Eurazijos studijų centro vyresnysis analitikas, mokslų daktaras Turgut Kerem Tuncel. Slaptai.lt nuotr.

Portale slaptai.lt jau buvo rašyta, jog 2019-ųjų metų pabaigoje Lietuvoje viešėjo Eurazijos studijų centro vyresnysis analitikas, mokslų daktaras Turgut Kerem Tuncel iš Ankaros. Taip pat buvo pateikta informacija, kad šis mokslininkas gruodžio 13-ąją Vilniuje perskaitė pranešimą „Pasipriešinimas dezinformacijai ginant mokslą ir kalbos laisvę“.

Pristatant svečią iš Turkijos pabrėžta, kad tai – turkiškoji 1915-ųjų tragedijos tuometinėje Osmanų imperijoje versija. Beje, negalima pamiršti ir aplinkybės, jog šiam Turkijos mokslininkui nebuvo leista perskaityti paskaitos Lietuvos Mokslų Akademijoje. Jis ją perskaitė viename iš Vilniaus viešbučių.

Žurnalistas Gintaras Visockas savo publikacijose, pavyzdžiui, „Tikros ir tariamos istorija besidominčiųjų nuodėmės“ jau analizavo T.K.Tuncel išdėstytus argumentus ( https://slaptai.lt/gintaras-visockas-tikros-ir-tariamos-istorija-besidominciuju-nuodemes/).  

Vėliavų deginimas

Aš norėčiau pridurti savo trigrašį. Dėl nuolat turkams metamų kaltinimų, esą jie vis dar nekenčia Armėnijos ir visko, kas susiję su Armėnija. Bet ar tikrai? O gal – viskas atvirkščiai? Angliškame Turgut Kerem Tuncel videokomentare “OBJECTING DISINFORMATION IN DEFENSE OF SCHOLARSHIP AND FREEDOM of EXPRESSION” (https://slaptai.lt/turgut-kerem-tuncel-objecting-disinformation-in-defense-of-scholarship-and-freedom-of-expression-1/) rodomos nuotraukos, kaip Jerevane, minint 1915-ųjų įvykius, masiškai deginamos Turkijos vėliavos. Jos deginamos, pasirodo, beveik kasmet nuo 2013 iki 2019 metų. Bent jau taip nurodyta titruose.

Jerevane deginama Turkijos vėliava „genocidui“ paminėti

Be jokios abejonės, pasitaiko akimirkų, kai išties niežti nagus sudeginti priešo vėliavą. Bet juk vėliavų deginimas (niekinimas), kad ir koks būtų patirtas skausmas ir pyktis, – nei solidu, nei vyriška, nei garbinga. Minėdami Sausio 13-ąją mes nedeginame nei Sovietų Sąjungos, nei Rusijos vėliavų. Nedeginame SSRS simbolių ir tuomet, kai pagerbiame savo partizanus – miško brolius. Nedeginome Rusijos imperijos vėliavų ir tuomet, kai perlaidojome rastus 1863-ųjų metų sukilėlių palaikus. Lygiai taip pat elgiasi dauguma civilizuotų, demokratiškų valstybių.

Sprendžiant iš mokslininko T.K.Tuncel pranešimo, Turkijoje taip pat neprigijo mada deginti Armėnijos vėliavas. O štai Jerevane oponentų vėliavos deginamos dažnai, masiškai, iškilmingai.

Ką vėliavų deginimas byloja apie tuos, kurie jas degina?!

Nukirsdinta galva

Paminklas Sogomonui Teilirianui, Talat Pašos žudikui

Svečias iš Turkijos minėjo ir dar vieną aspektą – kam Jerevane statomi didingi, įspūdingi paminklai. Imkim paminklą Sogomonui Teilirianui, kuris nužudė turkų generolą Talaat- pašą, neva atsakingą dėl 1915-ųjų tragedijos. Slaptai.lt žurnalistas G.Visockas yra prisipažinęs, jog laiko niekam tikusia taktika kitoms šalims, kitoms tautoms nurodinėti, kokiais paminklais jos turi teisę puošti savo gatves, aikštes ir skverus. Bet vienas paminklas generolą nužudžiusiam S.Teilirianui  – kraupus. S.Teilirianas stovi ant postamento pamynęs nupjautą Talaat – pašos galvą. Tas paminklas išdygo Širakskoje apskrityje.

Jei armėnai savo „didvyriui“ nusprendė statyti paminklus – jų valia. Tačiau tokių paminklų, kokį jie iškėlė Širakskoje apskrityje, – civilizuotoje visuomenėje niekas netoleruoja.

Pagerbė teroro aktą Paryžiaus oro uoste rengusį teroristą

Armėnijoje, pasirodo, taip pat garbinamas ir teroristinės orgaizacijos ASALA vienas iš vadeivų – Monte Melkonianas.

