Šiaurės Korėja nusprendė išsiųsti JAV karį Travisą Kingą. EPA – ELTA foto
Pchenjanas, rugsėjo 27 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Korėja nusprendė išsiųsti JAV karį Travisą Kingą, kuris liepą kirto šalies sieną iš Pietų Korėjos ir buvo sulaikytas. Tai trečiadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Kaip skelbiama, atlikus tyrimą „atitinkama KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) institucija pagal Respublikos įstatymus nusprendė išsiųsti JAV ginkluotųjų pajėgų karį Travisą Kingą, kuris neteisėtai įsiveržė į KLDR teritoriją“. Kur ir kada T. Kingas bus paleistas, nenurodoma.
Šiaurės Korėja tvirtina, kad T. Kingas prasibrovė į jos teritoriją siekdamas išvengti netinkamo elgesio ir rasinės diskriminacijos JAV kariuomenėje. „Remiantis atitinkamos KLDR institucijos atliktu tyrimu, Travisas Kingas prisipažino, kad neteisėtai įsiveržė į KLDR teritoriją, nes prieštaravo nežmoniškam elgesiui bei rasinei diskriminacijai JAV kariuomenėje ir buvo nusivylęs nelygiaverte JAV visuomene“, – skelbė KCNA.
T. Kingas Šiaurės Korėjos sieną kirto liepos 18 d. Jis buvo prisijungęs prie eksursijos po demilitarizuotają zoną tarp abiejų Korėjų. Karys turėjo grįžti į JAV, kur jo laukė sudrausminimas dėl išgertuvių ir muštynių bare, incidento su policija ir apsilankymo Pietų Korėjos kalėjime. Tačiau jis išvyko iš oro uosto, prisijungė prie ekskursijos ir kirto Šiaurės Korėjos sieną.
Šiaurės Korėjos diktatorius. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas / Pchenjanas, rugsėjo 25 d. (AFP-ELTA). Po daugiau kaip trejus metus trukusio užsidarymo Šiaurės Korėja nuo pirmadienio vėl leis užsienio piliečiams atvykti į šalį, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Šiaurės Korėja izoliavosi nuo išorinio pasaulio nuo 2020 metų pradžios, kai, reaguodama į COVID-19 pandemiją, uždarė savo sienas ir neleido įvažiuoti net savo šalies piliečiams.
Tačiau šį mėnesį šalis ėmė rodyti atsivėrimo ženklus: lyderis Kim Jong Unas nuvyko į Rusiją susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu ir išsiuntė sportininkus į Azijos žaidynes Kinijos rytiniame Hangdžou mieste.
Pekino valstybinis transliuotojas CCTV pirmadien,į remdamasis neįvardytu šaltiniu, pranešė, kad Šiaurės Korėja paskelbė, jog leis užsieniečiams atvykti į savo teritoriją. Jiems atvykus bus taikomas dviejų dienų karantinas, priduriama pranešime.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida nepateikė jokių žinių apie sienos atidarymą.
Vienas Kinijos kelionių į Šiaurės Korėją organizatorius, „Dandong Strait National Tours“, socialiniame tinkle „WeChat“ informavo sekėjus: „Šiuo metu ekskursijos dar neatnaujintos. Kantriai laukite“.
Jake Sullivanas. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. EPA – ELTA nuotrauka
Vašingtonas, rugpjūčio 18 d. (AFP-ELTA). JAV, Japonija ir Pietų Korėja ketina plėsti savo karinį bendradarbiavimą. Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas prieš JAV prezidento Joe Bideno, Japonijos premjero Fumio Kishidos ir Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk Yeolo viršūnių susitikimą Kemp Deivide paskelbė apie „daugiametį karinių pratybų visose srityse planavimo procesą“.
Dėl Šiaurės Korėjos provokacijų, be kita ko, planuojamas geriau koordinuoti balistinių raketų atrėmimą, plėsti keitimąsi informacija ir komunikaciją krizių atvejais, sakė J. Sullivanas. Iš esmės trys valstybės, anot jo, sieks „glaudesnio bendradarbiavimo“ ir rengs kasmetines konsultacijas aukštu lygiu.
„Šiandien padėsime stabilų pagrindą trišalei partnerystei, jog užtikrintume, kad ji yra gili, stipri ir ilgalaikė, – kalbėjo prezidento J. Bideno vyriausiasis patarėjas. – Mes pradedame naują erą ir užtikriname, kad ši era bus ilgalaikė“.
