Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo narė Ingrida Šimonytė skirtingai nei premjeras Saulius Skvernelis vertina teisėtvarkos darbą. Pasak I. Šimonytės, premjero užuominos, kad pokyčiai teismų sistemoje yra būtini, neturi pagrindimo. Seimo narė teigia, kad, skirtingai nei anksčiau, tiek prezidentė, tiek teisėjai nebegina „savų“ ir tarnybinius nusižengimus vertina labai principingai. 

„Aš manau, kad yra labai aiškios procedūros, apibrėžtos įstatymais, ir aš nemanau, kad prezidentas, kada užsimano, ateina ir pakeičia krūvą teisėjų. Dabartinė prezidentė labai gerai darė ir teisėjų korpusas, kad dalykai, kurie nepuošia teisėjų, įvairūs nutikimai, kad ir vairavimai išgėrus arba panašūs, yra labai principingai vertinami. Teisėjų korpusas nebegina savų, kas anksčiau pasitaikydavo. Prezidentės ir teisėjų tarybos pozicija yra principinga, manau, tai ir turi tęstis. (…) ,,Sakyti, ,,kad visus atleisiu“, yra populiari retorika, bet, manau, gana pavojinga pozicija. (…) Mėtyti užuominas, kad dabartiniai vadovai yra netinkami, laidyti nereikėtų“, – „Delfi“ portalui teigė Seimo narė. 

Pasak I. Šimonytės, politizuoti institucijų vadovų darbo iš viso nereikėtų. Todėl premjero pozicija, kad institucijų vadovai, už kurio teikimą yra atsakingas prezidentas, dirba netinkamai, parlamentarei yra nesuprantama. 

„Institucijų vadovai, kadencijos, skyrimo procedūros yra aprašytos įstatymuose, man atrodo politikams politizuoti tokių institucijų, kaip Valstybės saugumo departamento (VSD) ar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), darbą reikėtų mažiausiai. Žinoma, jeigu institucijos vadovas gerai nedirba savo darbo, jis turi būti keičiamas. Bet šiuo metu aš nežinau, kokiu pagrindu premjeras galėtų teigti, kad vienas ar kitas institucijos vadovas, už kurio teikimą yra atsakingas prezidentas, dirba netinkamai“, – teigė parlamentarė. 

ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis anksčiau teigė, jog, jei taptų prezidentu, vidaus politikoje pokyčiai būtų kardinalūs. Pasak premjero, būtent tos sritys, už kurias atsakingas prezidentas. 

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Tai yra ne tik teisėsauga, tai – ir Vyriausybės veikla. Ministras pirmininkas yra pavaldus ir atskaitingas prezidentui, prezidentas skiria ir dalyvauja skiriant Vyriausybės narius. Atsakomybės sričių yra daug“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Premjeras sakė savo programą pristatysiąs, kai jau taps oficialiu kandidatu, bet užsiminė, kad teismų sistemoje pokyčiai yra būtini. 

„Labai svarbus laukas yra tai, kas susiję su teisėsauga bei teismais. Aš tikrai matau čia problemų. Atskirų tarnybų veiklai, taip pat prezidento yra skiriami vadovai. Prezidentas prisiima atsakomybę už jų veiklą“, – teigė S. Skvernelis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.29; 06:06

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Dėl kylančių grėsmių Europos Sąjunga turi tapti atviresnė, sako Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.

„Europos projektas turi tapti atviresnis, nes gyvename neeiliniais laikais dėl vienu metu mus ištikusių skirtingų krizių“, – pridūrė jis, įvardindamas migracijos krizę, „Brexit“ ir Rusijos vykdomą hibridinį karą.

„Džiaugiuosi matydamas Europos gynybos fondą ir investicijas į gynybos sektorių“, – sakė M. Morawieckis ir kritikuodamas „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, priminė, kad tai politinis projektas, leisiantis Rusijai padidinti įtaką Lenkijos ir kaimyninių šalių ekonomikai. 