Antanas Rašimas portale slaptai.lt kadaise yra užsiminęs: „Akivaizdu, kad M.Melkonianas buvo tarptautinis teroristas, kurio kruvinų pėdsakų rasime visur – ne tik Azerbaidžanui priklausančiame Kalnų Karabache (žiaurus elgesys su karo belaisviais ir įkaitais), bet ir Libane, Irane, Prancūzijoje. Vienu iš žiauriausių teroristinės organizacijos ASALA aktų, prie kurių nagus prikišo ir liūdnai pagarsėjęs M.Melkonianas, laikomas sprogimas Paryžiaus „Orli“ oro uoste 1983-iųjų metų liepos 15-ąją, kai žuvo 8 niekuo dėti keleiviai ir dar apie 80 žmonių buvo sužeista“.

Paminklas Montei Melkonianui, ASALA lyderiui, Orli oro uosto atakos planuotojui (Jerevanas)

Sunku nesutikti su autoriumi, sakančiu: „Vien dėl šio vos prieš keletą dešimtmečių (ne viduramžiais) surengto išpuolio armėnai negali M.Melkoniano vadinti „nacionaliniu didvyriu“. Niekuo dėtų lėktuvo keleivių žudymas civiliame oro uoste Europos centre, – tai pačio aukščiausio lygio barbarizmas, nepateisinamas jokiais pareiškimais apie „teisingą kerštą“ ar „norą susigrąžinti savas teritorijas“. Jei esi tikras vyras, karines atakas ruošk prieš kariškius, bet ne civilius“.

Įsidėmėtina ir tai, kad 2017 metų lapkričio 21 dieną Armėnijos mieste Diližane buvo atidaryta karinė mokykla, kuriai suteiktas Montės Melkoniano vardas. Ceremonijoje dalyvavo tuometinis Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas. Po tokio akibrokšto Prancūzijos prezidentai turėjo, mano supratimu, bent jau viešai pareikšti nusistebėjimą, išsikvietę pokalbiui Paryžiuje reziduojantį Armėnijos ambasadorių. Bet šiandieninis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasirašo potvarkį, įtvirtinantį požiūrį į 1915-uosius tuometinėje Osmanų imperijoje kaip genocidą, o tai, kas nutiko 1983-aisiais Paryžiuje, – į tai nekreipia dėmesio. Ignoruoja. Įdomu būtų žinoti, kokie motyvai taip elgtis verčia Prancūzijos vadovus?

„Kas žūsta už Hitlerį, tas žūsta už Armėniją“

Dabar – apie Gareginą Nžde. Šio armėno pavardę vis tik vertėtų įsidėmėti. Mat Armėnijos sostinėje šiam žmogui pagerbti ne taip jau seniai buvo pastatytas įspūdingų dydžių paminklas. Paminklas išdygo vienoje iš prestižinių Jerevano aikščių.

Žurnalistas Gintaras Visockas jau yra ironiškai klausęs: „Kas gi buvo ponas Gareginas Nžde, kuriam oficialusis Jerevanas šiomis dienomis paskyrė tiek daug dėmesio? Poetas, rašytojas, mokslininkas?“

Tikroji Garegino Nžde pavardė: Gareginas Ter – Arutunianas. Jis buvo iš tų armėnų, kurie žavėjosi „revoliucinio teroro“ idėjomis, formavo nacionalinę Armėnijos kariauną, organizavo žiaurias azerbaidžaniečių išstūmimo iš Vedibasaro ir Nachičevanės akcijas.

Gareginas Nžde. Paminklas Jerevane

1921-aisiais, kai Armėnija tapo sovietine, šis vyras persikėlė į Europą ir ten susižavėjo plintančiomis fašistinėmis idėjomis. Įkūrė fašistuojančią organizaciją „Cegakron“. O 1942 metais asmeniškai nuvyko į Berlyną pas Adolfą Hitlerį. Fiureriui jis oficialiai pareiškė pagarbą bei ištikimybę, įrodinėjo, jog armėnai kilę ne iš Azijos, bet yra tokie pat išrinktieji bei pateptieji kaip ir vokiečiai.

Pagarba ir ištikimybė Adolfui Hitleriui rodyta ne tik žodžiais. Drauge su armėnų generolu Drastamatu Kanajanu – Dro kūrė armėniškąjį SS legioną, tapo šios karinės organizacijos vado pavaduotoju. Šis legionas žiauriomis akcijomis pasižymėjo daug kur – Lenkijoje, Kryme, Šiaurės Kaukaze. Ypač negailestingi šio legiono kariai buvo žydams ir čigonams.

Būtent Antrojo pasaulinio karo metais Gareginas Nžde mėgo sakyti: „Kas žūsta už Hitlerį, tas žūsta už Armėniją“.

1944-aisiais, kai tapo aišku, jog Hitlerio valdžia ilgai neišsilaikys, ponas Nžde pabėgo į Bulgariją. Tačiau ten buvo sučiuptas kaip fašistų bendrininkas. Sovietinis teismas jį nuteisė kalėti 25-erius metus. Visos bausmės atlikti nespėjo – mirė 1955-aisiais Vladimiro kalėjime.