J. Bidenas penktadienį Kemp Deivido rezidencijoje į šiaurę nuo Vašingtono priims F. Kishidą ir Yoon Suk Yeolą. Tai yra pirmasis trišalis viršūnių susitikimas tokiu formatu. Šiuo aljansu JAV prezidentas nori ryžtingiau pasipriešinti kariniu požiūriu stiprėjančiai Kinijai ir Šiaurės Korėjai.
Japonija ir Pietų Korėja yra svarbios JAV sąjungininkės Azijoje, tačiau šių abiejų valstybių santykiai įtempti. To priežastis – Japonijos kolonijinio valdymo Korėjos pusiasalyje laikotarpis nuo 1910 iki 1945 metų, kai žmonės buvo varomi dirbti priverstinius darbus, o moterys išnaudojamos kaip sekso vergės.
Tačiau pastaruoju metu Seulo ir Tokijo santykiai pagerėjo. J. Sullivanas pabrėžė, jog JAV tikisi, kad Pietų Korėja ir Japonija toliau plės bendradarbiavimą.
Šiaurės Korėjoje surengtas karinis paradas. EPA-ELTA nuotr.
Pchenjanas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Korėjoje 70-ųjų Korėjos karo paliaubų susitarimo metinių proga surengtas didelis karinis paradas, kurio metu, be kita ko, buvo pademonstruoti nauji dronai ir tarpžemyninės balistinės raketos, galinčios nešti branduolines galvutes, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Liepos 27-ąją, kuomet buvo pasirašytas paliaubų susitarimas, kuris 1953 m. padėjo nutraukti karo veiksmus, Pchenjanas vadina Pergalės diena.
Kaip teigiama, paradą gyvai stebėjo Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas ir į šalį atvykusios aukšto rango Rusijos bei Kinijos delegacijos. Palydovinės nuotraukos padėjo patvirtinti, kad Šiaurės Korėjoje iš tiesų būta karinio parado.
Valstybinė naujienų agentūra KCNA skelbė, kad šis paradas „įeis į mūsų istoriją kaip didingas politinis karinis festivalis, kuris pademonstravo nepajudinamą 10 mln. karių ryžtą sukurti naują Kim Jong Uno eros legendą“. Naujienų agentūra kalbėjo apie tariamą susirinkusių žmonių „entuziazmą ir džiaugsmą“, kai parado metu buvo parodyta ginkluotė. Šiaurės Korėjoje surengtas karinis paradas. EPA-ELTA nuotrauka
Norvičo universiteto politikos mokslų profesorius Yangmo Ku sakė naujienų agentūrai AFP, kad vienas iš naujojo parado tikslų yra patvirtinti „Kim Jong Uno valdymo legitimumą ir vidinį susivienijimą šiuo ekonominių iššūkių kupinu laikotarpiu“. Profesoriaus teigimu, Pchenjanas taip pat bando pasiųsti JAV ir jų sąjungininkėms ženklą, kad esant stipresniems ryšiams su Rusija ir Kinija Šiaurės Korėja yra pasirengusi atremti savo priešų keliamas strategines grėsmes. Specialistas kartu užsiminė apie naują Šaltąjį karą Korėjos pusiasalyje ir paragino imtis veiksmų įtampai numalšinti.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Panmundžomas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). JAV pilietis, kuris „be leidimo“ įžengė į Šiaurės Korėjos teritoriją per ekskursiją prie smarkiai įtvirtintos sienos ir, kaip manoma, buvo sulaikytas, yra amerikiečių karys, antradienį pranešė pareigūnai.
Šiaurės ir Pietų Korėjos techniškai tebekariauja tarpusavyje, nes 1950-1953 metų Korėjos karas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi, ir palei jų sieną eina demilitarizuota zona.
„JAV karys, dalyvavęs pažintinėje ekskursijoje prie JSZ, tyčia ir be leidimo kirto karinę demarkacinę liniją“ ir įžengė į Šiaurės Korėją, pareiškė JAV pajėgų Korėjoje atstovas spaudai pulkininkas Isaacas Tayloras, turėdamas omenyje Jungtinę saugumo zoną į šiaurę nuo Seulo.
Anksčiau vienas JAV pareigūnas su anonimiškumo sąlyga AFP sakė, kad amerikietis yra karys, kuris, kaip manoma, dabar yra Šiaurės Korėjos nelaisvėje.
„CBS News“ pranešė, kad žemo rango JAV karys, kuris dėl drausminių priežasčių buvo lydimas namo į JAV, kažkokiu būdu sugebėjo palikti oro uostą ir prisijungti prie ekskursantų grupės.
Šiaurės ir Pietų Korėjos kariai susitinka Jungtinėje saugumo zonoje – populiarioje turistinėje vietoje, kurią iš Pietų Korėjos pusės kasdien aplanko šimtai žmonių.
