Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad nepaisant artėjančių rinkimų, reikia pradėti parlamentinį tyrimą dėl Vytauto Bako pateiktos informacijos, esą žvalgyba galimai rinko informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Pasak Seimo nario, būtina išsiaiškinti, ar Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra tikslingai šmeižiamas, ar vis dėlto vykdė politikų užsakymus, kas, pasak E. Gentvilo, yra mažai tikėtina.
 
„Mano manymu, kokias versijas mes čia dėliosime, atmesime, priimsime, šitos situacijos negalima priimti. Yra užmestas milžiniškas šešėlis ant svarbios valstybinės institucijos ir jeigu mes norime baigti su visomis pseudoversijomis, reikia atlikti tyrimą. Ar apskritai buvo koks nors užsakymas, ar čia buvo išpuolis prieš VSD, kas taip pat turi būti išaiškinta, kas organizuoja šitą išpuolį. Tik po tokio tyrimo mes baigtume kalbėti įvairiomis versijomis. Įsivaizduokime, jei tai yra išpuolis prieš VSD, tuo pačiu ir prieš Lietuvą, tai turime išsiaiškinti, negalime šitaip palikti. Jeigu faktai yra tokie, kad VSD vykdo politikų užsakymus, tai mes taip pat neturime kišti galvų į vandenį, o išsiaiškinti ir išsivalyti“, – „Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas.
 
E. Gentvilas pritaria konservatoriaus Lauryno Kasčiūno nuomonei, kad parlamentinis tyrimas gali pavirsti priešrinkiminėmis batalijomis Seime, bet pasak liberalo, kito kelio nėra.
 
„Aš girdžiu kolegas, ypač konservatorius, kad jie nenori parlamentinio tyrimo, o man atrodo, kad jis yra reikalingas (…) Taip. Pavirs į priešrinkiminius pasispardymus, o ką daryti? Nes kita alternatyva, patikėti kolegomis, kad čia jokių problemų nėra, tyrimo nedarysime ir toliau kalbėsime viešumoje apie VSD, kuris vykdo politines užduotis“, – sakė jis.
 
Liberalų sąjūdžio narys taip pat neatmeta versijos, kad visas šis ažiotažas kilo, nes kažkas nebenori, kad VSD direktorius Darius Jauniškius pareigas eitų ir antrą kadenciją.
 
„Pirma versija – kompromituoti dabartinį VSD vadovą, kuriam artėja kadencijos pabaiga balandžio mėnesį. Kuris gali sulaukti arba nesulaukti prezidento pasiūlymų tęsti darbą dar penkerius metus. Pagal dabartines frazes prezidentas dar pasitiki, bet žiūrėsime, kaip viskas vystysis“ , –sakė jis.
 
E. Gentvilo manymu, VSD negali tapti viešų spekuliacijų ir manipuliacijų objektu.
 
„Tai nerezultatyvu padaryti VSD viešų apkalbų bei tokių laidų pagrindiniu herojumi. Manau, baikime tokius dalykus ir neišvengiamai padarykime tyrimą ir baigsis spekuliacijos“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.06; 03:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Abejonės išsklaidytos

Pagaliau išsklaidytos visos abejonės dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros vaidmens žydų tragedijoje II Pasaulinio karo metais. Vienareikšmiškai įrodyta, kad jis, rizikuodamas gyvybe, prisidėjo prie žydų gelbėjimo iš Holokausto mašinos.

https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dalius-stancikas-kodel-nepasitikima-zydu-gelbetojais.d?id=83117679&

Paskutinis bandymas sukelti abejones kunigo Jono Borevičiaus paliudijimais JAV teisme, duotais 1986 m., t.y. praėjus daugiau nei 40 metų nuo tų įvykių, apie kuriuos buvo pasakojama, vien tuo, kad “žmogus tikrai negali atsiminti visų detalių, vykusių prieš tiek metų”, yra skęstančiojo bandymas užsikabinti už šiaudo.

https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1127865/alvydas-nikzentaitis-genocido-centro-isvada-del-jono-noreikos-niekine?

Teiginys, kad XX a. 8-9 dešimtmetyje, atnaujinus ekstradicijos bylas prieš lietuvius JAV, Didžiojoje Britanijoje jų tautiečiai stengdavosi duoti tik naudingus kaltinamajam parodymus, tai – teiginys apie nieką. Juk tuo metu J. Noreikos jau nebuvo gyvųjų tarpe, jis niekuo JAV nebuvo kaltinamas, tad ir liudyti J. Borevičiui ką nors jo naudai nebuvo jokio reikalo.

“Su tam tikromis išlygomis faktu galima laikyti įvykusį pokalbį tarp kunigo ir J. Noreikos, kurio metu … J. Borevičius išgirdo J. Noreikos prašymą padėti Šiaulių gete esantiems žydams”, – prisipažįsta straipsnio autorius.

Lietuvos didvyris Jonas Noreika

Ir čia pat: “O juk iš turimos medžiagos (J. Borevičiaus paliudijimo) galima daryti tik vieną išvadą, kad J. Noreikai nepatiko vokiečių elgesys su žydais, tačiau ji nepatvirtina nei aktyvaus, nei pasyvaus J. Noreikos dalyvavimo šiame procese.”

Argi J. Noreika pasakė kunigui: “Žinai, nepatinka man vokiečių elgesys su žydais”?

Net jei J. Noreika tebūtų įspėjęs, kad jis, kaip Šiaulių apskrities viršininkas, “nieko nematys” gelbėjant žydus, tai jau būtų ne pasyvus, o aktyvus dalyvavimas procese. Jei naciai būtų nugirdę tokį įspėjimą, pagal nacių “teisę” jis būtų tuoj pat nubaustas mirties bausme, nereikėtų jo nei į Štuthofo mirties stovyklą siųsti. O juk nuskambėjo prašymas padėti Šiaulių gete esantiems žydams!