Beje, Jerevane stovi paminklas armėnų maršalui Ivanui Bagramianui, Antrojo pasaulinio karto metais kariavusiam Stalino pusėje. Nūnai paminklas Bagramianui jau neatrodo toks įspūdingas kaip paminklas Hitlerio interesus gynusiam generolui Nžde. Bent jau vieta – mažiau prestižinė.

Ar ne keista? Mums, lietuviams, kai kurie įtakingi tarptautinės žydų bendruomenės atstovai bando neleist pakabinti kuklios atminimo lentos prie Vrublevskių bibliotekos sienos Vilniuje Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimui ar pavadinti trumputės gatvelės Kazio Škirpos vardu (esą šie vyrai turėjo kontaktų su fašistinės Vokietijos valdžia), o štai Armėnijai, paminklais garbinančiai G.Ndže, nė vieno priekaišto?

Lietuvos valdžios atstovai, pavyzdžiui, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, neseniai svečiavosi Armėnijoje. Ar girdėjote, kad jis bent vienu žodeliu būtų apgailestavęs dėl teroristams ir esesininkams statomų didingų paminklų? 

Kaip iššifruoti šį fenomeną?

2020.01.15; 09:00

Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.

Sirijos vyriausybė pasmerkė JAV raketų ataką Bagdado oro uoste, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadas Qasemas Soleimani ir sukarintos grupuotės „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al-Muhandisas. Savo ruožtu Sirijos opozicija džiūgavo dėl tokio JAV žingsnio.
 
Sirija yra „tikra, kad ši baili JAV agresija… tik sustiprins žmonių ryžtą sekti pasipriešinusių kankinių lyderių pėdomis“, Sirijos valstybinė naujienų agentūra citavo šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovą.
 
Atstovas JAV veiksmus pavadino „rimta padėties eskalacija“ regione ir apkaltino Vašingtoną naudojantis „nusikalstamų grupuočių metodais“.
Neįvardytas pareigūnas tikino, kad smūgis yra „dalis JAV politikos, siekiant sukurti įtampą ir skatinti konfliktus regiono šalyse“.
 
Q. Soleimani buvo svarbus Sirijos prezidento Basharo al-Assado rėmėjas, Irano generolas padėjo Sirijos lyderiui išsilaikyti valdžioje po 2011 m. prasidėjusio sukilimo.
 
Jis buvo atsakingas už Irano pajėgų ir musulmonų šiitų sąjungininkių grupuočių operacijas užsienyje, įskaitant ir Siriją. Pats Q. Soleimani dažnai lankydavosi Damaske.
 
B. al-Assadas penktadienį nusiuntė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuriame dėkojo už Q. Soleimani paramą.
„Sirijos žmonės nepamirš, kad jis stovėjo kartu su Sirijos arabų armija. Kankinio Q. Soleimani atminimas amžinai liks Sirijos žmonių sąmonėje“, – laiške rašė B. al-Assadas.
 
Dėka Irano paramos ir 2015 m. Rusijos pradėtos intervencijos B. al-Assadui pavyko atsikovoti didžiąją dalį Sirijos teritorijos, kurią jis buvo praradęs pilietinio karo pradžioje.
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
 
Kai kuriose Sirijos teritorijose, kaip Idlibas, kurių nekontroliuoja B. al-Assado režimas, dalis sirų džiūgavo dėl Q. Soleimani žūties, nes jie generolą laiko atsakingu už tūkstančių civilių mirtis.
 
Per kassavaitinį protestą Idlibo mieste vienas demonstrantas laikė plakatą su tokiu užrašu: „Džiaugiamės dėl teroristo Qasemo Soleimani mirties. Ačiū jums, (D.) Trumpai“.
 
„Šios puikios naujienos įkvėps mus judėti pirmyn ir, jei pavyks, revoliucija tęsis, revoliucija triumfuos“, – sakė kitas protestuotojas Mohamedas Shkeibas.
 
Kiti demonstrantai Q. Soleimani žūtį pažymėjo dalydami saldainius.
 
Savo ruožtu Sirijos opozicinių grupių lyderiai džiaugėsi mirtimi žmogaus, kurį jie laiko atsakingu už tūkstančių civilių žūtis beveik devynerius metus trunkančiame Sirijos pilietiniame kare.
 
JAV kariai Sirijoje. EPA – ELTA nuotr.

„Svarbiausio Revoliucinės gvardijos nusikaltimų prieš Sirijos ir Irako žmones vykdytojo Qasemo Soleimani nužudymas yra smūgis, kuris įrodo, kad pasaulis yra pajėgus sustabdyti Iraną ir apsaugoti Sirijos civilius, jei jis to nori“, – sakė aukštas Sirijos politinės opozicijos lyderis Nasras Hariri.
 
Kitas opozicionierius Ahmedas Ramadanas taip pat sveikino JAV sprendimą nukauti Q. Soleimani.
 