JAV ir Pietų Korėjos prezidentai Vašingtone aptarė konfliktą su Pchenjanu. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 26 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ir Pietų Korėjos vadovas Yoon Suk Yeolas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose aptarė konfliktą su Šiaurės Korėja ir branduolinio atgrasymo stiprinimą. Abu prezidentai kartu pasidžiaugė glaudžiais Vašingtono ir Seulo santykiais.
„Šiandien švenčiame geležinį aljansą, bendrą mūsų ateities viziją ir artimą draugystę, kuri jungia Korėjos Respubliką ir Jungtines Valstijas“, – sakė J. Bidenas per svečio priėmimą. Abi šalis esą sieja „nenutrūkstamas ryšys“.
Pasa Yoon Suk Yeolo, abiejų valstybių santykiai pagrįsti ne davimu ir ėmimu. Tai veikiau „vertybių aljansas“. Pietų Korėja ir JAV eis išvien, kad užtikrintų „laisvę“, pabrėžė Pietų Korėjos vadovas.
Yoon Suk Yeolas į Vašingtoną su valstybiniu vizitu atvyko antradienį. Viena pagrindinių pokalbių temų yra Šiaurės Korėja, kurios raketų ir branduolinė programa sukėlė didelį susirūpinimą Seule ir Vašingtone. Šiaurės Korėjos lyderis. EPA – ELTA nuotr.
Todėl JAV nori stiprinti Pietų Korėjos branduolinį skydą. Planuojama, kad pirmą kartą per dešimtmečius branduolinėmis raketomis ginkluotas JAV povandeninis laivas sustos Pietų Korėjoje. Bendras šalių pareiškimas taip pat numato intensyvesnį keitimąsi karine informacija tarp Vašingtono ir Seulo.
Planuojamos priemonės dėl Šiaurės Korėjos branduolinės veikos skirtos atgrasymui. Tačiau, JAV vyriausybės duomenimis, amerikiečių atominių ginklų dislokavimas Pietų Korėjoje nėra numatytas.
Karinė įtampa Korėjos pusiasalyje pastaruoju metu sustiprėjo. Komunistinė vadovybė Pchenjane vis grasina karine eskalacija.
Šiaurės Korėjos diktatorius. EPA – ELTA nuotr.
Pchenjanas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Pranešama, kad Šiaurės Korėja baigė pirmojo savo karinio šnipinėjimo palydovo kūrimą. Kim Jong Unas uždegė žalią šviesą „karinio šnipinėjimo palydovo Nr. 1“ bandymui, trečiadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA. Bandymo data nenurodoma. Pasakyta tik tiek, kad Kim Jong Unas nurodė paleisti palydovą „planuotą dieną“.
Toliau pranešime sakoma, kad Kim Jong Unas, lankydamasis Nacionalinėje aerokosminės plėtros agentūroje, paragino didinti Šiaurės Korėjos pajėgumus rinkti žvalgybinę informaciją iškeliant šnipinėjimo palydovus įvairiose orbitose. Valstybinį žiniasklaida parodė vaizdus, kaip Kim Jong Unas su savo dukra lankosi kosmoso agentūroje.
Kim Jong Unas 2021 m. vienu pagrindinių projektų gynybos srityje pavadino karinio šnipinėjimo palydovo sukūrimą. Pasaulio Šiaurės Korėjos studijų instituto ekspertas An Chan Ilas trečiadienį agentūrai AFP sakė, kad kol kas tai tikriausiai bus „simbolinis“ šnipinėjimo palydovo, kuris laipsniškai bus tobulinamas, paleidimas.
„Jei Kinija ir Rusija neteiks paramos aukštosiomis technologijomis, bus sunku šnipinėti naudojant Šiaurės Korėjos technologijas“, – sakė ekspertas.
Tačiau, Šiaurės Korėjos studijų universiteto Seule vadovas Yang Moo Jinas pabrėžė, kad šnipinėjimo palydovo kūrimą vis tiek reikėtų vertinti labai rimtai. Galiausiai šnipinėjimo palydovai esą yra svarbus veiksnys Šiaurės Korėjos prevencinio branduolinio smūgio atveju, ir todėl tai kelia didelę grėsmę Pietų Korėjai.
Šiaurės Korėja. Ginkluotosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Pchenjanas, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Korėja nusprendė imtis „svarbių praktinių“ karo atgrasymo priemonių, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, likus dienai iki didžiausių per penkerius metus Seulo ir Vašingtono bendrų karinių pratybų pradžios.
