sekimas

Aktualijos

Dviejų slaptų vyriausybinių sekimo programų demaskavimas iššaukė gyvą diskusiją apie privataus gyvenimo ir nacionalinio saugumo paslaptį. Kad svarstymas būtų vaisingas, pirmiausia būtina išsklaidyti keletą mitų, tvirtina informacijos apsaugos specialistas Danielis Dž.Solouvas leidinio "The Washington Post" puslapiuose.

Po to, kai saugumo tarnybos pripažino, kad yra dvi programos telefoninių skambučių duomenims rinkti, ramindamas amerikiečius Barakas Obama paaiškino, kad juos domina tik pokalbių trukmė ir numeriai, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Penketas mitų apie privataus gyvenimo neliečiamybę” →

Atsargiai

„Gal Jūs galvojate, kad jums neverta jaudintis dėl Amerikos vyriausybės slaptų programų, renkančių telefoninius ir internetinius duomenis apie paprastus amerikiečius, – rašo savo tinklaraštyje Foreign Policy svetainėje tarptautinių santykių specialistas, Harvardo universiteto profesorius Styvenas Voltas. – Pagaliau Amerikoje gyvena per 300 mln. žmonių, ir daugumos jų elektroninis ar telefoninis bendravimas neturi jokio ryšio su nacionaliniu saugumu ir vargu ar atkreips specialiųjų tarnybų dėmesį“.

Iš tikrųjų dingstis susirūpinti yra, mano autorius, ir svarbiausia – ne būgštavimai dėl privataus gyvenimo neliečiamybės, sakoma straipsnyje: žmogaus asmeninis gyvenimas tikriausiai nebus žinomas visuomenei.

Pagrindinis pavojus susidariusioje situacijoje tas, kad tai gali neigiamai atsiliepti potencialiems „nesutinkantiesiems“, demaskuotojams, tyrimais užsiimantiems žurnalistams, kitaip sakant, visiems, kas tam tikrus vyriausybės veiksmus laiko neprotingais, neetiškais ar išvis neteisėtais.

Continue reading „Vyriausybės sekimo programos: kokia tikroji grėsmė” →

Atsargiai

Rusija neprieštarautų apsvarstyti amerikiečio maištininko Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) prašymą suteikti politinį prieglobstį – tai paprastas Kremliaus žingsnis bandant kritikuoti Vakarus, mano "The Guardian".

E.Snoudenas pabėgo iš JAV, prieš išduodamas šį mėnesį laikraščiui "The Guardian" informaciją apie slaptą Amerikos sekimo programą, primena Miriam Elder. Manoma, kad dabar jis Honkonge, bet tiksliai jo buvimo vieta nežinoma.

Bijodamas JAV keršto, E.Snoudenas savaitgaly sakė, kad „linkęs ieškoti prieglobsčio bendrų vertybių šalyje“, kaip pavyzdį paminėdamas Islandiją.

Continue reading „Rusija siūlo svarstyti Edvardo Snoudeno užklausą dėl politinio prieglobsčio” →

ricards_niksons
Žvalgyba

Vadinamasis “Hiustono planas” – tai Ričardo Niksono administracijos parengta disidentų ir pacifistų sekimo programa. Oficialus pavadinimas – „Vidinės žvalgybos planas: analizė ir strategija“.

Bet oficialusis pavadinimas beveik nebuvo vartojamas, ir į istoriją programa įėjo būtent kaip „Hiustono planas“ (pagal  jos pagrindinio sudarytojo pavardę).

Tomas Čarlzas Hiustonas (Tom Charles Houston) buvo Baltųjų rūmų administracijos bendradarbis, į kurio pareigas įėjo klausimai, susiję su vidaus saugumu. Advokatas, anksčiau tarnavęs armijos žvalgyboje, T.Č.Hiustonas buvo tvirtai įsitikinęs, kad valstybei būtina sekti „revoliucingai nusiteikusio šio šalies jaunimo, skatinamo užsienio komunistų judėjimo, akcijas“.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: daug triukšmo sukėlęs “Hiustono planas”” →

gintaras_originalas
Aktualijos

Sensacingiausiu pastarųjų dienų įvykiu tikriausiai reikėtų laikyti į viešumą patekusį konfidencialų Seimo pirmininkės pokalbį. Atkreipkite dėmesį: ponia Irena Degutienė, būdama viena iš įtakingiausių Lietuvos politikių, skundžiasi užkulisinėmis tiek Lietuvos prezidentės, tiek Lietuvos slaptųjų tarnybų intrigomis.

Viešai pagarsinto pokalbio trukmė – maždaug dešimt minučių. Jį išklausius galima susidaryti nuomonę, jog Lietuvos Seimas tapo bedante institucija, nebepajėgiančia nuveikti nieko rimto, konkretaus ir naudingo.

O įspūdis perskaičius kai kuriuos viešojoje erdvėje operatyviai pasirodžiusius komentarus, jog lietuviškasis parlamentas yra viso labo primityvi dekoracija, dar labiau sustiprėja. Suprask, tikroji šio dekoratyvaus parlamento paskirtis – paslėpti žinią, kas iš tikrųjų valdo Lietuvos parlamentinę respubliką.

Continue reading „Saugumietiškos intrigos – tikros ir įsivaizduojamos” →

polizei
Aktualijos

„Vokietijos vidaus reikalų ministerija pirmąsyk patikslino, kaip Federacijos kriminalistai kėlė Baltarusijos kriminalistų kvalifikaciją.

Pasak pranešimų, vokiečių tarnautojai demonstravo kolegoms baltarusiams, kaip pasinaudojant Analyst’s Notebook programa galima apdoroti didelius duomenų masyvus ir jų pagrindu sudarinėti hipotezes“, – rašo Die Zeit. Atskleisti šį dalyką padėjo Bundestago deputato nuo Kairiųjų partijos Andrejaus Hunko užklausimas.

Continue reading „Vokiečių kriminalistai padėjo Baltarusijai įsisavinti sekimo techniką remiantis duomenų analize” →

CIA_3D_Logo
Žvalgyba

2012 metų gegužės 22 dieną, JAV Senato Žvalgybos komitetas balsavo už FISA įstatymo pataisos veikimo pratęsimą (terminas baigiasi 2012 m. pabaigoje).

Balsavimas – tai pirmasis Barako Obamos administracijos žingsnis, pratęsiant įstatymo, kuris, siekiant užkardyti teroro atakas, leidžia perimti amerikiečių elektroninius laiškus ir skambučius į užsienį be teismo orderio, galiojimą.

Pataisa, kuriai pritarė dar Bušo administracija po rugsėjo 11 teroro aktų, leidžia kontroliuoti komunikacijas be specialaus orderio kiekvienam asmeniui, paskirto pasiklausymui, jeigu asmuo nėra amerikietis ir yra už JAV ribų. Tad generalinis prokuroras ir nacionalinės žvalgybos direktorius gali gauti iš teisėjo orderį neriboto žmonių skaičiaus masiniam pasiklausymui.

Continue reading „Amerikietiškas požiūris į sekimą: 2012-ųjų metų gegužė” →