„Sirijos vaikų žudikas buvo nukautas, laisvų Irako žmonių žudikas buvo nukautas“, – socialiniuose tinkluose skelbė A. Ramadanas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 03:00

Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas kaltę dėl šią savaitę įvykdyto mirtino teroristinio išpuolio Londone, kurio metu žuvo du žmonės, suvertė leiboristų partijai, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Anot B. Johnsono, ankstesnė kairiųjų valdžia vykdė politiką, leidusią anksčiau laiko į laisvę išeiti pavojingiems nusikaltėliams, tokiems kaip Usmanas Khanas, kuris penktadienį ant Londono tilto spėjo mirtinai subadyti du žmonės iki kol buvo nušautas policininkų.
 
Šiuo metu Teisingumo ministerija skubiai peržiūri 70 į laisvę paleistų teroristų bylas, o B. Johnsonas žada imtis priemonių, kad rimtus nusikaltimus padarę nusikaltėliai neišeitų iš kalėjimo anksčiau laiko.
 
Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas sekmadienį sakė, kad nuteisti teroristai nebūtinai turėtų atlikti visą įkalinimo bausmę.
 
U. Khanas anksčiau buvo nuteistas dėl ketinimų susprogdinti Londono vertybinių popierių biržą. Jis buvo paleistas iš kalėjimo anksčiau laiko 2018 m. gruodį ir segėjo elektroninę apykoję.
 
Atsakomybę už penktadienio išpuolį prisiėmė „Islamo valstybės grupuotė“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 00:01

Paminklas armėnų teroristui Teilirianui

Kiekviena tauta turi teisę savo žemėje statyti paminklus politikos, karybos ar kultūros veikėjams, kurie, jos manymu, verti pagarbos. Armėnai taip pat turi tokią teisę – elgtis kaip tinkami Jerevane, Giumri, kituose šalies regionuose.

Ir vis dėlto civilizuotoms šalims egzistuoja privalomos, nors ir nerašytos taisyklės, kokių paminklų nederėtų kelti ant postamentų. Tas normas numanyti lengva vadovaujantis sveiku protu: nesityčiok iš priešo, nežemink žuvusiųjų orumo, taip pat – nedemonstruok žiaurumo, neapykantos…

Armėnija į šias civilizuotoms šalims privalomas normas seniai nusispjovusi. Omenyje turiu paminklą jų „didvyriui“ Sogomonui Teilirianui, kuris 1921 metų kovo 15 dieną vienoje iš judrių Berlyno gatvių nušovė Turkijos vidaus reikalų ministrą  generolą Talaatą-pašą.

Trumpai priminsiu armėniškąją versiją: šis generolas neva atsakingas už armėnams nepalankius 1915-ųjų įvykius. Armėnijoje iki šiol fanatiškai tikima, kad šis įtakingas turkų politikos ir karybos veikėjas asmeniškai kaltas dėl armėnų žūčių 1915-aisiais, nes jis, matot, įsiplieskiant Pirmąjam pasauliniui karui, pasirašė įsakymą dėl pasitikėjimą netekusių armėnų iškeldinimo iš pasienio teritorijų į šalies gilumą.

Armėnų „herojus“ Teilirianas nedrįso šauti atvirai į krūtinę, žvelgdamas generolui į akis – šovė turkų karininkui į nugarą. Vokiečių teisėjai neišteisino užpuoliko, bet pareiškė, kad tomis akimirkomis, kai švilpė generolui gyvybę atėmusios kulkos, užpuolikas buvo nepakaltinamas. Žodžiu, Vokietijos teismas pripažino šaulį tomis akimirkomis turėjus psichologinių – psichinių sutrikimų.

Sogomonas Teilirianas

Jei armėnai savo „didvyriui“, kuris vis tik greičiau panašus į teroristą nei į pagarbos vertą keršytoją, nusprendė statyti paminklus – jų valia. Tačiau tokių paminklų, kokį jie iškėlė Širakskoje apskrityje, – civilizuotoje visuomenėje niekas netoleruoja. Šiame provincijos regione Teilirianas ne šiaip sau stovi, o koja primynęs nukirsdintą Talaato-pašos galvą.

Armėnų žiniasklaidoje rašoma, kad šis paminklas atvežtas į regioną dar 2015-aisiais metais. Jis – beveik 4 metrų aukščio, „didvyris“ rankoje laiko revolverį, o koja prispaudęs nupjautą turkų generolo galvą. Teigiama, kad pirminis skulptoriaus Samvelo Petrosiano sumanymas buvo kiek iškraipytas. Taip, turkų generolo galva turėjo gulėti prispausta kojos. Bet liejant skulptūrą vis tik susiprotėta galvą pridengti skepetaite (nors ir po ja buvo galima įžvelgti charakteringus generolo veido bruožus). Tačiau 2018-aisiais paminklas patobulintas – skepetaitė nuimta. Armėnai vis tik panoro, kad turkų generolo galva būtų kaip ant delno.