Kas toliau?

Ir kas toliau? Negi viskas baigsis tik tuo, kad J. Noreikos atminimo lenta jau teisėtai rymos Mokslų Akademijos bibliotekos Vilniuje sienoje?

O kas bus su jo asmens šmeižikais? Kas bus su tais, kurie ir po nepaneigiamų liudijimų bando perrašyti istoriją, kaip tai daro jų idėjinis vadas, “istorikas” Vladimiras Putinas, teigdamas, kad ne hitlerinė Vokietija ir stalininė SSSR sukėlė II Pasaulinį karą, o tai Lenkija ir Vokietija, jų slaptas sąmokslas kalti dėl karo sukėlimo? Iki kokio idiotizmo galima nusikalbėti… https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/v-putinas-apkaltino-lenkija-samokslu-su-hitleriu-57-1251944

Visgi turėtų būti Lietuvoje nustatytos nebaudžiamumo ribos, iki kurių dar galioja žodžio laisvė, iki to, kas dar vadintina nuomone.

Kun. J. Borevičius. LJPA nuotrauka

Deja, kol kas Baudžiamojo Kodekso 154 straipsnio „Šmeižimas“ trečiojoje dalyje nurodoma, kad „Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“

Dėl mūsų prokurorų iliuzijų neturiu, o štai teisėtais nužudyto J. Noreikos (ir ne tik jo) atstovais turėtų būti nurodytos ir visuomeninės organizacijos, siejančios save su kategorija asmenų, kurių garbę ir orumą jos įsipareigojusios saugoti savo įstatuose. Tai galėtų būti Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Šaulių sąjunga ir panašios organizacijos. Jeigu asmenims būtų metami kaltinimai, susiję su tautybe ar religija, tai galėtų būti atitinkamos tautinės ar religinės organizacijos.

Neabejoju, kad vien pati galimybė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn viešame teisme už jau negalinčių apsiginti savo garbę ir orumą asmenų šmeižtą sulaikytų ne vieną, rašantį istorinėmis temomis, nuo nepagrįstų „nuomonių“ skelbimo. 

2019.12.26; 17:00

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Ar partizanai žudė civilius? Klausimas ne toks jau retas ir paprastas. Ne klausimą, o teiginį su liudytojų patvirtinimais galima aptikti ne tik teismų praktikoje, bet viešojoje žiniasklaidoje.

Akis užkliuvo už šį birželį, artėjant gedulo ir tremčių minėjimo metinėms, Ekspertai.eu (suprask: europinis portalas) paskelbto tokio Povilo Masilionio straipsnio, kuriame tvirtinama, kad mes vėl grįžtame į pokarį, kai vyrauja „nekritiškas pokario partizanų vaidmens, jų žygių bei „žygių“ vertinimas, peraugantis į kitokių nuomonių ir net menkiausių prieštaravimų nepripažįstantį „miško brolių“ kultą…“ Dabartinius politikus jis įvardija kaip „šiuolaikiniais politiniais banditais“, už solidžią neseniai išleistą knygą „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944-1953. Mitai ir tikrovė“ kritikuoja „partizanų dievintojų odes“ kuriantį Vladą Terlecką, išgiria Mindaugo Pociaus, Henriko Šadžiaus, Broniaus Pilkausko kūrinius ir, žinoma, savo publicistinį veikalą „Gyvenimo gabalai“, kuriame šis buvęs LKP CK instruktorius „partizanų vykdytą civilių gyventojų terorą“…

Yra ir pavyzdžių: partizanų reidas Troškūnų valsčiuje, nužudyta Gailiūnų pradinės mokyklos mokytoja, Lebrikų šeimos tragedija Šilalės valsčiuje, Žąsinų giminės egzekucija Troškūnų apylinkėje ir t.t. Vl.Terleckas, neneigiantis, kad tarp civilių šiame pasipriešinimo okupantui kare irgi buvo netekčių, savo atsakyme „Vorutoje“ įtikinamais faktais įrodo, kad tarp žuvusių šių „nekaltų“ žmonių dauguma buvo stribai arba kolaboravę su sovietais asmenys. Daugelis jų nebuvo „beginklių civilių žmonių aukos“, kaip rašė P.Masilionis.

Savo komunistine praeitimi besididžiuojantis buvęs žurnalo „Gairės“ vyr. redaktorius pagarsėjo rinkiniu „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“, kurioje surinko buvusių stribų, jų palikuonių, taip pat sovietinių funkcionierių liudijimus. Joje nė žodžiu neužsimenama apie NKVD, „liaudies gynėjų“, čekistų, infiltruotų į pasipriešinimo gretas, darytas piktadarybes, dalyvavimą trėmimuose ir žudynėse.

NKVG – MGB – KGB agentai – smogikai, prieš mūsų partizanus rengę šlykščias baudžiamąsias akcijas ir diversijas. Slaptai.lt perfotografota iš LGGRTC nuotr.

Kitas nužudytųjų gynėjas – portalas Ldiena.lt – detaliai aprašo Lebrikų šeimos iš Šilalės rajono tragediją, kai partizanai įvykdė egzekuciją penkiems jos nariams, ir daro išvadą: garbingi partizanų mundurai aptaškyti civilių krauju. Pasitelktas ir Seimo narys Dainius Kepenis, skandalingai siūlęs pastatyti bendrą paminklą ir stribams, ir partizanams. Kitas parlamentaras, istorikas Arvydas Anušauskas įrodė, kad trys iš nužudytų Lebrikų buvę stribai.