Toks sprendimas buvo priimtas valdančiosios partijos karinės komisijos posėdyje, kuriam pirmininkavo lyderis Kim Jong Unas, pranešė oficiali Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
„Susitikime buvo aptarti ir priimti svarbūs praktiniai žingsniai, siekiant veiksmingiau ir stipriau panaudoti puolamąsias karo atgrasymo priemones“, – pranešė KCNA. Pranešime sakoma, kad taip reaguojama į „dabartinę padėtį, kai JAV ir Pietų Korėjos karinės provokacijos pasiekė raudonąją liniją“, tačiau nepaaiškinta, kokių konkrečių priemonių imamasi.
Pietų Korėja ir Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį turi pradėti pratybas „Laisvės skydas“, jos rengiamos atsižvelgiant į „pakitusią saugumo aplinką“ dėl smarkiai padidėjusio Korėjos agresyvumo, pranešė sąjungininkės. Tokias pratybas Šiaurės Korėja vertina kaip invazijos repeticiją. Šiaurės Korėja išbando naujausias raketas. EPA-ELTA nuotr.
Analitikai teigia, kad Šiaurės Korėja veikiausiai pasinaudos pratybomis kaip dingstimi vykdyti daugiau provokacijų, įskaitant raketų bandymus ir galbūt net branduolinį bandymą.
Penktadienį KCNA pranešė, kad Kim Jong Unas įsakė Šiaurės Korėjos kariuomenei suintensyvinti pratybas rengiantis „tikram karui“. Pasak KCNA, Kim Jong Unas liepė kariams būti pasirengusiems „dviem strateginėms misijoms – atgrasyti nuo karo ir imtis iniciatyvos kare“.
Vašingtonas ir Seulas sustiprino bendradarbiavimą gynybos srityje, atsižvelgdami į Šiaurės Korėjos keliamas karines ir branduolines grėsmes. Pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja įvykdė dar labiau provokuojančius uždraustų ginklų bandymus.
Šiaurės Korėja tęsia raketų bandymus. EPA-ELTA nuotr.
Pchenjanas, vasario 19 d. (ELTA). Šiaurės Korėja sekmadienį patvirtino išvakarėse per pratybas paleidusi tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong-15“, praneša „Reuters“.
„Netikėtos raketos paleidimo pratybos yra nuoseklių KLDR strateginių branduolinių pajėgų pastangų prireikus surengti mirtiną branduolinę kontrataką prieš priešo pajėgas realus įrodymas“, – sakoma oficialiame pareiškime.
Pasak Šiaurės Korėjos valstybinės naujienų agentūros, raketa nuskriejo 989 km per 4 015 sekundžių ir pasiekė maksimalų 5 768 km aukštį prieš tiksliai pataikydama į nustatytą rajoną atviruose vandenyse. Balistinė raketa „Hwasong-15“ pirmą kartą buvo išbandyta 2017 metais.
Šiaurės Korėja paleido tarpžemyninę balistinę raketą likus kelioms dienoms iki bendrų Pietų Korėjos ir JAV pratybų, per kurias bus treniruojamasi reaguoti į galimą KLDR branduolinę ataką.
Dėmesio! Dėmesio! Dėmesio!
Seulas, gruodžio 26 d. (AFP-ELTA). Pietų Korėja apkaltino Šiaurės Korėją, kad ji pirmadienį paleido „kelis“ bepiločius orlaivius per savo sieną, todėl Seulo kariškiai dislokavo karo lėktuvus ir paleido įspėjamuosius šūvius, kad juos atbaidytų.
„Mūsų kariuomenė pirmą kartą aptiko Šiaurės Korėjos nepilotuojamą orlaivį aplink Gimpo oro erdvę 10.25 val.“, – sakoma Jungtinio štabo viršininkų (JCS) pranešime. „Keli Šiaurės Korėjos nepilotuojami orlaiviai įsiveržė į mūsų oro erdvę“ pasienio zonose aplink Kiongi provinciją, priduriama jame.
Dėl įsibrovimo Seulas paleido įspėjamuosius šūvius ir dislokavo naikintuvus bei atakos sraigtasparnius. Vienas iš karo lėktuvų, lengvasis kovinis lėktuvas KA-1, vėliau sudužo Hoengseongo apygardoje, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.
JCS prašymu, maždaug valandai buvo sustabdyti skrydžiai Gimpo ir Inčono tarptautiniuose oro uostuose netoli sostinės, nurodė „Yonhap“, agentūra citavo Pietų Korėjos transporto ministerijos pareigūną.
Tai pirmas kartas per penkerius metus, kai Šiaurės Korėjos dronai įsiveržė į Pietų Korėjos oro erdvę, Pchenjanui šiais metais atliekant precedento neturinčius ginklų bandymus ir didinant įtampą.