Turkų generolas Talaat-paša

Ką byloja viešas nukirstos galvos demonstratvimas? Juk jei preciziškai laikysimės istorinės tiesos, tai generolas buvo nušautas į nugarą – galvos jam niekas nei nupjovė, nei nukirto. Nei gyvam, nei mirusiam.

Nejaugi neapykanta buvo tokia didelė, kad skulptorius nepajėgė išsiversti be šokiruojančio simbolio?

Įdomi dar viena detalė: Prancūzijos mieste Marselyje, kuriame gyvena gausi armėnų bendruomenė, taip pat stūkso paminklas turkų generolą nušovusiam vyriškiui. Kad ir ne toks šokiruojantis, kaip Armėnijoje, bet vis tik leiskite paklausti, nuo kada Prancūzijoje gerbiami psichinių – psichologinių negandų turintys žudikai, į praeivius šaudantys judriose sostinės gatvėse?

2019.08.26; 16:35  

Pasklidus informacijai, kad kruviną išpuolį Naujojoje Zelandijoje surengęs australas galėjo kelis kartus lankytis Turkijoje, Ankara pradėjo tyrimą, praneša AFP.

Vieno Turkijos pareigūno teigimu, šioje šalyje kelis kartus lankėsi ir nemažai laiko praleido 28 metų australas, kuris įtariamas 49 žmonių nužudymu Naujojoje Zelandijoje.

„Manome, kad įtariamasis galėjo lankytis ir kitose valstybėse Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Mes tiriame, kur jis keliaudavo ir su kuo bendraudavo“, – sakė anonimu norėjęs likti pareigūnas.

Turkijos žiniasklaida pranešė, kad internete išplatintame šaulio manifeste buvo užuominos apie Turkiją ir Sofijos soboro minaretus Stambule. Šiame pastate dabar yra muziejus, tačiau kadaise tai buvo bažnyčia, kuri Osmanų imperijos laikais buvo paversta į mečetę.

Bulgarija taip pat paskelbė besiaiškinanti ar joje 2018 m. lapkritį lankėsi išpuolio vykdytojas.

Manoma, kad australas 2016 m. gruodį galėjo keliauti ir po Balkanus – Serbiją, Kroatiją, Juodkalniją ir Bosniją ir Hercegoviną.

Karolis Broga (ELTA)
 
2019.03.17; 05:00

Naktį į sekmadienį Santa Kruso mieste Bolivijoje buvo sulaikytas italų teroristas Cesarė Battistis, kurio ekstradicijos įsaką buvęs Brazilijos prezidentas Michelis Temeras pasirašė gruodžio mėnesį. Kaip pranešė sekmadienį Brazilijos laikraštis „Republica“, iki šiol nusikaltėlio buvimo vietos nepavykdavo nustatyti. 

Italų teroristas Cesarė Battistis. EPA – ELTA nuotr.

„Šią naktį Bolivijoje sulaikytas italų teroristas Cesarė Battistis. Netrukus jis bus išduotas Brazilijai, iš kur tikriausiai bus išsiųstas į Italiją atlikti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pagal Italijos teismo sprendimą“, – cituoja leidinys Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro patarėją užsienio politikos klausimais Felipę Martinsą.

Buvęs Italijos kairiojo judėjimo „Ginkluoti proletarai už komunizmą“ lyderis C. Battistis tėvynėje buvo nuteistas kalėti keturis kartus iki gyvos galvos už keturis nužudymus ir kelis apiplėšimus praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. 1990 metais jis pabėgo į Prancūziją, kur gavo politinį prieglobstį ir netgi išgarsėjo kaip detektyvinių romanų autorius. 2004 metais C. Battistis turėjo skubiai išvykti į Braziliją, nes Paryžius Romos reikalavimu sutiko išduoti jį Italijai.

2007 metais jis buvo suimtas jau didžiausios Pietų Amerikos šalies teritorijoje. Italijos valdžia nedelsdama pradėjo jo ekstradicijos procedūrą. Bet tuometis Brazilijos prezidentas Lula da Silva nusprendė neišduoti teroristo ir patvirtino jo kaip politinio pabėgėlio statusą. Tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą Italijoje.

Dėl šio epizodo smarkiai pablogėjo Italijos ir Brazilijos santykiai. 2011 metų birželį Roma netgi atšaukė savo ambasadorių konsultuotis. Prieš metus Italijos vyriausybė nusiuntė Brazilijos prezidentui M. Temerui prašymą pakeisti sprendimą, kuriuo C. Battistiui buvo suteiktas politinio pabėgėlio statusas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.14; 03:00

JAV prokuratūra reikalauja mirties bausmės teroristui S. Saipovui, nužudžiusiam aštuonis žmones Niujorke. EPA-ELTA nuotr.

JAV prokuratūra nusprendė reikalauti mirties bausmės iš Uzbekistano kilusiam Saifului Saipovui, kuris kaltinamas įvykdęs teroro aktą ir nužudęs aštuonis žmones Niujorke. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas NBC.