Lenkijos ministras pirmininkas M. Morawieckis trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre gynė prieštaringai vertinamą savo vyriausybės teisėsaugos reformą.

ES dėl teisės reformos pradėjo iki šiol beprecedentę procedūrą prieš Lenkiją, kuri gali baigtis balso teisės atėmimu. Europos Komisija kaltina Varšuvą ribojant teisėsaugos nepriklausomumą ir žlugdant valdžių padalijimą.

Šią savaitę kaip dalis reformos įsigaliojo įstatymas, kuriuo Aukščiausiojo teismo teisėjų pensinis amžius mažinamas nuo 70 iki 65 metų. Tai reiškia, kad nuo trečiadienio į pensiją priversti išeiti 27 iš 73 teisėjų. Kai kurie jų atsisako tai daryti ir vadina reformą vyriausybės mėginimu į teisėjų postus susodinti sau palankius asmenis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.05; 05:00

Lietuviams pasisekė – Dalia Grybauskaitė yra ir drąsi, ir griežta. prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad koncerno „MG Baltic“ korupciniai ryšiai buvo žinomi ir anksčiau, tačiau, akcentavo Prezidentė, tai teisėsauga turėjo įrodyti.

„Sprendžiant iš tos informacijos, kokią matome dabar, jie („MG Baltic“ korupciniai ryšiai – ELTA) buvo pastebėti, bet fakto žinojimo nepakanka, reikia įrodymų tam, kad byla ar ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas ir būtų pasiekti teismai“, – kalbėjo šalies vadovė.

D. Grybauskaitė pripažino, kad informacija apie „MG Baltic“ ryšius su politikais buvo žinoma seniau, tačiau tikino, kad teisėsaugai dar reikėjo įrodymų.

„Kriminalinės žvalgybos įstatymas numato tvarką, kad periodiškai vadovai gali būti informuojami apie vidaus saugumo ir korupcinius reiškinius šalyje ir, be jokios abejonės, tai vyko. Ir tai vykdavo tik tokia apimtimi, kokia pagal įstatymą galėjo teikti teisėsauga ir žvalgybos institucijos. Bet tai yra tik informacija apie poveikį, o ji neturi prasmės, jeigu nėra įrodymų. O įrodymus jau vykdo ir ieško teisėsaugos institucijos, tokios kaip STT ir prokuratūra“, – tikino Prezidentė.

Anot jos, pasikeitus institucijų vadovams, pagerėjo ir teisėsaugos darbas.

„Norėčiau paminėti ir atkreipti dėmesį, kad nuo 2016 metų pradžios, pasikeitus kai kurių institucijų vadovams, matome gerokai efektyvesnį ir rezultatyvesnį teisėsaugos ir žvalgybos darbą“, – tikino Prezidentė.

2015 metų pabaigoje generaliniu prokuroru tapo Evaldas Pašilis, 2015 metų balandį VSD vadovauti pradėjo Darius Jauniškis.

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

LRT radijui komentuodama pirmadienį paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje atskleidžiama, kaip koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas, Prezidentė džiaugėsi, kad bylos pradėjo pasiekti teismus. Anot Prezidentės, tai rodo, kad teisėsauga tinkamai atlieka savo darbą.

„Labai džiaugiuosi, kad tai, kad bylos pradėjo pasiekinėti teismus, rodo, kad teisėsauga galėjo ir gebėjo pateikti ir įrodyti. (…) Tai reiškia, kad nuosekli kova su korupcija bei teisėsaugos profesionalumas bei pastangos pradėjo duoti labai apčiuopiamų rezultatų. Faktas, kad politinės korupcijos bylos pasiekia teismus, tampa nebe išimtimi, bet taisykle“, – antradienį interviu LRT radijui pabrėžė Prezidentė.

