Atsižvelgiant į viename informaciniame portale paskleistus teiginius, kurie formuoja nepagrįstą, tendencingą neigiamą nuomonę apie praėjusių metų rudenį pradėtą ikiteisminį tyrimą, atliekamą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 119 straipsnio „Šnipinėjimas”, kuriame vienas iš įtariamųjų yra politinis ir visuomenės veikėjas Algirdas Paleckis, prokuratūra nori priminti ir atkreipti dėmesį į keletą faktų.

paleckiukas
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.

Štai tie faktai.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir minėtas asmuo buvo sulaikytas, o vėliau – ir suimtas, 2018 m. rudenį. Įtariamasis Algirdas Paleckis nėra dingęs – jis buvo ir tebėra suėmimo vykdymo įstaigoje.

Visuomenė apie šį ikiteisminį tyrimą buvo informuota, kai tik tai tapo galima nepakenkiant ikiteisminiam tyrimui. Nepaisant to, kad, vadovaujantis visuomenės teise žinoti, apie patį ikiteisminį tyrimą buvo pranešta, daugelis šio ikiteisminio tyrimo duomenų, kurie paprastai nėra konfidencialūs ir galimi skelbti, šiuo atveju iki šiol yra neviešintini. Dėl šio tyrimo ypatumų griežto konfidencialumo reikalavimai apima ir su tyrimu susijusias įvairias datas, įtariamųjų, liudytojų skaičių ir t.t.

Visi ikiteisminiai tyrimai dėl šnipinėjimo atliekami laikantis daug griežtesnių reikalavimų dėl informacijos viešinimo. Apie dalį šių tyrimų visuomenė buvo informuota tik tada, kai konkreti baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduodama nagrinėti teisme. Šių bylų nagrinėjimas paprastai vyksta tik uždaruose teismo posėdžiuose.

Tai atvejais, kai suėmimas paskirtas ar pratęstas ilgesniam negu vieno mėnesio terminui, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ir jį organizuojantis bei kontroliuojantis prokuroras į teismą dėl suėmimo pratęsimo privalo kreiptis likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos.

Remiantis 5 metų duomenimis apie ikiteisminius tyrimus dėl šnipinėjimo, toks ikiteisminis tyrimas vidutiniškai trunka apie 1,5 metų.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt

2019.04.24; 06:10

Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje, šiandien sulaikyti dar 5 asmenys.

Tarp sulaikytų asmenų – praktikuojantis advokatas Gintaras Ruseckas, kiti  – suinteresuoti teismų sprendimais ar jų tarpininkai. Siekiant surinkti tyrimui reikšmingų duomenų, šiandien atliktos kratos sulaikytų asmenų darbo, gyvenamosiose vietose, automobiliuose.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.

2019.02.27; 19:34

Teisėjų korupcijos byloje paleisti trys teisėjai bei advokatas.

Su pasižadėjimu neišvykti suėmimo išvengė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys ir advokatas Romualdas Mikliušas.

„Prokuroras pats nusprendė, ką šiuo atveju reikia apriboti. Tai yra priemonės, kurios užtikrina asmens dalyvavimą ikiteisminio tyrimo procese. Tarp jų yra ir pasižadėjimas neišvykti (…) Šiuo atveju keturiems asmenims prokuroro sprendimu, nesikreipė į teismą dėl kardomosios priemonės – laisvės atėmimo“, – Eltai sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. 

ELTA primena, kad trečiadienio rytą prezidentė pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo. 

Kaip jau skelbta, korupcija įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys. 

Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad dėl įtariamos korupcinės veikos sulaikyti penki advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, klaipėdietis Marius Navickas (nepainioti su advokato vilniečio Mariaus Navicko vardu ir pavarde), Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjai, teisininkai. Iš viso trečiadienį sulaikyti 26 asmenys.

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.23; 04:30

Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro skundą dėl kardomųjų priemonių sušvelninimo keturiems kaltinamiesiems „agurkinių“ byloje.

Joje po ilgalaikio Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimo buvo sulaikyti nusikalstamo susivienijimo atstovai.

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo teisėjo sprendimą, kuriuo liepos pabaigoje ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariams S. V., N. T., A. P. ir T. P. vietoj suėmimo buvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – piniginis užstatas po 30 tūkst. eurų, dokumentų paėmimas bei intensyvi priežiūra 6 mėnesiams.

Prokuratūra nesutiko su tokiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą motyvuodama tuo, kad tokia teismo nutartis nepagrįsta ir prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai tiriant organizuoto nusikalstamumo bylas. Apeliacinis teismas tenkino prokuroro prašymą kaltinamiesiems asmenims skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nusikalstamos grupuotės nariai kaltinami dėl ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir dalyvavimo jo veikloje, kontrabandos ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ginklais, šaudmenimis, rengimosi nužudyti ir nužudymo.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.08.06; 01:40

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei, įtariamai galimu kyšininkavimu, teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą iki gruodžio 31 dienos. Šiandien generalinio prokuroro sprendimu pradėtas tarnybinis patikrinimas, prokurorė  tyrimo laikotarpiui yra nušalinta nuo pareigų.

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir galimo kyšininkavimo buvo pradėtas generalinio prokuroro sprendimu dar gruodžio 16 dieną. 

Continue reading „Suimta kyšininkavimu įtariama prokurorė“

Kauno apylinkės teismas patenkino Kauno apylinkės prokuratūros pateiktą prašymą skirti įvairiomis nusikalstamomis veikomis įtariamai N. V. kardomąją priemonę – suėmimą.