Mėginimai apibendrinti ir teigti, jog kone visi partizanai terorizavę ir žudę civilius ir beginklius gyventojus – tai naujas nusikaltimas. Deja, kaip ir M. Ivaškevičiaus romano ar R. Vanagaitės veikalo atvejais, tokiems rašytojams netaikoma jokia atsakomybė. Jie ir toliau, kaip ir komunistinis instruktorius P. Masilionis, „instruktuoja“ visuomenę, kokie geri buvę „liaudies gynėjai“ (jie esą gynę liaudį nuo banditų) ir kokie baisūs teroristai, plėšikai bei lėbautojai buvo partizanai. Iš pavienių faktų falsifikuojama „tiesa“, kuri juodina visą kovą su okupantu.

Svetainėje Partizanai.org išsamiai paaiškinta, ar partizanai laikytini teroristais (http://www.partizanai.org/failai/html/partizanu-kovos.htm). „Bene kiekvienas kaimo gyventojas žinojo, už kuriuos veiksmus jis gali nukentėti nuo partizanų, – pabrėžiama šioje studijoje. –  Juk partizanai dažniausiai bausdavo tuos, kuriuos įtarė dėl ryšių su saugumu, partijos veikėjus, valdžios darbuotojus, vėliau tuos, kurie turėjo vyraujantį vaidmenį kolūkių steigime ir valdyme. Partijos aktyvistai, įtariami šnipai ir valdžios darbuotojai dažnai būdavo įspėjami, kad nukentės, jei nenutrauks savo veiklos. Komunistams kaime būdavo nesaugu, veiklesnieji dažnai persikeldavo į miestus ir miestelius gyventi“.

 Žinomi tik keli atvejai, kai partizanai įvykdė platesnės apimties atpildo veiksmus, kuriais buvo mėginama žudyti žmones be detalios atrankos. 1949 m. gegužės 1 d. į Šimonių klubą buvo įmesta mina — žuvo 16 žmonių, 13 sužeista. 1948 m. balandžio 14 d. Merkinėje susprogdintas klubas — žuvo 3 žmonės, 19 sužeista. Rugpjūčio 11 d. į klubą Alovėje įmesta mina, kuriai sprogus 47 žmonės užmušti ar sužeisti. Komunistų istorikai nuolat mini šiuos ir tik šiuos incidentus, tad manytina, kad daug kitų panašių masinio smurto veiksmų nebūta. Kad buvo tiek mažai tokių incidentų per aštuonerius metus, rodo didelį partizanų nuosaikumą ir kovos tikslų supratimą.

Juozas Markulis, sovietų agentas, vienas iš didžiausių lietuvių tautos niekšų – išdavikų.

Dažniausiai būdavo likviduojami „enkavėdistai“, MGB pareigūnai, kolūkių pirmininkai, bet daugeliu atvejų prieš tai jie būdavo įspėjami nutraukti kolaboravimą. Komunistai ir okupacinės valdžios darbuotojai karo sąlygomis buvo laikomi okupacinio režimo pareigūnais ir tautos išdavikais, nusipelniusiais griežtos bausmės. Bet, pavyzdžiui, partizanai ketino mirtimi nubausti sovietinį agentą Markulį, dėl kurio išdavysčių žuvo daug partizanų, tačiau į Vilnių nuvykę partizanai dėl kelių atsitiktinumų negalėjo nuosprendžio įvykdyti.

Pasitaikydavo ir nekontroliuojamų nusikaltimų. Ričardas Čekutis ir Darius Žygelis savo tyrime „Laisvės kryžkelės. Partizanų karo lauko teismai“ rašo apie partizanų karo lauko teismus. Jie buvo rengiami drausmei bei partizanų statutams nusižengusiems laisvės kovotojams bei kitiems ginkluotiems asmenims, nepriklausantiems organizuotoms bei centralizuotoms partizaninėms struktūroms.

Varnabūdės miške 1952 metais žuvę Tauragės apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai. LGGRTC nuotr.

Štai kad ir žinomo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago prisiminimuose nurodomas minėtame 1945 m. Merkinės miestelio puolime dalyvavusių laisvės kovotojų sąrašas. Prie kiekvieno slapyvardžio trumpai aprašomas ir kiekvieno jų tolesnis likimas. Vien šiame sąraše nurodomi keli partizanai, kurie buvo karo lauko teismo nuteisti mirties bausme už įvairius nusižengimus. A. Ramanauskas tame sąraše nurodo, kad jie visi buvo nuteisti už plėšikavimą ir nekaltų gyventojų žudymą.

Toliau autoriai rašo: „Tikrai buvo tokių partizanų, kurie manė, jog, jeigu jie jau pasuko pasipriešinimo keliu, vadinasi, jiems viskas leistina ir tarsi atleidžiama. Tačiau štabuose dirbę pareigūnai visuose susitikimuose ar vizituodami kaip tik pabrėždavo priešingą dalyką – kad buvimas partizanuose kovotojams uždeda kur kas didesnę atsakomybę, nei civiliams gyventojams. Bent jau dėl to, kad partizanų rankose yra ginklai, o jie kartais galėjo būti nukreipti ir į nekaltus asmenis. O už tai buvo baudžiama, kartais net mirtimi. Kaip minėta, partizanai kalėjimų neturėjo, todėl ypatingais atvejais buvo būtinos net ir pačios griežčiausios bausmės.“

Todėl nuolat tvirtinti, kad kone visas partizaninis judėjimas buvo nukreiptas į civilių gyventojų žudymą, kuo ir užsiima kai kurie nuo komunistinio nomenklatūrinio išskirtinumo neatvėsę kairieji, yra tas pats „stribizmas“. Iš tikrųjų, jis, pasirodo, gajus ir šiandien. Bet ar jis baudžiamas?

