STT užrašas

Šiandien Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus ir direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius dalyvavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje, kuriame aptarė kriminalinės žvalgybos vykdymo principus ir kontrolės efektyvumo užtikrinimo aspektus.

STT, vykdydama kriminalinę žvalgybą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, pirmiausia – Kriminalinės žvalgybos įstatymu (KŽĮ). KŽĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad kriminalinė žvalgyba yra grindžiama ne tik teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, viešojo intereso apsaugos, viešų ir slaptų veiksmų derinimo, bet ir konspiracijos bei konfidencialumo principais.

Dėl kriminalinės žvalgybos masto

Viešojoje erdvėje skleidžiami teiginiai, kad „nėra jokių duomenų, kokie yra kriminalinės žvalgybos mastai“, yra neatitinkantys tikrovės. Generalinė prokuratūra renka duomenis apie visų kriminalinės žvalgybos subjektų vykdomus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir juos teikia Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai. Ne kartą tokie apibendrinti duomenys yra buvę pateikti ir viešai (pavyzdžiui: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/dainius-gaizauskas-kriminaline-zvalgyba-kai-maziau-yra-daugiau.d?id=80711097).

„Tai, kad tam tikri kriminalinės žvalgybos duomenys nėra viešinami arba jų nežino vienos ar kitos profesijos savivaldos institucija, nereiškia, kad jų nežino niekas. Kriminalinės žvalgybos efektyvumas yra neatsiejamas nuo tokių veiksmų slaptumo bei fakto, kad duomenų subjektui iš esmės nėra žinoma, jog jo asmens duomenys yra tvarkomi. Tarnyba viešai neatskleidžia savo vykdytos ar vykdomos kriminalinės žvalgybos masto, nes tai pakenktų kriminalinės žvalgybos efektyvumui, siekiant atskleisti ypatingu latentiškumu pasižyminčius korupcinius nusikaltimus. Teiginiai, kad valstybėje šiuo požiūriu yra nevaldoma padėtis, mažų mažiausiai yra neteisingi, todėl jais neturėtų būti klaidinama visuomenė“, – sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Dėl kriminalinės žvalgybos kontrolės

Kriminalinės žvalgybos veiksmai visais atvejais atliekami tik esant KŽĮ nustatytiems jų atlikimo pagrindams – turint pakankamai KŽĮ nurodytos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką. Kriminalinės žvalgybos veiksmų, reikšmingai susijusių su asmens privatumu, pagrindą vertina prokuroras, o po to ir teismas leidžia (sankcionuoja) arba neleidžia atlikti konkrečius veiksmus. Dar daugiau, KŽĮ septintajame skirsnyje aiškiai apibrėžta kriminalinės žvalgybos daugiapakopė, Tarnybos vertinimu, efektyvi, kontrolės sistema. Tad teiginiai, kad „šiandien Lietuvoje bet kurio žmogaus gali būti klausomasi ir jis gali būti sekamas net ir be galimai realaus pagrindo“ yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės.

Kriminalinės žvalgybos daugiapakopė kontrolės sistema:

Vidaus kontrolė. Kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę organizuoja kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai, kurie užtikrina, kad būtų nepriekaištingai laikomasi kriminalinės žvalgybos subjektų pareigų, įtvirtintų KŽĮ 7 straipsnyje. Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami kriminalinę žvalgybą, privalo užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą, įgyvendinti kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę ir užtikrinti galimybę atlikti kriminalinės žvalgybos išorės kontrolę. Taip pat privaloma užtikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos saugumą, užtikrinti, kad visa kriminalinės žvalgybos informacija būtų renkama tik siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius, o gauta informacija būtų naudojama pagal paskirtį šio įstatymo nustatyta tvarka.

Prokuratūros vykdoma kontrolė. Kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą kontroliuoja prokurorai, rengdami motyvuotus teikimus, sankcionuodami ar atsisakydami sankcionuoti veiksmus ir gaudami informaciją apie veiksmų atlikimo eigą ir rezultatus, nagrinėdami asmenų skundus dėl galimai pažeistų žmogaus teisių ir laisvių. Generalinis prokuroras nustato veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės tvarką.