Pirmadienį paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje, kuri yra adresuota Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), pateikiama medžiaga, atskleidžianti, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.

Pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto Tomo Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.09; 03:00

Tai, kas vyksta šiomis dienomis Ukrainoje, primena daugelio jau įvykusių pilietinių karų preliudijas kitose šalyse.  Duok Dieve Ukrainai išvengti pilietinio karo, nes ginklų šioje šalyje tikrai netrūksta, o jei pritruks, atsiras, kas patieks. Bet kitąsyk toks karas būna neišvengiamas.

Lietuvoje tuo metu nustebino Vytauto Landsbergio interviu Edmundui Jakilaičiui LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“:

„Aš manau, kad tokioje situacijoje Vyriausybė galėtų paskatinti kai kurias Lietuvos organizacijas būti ten, Ukrainoje. Pavyzdžiui, yra Lietuvos Sąjūdis, yra ir kitos. Deja, Sąjūdis šiandien neturi pinigų, bet gal tokiam tikslui žmonės aukotų? Reikia siųsti aktyvistus, jaunimą su trispalvėmis ir netgi veteranus. Jeigu Vyriausybė paremtų, tai būtų didelis dalykas“.

Pritariu Vytautui Landsbergiui iš esmės. Ir aš norėčiau, kad Ukraina būtų laisva ir nepriklausoma valstybė, nesiūlanti Europos Sąjungai savo likimą spręsti trišalėse derybose „Rusija-Ukraina-ES“.

Continue reading „Replika: apie Lietuvos dalyvavimą vidiniame politiniame konflikte Ukrainoje“

temide_111111

Pas­ta­ruo­ju me­tu ži­niask­lai­da vis daž­niau pri­me­na vi­suo­me­nei, kad įsta­ty­mai tu­ri bū­ti vyk­do­mi. Va­di­na­si, iš­ki­lo pro­ble­ma. Juk de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je įsta­ty­mas – ka­ra­lius. Du­ra lex, sed lex (žiau­rus įsta­ty­mas, bet įsta­ty­mas), tai­gi jį bū­ti­na vyk­dy­ti.

Tai daž­nai kar­to­ja ir LSDP gar­bės pir­mi­nin­kas Alo­y­zas Sa­ka­las. Ta­čiau įsta­ty­mus ruo­šia tei­si­nin­kai pro­fe­sio­na­lai. Pri­ima Sei­mas.

Kaip api­bū­di­na­mi pras­ti įsta­ty­mai? „Pras­ti įsta­ty­mai – žiau­riau­sia ti­ro­ni­jos for­ma“, – sa­kė ai­rių kil­mės an­glų po­li­ti­kas, fi­lo­so­fas Ed­mun­das Ber­kas (1729–1797). Bet­gi ti­ro­ni­ja su tei­sin­gu­mu lyg ir ne­si­de­ri­na?

Apie tai, kad įsta­ty­mai ga­li bū­ti ne­vy­kę, dis­ku­tuo­ti ven­gia­ma. Rei­ka­lau­ja­ma tik be­są­ly­giš­kai juos vyk­dy­ti. Ar tai tu­rė­tų reikš­ti, kad vi­si įsta­ty­mai ge­ri? Fak­tiš­kai vi­suo­me­nė izo­liuo­ta nuo ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios tu­ri tik­rin­ti pri­im­tų įsta­ty­mų ko­ky­bę – tai aki­vaiz­du, ste­bint Kon­sti­tu­ci­nį teis­mą. Pa­ra­dok­sas: į šį teis­mą ga­li kreip­tis tik įsta­ty­mų ren­gė­jai ir lei­dė­jai bei tei­sė­jai by­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu, bet tai da­ry­ti im­pe­ra­ty­vo nė­ra.