2019.11.21; 06:00

Sekmadienio 19 val. duomenimis, policija gavo 205 pranešimus apie galimus pažeidimus, susijusius su rinkimais. Nuo vasario 27-osios pradėta 10 ikiteisminių tyrimų.

Ikiteisminiai tyrimai pradėti Lazdijuose, Vilniuje, Alytuje, Varėnoje, Trakuose, Jonavoje, Šilutėje, Švenčionyse, Kalvarijos savivaldybėje.

Apie 14 val. 10 min. „Facebook“ paskyroje, vienoje iš grupių, skleidžiama galimai tikrovės neatitinkanti informacija. „Facebook“ paskyroje asmuo nurodė, kad vienas iš kandidatų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą perka rinkėjų balsus Žemaičių Naumiestyje ir moka po 5 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižimo.

Daugiausia pranešimų gauta iš Vilniaus (57), Alytaus (50), Tauragės (27) ir Kauno (25) apskričių. 

Pranešimai gauti dėl neleistinos agitacijos, galimų papirkimų, neblaivių asmenų, įtartinų automobilių ar pavėžėjimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 07:00

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl šmeižikiškos ir mirusiųjų atminimą žeidžiančios informacijos paskelbimo apie Lietuvos partizanus, kuriems šių metų sausio 13 d. buvo įteikta Laisvės premija.

Partizanų palapinė. LGGRTC nuotr.

Šių metų sausio 14 d. Rusijos televizijos kanalo „Rossija 24“ transliuotoje žinių ir aktualijų laidoje buvo parodytas reportažas apie sausio 13 d. Laisvės premijos įteikimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei.

Pasak parlamentarų, reportaže partizanai buvo išvadinti nusikaltėliais ir taikių gyventojų bei vaikų žudikais, o apie partizanų tariamus nusikaltimus ir jų sąsajas su nacionalsocialistine Vokietija Rusijos propagandiniam televizijos kanalui per programėlę „Skype“ noriai pasakojo „Socialistinio liaudies fronto“ lyderiu prisistatantis Giedrius Grabauskas: „Tai buvo žmonės, ne tik susiję su Vokietijos žvalgyba, fašistų okupantais, jie grobė, žudė, bet ir jie, žinoma, veikė kartu su amerikiečių žvalgyba“, – reportaže tikino G. Grabauskas.

„Akivaizdu, kad šioje televizijos laidoje buvo skelbiama melaginga informacija apie Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, menkinami Lietuvos partizanai, kurstoma neapykanta jų atžvilgiu. Tai nėra pirmas atvejis, kuomet Rusijos televizijos kanalai skleidžia tokio ar panašaus pobūdžio informaciją apie Lietuvą ar kitas Baltijos valstybes. Šiuo atveju buvo žengta dar toliau ir, mūsų nuomone, apšmeižti ne tik minėjimo dalyviai, bet ir paniekintas žmonių, kurie negali patys apsiginti – mirusiųjų, atminimas“, – teigė L. Kasčiūnas.

Lietuvos partizanė. LGGRTC nuotr.

„Pažymėtina, kad Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už asmens šmeižimą, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudoje. Kodekse taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė už mirusiojo atminimo paniekinimą, viešai paskleidus apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui. Atsižvelgdami į tai, prašome įvertinti G. Grabausko pasisakymus dėl galimo šmeižimo ir galimo mirusiųjų atminimo, nes tokie jo pasisakymai apie partizanus taikytini ir Lietuvos partizanams, kurie yra jau mirę“, – rašto turinį komentavo A. Ažubalis.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininką Mantą Martišių dėl Rusijos televizijos kanale „Rossija 24“ melagingos ir neapykantą kurstančios informacijos paskelbimo apie Laisvės premija apdovanotus Lietuvos partizanus. 

Seimo nariai savo rašte prašo įvertinti ir pritaikyti sankcijas šiam kanalui. „Prašome įvertinti minėtoje televizijos kanalo „Rossija 24“ žinių ir aktualijų laidoje rodytą reportažą apie Laisvės premijos įteikimą Lietuvos partizanams ir šiam televizijos kanalui pritaikyti įstatymuose numatytas poveikio priemones“, – sakė A. Ažubalis.

1950-aisiais į Lietuvą permesta pirmoji desantininkų grupė. Centre – legendinis partizanas Juozas Lukša – Skirmantas. LGGRTC nuotr.

Sausio 13 d. minint Laisvės gynėjų dieną 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui, Juozui Mociui.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.23; 08:11

Premjeras Saulius Skvernelis (k) rimtai nežiūri į žurnalisto Andriaus Tapino reikalavimus atsiprašyti. ELTA nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis rimtai nepažiūrėjo į žurnalisto Andriaus Tapino ketvirtadienio vakarą pareikštus reikalavimus atsiprašyti už skleistas įžeidžias ir tikrovės neatitinkančias žinias. S. Skvernelio neišgąsdino ir A. Tapino tikinimas, kad jei premjeras per 14 dienų jo viešai neatsiprašys ir nepaneigs savo žodžių, bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą. 

„Šiame Andriaus Tapino šou premjeras nedalyvaus“, – Eltai teigė S. Skvernelio patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas. 