Teismo vykdoma kontrolė. Teismas asmens privatumą varžančius veiksmus kontroliuoja mažiausiai trimis būdais/etapais: 1) Sankcionuodamas, t. y. leisdamas arba neleisdamas atlikti šiuos veiksmus – šiame etape yra vertinamas teisinis ir faktinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas, šie veiksmai galimi tik tada, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie tam tikrus apysunkius nusikaltimus; 2) Nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, kuriose, greta kitų įrodymų, pateikiami ir kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys – šiuo atveju dar kartą vertinamas tokių duomenų ryšys, gavimo aplinkybės ir teisėtumas; 3) Nagrinėdamas civilines ar administracines bylas, kai asmenys skundžiasi dėl jiems galimai padarytos žalos, kitų neigiamų teisinių pasekmių, atsisakymo supažindinti su apie asmenį turima informacija ir pan.

Vyriausybės vykdoma kontrolė. Vyriausybė vykdo kriminalinės žvalgybos kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą kompetenciją.

Parlamentinė kontrolė. Kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę vykdo Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys – nuolat veikianti Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Komisija kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą; analizuoja kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą; prižiūri, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

Dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos vykdant kriminalinę žvalgybą

KŽĮ 5 straipsnyje yra nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. O atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

„Kriminalinė žvalgyba yra vykdoma tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens ar valstybės interesus. Kriminalinės žvalgybos informacijos slaptumas yra svarbus kriminalinės žvalgybos tikslų pasiekimui, be to, šios informacijos įslaptinimo tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad ji iki tam tikro momento netaptų žinoma asmeniui, su kuriuo tokia informacija yra susijusi“, – sakė STT vadovas.

Vadovaujantis KŽĮ 5 straipsnio 6 dalimi, asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys.

Įstatyme, be kita ko, taip pat nustatytas ir labai aiškus mechanizmas, kaip asmenys, kurie dėl jų atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos patyrė teisinių neigiamų pasekmių, gali ginti savo pažeistas teises.  Asmenys, kurie mano, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pažeidė jų teises ir laisves, turi teisę šiuos veiksmus skųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, prokurorui, teismui KŽĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatytais terminais ir tvarka.

Dėl advokatų veiklos garantijų

Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje yra nurodytos advokato veiklos garantijos. Tačiau advokato teisė į konfidencialumą nėra absoliuti.

Suformuotoje teismų praktikoje įvardinta, kad informacija apie advokato neteisėtus, juolab nusikalstamus veiksmus, ginant kliento interesus negali būti laikoma profesine advokato paslaptimi arba žiniomis, kurias advokatas sužinojo, vykdydamas gynėjo pareigas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato imunitetas laikytinas funkciniu imunitetu ir taikytinas tik ta apimtimi, kuri yra susijusi su advokato profesine veikla, o ne su advokato statuso turėjimu apskritai; kad teisinių paslaugų teikimu laikytinas ne bet koks advokato ir į jį besikreipiančio asmens bendravimas, o tik teisinių paslaugų teikimas tarp kliento ir advokato sudarytos sutarties rėmuose; kad advokato paslaptimi negali būti laikomi duomenys apie neteisėtų, tuo labiau – apie savarankiškos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių gynybos būdų naudojimą.

„Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami savo veiklą surenka įvairios jautrios ar net konfidencialios informacijos. Tačiau nėra nustatyta nei vieno atvejo, kai tokia informacija būtų panaudota ne pagal paskirtį ar neteisėtai. Kriminalinės žvalgybos metu yra naudojama tik tokia informacija, kuri yra susijusi su padarytų, daromų ar planuojamų daryti nusikalstamų veikų atskleidimu. Vykdant kriminalinę žvalgybą visais atvejais yra užtikrinama asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga“, – pabrėžė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Informacijos šaltinis – STT

2019.06.05; 15:45

Asmens sekimas, slapta jo gyvenamosios ar darbo vietų apžiūra, pokalbių ar susirašinėjimo korespondencijos kontroliavimas bei liustracija [lot. Lustratio – peržiūrėjimas, peržiūra] yra operatyvinio tyrimo būdais, įsibraunančiais į privačią sferą.