Kanalas primena, kad pastarąjį kartą griežčiausia bausmė pagal Niujorko valstijos federalinio teismo sprendimą buvo įvykdyta 1953 metais. Tada už „atominį šnipinėjimą“ Sovietų Sąjungai mirties bausme buvo nubausti Julius ir Ethel Rosenbergai.

Praėjusių metų spalio 31 d. Niujorke 30 metų S. Saipovas pikapu dideliu greičiu pralėkė dviratininkams skirta juosta palei vieną iš miesto gatvių, traiškydamas jo kelyje pasitaikiusius žmones. Išpuolio aukomis tapo aštuoni žmonės, dar keliolika buvo sužeisti.

Piktadarys buvo suimtas. S. Saipovas prisipažino, kad jo veiksmams turėjo įtakos teroristinės „Islamo valstybės“ grupuotės ideologija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 08:35

Švedijos kalėjime buvo užpultas už teroro aktą Stokholme iki gyvos galvos nuteistas uzbekas Rachmatas Akilovas. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas SVT.

Incidentas Kumlos įkalinimo įstaigoje įvyko praėjusią savaitę. R. Akilovą užpuolė 24 metų nuteistasis, atliekantis bausmę tame pačiame kalėjimo bloke. Jam pavyko patekti į teroristo kamerą, kai durys buvo neužrakintos. Atskubėję apsaugos darbuotojai išvydo, kad užpuolikas talžo ant grindų gulintį R. Akilovą.

Išsamesnės incidento detalės kol kas nežinomos, apie R. Akilovo būklę nepranešama.

Užpuolikas, atliekantis 4 metų laisvės atėmimo bausmę, perkeltas į izoliatorių.

Iš Uzbekistano kilęs R. Akilovas nuteistas kalėti iki gyvos galvos už teroro aktą Švedijos sostinėje. 2017 metų balandžio 7 d. jis pagrobtu sunkvežimiu, priklausiusiu bendrovei „Spendrups“, įsirėžė į žmones Drotningo gatvėje Stokholmo centre. Per šį išpuolį penki žmonės žuvo, o dar 15 buvo sužeisti.

Informaciją pateikė Stasys Gimbutis (ELTA)

2018.08.10; 01:30

Įtariamas pernykščio išpuolio Barselonoje ir netoliese esančiame pajūrio kurorte organizatorius vis dar slapstosi Europoje, ketvirtadienį pranešė Ispanijos laikraštis.

Su tyrimu susipažinę šaltiniai Barselonos dienraščiui „El Periodico“ sakė, kad „teroristas buvo lokalizuotas, jis nuolat keičia šalis“ ir „toliau palaiko kontaktus su kitomis (radikaliomis) grupuotėmis“.

Anksčiau pagrindiniu atakų sumanytoju ir rengėju teisėsauga skelbė laikanti marokiečių kilmės imamą Abdelbakį Es Satty’į. Teigta, kad jis radikalizavo didžiąją dalį atakas įvykdžiusių jaunuolių.

Tačiau „El Periodico“ skelbia, kad saugumo pajėgos mano, jog imamas buvo jaunuolių „jungtis su tikruoju atakų sumanytoju, kuris tuo metu buvo „viename iš Vidurio Europos miestų“.

Agentūros AFP paprašyta pakomentuoti dienraščio pranešimą, Katalonijos policijos atstovė atsisakė tą padaryti, teigdama, kad „visa informacija, susijusi su tyrimu dėl išpuolius įvykdžiusios džihadistų kuopelės tarptautinių ryšių“, yra konfidenciali.

Imamas žuvo per netyčinį sprogimą, kitą dieną po išpuolių nugriaudėjusį Alkanaro miestelio name, kuriame kuopelė gamino sprogmenis.

Per išpuolį populiarioje Barselonos Las Ramblas gatvėje ir Kambrilso kurorte žuvo 16 žmonių.

Atsakomybę už atakas prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 07:19

Vokietijos vidaus reikalų ministras Tomas de Mazjeras (Thomas de Maiziere) patvirtino, kad, suėmus terorizmu įtariamą sirą, buvo užkirstas kelias „dideliam teroristiniam išpuoliui Vokietijoje“. Jis pabrėžė, kad dėl besitęsiančios islamistinio terorizmo grėsmės saugumo tarnybos, „jei reikės, veiks ryžtingai ir nuosekliai“.

Anot ministro, visi atliko „puikų darbą“. „Aš dėkoju žvalgybos agentūros darbuotojoms ir darbuotojams, kriminalinei policijai, specialiesiems šalies ir federalinių žemių daliniams, taip pat teisėsaugai, kurie kiekvieną dieną rūpinasi mūsų saugumu“, – kalbėjo T. de Mezjeras.