Pagrindiniai įtarimai N. V. šioje byloje yra siejami su neteisėtu informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu, jos viešinimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis, kurios, kaip įtariama šiuo metu, galėjo būti įvykdytos 2010 metais kartu su kitu asmeniu suburiant organizuotą grupę. Nesant galimybės įteikti pranešimo apie įtarimą, N. V. pripažinta įtariamąja prokuroro nutarimu. Kitu prokuroro nutarimu yra paskelbta šios įtariamosios paieška.

Continue reading „Teismas leido suimti paieškoje esančią įtariamąją N. V.“

Niekam pavojaus nekeliantis pilietis neturėtų sulaukti kaltinimų nei iš prokurorų, nei iš policininkų. Niekam nei žodžiu, nei rankos mostu nepakenkęs žmogus neturėtų būti tampomas po teismus. Policijos pareigūnams nesipriešinęs vyriškis neturėtų būti kaltinamas … "pasipriešinimu jėgos struktūrų atstovams ir jų nurodymų nevykdymu". O pakliuvęs į areštinę privalėtų nedelsiant sulaukti gyvybei svarbių vaistų.

Deja, fotomenininko Juozo Valiušaičio istorija, kurią ruošiamės papasakoti Slaptai.lt skaitytojams, byloja, jog valdžiai ne itin malonų nutikimą užfiksuoti sumanęs Lietuvos pilietis demokratine valstybe save vadinančioje Lietuvoje nėra apsaugotas nuo didžiai nepagrįstų, gyvybei pavojingų nemalonumų.

Continue reading „Fotomenininko J.Valiušaičio byla teisinių interpretacijų gniaužtuose“

Panevėžio apylinkės teismas, patenkinęs prokuroro prašymą, leido trims mėnesiams paskirti kardomąją priemonę – suėmimą nuo įsigaliojusio teismo nuosprendžio pasislėpusiam ir užvakar sulaikytam kauniečiui M. M., kuris yra įtariamas kartu su kitais dviem bendrininkais dalyvavęs apiplėšiant žymaus dailininko Justino Vienožinskio sodybą ir kitais nusikaltimais nuosavybei. 

2011 m. birželio 17 d. naktį plėšikai, įsibrovę į Rokiškio rajono Pirmajame Audronių kaime esančią žymaus Lietuvos dailininko J. Vienožinskio sodybą, grasindami peiliu surišo čia gyvenusį menininko sūnų, gąsdino jo žmoną ir pas juos paviešėti atvykusius šeimos narius. Įsibrovėliai, naudodami fizinį ir psichologinį smurtą, atėmę ryšio priemones ir neleisdami nukentėjusiesiems kviestis pagalbos, apiplėšė sodybą ir pagrobė 40 tūkst. litų, tris mobiliuosius telefonus, asmeninius daiktus ir istorinės reikšmės vertybes, tarp jų ir XVII amžiaus smuiką, supjaustė paveikslus.

Continue reading „Suimti įtariamieji, apiplėšę dailininko Justino Vienožinskio sodybą“

Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Pirmininkui Gerb. teisėjui Aloyzui Kruopiui

P   A   R   E   I   Š   K   I   M   A   S

Dėl sistemingų Lietuvos baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso pažeidimų Medininkų bylos apeliaciniame procese, grubiai pažeidžiančių mano teises.

Gerbiamas Pirmininke,

Tikiuosi Jūsų pritarimo, kad sistemingai pastovus Jūsų vadovaujamos teismo kolegijos nenoras iš esmės, galiojančių Lietuvos baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų pagrindu, išspręsti klausimą dėl neatidėliotino mano paleidimo iš nepagrįsto ir neteisėto kalinimo, verčia mane kreiptis į Jus ir visą kolegiją su šiuo pareiškimu.

Kaip Jums žinoma ir negali būti nežinoma, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų arba įrodymų to, kad aš buvau Medininkuose posto užpuolimo metu, kas pilnai ir absoliučiai patvirtina faktą, jog aš- Konstantinas Michailovas (Nikulinas) nesu net menkiausiai susijęs su 1991 -07-31 man nežinomų asmenų įvykdytu Lietuvos policininkų ir muitininkų nužudymu.

Continue reading „Konstantino Michailovo (Nikulino) pareiškimas“

Vasario 21-ąją Seime buvo surengta svarbi ir aktuali apskritojo stalo diskusija "Piktnaudžiavimas, lengvabūdiškumas ar normali praktika: ar tikrai asmenys suimami tik tada, kai būtina?"

Šią diskusiją organizavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos advokatūra.

Diskusijos dalyviai beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės –­ suėmimo  – klausimai  reglamentuojami pakankamai gerai, tačiau ydingas pats jų taikymas.

Anot daugelio diskusijoje dalyvavusių asmenų, Lietuvos prokurorai itin dažnai prašo suimti nusikaltimais įtariamus asmenis, o teismai pernelyg lengvai patenkina šiuos prašymus.

Slaptai.lt pateikia interviu su apskritojo stalo diskusijoje dalyvavusiu Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktoriumi, prof. dr. Raimundu JURKA. Su teisininku Raimundu Jurka kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „“Ne visuomet pagrįstai taikomos griežčiausios kardomiosios priemonės”“

Vasario 21-ąją Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje jos dalyviai beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės –­ suėmimo  – klausimai  reglamentuojami pakankamai gerai, tačiau ydingas yra jų taikymas.

Anot daugelio diskusijoje dalyvavusių asmenų, Lietuvos prokurorai itin dažnai prašo suimti nusikaltimais įtariamus asmenis, o teismai pernelyg lengvai patenkina šiuos prašymus.

Continue reading „Seimo diskusijoje konstatuota: “asmenų suėmimo reglamentavimas geras, tačiau taikymas – ydingas”“