Šiaurės Korėja. Ginkluotosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, gruodžio 22 d. (ELTA). Rusijos samdinių grupė „Wagner“ įsigijo ginklų iš Šiaurės Korėjos, kad padėtų sustiprinti rusų pajėgas Ukrainoje. Apie tai ketvirtadienį pranešė agentūra „Reuters“. JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby‘is patvirtino šią informaciją.
Vienas aukštas JAV vyriausybės pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad ginklų įsigijimas yra stiprėjančių „Wagner“ pozicijų kare ženklas. „Galime patvirtinti, kad Šiaurės Korėja perdavė pirmąją ginklų siuntą „Wagner“ grupei, kuri už įrangą sumokėjo. Praėjusį mėnesį Šiaurės Korėja tiekė į Rusiją pėstininkų raketų ir raketų, kurias turėjo naudoti „Wagner“, – teigė pareigūnas.
Pareigūnas taip pat sakė, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas kiekvieną mėnesį skiria daugiau kaip 100 mln. dolerių, kad finansuotų „Wagner“ operacijas Ukrainoje. Tačiau jis esą susiduria su problemomis verbuojant rusus kovai.
Praėjusiomis savaitėmis „Wagner“ per mūšius dėl Ukrainos Bachmuto miesto patyrė didelių nuostolių – neteko apie 1 000 kovotojų.
JAV žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėjos ginklų tiekimas nepadarys įtakos dinamikai mūšio lauke, „tačiau esame sunerimę, kad Šiaurės Korėja planuoja perduoti „Wagner“ daugiau karinės įrangos“, – teigė pareigūnas.
J. Kirby‘is patvirtino ir šį vertinimą ir pareiškė, kad Šiaurės Korėja, tiekdama ginklus, pažeidė JT sankcijas. JAV pareigūnai, „Reuters“ informacija, šį klausimą ketina kelti Saugumo Taryboje.
Šiaurės Korėjos lyderis stebėjo raketos paleidimą kartu su savo dukra. EPA-ELTA nuotr.
Pchenjanas, lapkričio 19 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pirmą kartą naujausios Pchenjano tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) bandymą stebėjo kartu su savo dukra, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Pareiškęs, kad į tariamus JAV branduolinius grasinimus atsakys savo branduolinėmis raketomis, penktadienį jis stebėjo, kaip paleidžiama didžiulė juodai balta raketa, KCNA teigimu, „Hwasong-17“, analitikų vadinama „raketa-monstru“.
„Naujo tipo ICBM“ paleidimas buvo sėkmingas, pranešė KCNA, pridurdama, kad „bandomasis paleidimas aiškiai įrodė naujos pagrindinės strateginės ginkluotės sistemos patikimumą“.
KCNA pranešė, kad Kimas dalyvavo paleidime „kartu su savo mylima dukra ir žmona“, o valstybinės žiniasklaidos nuotraukose matyti spinduliuojantis Kimas, lydimas mergaitės su pūkine striuke ir raudonais bateliais ir abu einantys priešais raketą.
Šiaurės Korėjos „princesė“
Valstybinė žiniasklaida itin retai užsimena apie Kimo vaikus, o tai buvo pirmas oficialus patvirtinimas, kad jis turi dukrą, sakė ekspertai.
Pasak jų, pristatydamas ketvirtąją savo šeimos kartą ir pirmą kartą nusifotografavęs su dukra, Kimas aiškiai parodė savo viziją apie Šiaurės Korėjos valdančiąją dinastiją.
Kimas Jong Unas – Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kim Ir Seno anūkas ir trečiosios Kimų šeimos kartos atstovas – 2009 metais vedė Ri Sol Ju, pranešė Seulo žvalgybos agentūra. Pasak jos, po metų žmona jam pagimdė pirmąjį vaiką, o antrasis ir trečiasis gimė 2013 ir 2017 metais.
Vienintelis ankstesnis patvirtinimas apie vaikų egzistavimą buvo gautas iš buvusios NBA žvaigždės Denniso Rodmano, kuris 2013 metais apsilankė Šiaurės Korėjoje ir teigė sutikęs mažametę Kim dukrą Ju Ae. Šiaurės Korėjos lyderis – „geras tėtis“, tuomet sakė D. Rodmanas.
Manoma, kad nuotraukose užfiksuota dukra yra Ju Ae – greičiausiai antrasis Kimo vaikas, agentūrai AFP sakė Pietų Korėjos Sedžongo instituto Šiaurės Korėjos studijų centro atstovas Cheong Seong-changas ir pridūrė, kad ją galima vadinti Šiaurės Korėjos „princese“.
