Apie Christine Granville nužudymą daug rašyta to meto spaudoje

Kristina Granvil (Christine Granville, 1908 – 1952) – viena iš sėkmingai veikusių Didžiosios Britanijos slaptųjų agentų moterų Antrojo pasaulinio karo metais. Lenkijos grafaitė Christine Skarbek, graži, įspūdinga moteris, jaunystėje buvo laimėjusi svarbų ir prestižinį „Miss Lenkija“ titulą.

1939-ųjų metų rugsėjį, kai prasidėjo karas, ji gyveno Adis Abeboje (Etiopija). Tuomet Kristina Skarbek metė vyrą ir iškeliavo į Didžiąją Britaniją, kur pasiūlė savo paslaugas „Secret Intelligence Service“ (MI 6) tarnybai.

Anglai pasiuntė ją į Budapeštą kaip žurnalistę. Kristina ne kartą prasiskverbdavo iš Vengrijos į Lenkiją ir slapta iš ten išgabendavo savo tėvynainius. Kai kuriais duomenimis, per vieną iš tokių „vizitų“ Kristiną vokiečiai areštavo. Tačiau ji buvo sumani, gudri, ir ji sugebėjo pabėgti.

Grafaitė taip pat tvirtino, kad ją kartą sulaikė Jugoslavijos pasienyje (slapta gabeno į neutralias šalis numuštus sąjungininkų armijos lakūnus, dažnai sužeistus), bet apsuko galvą tiems, kas ją areštavo. Ji įkalbėjo ją suėmusius pasielgti draugiškai – ją paleisti.

Paskui ji buvo permesta į Viduriniuosius Rytus, o dar vėliau, jau dirbant Britanijos Specialiųjų operacijų valdybai, buvo nusiųsta į Prancūzijos pietus kaip Prancūzijos pasipriešinimo kurjerė. Karo pabaigoje Kristina iškilmingai apdovanota Georgo medaliu ir Britanijos imperijos ordinu.

Po karo, neturėdama lėšų pragyvenimui, buvo priversta dirbti stiuardese vandenynų laineryje.

Jos gyvenimo pabaiga – liūdna. Grafaitę nužudė pavydus meilužis kilus kivirčui. Apie tai gausiai rašyta to meto britų spaudoje.

Nuotraukoje: grafaitė Kristina Granvil – Skarbek, Antrojo pasaulinio karo metais dirbusi britų žvalgybai MI 6.

2013.04.05 

Morisas Henkis – viena iš labiausiai intriguojančių ir įtakingiausių XX amžiaus asmenybių Didžiojoje Britanijoje, kuri turėjo reikšmingos įtakos šių laikų specialiųjų tarnybų veiklai.

Lordas Henkis (1-asis baronas, 1877 – 1963) pradėjo savo karjerą nuo Jūrų pėstininkų korpuso karininko ir tarnavo linijiniame laive „Remilis“. Tais pačiais metais jis susipažino su admirolu seru Džonu Fišeriu ir padarė jam gilų įspūdį. Todėl kai 1902 metais Fišeris tapo Admiraliteto Antruoju lordu, jis pasišaukė kapitoną` Henkį į Londoną ir įtraukė jį į savo štabą.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Moriso Henkio odisėja“

Kapitonas Džordžas Hilas (George Hill) – britų žvalgas, dirbęs kartu su šnipinėjimo asu Sidniu Reiliu (Sidney Reilly) Rusijoje bolševikų revoliucijos laikotarpiu.

Didžiosios Britanijos armijos eilinis Džordžas Hilas buvo sužeistas pirmojo pasaulinio karo pradžioje.

Po to jį, laisvai kalbantį rusiškai ir vokiškai, pasiuntė į Britanijos saugumo tarnybą (MI5), kur jis buvo pakeltas į karininkus. Apsimetęs bulgaru, jis prasiskverbė į internuotųjų stovyklą Balkanuose ir surinko ten reikalingų žinių.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: „Džordžas Hilas, infiltruotas į bolševikų irštvą““

perl_harbor

Hektoras Baivuoteris – britų žurnalistas, buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos slaptasis agentas, dar trečiajame dešimtmetyje nusakęs bendrą japonų karinę jūrų strategiją, kurią paskui japonai pademonstravo per antrąjį pasaulinį karą.

Hektoras Baivuoteris (Hector Baywater, 1884 – 1940) gimė Anglijoje, bet jaunystėje keletą metų gyveno Brukline (Niujorke, JAV). 19-metis jis jau tapo laikraščio “New York Herald” reporteriu. Savo žurnalistinę karjerą H.Baivuoteris pradėjo nuo to, kad sudarinėjo informacinius intarpus į dideles medžiagas, skirtas 1904–1905 metų rusų–japonų karo įvykiams vertinti. Jis lengvai rašė, nes gerai išmanė karinius laivus ir nuo vaikystės gyvai domėjosi ta tema.

Continue reading „Tikri ir prasimanyti žurnalisto Hektoro Baivuoterio karai“

tecer-tecer

“Fluency” – grupė Didžiosios Britanijos ekspertų, ieškojusių nedemaskuoto Sovietų agento aukštose pareigose Anglijos specialiosiose tarnybose.

Komisija „Fluency“ buvo bendras Saugumo tarnybos (MI 5) Skyriaus „D“ (tyrimai) ir Kontržvalgybos valdybos „Secret intelligence service“ (MI 6) projektas. 1964 metų spalį įkurtos komisijos pirmininku buvo paskirtas Piteris Raitas (Peter Wright) iš MI 5.

Tyrimas buvo pagrįstas sovietinių šnipų Entonio Blanto (Anthony Blunt), Džono Kernkroso (John Cairncross) ir Leo Longo (Leo Long) prisipažinimais tų metų pradžioje, o taip pat informacija, gauta iš kelių sovietinių perbėgėlių. Ypatingą dėmesį komisija sutelkė duomenims, rodantiems nežinomo agento veiklą ir vėliau priskirtiems demaskuotam Haroldui (Kim) Filbiui (Kim Philby).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: komisijai „Fluency“ taip ir nepavyko išaiškinti užsimaskavusio sovietų agento“

graham_green

Gremas Grinas – anglų rašytojas ir “Secret Intelligence Service” (MI 6) agentas.

Savo požiūrį į literatūrinį darbą ir žvalgybą Gremas Grinas (Graham Greene, 1904–1991) apibendrino knygoje „Gyvenimo būdas“ („A Sort of Life“, 1971): „Man regis, kad kiekvienas rašytojas turi kažką bendro su šnipu: jis taip pat stebeilija, pasiklauso, ieško motyvų ir analizuoja charakterius…“

Žvalgybą G.Grinas susižavėjo 1924 metais, kai jis, būdamas Oksfordo universiteto studentas, pervažiavo visą dar okupuotą Vokietiją (pagal kultūrinę mainų programą, finansuojamą Vokietijos ambasados Londone).

Continue reading „“Kiekvienas rašytojas turi kažką bendro su šnipu”“