Jau antradienio rytą Vokietijos prokuratūra paskelbė, kad suimtas 19-metis Jamenas A. (Yamen A.), kuris įtariamas „Vokietijoje planavęs islamistinį išpuolį panaudojant labai galingus sprogmenis ir jam jau buvęs konkrečiai pasirengęs“.

Jaunas vyras jau seniai buvo stebimas tarnybų. Jis esą jau liepą apsisprendė Vokietijoje detonuoti sprogmenis, „kad nužudytų ir sužeistų kuo daugiau žmonių“. Nuo liepos jis pradėjo ieškoti komponentų ir cheminių medžiagų sprogmeniui pasigaminti.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.11.01; 00:01

JAV žinybos nemato sąsajų tarp Las Vegaso žudiko ir „Islamo valstybės“ (IS). Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė, kad, pirminiais duomenimis, masinės žudynės per koncertą kazino mieste, pareikalavusios mažiausiai 58 gyvybių, niekaip nesusijusios su kokia nors tarptautiniu mastu veikiančia teroristine organizacija.

„Islamo valstybė“ prieš tai per savo ruporą „Amaq“ prisiėmė atsakomybę už žudynes. Šaulys buvo IS „karys“, – teigiama agentūros pranešime. Užpuolikas esą prieš kelis mėnesius atsivertė į islamą.

Policijos duomenimis, žmones šaudė 64 metų Stivenas Pedokas (Stephen Paddock), gyvenęs netoli Las Vegaso. Policija pareiškė, kad šaulys veikiausiai yra pavienis nusikaltėlis, neturintis ryšių su ekstremistinėmis grupuotėmis. Jo motyvas kol kas nežinomas.

Informacijos šaltinis: dpa – ELTA

2017.10.03; 00:02

SBU (Služba bezopastnosti Ukrainy) paskelbė nuotraukų ir video, kaip sulaikomas prancūzas, ruošęsis rengti teroro aktus Paryžiuje organizuojamame Europos futbolo čempionate 2016-aisiais metais.

Įtariamąjam buvo pareikšta, kuo jis kaltinamas remiantis Ukrainos Baudžiamuoju Kodeksu: ginklų kontrabanda, pasirengimas tero aktui, nelegalių ginklų laikymas.

Įtariamasis buvo sučiuptas Ukrainos – Lenkijos pasienyje, kai ruošėsi vežti ginklus ir sprogmenis.

Ginklai, kurie buvo rasti pas įtariamąjį
Ginklai, kurie buvo rasti pas įtariamąjį

Žinoma, kad įtariamasis balandžio mėnesį Ukrainoje įsigijo penketą automatų Kalašnikov su 1080 šovinių kiekvienam iš jų, du prieštankinius granatsvaidžius su 18 sviedinių, 125 kilogramus sprogtsamosios medžiagos trotilo, 100 detonatorių. Apie tai praneša Ukrainos specialiosios tarnybos, įskaitant ir SBU.

Ginklus ir sprogmenis prancūzas kartu su bendrais ruošėsi panaudoti tuo pačiu metu sprogdinant tiltus ir kelius įvairiose Prancūzijos vietovėse. Taip pat taikiniais turėjo tapti žydų sinagoga, musulmoniška mečetė, Mokesčių inspekcijos ir visuomeninių organizacijų, užsiimančių Europos futbolo čempionato renginiais, ofisai.

SBU taip pat praneša, kad įtariamasis į Ukrainą buvo atvykęs ne vieną kartą. Pavyzdžiui, Ukrainos rytuose bandė užmegsti draugiškus ryšius su Ukrainos kariškiais. Beje, įtariamasis tokių susitikimų metu aršiai kritikavo Prancūzijos valdžią dėl netinkamos politikos pabėgėlių atžvilgiu, globalizacijos ir musulmonų skverbimosi į Prancūziją.

Manoma, kad įtariamasis su sėbrais ruošėsi tuo pačiu metu surengti ne mažiau 15-os teroro aktų.

SBU vadovas Vasilijus Gricakas neatmeta, kad šioje istorijoje galimas „rusiškasis pėdsakas“.

Kad Europos futbolo čempionato metu Prancūzijoje galimi teroro aktai, savo piliečius perspėjo JAV ir Vokietijos vyriausybės.

Informacijos šaltinis – www.gordonua.com

SSU.gov.ua nuotr.

2016.06.07; 11:23

Vienas iš Briuselio teroro aktų organizatorių bei vykdytojų Brahimas (Ibragimas) Bakraui buvo kadaise iš Turkijos deportuotas į Nyderlandus, o ne į Belgijos karalystę.

Šią žinią pateikė Belgijos Karalystės Teisingumo ministras Koenas Gensas. Taip sakydami Belgijos pareigūnai tarsi teisinosi po Turkijos prezidento Taipo Erdogano priekaištų, kad Turkijos deportuotą įtariamąjį asmenį, šių metų kovo mėnesį Belgijos sostinėje surengusį teroro aktą, Belgijos teisėsauga 2015-aisiais kažkodėl paleido į laisvę.