Dėl to šiems veiksmams atlikti privalomas faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais duomenimis pagrįstas teismo sprendimas. Todėl ikiteisminio tyrimo metu prokuratūra, o operatyvinio tyrimo atveju – specialiosios tarnybos privalo įrodyti teismui bet kurios iš paminėtų specialiųjų priemonių panaudojimo prieš konkretų asmenį faktinį pagrindą ir neišvengiamą būtinumą.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Kai įteisinami kaltumo prezumpcijos principai““

Didžiosios Britanijos Vyriausybinio ryšio centras GCGQ tikslingai šnipinėjo Wikileaks tinklalapio lankytojus, praneša Vokietijos laikraštis Süddeutsche Zeitung, remdamasis dar vienu informatoriaus Edvardo Snoudeno dokumentu, paskalbtu The Intercept svetainėje.

Kaip sakoma publikacijoje, sekama buvo naudojantis specialia programa Piwik, kuri laisvai prieinama ir leidžia realiu laiku sekti interneto vartotojus, apsilankančius vienoje ar kitoje svetainėje, taip pat ir IP adresus, vartotojo buvimo vietą ir kokius raktinius žodžius jis įveda prieš patekdamas į svetainę.

Continue reading „Britanijos specialiosios tarnybos šnipinėjo Wikileaks tinklalapio lankytojus“

32 laikraščiai visame pasaulyje, kartu ir Frankfurter Allgemeine Zeitung, išspausdino tarptautinei bendruomenei adresuotą rašytojų kreipimąsi. Jie protestuoja prieš sistemingą asmeninės informacijos rinkimą internete ir ragina JTO sudaryti tarptautinę skaitmeninių teisių konvenciją.

Teksto aiškinamajame raštelyje pasakyta, kad jį pasirašė 560 rašytojų iš 83 šalių, kartu ir Umbertas Eko, Tomas Stoppardas, Džonatanas Littelas ir Giunteris Grassas.

Visas sąrašas pateikiamas po atsišaukimo tekstu, kurio ištraukos cituojamos toliau.

Continue reading „Literatai – prieš totalinį sekimą“

moteris_tyrinetoja

Šveicarijos laikraščio Wochenzeitung žurnalistai nusprendė pasikeisti vietomis su specialiosiomis tarnybomis ir ėmė sekti Šveicarijos Federacinės žvalgybos tarnybos vadovą Markusą Zeilerį, praneša Vokietijos leidinys Stern.

Keletą savaičių du laikraščio redaktoriai Dominykas Grossas ir Žanas Giratas sekiojo M.Zeileriui iš paskos, ir jiems pasisekė atskleisti „paties svarbiausia Šveicarijos agento“ gyvenimą. 

Continue reading „Žurnalistai sėkmingai sekė Šveicarijos specialiųjų tarnybų vadovą“

2006–2009 metais FTB sraigtasparniai-šnipai kasdien skraidė virš Vašingtono šiaurės vakarų rajonų ir fotografavo statybos aikštelę, kur buvo statoma nauja Kinijos ambasada, pasakoja savo straipsnyje Foreign Policy istorinės knygos apie Amerikos specialiąsias tarnybas autorius Metju M. Eidas (Matthew M. Aid).

FTB norėjo išsiaiškinti, kur bus įkurtas ambasados ryšio centras. Bet Kinijos statybininkai paprasčiausiai užklojo dalį statinio brezentu.

FTB taip pat sekė kinų statybininkų judėjimą ir gyvenimą, tikėdamasis vieną kitą užverbuoti. Pasak neįvardyto kinų diplomato, kažkokie žmonės slapta apžiūrinėjo statybines medžiagas ir techniką – gal būtų įmanoma įterpti vidun „blakių“.

Continue reading „Kaip atidžiai FTB seka užsienio diplomatus“

Bet koks tiesioginis ir kiekvienas veiksmas tinkluose Sočio Olimpiados metu šalies slaptosioms tarnyboms bus visiškai skaidrus, atskleidė žurnalistinis tyrimas. Už saugumą per žaidynes atsakingas yra FSB kontržvalgybos tarnybos viršininkas Olegas Syromolotovas, tad tiekėjai vaikščioja pasitempę. Vakarų žiniasklaida stebisi „olimpinės korupcijos“ mastais ir tuo, kad niekas iš valdininkų kol kas nenubaustas.