Ketvirtadienį A. Tapinas pareiškė, kad S. Skvernelio išsakyti teiginiai, jog jis užsiima politine veikla, organizuoja mokytojų protesto akcijas ir siekia nuversti teisėtai išrinktą valdžią, neatitinka realybės ir žeidžia jį kaip žurnalistą. Kartu žurnalistas, kreipdamasis į premjerą, akcentavo, kad S. Skvernelio skleista informacija turėjo neigiamos įtakos jo profesinei veiklai. 

Pabrėždamas, kad premjeras iki šiol nepaneigė savo mestų kaltinimų, A. Tapinas reikalauja viešo premjero atsiprašymo. Jei premjeras per 14 dienų neatsiprašys, pabrėžė žurnalistas, jis kreipsis į generalinį prokurorą, kad S. Skverneliui būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal konkrečius Baudžiamojo kodekso ir Konstitucijos straipsnius. 

„Nepaskelbus aukščiau nurodyto paneigimo ir atsiprašymo, būsiu priverstas kreiptis į LR generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 dalį ir/ar 2 dalį (Šmeižimas) pradėjimo bei į teismą (CK 2.24 straipsnis) dėl tikrovės neatitinkančių, mano garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo bei Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies pažeidimo dėl persekiojimo už kritiką“, – ketvirtadienį viešai kreipdamasis teigė A. Tapinas. 

„Tikiu, kad sveikas protas nugalės ir gerbiamas Ministras Pirmininkas ras savyje stiprybės pripažinti skleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir atsiprašyti“, – apibendrino savo kreipimąsi į premjerą A. Tapinas. 

Premjeras 2018 m. gruodžio mėn. 6 d. Liberalų frakcijoje sakė, kad jam į rankas pakliuvo „valstiečių“ valdžios nuvertimo planas. Kartu premjeras teigė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį vykusią mokytojų protesto akciją „Paskutinis skambutis“ organizuoja ne pedagogų profsąjungos, bet politiku tapti panoręs A. Tapinas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.04; 15:32

Seimo narės Rima Baškienė (k) ir Dovilė Šakalienė. Eltos nuotr.

Viešojoje erdvėje nuskambėjus informacijai, kad Seimo narė Dovilė Šakalienė, dirbdama Žmogaus teisių stebėjimo institute, galimai operavo didžiulėmis lėšomis, gautomis iš Norvegijos, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė kviečia Seimo narę Dovilę Šakalienę kuo greičiau išsklaidyti abejones ir į jai metamus kaltinimus, pateikti argumentuotus atsakymus.

„Viešojoje erdvėje nuskambėjusi informacija ir kaltinimai apie tai, kad Dovilė Šakalienė, dirbdama Žmogaus teisių stebėjimo institute, galimai operavo didžiulėmis lėšomis, gautomis iš Norvegijos, teigiant, kad šios lėšos buvo skirtos tendencingai formuoti kitokią visuomenės nuomonę vaikų teisių apsaugos srityje, galimai lengvinant vaikų paėmimą iš šeimų. Kviečiu Seimo narę Dovilę Šakalienę kuo greičiau išsklaidyti abejones ir į jai metamus kaltinimus, pateikti argumentuotus atsakymus“,- pareiškė R. Baškienė.

Ji norėtų gauti atsakymą ir į kitą klausimą: dėl grasinimo susidoroti su parlamentare D. Šakaliene. „Grasinimai susidoroti su Seimo nare Dovile Šakalienė viešojoje erdvėje girdimi jau antrą savaitę kaltinant ją dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kurio viena iš iniciatorių ji buvo. (…) Grupė Seimo narių parengė kreipimąsi į prokuratūrą dėl grasinimų nužudyti ir kitaip sutrikdyti Seimo narės Dovilės Šakalienės sveikatą. Linčo teismas negali būti toleruotinas demokratinėje valstybėje, todėl ir aš pasirašiau šį kreipimąsi“, – aiškina „valstiečiams“ atstovaujanti R. Baškienė.

Ji pastebi, kad penkiamečio Matuko nužudymas 2017 metų pradžioje ir vis besikartojantis tėvų smurtas prieš vaikus paskatino greičiau priimti vadinamąjį vaikų nemušimo įstatymą, Seimas vieningai priėmė ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (už šį įstatymą balsavo 116 iš 116 užsiregistravusių Seimo narių).

Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.

„Tada ir dabar akcentavome, kad pozityvios tėvystės ugdymas, įvairiapusė pagalba, parama ir pagarba šeimai, nesitaikstymas su smurtu ir bausmėmis turi tapti mūsų gyvenimo norma, o įstatymo įgyvendinimas turi būti atsakingas ir grindžiamas protingumo kriterijais“, – sako R. Baškienė.

Ji apgailestavo, kad konkretūs pavyzdžiai (ypač Kaune) parodė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo spragas. „Jos jau dabar skubiai taisomos. Kviečiame ir vertiname kiekvieną pasiūlymą ir pagalbą šalinant įstatymo įgyvendinimo trūkumus, nes kuriamos sąmokslo teorijos, visuomenės priešinimas, grasinimas Seimo nariams ar vaikų teisių srityje dirbantiems pareigūnams nėra tinkamas kelias“, – mano R. Baškienė.

Lapkričio 13-ąją 19 Seimo narių kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš Seimo narę D. Šakalienę.

Penkių Seimo frakcijų atstovai pasirašė po kreipimusi, kuriame konstatuojama, kad prieš Seimo narę D. Šakalienę galimai buvo padarytos ir toliau daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, šmeižimas padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).

Prokurorų klausiama, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, šmeižiančius Seimo narę grobiant vaikus bei jais prekiaujant, t. y. darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, viešai kurstančius su ja susidoroti ir tiesiogiai grasinančius nužudyti ir šiais veiksmais siekiančius neleisti D. Šakalienei vykdyti Seimo narės pareigų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 05:00

Seimo narys Algirdas Butkevičius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako galimų Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimų.