Dabar, kai jos tapatybė atskleista, ji tikriausiai galės dalyvauti valstybės reikaluose, sakė jis, pridurdamas, kad jos pasirodymas kartu su tėvu netgi gali reikšti, kad ji yra jo pateptoji įpėdinė.
Paties Kim Jong Uno tėvas Kim Jong Ilas savo įpėdiniu pasirinko jį, o ne vyresnius vaikus, nes jis buvo panašiausias į tėvą, sakė Cheongas.
„Kim Jong Unas galbūt norės padaryti tą patį su šia konkrečia dukra. Galbūt ji turi savybių, kurios, Kimo nuomone, yra labai panašios į jo paties“, – sakė jis ir pridūrė, kad jei ji ir toliau lydės tėvą į svarbius renginius, tai bus ženklas, kad taip ir yra.
Joe Bidenas vis labiau panašus į susenusį Leonidą Brežnevą. EPA – ELTA nuotr.
Pnompenis, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Pietryčių Azijos regioninis blokas ASEAN šeštadienį netikėtai gavo naują narę iš kito pasaulio krašto – bent jau trumpą akimirką. Tai nutiko dėl JAV prezidento Joe Bideno žodinio apsirikimo.
„Noriu padėkoti ministrui pirmininkui už Kolumbijos vadovavimą pirmininkaujant ASEAN“, – pareiškė J. Bidenas, pradėdamas derybas su regiono lyderiais Pnompenyje, kurioms pirmininkauja Kambodžos ministras pirmininkas Hunas Senas.
Atrodo, kad Pietų Amerikos valstybė Kolumbija neduoda ramybės JAV prezidentui, nes tą pačią klaidą jis padarė iš Baltųjų rūmų išvykdamas į ilgą kelionę po Aziją. Jis pasakė žurnalistams, kad „vyksta į Kolumbiją“, bet greitai pasitaisė: „Turiu galvoje Kambodžą“. Kamala Harris. EPA – ELTA nuotr.
J. Bidenas, kuriam šį mėnesį sukanka 80 metų, didžiąją savo karjeros Vašingtone dalį garsėjo neapdairiais pasisakymais.
Vis dėlto pastarasis jo apsirikimas, kad ir labai didelė geografinė klaida, ko gera, buvo ne toks ryškus, kaip viceprezidentės Kamalos Harris pareiškimas rugsėjį lankantis Šiaurės ir Pietų Korėją skiriančioje demilitarizuotoje zonoje. Ta proga K. Harris pareiškė, kad JAV yra „Šiaurės Korėjos Respublikos sąjungininkė. Ir ši sąjunga stipri ir ilgalaikė“.
Šiaurės Korėja tęsia raketų bandymus. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus dviem dienoms po naujos eskalacijos, Šiaurės Korėja vėl paleido raketas Japonijos kryptimi. Dvi balistinės trumpojo nuotolio raketos paleistos Japonijos rytinės pakrantės kryptimi, ketvirtadienį pranešė Japonijos vyriausybė ir Pietų Korėjos Generalinis štabas. „Tai visiškai negali būti toleruojama“, – reporteriams sakė Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida.
Šis raketų paleidimas buvo jau šeštasis per dvylika dienų. „Šiaurės Korėja nepaliaujamai ir vienašališkai aštrina savo provokacijas, ypač – nuo šių metų pradžios“, – teigė Japonijos gynybos ministras Yasukazu Hamada. Pietų Korėjos žvalgybos JCS duomenimis, raketos paleistos iš teritorijos netoli Šiaurės Korėjos sostinės Pchenjano.
Raketos išbandytos praėjus maždaug valandai po to, kai Šiaurės Korėja pasmerkė JAV žingsnį dėl „teisėtų“ Pchenjano atsakomųjų priemonių į bendras Pietų Korėjos ir JAV pratybas kreiptis į JT Saugumo Tarybą. Be to, Šiaurės Korėja kritikavo JAV lėktuvnešio perkėlimą į vandenis prie Korėjos pusiasalio. Tai kelia rimtą grėsmė situacijos stabilumui, pareiškė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija.
Trečiadienį Pietų Korėja pranešė, kad JAV į vandenis į rytus nuo Korėjos pusiasalio vėl ketina perkelti savo branduolinį lėktuvnešį „USS Ronald Reagan“. Rugsėjį laivas pirmą kartą per beveik ketverius metus atplaukė į Pietų Korėją ir dalyvavo Pietų Korėjos ir JAV pajėgų pratybose.
Šiaurės Korėja į jūrą paleido dvi balistines raketas. EPA-ELTA nuotr.
