lie­tu­vos Są­jū­džio Anykš­čių ir San­ta­ros „Už de­mo­kra­tinę Lie­tu­vą“ ta­ry­bos laik­raš­ty­je „Ži­bu­rys“ bei ki­tuo­se Anykš­čių kraš­to lei­di­niuo­se. Už tų sa­ki­nių sly­pi be­ga­li­nis troš­ki­mas iš­ko­vo­ti Lie­tu­vos Lais­vę ir Ne­pri­klau­so­my­bę, pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių anykš­tė­nų ak­ty­vu­mas, mi­tin­gai, su­si­rin­ki­mai, sam­bū­riai. Tai ir di­džiu­lis rū­pes­tis dėl Tė­vy­nės Lie­tu­vos at­ei­ties, ir no­ras pri­si­dė­ti prie Lais­vės sie­kių iš­ko­vo­ji­mo.

Continue reading „O “Sodra” pensijos mokėti nenorėjo” →

video_cip
Aktualijos

Jau 19-ąjį kartą prisiminėme gūdžią 1991-ųjų sausio 13-osios naktį, dar sykį pagerbėme  žuvusiųjų atminimą, iškilmingame Seimo posėdyje vėl klausėmės pasvarstymų, ką per praėjusius du dešimtmečius gero bei blogo nuveikėme. Tačiau net ir šiandien Lietuva negali pasidžiaugti, jog visi agresijos kaltininkai nubausti, jog visos tos lemtingos nakties paslaptys išnarpliotos, išaiškintos, ištirtos. Na kad ir mįslinga tuometinio premjero Alberto Šimėno dingimo istorija.

Videostudijos “SLAPTAI” svečias – buvęs aukšto rango VSD pareigūnas Danas Arlauskas. Jis pateikia savąją versiją, kodėl ir kur lemtingomis valandomis buvo prapuolęs ministras pirmininkas. Artimiausiu metu Slaptai.lt taip pat pateiks buvusio VSD pareigūno D.Arlausko požiūrį į Lietuvoje kilusį slaptųjų CŽV kalėjimų skandalą, tikrąsias VSD generalinio direktoriaus Povilo Malakausko atleidimo priežastis bei šiandieninio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklą.

Continue reading „Kur lemtingąją Sausio 13-ąją prapuolė premjeras Albertas Šimėnas?” →

patackas21
Aktualijos

Mažai tautai, negalinčiai sutelkti gausias Karines Pajėgas (KP), savanoriškumo principas (SP) yra labai svarbus kaip pagrindinis motyvacinis ginklas. Atsisakyti jo arba jį sumenkinti yra strateginė ir ideologinė klaida. Lietuvos istorijoje daugumos laimėtų kovų sėkmę lėmė ne reguliarioji kariuomenė, bet savanoriai. Visoje eilėje sukilimų – nuo LDK žlugimo iki 1918-1923 kovų už nepriklausomybę esminį vaidmenį atliko savanoriai, jau nekalbant apie partizaninių pokario kovų epopėją, intensyviausią Europos istorijoje „karą po karo“. Tačiau, jei bandysime prisiminti, kada mūšį laimėjo reguliari kariuomenė, teks grįžti vos ne iki Oršos kautynių. Akivaizdus pavyzdys – 1990 metai. Be savanorių nebūtų apginta ir sukurta Nepriklausoma Lietuva, padėti pagrindai modernioms karinėms pajėgoms.

Continue reading „Krašto apsaugos savanoriai – tada, 1990-aisiais, ir dabar, 2010-aisiais” →

kremlius_kremlius_kremlius
Aktualijos

Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus minima daug su mūsų valstybės istorija susijusių datų – 2008 vasarą minėjome Sąjūdžio dvidešimtmetį, praėjusių 2009 metų rugpjūtį buvo minimas Baltijos kelio dvidešimtmetis, o šių metų kovą bus minimas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis. Be to, visus pereitus metus buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Šiomis dienomis minime dar vieną žymią datą – Sausio 13-ają.

Žvelgiant į praėjusius 2009-uosius metus, galime konstatuoti, kad Lietuvoje kilo tikra pilietinio aktyvumo banga. Buvo protestuojama prieš darbdavių savivalę, prieš energetines monopolijas, prieš korumpuotus prokurorus, reikalaujama atkurti teisinę valstybę. Pagristai galima teigti, kad Lietuvoje formuojasi pilietinės visuomenės židiniai. Jų pagrindas – įvairūs pilietiniai judėjimai, profsąjungos, jaunimo organizacijos. Šie pilietiniai dariniai sudaro atsvarą prokremliškoms jėgoms – A. Paleckio vadovaujamam “Frontui“ ir kitoms panašioms organizacijoms.

Continue reading „Kaip gyvena kruvinųjų 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių organizatoriai ir vykdytojai?” →