„Viešojoje erdvėje Bakas, kalbėdamas apie NSGK atliekamą parlamentinį tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvuose naudojamos saugos sistemos, mane apšmeižė, leisdamas suprasti, kad esą aš jau esu kaltinamasis, kuriam iškelta byla, pažeidė mano asmens teises, pažemino mano ir Lietuvos Respublikos Seimo, kurio nariu esu, reputaciją, suklaidino visuomenę, savo pasisakymu darė spaudimą NSGK nariams“, – teigia A. Butkevičius.

Pasak jo, yra ir kitų aplinkybių, kurios kelia abejones dėl V. Bako elgesio etikos.

„Rengiant liudytojų apklausą NSGK atliekamame parlamentiniame tyrime tik aš ir buvęs ministras Rimantas Sinkevičius buvome apklausti viešai, posėdyje dalyvaujant žurnalistams. Visi kiti liudytojai buvo apklausiami uždaruose posėdžiuose, – sako A. Butkevičius. – Dar keistesnis sprendimas tas, kad aš, kaip buvęs susisiekimo ministras, buvau pakviestas liudyti, tuo metu dėl kvietimo liudyti kitus susisiekimo ministrus, kurių valdymo metu „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė pagrindinius, su rusiška saugos valdymo sistema susijusius, sprendimus, dar tik svarstoma. Dar daugiau – NSGK pirmininkas pareiškė, kad kvies mane į pakartotinę, jau uždarą, apklausą, nors čia pat pripažino, kad minėtos sistemos diegimo darbai vyko vadovaujant ministrui Eligijui Masiuliui“.

Pasak A. Butkevičiaus, visa tai rodo, kad komiteto pirmininkas nėra objektyvus priimdamas sprendimus, turi išankstinį nusistatymą, siekia daryti spaudimą NSGK nariams atliekant tyrimą, formuoja klaidingą visuomenės nuomonę.

„Seimo narys Bakas viešai reiškė abejones dėl mano kandidatūros į NSGK narius, ragino nusišalinti nuo atliekamo parlamentinio tyrimo, abejojo mano nešališkumu. Jo teiginiai neturi jokio pagrindo, diskredituoja atliekamą tyrimą, kvestionuoja viso Seimo priimtą sprendimą dėl mano darbo NSGK. Remiantis Seimo statutu, sprendimą dėl nusišalinimo galiu priimti tik aš pats arba Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tačiau ne NSGK pirmininkas. Toks elgesys meta man „šešėlį“, menkina mano reputaciją, neatitinka etikos principų“, – pabrėžia A. Butkevičius.

Atsižvelgiant į tai, A. Butkevičius prašo įvertinti, ar Seimo nario V. Bako pasisakymai ir veiksmai yra etiški ir ar neprieštarauja Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintiems pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.25; 00:05

Seimo narys Naglis Puteikis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Laikinoji tyrimo komisija siūlo Seimui tenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikinti Seimo nario Naglio Puteikio teisinę neliečiamybę. 

Tokį sprendimą priėmė antradienį posėdžiavusi tyrimo komisija, kuriai vadovauja „valstiečiams“ atstovaujantis parlamentaras Audrys Šimas.

Galutinai dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės turės apsispręsti balsuodamas visas Seimas.

Seimas buvo įpareigojęs tyrimo komisiją pateikti išvadas iki rugsėjo 29 d.

Rugsėjo 21 d. generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo byloje. Šį kreipimąsi generalinis prokuroras pateikė vykdydamas Vilniaus apygardos teismo prašymą.

Tai jau ne pirmas kartas, kai generalinis prokuroras ateina į Seimą su prašymu panaikinti Seimo nario N. Puteikio teisinę neliečiamybę, tačiau parlamentarai netenkino jo tokio prašymo.

Pernai balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodoma, kad privataus kaltinimo tvarka buvo gautas pareiškėjos K. S. skundas, kuriuo prašoma Seimo narį N. Puteikį pripažinti kaltu dėl šmeižimo ir skirti jam įstatyme numatytą bausmę bei priteisti iš jo padarytą neturtinę žalą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.27; 00:01

Seimo narys Naglis Puteikis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo byloje.

Šį kreipimąsi generalinis prokuroras pateikė vykdydamas Vilniaus apygardos teismo prašymą.

Išklausęs generalinio prokuroro argumentų Seimas, „už“ balsavus 99, prieš 1, susilaikius 5 Seimo nariams, sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį N. Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Komisijos pirmininku išrinktas „valstiečiams“ atstovaujantis parlamentaras Audrys Šimas. Ji turės pateikti Seimui išvadas iki rugsėjo 29 d.

Tai jau ne pirmas kartas, kai generalinis prokuroras ateina į Seimą su prašymu panaikinti Seimo nario N. Puteikio teisinę neliečiamybę, tačiau parlamentarai netenkino jo tokio prašymo.

Pernai balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodoma, kad privataus kaltinimo tvarka buvo gautas pareiškėjos K. S. skundas, kuriuo prašoma Seimo narį N. Puteikį pripažinti kaltu dėl šmeižimo ir skirti jam įstatyme numatytą bausmę bei priteisti iš jo padarytą neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos teisme įvykusio taikinamojo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nesusitaikė, todėl teismas nutarė skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.22; 00:01

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį ketina aiškintis dėl Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės – Tiumenevienės inicijuotų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kuriose siūloma uždrausti skelbti juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją.

Jau du kartus planuotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisų pateikimas Seime atidėtas. Įstatymo pataisos, kuriose siūloma nustatyti draudimą skelbti juridinių asmenų dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją, išbrauktos iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės. 