Terorizmo grėsmė ir Kremliaus paranoja skatina Rusijos specialiųjų tarnybų vadovus kurti precedento neturinčią pasiklausymo sistemą, tvirtina straipsnyje The Guardian žurnalistai Andrejus Soldatovas, Irina Borogan ir Šonas Vokeris. A.Soldatovas ir I.Borogan atliko žurnalistinį tyrimą kartu su Citizen Lab ir Privacy International.

Continue reading „Sočis–2014: „sekimas bus visaapimantis, bet taip reikia““

Edvardas Snoudenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baraką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.

Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.

Organizavęs NSA informacijos nutekinimą Edvardas Snoudenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam „laikinąjį prieglobstį“, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A.Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.

Continue reading „„Gudruolis V.Putinas“ sėkmingai tęsia žaidimus aplink E.Snoudeną“

Globalinio totalinio slapto pasiklausymo eroje siūlau susipažinti su Rusijos internetinio TV „Dožd‘ (Lietus) (www.tvrain.ru) 2013-05-31 laidos vedėjo Michailo Kozyrevo pateiktais jūsų telefono ypatumais, kurie turėtų jus priversti susimąstyti, ar jūsų telefono nėra pasiklausoma.

Jeigu išjungiant telefoną tai padaryti pavyksta ne iš karto, tarkim, dar ilgą laiką šviečia ekranas, ar tiesiog telefonas išsijungia pavėluotai, tai jau turėtų tapti nerimo priežastimi.

Jeigu jūs pastebėjote, kad akumuliatorius, ypač naujas, žymiai greičiau, nei paprastai, išsikrauna, tai taip pat požymis, kad jis gali būti panaudojamas su pasiklausymo programa.

Continue reading „Kaip pajusti, kad mobilus telefonas tapo „blake“. E.Snoudeno signalas“

Dviejų slaptų vyriausybinių sekimo programų demaskavimas iššaukė gyvą diskusiją apie privataus gyvenimo ir nacionalinio saugumo paslaptį. Kad svarstymas būtų vaisingas, pirmiausia būtina išsklaidyti keletą mitų, tvirtina informacijos apsaugos specialistas Danielis Dž.Solouvas leidinio "The Washington Post" puslapiuose.

Po to, kai saugumo tarnybos pripažino, kad yra dvi programos telefoninių skambučių duomenims rinkti, ramindamas amerikiečius Barakas Obama paaiškino, kad juos domina tik pokalbių trukmė ir numeriai, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Penketas mitų apie privataus gyvenimo neliečiamybę“

„Gal Jūs galvojate, kad jums neverta jaudintis dėl Amerikos vyriausybės slaptų programų, renkančių telefoninius ir internetinius duomenis apie paprastus amerikiečius, – rašo savo tinklaraštyje Foreign Policy svetainėje tarptautinių santykių specialistas, Harvardo universiteto profesorius Styvenas Voltas. – Pagaliau Amerikoje gyvena per 300 mln. žmonių, ir daugumos jų elektroninis ar telefoninis bendravimas neturi jokio ryšio su nacionaliniu saugumu ir vargu ar atkreips specialiųjų tarnybų dėmesį“.

Iš tikrųjų dingstis susirūpinti yra, mano autorius, ir svarbiausia – ne būgštavimai dėl privataus gyvenimo neliečiamybės, sakoma straipsnyje: žmogaus asmeninis gyvenimas tikriausiai nebus žinomas visuomenei.

Pagrindinis pavojus susidariusioje situacijoje tas, kad tai gali neigiamai atsiliepti potencialiems „nesutinkantiesiems“, demaskuotojams, tyrimais užsiimantiems žurnalistams, kitaip sakant, visiems, kas tam tikrus vyriausybės veiksmus laiko neprotingais, neetiškais ar išvis neteisėtais.

Continue reading „Vyriausybės sekimo programos: kokia tikroji grėsmė“

Rusija neprieštarautų apsvarstyti amerikiečio maištininko Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) prašymą suteikti politinį prieglobstį – tai paprastas Kremliaus žingsnis bandant kritikuoti Vakarus, mano "The Guardian".

E.Snoudenas pabėgo iš JAV, prieš išduodamas šį mėnesį laikraščiui "The Guardian" informaciją apie slaptą Amerikos sekimo programą, primena Miriam Elder. Manoma, kad dabar jis Honkonge, bet tiksliai jo buvimo vieta nežinoma.