Continue reading „Prof. Vladas Vilimas: demokratiška teisėsauga – teisingumo sąlyga valstybėje“

endriukaitis_algird

Ne iš pirš­to lauž­tas ar­gu­men­tas

Ži­no­mas po­sa­kis – „Lauž­tis per at­vi­ras du­ris vie­toj to, kad tie­siog įei­ti“ – taip šian­dien ga­li­ma api­bū­din­ti di­des­nės tau­tos dalies el­ge­sį. Ge­gu­žę ap­klau­so­je tik 4,6 proc. iš­reiš­kė pa­si­ti­kė­ji­mą par­ti­jo­mis, o Sei­mu – apie 10 pro­cen­tų. Kei­kia­me vi­sus be­veik pa­ma­tuo­tai, tik kal­tės sau ne­pri­si­i­ma­me. Tų skai­čių kū­rė­jai ir gim­dy­to­jai juk esa­me mes pa­tys. Ar ga­li­me sa­vo su­kur­tus vai­sius nie­kin­ti? Ra­šo­me kal­nus skun­dų, pi­ke­tuo­ja­me, mi­tin­guo­ja­me, svei­ka­tą ga­di­na­me, pi­ni­gus mė­to­me, gaiš­ta­me lai­ką ne­ga­lė­da­mi dirb­ti tik­rai kū­ry­bi­nių ir at­ei­čiai pras­min­gų dar­bų, šian­dien pa­so­din­ti me­dį ar pa­si­žiū­rė­ti į sau­lė­te­kį.

Continue reading „Lengviau nebūna: tik ranką ištiesti“

Atviras laiškas Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai GRYBAUSKAITEI

Š. m. gegužės 17-osios rytą pakraupo visa Lietuva… Tokio neregėto masto ciniškumu persunktai, mergaitės ėmimo iš jos namų, karinei operacijai neliko abejingų.

Šoko ištikti, pamatę perteklinį jėgos demonstravimą, nusivylę šalies teisėsauga, žmonės puolė prie Prezidentūros rūmų, vildamiesi sulaukti palaikymo, padrąsinimo, turėdami Vilties, kad Tiesa Jūsų asmenyje bus apginta…

Continue reading „Algimantas Matulevičius: „Nepamirškime mergaitės““

algimantas-zolubas-1

Balsavusieji Seime 2012-ųjų birželio 26 d. už Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimą akivaizdžiai išreiškė pasitikėjimą mūsų teisėsauga ir teisėtvarka. Visuomenė mūsų teisėtvarka ir teisėsauga nepasitiki, nepasitiki tikrai pagrįstai. Tačiau, regis, viena partija, besiskelbianti skaidria, vos ne krištoline, arba nuovoką prarado, arba iš tikrųjų nėra krištolinė, nes su prokurorais ir teismais nusprendė gyventi tik geruoju, – maža ką, ras drumzlių skaidriojoj (ne kartą taip buvo) ir nesitikėk malonės.

Tai kam gi atstovauja balsavusieji už neliečiamybės panaikinimą? Ar po tokio akibrokšto būtų korektiška siekti visuomenės palankumo ateinančiuose Seimo rinkimuose? Jau vien už nuovokos stoką prarandamas visuomenės pasitikėjimas ir, žinoma, balsai būsimuose rinkimuose.

Continue reading „Suvienijo „demokratinis centralizmas““

temide_111111

Jau beveik dveji metai, kai žiniasklaida yra klaidinama teisėsaugos (manau, tyčia, specialiai ir melagingai, kad pateisintų išpūstą „mailiaus bylos“ burbulą), taigi žiniasklaida neteisingai informuoja visuomenę apie „mailiaus bylos“ įvykius.

Pavyzdžiui, vienoje televizijoje 2011 spalio 26 dieną prieš pradedant žinių laidą pranešėjas skelbia žinių anonsą: „teismas pradeda svarstyti vadinamąją “mailiaus bylą”, 9 žmonės įtariami pasisavinę 20 mln. litų…“ (tai, supraskite, jau yra pasisavinę 20 mln.?).