Praėjusią savaitę Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis žurnalistams sakė, kad bus aiškinamasi, ar siūloma įstatymo nuostata yra perteklinė.

„Pasikviesime tuos ekspertus, kurie teigia, kad šita įstatymo nuostata yra perteklinė, kad jau yra įstatymuose. Mes kviesime Žurnalistikos etikos inspektorę, kuri inicijavo šitą pataisą. Ir jeigu yra taip, kaip teigia ekspertai, tai tokiu atveju mes įspėsime inspektorę, kad reikia vadovautis kitais teisės aktais ir šito tiesiog nebepriiminėti dėl to, kad jau galioja tam tikras aktas. Mes, kaip komitetas, norime dabar išsiaiškinti, ar nedarome to darbo perteklinio“, – praėjusią savaitę yra sakęs R. Karbauskis.

Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme nėra draudžiama platinti informaciją, pažeidžiančią juridinių asmenų dalykinę reputaciją. Galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina draudimą skelbti tik fizinį asmenį šmeižiančią, įžeidžiančią, žeminančią jo garbę ir orumą informaciją. Įstatymas numato, kad „draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.17; 06:42

Spalio 13 dieną Lombardijos sostinėje bus pristatoma šmeižikiškai Sausio 13-osios įvykius iškraipanti Galinos Sapožnikovos knyga „Lietuviškas sąmokslas. Kaip žlugo Sovietų Sąjunga ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“.

Šiuo leidiniu Italijos visuomenei pateikiama dezinformuojanti ir faktais nepagrįsta Lietuvos istorijos versija, kuria tendencingai siekiama suteršti Laisvės gynėjų atminimą ir skleisti nepriklausomos Lietuvos valstybei priešiškas idėjas.

Ambasada griežtai nepritaria šiam renginiui ir apgailestauja, kad šis propagandinis leidinys prasibrovė į Italijos „Mondadori“ knygynų tinklo sales.

Ambasada įteikė protesto laiškus pristatymo rengėjams ir knygyno administracijai, kuriuose pabrėžiama, kokią grėsmę laisvoms visuomenėms kelia neatsakinga ir propagandinė literatūra.

Lietuvos ambasada Italijoje ragina Milano lietuvius savo aplinkoje argumentuotai skleisti žinią apie tikrąją Sausio 13-osios įvykių eigą.

Informacijos šaltiniai – Lietuvos Seimas ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

2016.10.12; 11:00

Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingos informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones apie vieną iš Lietuvos banko vadovų.

Vilniaus apygardos prokuratūroje šių metų gegužės mėnesio pabaigoje buvo gauti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio pareiškimai dėl keliose visuomenės informavimo priemonėse ne kartą skelbtų teiginių, kurie, abiejų pareiškėjų teigimu, yra melagingi, šmeižikiški ir gali būti vertinami kaip sąmoningas bandymas Lietuvos bankui daryti spaudimą, paveikti priimamus sprendimus, taip pat pakirsti pasitikėjimą Lietuvos banku, jo vadovais ir Lietuvos banko vykdoma veikla.

Atsižvelgiant į tai, kad šiais prašymais skundžiami tie patys veiksmai, jie buvo nagrinėti kartu.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. „Šmeižimas“ 2 dalį.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.06.22; 07:27

Lietuva seniai nebeverta demokratinės valstybės vardo. Civilizuotoms valstybėms mes nebepriklausome nuo tos akimirkos, kai savo nuomonę viešojoje erdvėje skelbiančius žmones, įskaitant ir žurnalistus, sumanėme persekioti kaip kriminalinius nusikaltėlius – baudžiamąja tvarka.

Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1-oji ir 155 straipsnio 1-oji dalys numato baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą ir įžeidimą. Šis įstatymas įsigaliojo 2000-ųjų metų rudenį. Jis galioja iki šiol. Taigi ištisus 14-a metų visi mes, viešai reiškiantis nuomonę asmenys, rizikuojame atsidurti kaltinamųjų suole. Ne tuose teismuose, kur nagrinėjamos civilinės bylos, bet būtent ten, kur teisiami žmogžudžiai ir prievartautojai, narkotikų platintojai ir kankintojai.

Continue reading „Ką apie galimybę baudžiamąja tvarka persekioti kritiškai rašančiuosius pasakys Konstitucinis Teismas?“

Tyrimas dėl J. Furmanavičiaus šmeižimo bus tęsiamas Šiaulių apygardos prokuratūroje

Ikiteisminis tyrimas dėl Jono Furmanavičiaus šmeižimo, melagingo įskundimo ir pranešimo apie nebūtą nusikaltimą bei mirusiojo atminimo paniekinimo perduotas tęsti Šiaulių apygardos prokuratūrai.

Toks generalinio prokuroro Dariaus Valio sprendimas priimtas atsižvelgus į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento pateiktą išvadą. Joje nurodoma, kad šio ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra pakankamai išsami, dalis nurodymų dar nėra įvykdyti, todėl Vilniaus apylinkės prokuratūros pateiktas siūlymas kreiptis į Seimą dėl Seimo narės Neringos Venckienės imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo nėra pakankamai pagrįstas.

Continue reading „Lietuvos prokuratūra praneša …“

Lietuvos advokatūra kartu su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu bei Nacionaline teismų administracija Seime buvo surengusi svarbią diskusiją. Oficiali apskritojo stalo tema – „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“.