Bijodamas JAV keršto, E.Snoudenas savaitgaly sakė, kad „linkęs ieškoti prieglobsčio bendrų vertybių šalyje“, kaip pavyzdį paminėdamas Islandiją.

Continue reading „Rusija siūlo svarstyti Edvardo Snoudeno užklausą dėl politinio prieglobsčio“

ricards_niksons

Vadinamasis “Hiustono planas” – tai Ričardo Niksono administracijos parengta disidentų ir pacifistų sekimo programa. Oficialus pavadinimas – „Vidinės žvalgybos planas: analizė ir strategija“.

Bet oficialusis pavadinimas beveik nebuvo vartojamas, ir į istoriją programa įėjo būtent kaip „Hiustono planas“ (pagal  jos pagrindinio sudarytojo pavardę).

Tomas Čarlzas Hiustonas (Tom Charles Houston) buvo Baltųjų rūmų administracijos bendradarbis, į kurio pareigas įėjo klausimai, susiję su vidaus saugumu. Advokatas, anksčiau tarnavęs armijos žvalgyboje, T.Č.Hiustonas buvo tvirtai įsitikinęs, kad valstybei būtina sekti „revoliucingai nusiteikusio šio šalies jaunimo, skatinamo užsienio komunistų judėjimo, akcijas“.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: daug triukšmo sukėlęs “Hiustono planas”“

gintaras_originalas

Sensacingiausiu pastarųjų dienų įvykiu tikriausiai reikėtų laikyti į viešumą patekusį konfidencialų Seimo pirmininkės pokalbį. Atkreipkite dėmesį: ponia Irena Degutienė, būdama viena iš įtakingiausių Lietuvos politikių, skundžiasi užkulisinėmis tiek Lietuvos prezidentės, tiek Lietuvos slaptųjų tarnybų intrigomis.

Viešai pagarsinto pokalbio trukmė – maždaug dešimt minučių. Jį išklausius galima susidaryti nuomonę, jog Lietuvos Seimas tapo bedante institucija, nebepajėgiančia nuveikti nieko rimto, konkretaus ir naudingo.

O įspūdis perskaičius kai kuriuos viešojoje erdvėje operatyviai pasirodžiusius komentarus, jog lietuviškasis parlamentas yra viso labo primityvi dekoracija, dar labiau sustiprėja. Suprask, tikroji šio dekoratyvaus parlamento paskirtis – paslėpti žinią, kas iš tikrųjų valdo Lietuvos parlamentinę respubliką.

Continue reading „Saugumietiškos intrigos – tikros ir įsivaizduojamos“

polizei

„Vokietijos vidaus reikalų ministerija pirmąsyk patikslino, kaip Federacijos kriminalistai kėlė Baltarusijos kriminalistų kvalifikaciją.

Pasak pranešimų, vokiečių tarnautojai demonstravo kolegoms baltarusiams, kaip pasinaudojant Analyst’s Notebook programa galima apdoroti didelius duomenų masyvus ir jų pagrindu sudarinėti hipotezes“, – rašo Die Zeit. Atskleisti šį dalyką padėjo Bundestago deputato nuo Kairiųjų partijos Andrejaus Hunko užklausimas.

Continue reading „Vokiečių kriminalistai padėjo Baltarusijai įsisavinti sekimo techniką remiantis duomenų analize“

CIA_3D_Logo

2012 metų gegužės 22 dieną, JAV Senato Žvalgybos komitetas balsavo už FISA įstatymo pataisos veikimo pratęsimą (terminas baigiasi 2012 m. pabaigoje).

Balsavimas – tai pirmasis Barako Obamos administracijos žingsnis, pratęsiant įstatymo, kuris, siekiant užkardyti teroro atakas, leidžia perimti amerikiečių elektroninius laiškus ir skambučius į užsienį be teismo orderio, galiojimą.

Pataisa, kuriai pritarė dar Bušo administracija po rugsėjo 11 teroro aktų, leidžia kontroliuoti komunikacijas be specialaus orderio kiekvienam asmeniui, paskirto pasiklausymui, jeigu asmuo nėra amerikietis ir yra už JAV ribų. Tad generalinis prokuroras ir nacionalinės žvalgybos direktorius gali gauti iš teisėjo orderį neriboto žmonių skaičiaus masiniam pasiklausymui.

Continue reading „Amerikietiškas požiūris į sekimą: 2012-ųjų metų gegužė“