Seulas, rugsėjo 25 d. (ELTA). Šiaurės Korėja paleido nenustatytą balistinę raketą Japonijos jūros link. Tai sekmadienį pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi šalies kariškiais.
Specialistai aiškinasi raketos skrydžio nuotolį, greitį ir aukštį. Pasak televizijos kanalo NHK, ji galėjo nukristi už Japonijos išskirtinės ekonominės zonos ribų.
„Yonhap“ duomenimis, anksčiau Pietų Korėjos kariškiai fiksavo Šiaurės Korėjos aktyvumą Sinpo uosto rajone rytinėje pusiasalio pakrantėje. Tai galėjo būti susiję su pasirengimu paleisti balistinę raketą iš povandeninio laivo.
Šiaurės Korėja. Ginkluotosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Pchenjanas, rugsėjo 22 d. (dpa-ELTA). Šiaurės Korėja neigia tiekusi ginklų ir šaudmenų Rusijai.
Šalies gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir „priešiškos jėgos“ paskleidė „gandus apie ginklų prekybą“, kuriais siekiama pakenkti Šiaurės Korėjos įvaizdžiui.
„Mes niekada neeksportavome ginklų ar šaudmenų į Rusiją anksčiau ir neplanuojame jų eksportuoti ateityje“, – sakoma ministerijos ginkluotės biuro aukšto rango pareigūno pareiškime, kurį ketvirtadienį paskelbė valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Anksčiau šį mėnesį Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby kalbėjo apie milijonus raketų ir artilerijos sviedinių, kuriuos Maskva potencialiai galėtų įsigyti iš Pchenjano, tačiau ji pabrėžė, kad JAV neturi jokių įrodymų, jog koks nors pardavimas iš tiesų įvyko.
Karo ekspertai mano, kad Rusijos kariuomenė ir toliau kenčia nuo didelio tiekimo trūkumo Ukrainoje, ir iš esmės tai yra sankcijų bei eksporto kontrolės pasekmė.
Tuo tarpu praėjusią savaitę britų žvalgybos analitikų atliktame vertinime teigiama, kad Rusija „beveik neabejotinai vis dažniau apsirūpina ginklais“ iš kitų šalių, kurioms taip pat taikomos sankcijos, pavyzdžiui, Irano ir Šiaurės Korėjos.
Smarkiai izoliuota Šiaurės Korėja pažadėjo paramą Rusiją po to, kai Maskva vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą, o šis žingsnis sukėlė didelį pasipiktinimą Vakaruose.
Pchenjanui dėl jo branduolinių ginklų programos taikomos griežtos tarptautinės sankcijos.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas per aukšto kariškio laidotuves nešė karstą. EPA-ELTA nuotr.
Pchenjanas, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas aukšto kariškio garbei surengtose valstybinėse laidotuvėse nešė karstą.
Pasak valstybinės žiniasklaidos, jis per maršalo Hyon Chol Hae laidotuvių ceremoniją nešė karstą kartu su kitais vyriausybės atstovais. Naujienų agentūros KCN paskelbtose nuotraukose buvo matyti, kad Kim Jong-unas buvo vienintelis, nedėvėjęs kaukės.
Užsienio izoliuota šalis šiuo metu kovoja su koronaviruso protrūkiu. Tiesa, KCNA praėjusį savaitgalį paskelbė, kad protrūkis jau kontroliuojamas, o mirčių skaičius „diena po dienos smarkiai mažėja“. Tačiau nepriklausomi ekspertai tuo abejoja.
Kim Jong-unas demonstratyviai ėmėsi iniciatyvos virusui suvaldyti. Jis nurodė šalyje įvesti karantiną ir nurodė kariškiams paremti nustekentą sveikatos sistemą.
Pirmadienį KCNA pranešė apie 167 650 „karštinės“ atvejų – tai ženklus sumažėjimas, lyginant su 390 000 infekcijų prieš savaitę.
Miręs Hyon Chol Hae kadais buvo Kim Jong-uno mentorius ir prieš jo tėvo Kim Jong Ilo mirtį ruošė jį perimti valdžią.
Kanados verslininkas Michaelis Spavoras. EPA – ELTA nuotr.
Kanados verslininkas Michaelis Spavoras Kinijoje nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme. Dandongo miesto teismas trečiadienį pripažino jį „kaltu dėl šnipinėjimo ir neteisėto valstybės paslapčių perdavimo“. Šis nuosprendis laikomas dideliu smūgiu Kanados ir Kinijos santykiams.
Kanados ambasadorius Kinijoje Dominicas Bartonas po nuosprendžio paskelbimo teisme sakė: „Mes smerkiame šį sprendimą“. Pasak diplomato, M. Spavoras turi galimybę nuosprendį skųsti.