Jei esama manančių, jog ši tema nėra aktuali, – klysta. Šmeižimo ir įžeidimo bylų skaičius Lietuvos teismuose auga tarsi ant mielių: nuo 2008-ųjų metų būtent tokių bylų padaugėjo beveik du sykius – nuo 289 iki 560 bylų. Nacionalinės teismų administracijos teigimu, 2012-aisiais metais lietuviškuosiuose teismuose privataus kaltinimo tvarka nagrinėta jau net 560 įžeidimo ir šmeižimo bylų. Prokurorai sako, jog ikiteisminių tyrimų skaičius dėl šmeižimo ir įžeidimo taip pat įspūdingas – bevei 900 atvejų.

Vadinasi, Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, kurie jaučiasi įžeisti ar apšmeižti. Taip pat akivaizdu, jog ši padėtis negali džiuginti demokratiškai gyventi norinčių visuomenių. Civilizuotose, padoriose valstybėse šmeižtai ir įžeidimai turėtų tapti labai retais, pavieniais atvejais. Bet jeigu tokio pobūdžio konfliktų gausėja, belieka susimąstyti – kodėl?

Continue reading „Miglotos žaidimo taisyklės“

Siekdama įvertinti privataus kaltinimo instituto veiksmingumą, apžvelgti su jo taikymu susijusius probleminius aspektus bei šmeižimo ir įžeidimo veikų kriminalizavimo galimybes, Lietuvos advokatūra kartu su Nacionaline teismų administracija ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu 2013 m. balandžio 26 d. 9.30 – 13.00 val. Lietuvos Respublikos Seime Signataro K. Antanavičiaus salėje (Gedimino pr. 53, Vilnius, III rūmai, 220) rengia apskritojo stalo diskusiją „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo/ šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“.

Diskusijai vadovaus Rytis Juozapavičius.

Privataus kaltinimo institutas yra vienas iš seniausių teisės institutų, tačiau ar visada jis veikia veiksmingai ir pasiekia keliamus tikslus? Ar saviraiškos laisvės ribojimas, numatant asmenims baudžiamąją atsakomybę dėl įžeidimo ir šmeižimo proporcingai suvaržo saviraiškos laisvę (ypač žurnalistų)? Ar Lietuva atitinka tarptautinius standartus? Ar yra galimybės dekriminalizuoti įžeidimą/ šmeižimą? Šiuos ir kitus klausimus diskusijoje nagrinės susirinkę teisėjai, prokurorai, advokatai, žurnalistai bei kiti teisės ekspertai.

Continue reading „Diskusija dėl privataus kaltinimo instituto bei įžeidimo/ šmeižimo veikų dekriminalizavimo“

zigmas_zinkevicius

[…] Mindaugo krikštas ir jo karūnavimas Lietuvos karaliumi buvo nepaprastos reikšmės įvykiai. Tai – Lietuvos atsivėrimas pasauliui, saviizoliacijos sulaužymas, tarptautinis mūsų šalies pripažinimas. Buvo sukurta Europos modelio valstybė, orientuota į Vakarų pasaulį. Tai įvyko tada, kai kūrėsi klasikinės Prancūzijos, Anglijos, Ispanijos monarchijos, tarp kurių Mindaugas rengė vietą Lietuvai.

Tuomet įžiebta krikščionybės liepsna nebeužgeso. Po to visą laiką Lietuvoje buvo kunigų, vienuolių, veikė viena kita bažnyčia, išliko krikščioniška bendruomenė iki pat pakartotinio Lietuvos krikšto Jogailos ir Vytauto laikais.

Continue reading „Lietuvos tragedija (straipsnio “Lietuviai ir krikščionybė” ištrauka)“

lenku_rinkimu_akcija

Lap­kri­čio 2 die­ną „Vil­ni­jos“ drau­gi­ja ir Lie­tu­vos Są­jū­dis krei­pė­si į Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­ką Al­gir­dą But­ke­vi­čių ra­gin­da­mi ne­su­da­ry­ti ko­a­li­ci­jos su Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) at­sto­vais iš­rink­ta­me Sei­me.

Spa­lio 30 die­ną prie tri­jų par­ti­jų for­muo­ja­mos val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos bu­vo pa­kvies­ti pri­si­jung­ti ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vai. To­kį val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją sie­kian­čių su­da­ry­ti Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų (LSDP), Dar­bo par­ti­jos (DP) ir „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ (TT) par­ti­jų ap­si­spren­di­mą są­jū­di­nin­kai bei „Vil­ni­jos“ drau­gi­jos na­riai įver­ti­no kaip vals­ty­bės ir rin­kė­jų iš­da­vys­tę.

Continue reading „Sąjūdininkai ir „Vilnijos“ draugija ragina nekviesti į valdančiąją koaliciją Lenkų rinkimų akcijos atstovų“

ne_boltai_viena

Apie kokius „pavojingus dalykus“ internetiniuose tinkluose darė užuominas Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas?

Rusijos interneto naudotojai apie tai sužinos lapkričio 1-ąją: Valstybės Dūma priėmė prieštaringas pataisas interneto įstatymui, leidžiančias be teismo sprendimo blokuoti „žalingas internetines svetaines“.

Dar iki tol valdžia sugriežtino įstatymą dėl susirinkimų ir pasiūlė iš užsienio finansuojamoms nekomercinėms organizacijoms (NKO) priskirti „užsienio agentų“ statusą. O tai rusams atitinka sąvokas „šnipas“ ir „liaudies priešas“. Apie tai daug rašo užsienio žiniasklaida, pateikdama kritiškų pastabų bei palyginimų. Slaptai.lt pateikia keletą labiausiai įsiminusių publikacijų santraukų, atskleidžiančių, kur link ritasi Rusija.

Continue reading „Kremlius bando atkirsti Rusijos gyventojus nuo interneto ir užsienio agentų įtakos“