Kitas pavyzdys: 2011 spalio 26 dieną viename interneto portale pasirodo straipsnis: „Mailiaus byla“: teisėjų ir prokurorų dvikova tęsiasi“. Ten rašoma: „trečiadienį teisme toliau ketinta nagrinėjant „mailiaus“ bylą, kurioje buvusiam Lietuvos banko vadovui Romualdui Visokavičiui ir dar devyniems asmenims pateikti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, didelės vertės turto įsigijimo nusikalstamu būdu ir kt.“ (tai yra, supraskite, nusikalstamu būdu jau įsigyto turto už 10 mln litų, kaip toliau rašoma šiame straipsnyje, ir kažkodėl atsiranda 10 asmenų, nors ištikrųjų yra 9 asmenys, kuriuos bandoma apkaltinti?).

Continue reading „Apie teisėsaugos sukurtą blefą, vardu „mailiaus byla““

Copy of Daktaras_asmys

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos teisinėje sistemoje susiformavo nuostata, jog žiniasklaida savo puslapiuose mieliau garsina prokuratūros, teismų bei policijos vadovybės poziciją nei advokatų argumentus.

Gynėjų nuostatos dažniausiai paliekamos neįvardintos. Geriausiu atveju masinės informacijos priemonės gynybos poziciją apibūdina vos keliais trumpais sakiniais. Ne taip ryškiai, aiškiai ir konkrečiai kaip, sakykim, prokurorų teiginius.

Šią neproporcingą nuostatą galima nesunkiai paaiškinti. Laikraščių, televizijų, internetinių svetainių atstovams valstybės kaltintojų pozicija priimtinesnė jau vien dėl to, kad publikacijos ar televizijos laidos apie prokurorų pateiktus griežtus kaltinimus sulaukia didesnio skaitytojų ir žiūrovų dėmesio nei advokatų nuostatos apie lengvinančias aplinkybes.

Continue reading „Kada Lietuvos teisėsauga primena Inkviziciją?“

anusauskas_anusauskas

Dar net nepradėjus realiai veikti Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis leidžiama taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, pasigirdo kritikų balsai.

Juk siūloma (o siaube!) remtis nekaltumo prezumpcija, konfiskuoti tik (!!!) per penkerius metus nežinia kokių kontrabandinių ar korupcinių aitvarų suneštus turtus. Ir įstatymas palies nusikaltimus darančius ne vakar, o šiandien!

Jau paskubėta dar „šiltą“ įstatymą vadinti viešųjų ryšių akcija, atseit „penkerius metus leidžiančia vogti“, nes iki šiol (t.y. net nesant dabar priimtų pataisų) būta mažai bylų, kai buvo pritaikytas turto konfiskavimas. Yra labai sunku ką nors atsakyti tokiems autoriams.

Continue reading „Kada įvyks antikorupcinis persilaužimas?“

Šiandien – beveik trys mėnesiai, kai Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas tampomas po teismus. Administracinė byla dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimų jam iškelta visai be pagrindo. Žinoma, nesu teisininkas, todėl galiu būti apkaltintas, jog darau spaudimą mūsų teisėsaugai. Tačiau priežastis, dėl ko kaltinamas uostamiesčio profsąjungos lyderis, – mano supratimu, daugiau negu juokinga. Jam priekaištaujama, kad šių metų balandžio 13-ąją prie Prezidentūros Vilniuje neleistinoje vietoje surengė itin negausų protesto mitingą. Ką galėtų reikšti ta mįslinga sąvoka – „neleistinoje vietoje“?

Neaiškiomis aplinkybėmis žuvusiojo VSD karininko našlė Liuda Pociūnienė reikalauja, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra „išsamiai ir nešališkai ištirtų visas Vytauto Pociūno žūties aplinkybes“. G. Visocko nuotr. („XXI amžius“).

Continue reading „Sąmoningos Lietuvos teisėsaugos klaidos“