Solidarizuodamiesi su Kanada, trečiadienį Kanados ambasadoje Pekine susirinko 50 diplomatų iš 25 šalių.
M. Spavoras buvo sulaikytas 2018 metais kartu su savo tautiečiu Michaeliu Kovrigu – buvusiu Kanados diplomatu. Praėjusių metų birželį jiems abiem pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo, procesas vyko kovą.
Kanados premjeras Justinas Trudeau tada kritikavo „savavališką“ abiejų vyrų įkalinimą ir „nepakankamą skaidrumą“ proceso metu. M. Spavoro šeima teigė, kad jis nekaltas. Jis esą daug prisidėjo prie „konstruktyvių santykių“ tarp Kanados, Kinijos ir Šiaurės Korėjos.
M. Spavoras yra Šiaurės Korėjos ekspertas, jis ne kartą susitiko su šios šalies lyderiu Kim yon-unu ir, pavyzdžiui, organizavo buvusio amerikiečių krepšininko Denniso Rodmano vizitus Pchenjane. Vėliau kanadietis savo kontaktų su Šiaurės Korėjos vadovybe dėka užėmė tarpininko vaidmenį tarp užsienio ir izoliuotos šalies institucijų.
Kinų tarnybų veiksmai prieš M. Spavorą ir M. Kovrigą jau kurį laiką kelia diplomatinį ginčą tarp Kanados ir Kinijos. Jų sulaikymas traktuotas kaip kerštas už aukšto kinų „Huawei“ bendrovės atstovo sulaikymą Kanadoje keliomis dienomis anksčiau – ir kaip spaudimo priemonė vyriausybei Otavoje.
Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimo akimirka. EPA-ELTA nuotr.
Pietų Korėja turi galimybių perimti Šiaurės Korėjos mažo nuotolio balistines raketas. Tai antradienį Seule per spaudos konferenciją pareiškė oficialus Pietų Korėjos nacionalinės gynybos ministerijos atstovas Boo Seung-chanas.
„Šalies ginkluotosios pajėgos, panaudodamos bendros su JAV oro gynybos sistemos galimybes, pasirengusios prireikus perimti Šiaurės Korėjos mažo nuotolio raketas, taip pat ir balistines“, – pabrėžė jis.
Kovo 25 d. Šiaurės Korėja pirmą kartą nuo praėjusių metu kovo 29 d. atliko balistinių raketų bandymą. Kaip rašė centrinis šalies laikraštis „Rodong Sinmun“, dvi raketos, galinčios nešti užtaisą iki 2,5 tonos, nuskriejo apie 600 kilometrų prieš nukrisdamos nustatytame Japonijos jūros taške.
Aukšto rango Šiaurės Korėjos pareigūnė pažadėjo ignoruoti JAV bandymus užmegzti kontaktą tol, kol Vašingtonas nesutiks su Pchenjano sąlygomis.
Kaip teigiama žiniasklaidos pranešimuose, JAV užmegzti kontaktą su Šiaurės Korėja mėgina nuo vasario vidurio.
„Nemanome, kad turėtume ir vėl atsakyti į JAV laiko vilkinimo triuką“, – ketvirtadienį teigė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų pirmoji viceministrė Choe Son Hui, o jos komentarą paskelbė naujienų agentūra KCNA.
Ji apkaltino Vašingtoną priėmus priešiškų politinių sprendimų ir naudojant „pigius triukus“.
Choe Son Hui tikino, kad, kol JAV neatšauks Šiaurės Korėjai „priešiškų politinių sprendimų“, negali būti jokio kontakto ar dialogo.
„Sutiksime įsitraukti į dialogą tik tada, kai bus sukurta atmosfera, abiem pusėms garantuojanti lygias galimybes kalbėtis“, – sakė ji. Viceministrė taip pat patikino, kad Pchenjanas ignoruos visus Vašingtono bandymus užmegzti kontaktą.
Šiuo komentaru Šiaurės Korėja pirmą kartą patvirtino, kad prezidento Joe Bideno administracija jau mėgino palaikyti ryšį.
Praėjusį pirmadienį Baltųjų rūmų atstovė paskelbė, kad tokios pastangos kol kas neatnešė jokio rezultato. JAV sieks pasikliauti diplomatija ir mažinti „eskalacijos riziką“, teigė ji.
J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas inicijavo derybas su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu dėl Pchenjano branduolinės programos, jis su šalies vadovu susitiko asmeniškai.
Nors D. Trumpas ir Kim Jong Unas dalyvavo dviejuose aukšto lygio viršūnių susitikimuose, pažangos Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo mažinimo klausimu beveik nebuvo pasiekta.