Continue reading „Belgijos slaptosios tarnybos kaltę verčia olandams“

Žiaurus britų kario nužudymas vidurdienį Londone valdžios vertinamas kaip teroro aktas. Incidentas atgaivino ginčus apie kovos su terorizmu metodus Didžiojoje Britanijoje, ne pirmą kartą susiduriančioje su teroristų atakomis.

Ekspertų nuomone, pastarasis nužudymas yra naujas terorizmo štampas – namudinių teroristų vienišių, nepriklausančių tradiciniams teroristų tinklams, reginio akcija.

Žiaurus britų kario nužudymas vidurdienį Londone valdžios vertinamas kaip teroro aktas, praneša The Wall Street Journal. Vėl bijomasi islamo ekstremistų terorizmo, pažymi žurnalistas Kaselas Brajanas Lu (Kassel Brian Lou). Tokių teroro aktų būta Britanijoje ir anksčiau, šalis jau keletą metų stengiasi stiprinti apsaugą nuo panašių antpuolių.

Du įtariamieji sužeisti per sulaikymą ir hospitalizuoti. Keletas liudytojų sako, kad užpuolikai šaukė „Allach akbar“. Britų žiniasklaidos kompanija ITV PLC parodė vaizdo įrašą, kurį, kaip tvirtinama, pateikė liudytojas. Jame vyriškis kruvinomis rankomis pareiškia: „Prisiekiame visagaliu Alachu, kad niekada nesiliausime kovoti su jumis, kol jūs nepaliksite mūsų ramybėje“.

Continue reading „Kruvinas užpuolimas Londone: Europa susidūrė su „savaime įsiplieskiančiu“ terorizmu“

Teroristų gaujos vadas – paslaptinga asmenybė, jo tikrasis vardas nežinomas, rašo Guidas Olimpijus laikraštyje "Corriere della Sera".

„Žudikų gaujos vadas – paslaptingas žmogus. Valdžiai jis – Halidas al Barnavis. Kaip tik tokiu vardu JAV Valstybės departamentas įtraukė jį į juoduosius terorizmo sąrašus. Bet tie, kas tyrinėja džihadistų judėjimą Nigerijoje, nelabai tiki, kad Ansaru grupės, susijusios su įkaitų žudymu, lyderio vardas toks ir yra. Gal tai tik slapyvardis.

Tokį netikrumą sustiprina vaizdajuostė, kurioje veidą užsidengęs žmogus prisistato kaip Abu Usmatul al Ansaris. Ar tai tas pats žmogus? O gal tai būdas policijai apgauti? – klausia straipsnio autorius.

Continue reading „Al Barnavis – paslaptingas afrikietis, medžiojantis europiečius“

breivikas

Vakar vyko antrasis Anderso Beringo Breiviko proceso posėdis, ir jis šokiravo dalyvius savo pasisakymais, rašo Italijos „La Repubblica“.

Antrą Breiviko proceso dieną kalbėta apie masinius žudymus, ir advokatas perspėjo, kad kaltinamojo kalba bus „atšiauri“, rašo korespondentas. Posėdžių salėje yra apie 200 žmonių: advokatų, psichiatrų, aukų giminaičių, jaunuolių, išlikusių gyvų po skerdynių Utiojos saloje, žurnalistų. Norvegiškas „ritualas“ išsaugotas: prokuroras ir advokatai paspaudžia rankas kaltinamajam, teisėjai susitarė su gynyba, kad Breivikui bus skirta 30 minučių pareiškimui. Bet jis kalbėjo žymiai ilgiau, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Šokiruojanti Breiviko 75 minučių kalba: „Jie ne nekaltos aukos, aš viską pakartočiau iš naujo““

berlyno_

Šių metų rugsėjo 16-ąją Stambule buvo nušauti trys čečėnų tautybės vyrai. Turkijos slaptosios tarnybos įtaria, kad nužudytieji galėjo priklausyti Doku Umarovo aplinkos kovotojams. Jei nušautųjų ryšys su D.Umarovo kovotojais pasitvirtintų, galima spėti, kas ir kodėl juos nušovė.

Tokiu atveju įmanoma versija, jog Turkijos sostinėje gyvenusius tris čečėnus nušovė asmenys, susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Mat oficialusis Kremlius kaltina čečėną D.Umarovą organizavus keletą teroro aktų Rusijos teritorijoje, taip pat – ir teroro aktą Maskvos oro uoste “Domodedovo”. Kremlius persekioja ne tik patį D.Umarovą, bet ir artimiausius jo pagalbininkus.

Continue reading „“Berlyno grupė” tebebemedžioja Europoje besislapstančius čečėnus“

latynina10

Įsiminė Rusijos žurnalistės, rašytojos, politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos autorinė laida “Kod dostupa”, kurioje išsamiai, vaizdingai ir remiantis konkrečiais pavyzdžiais pasakota apie išsigimstančias Rusijos žvalgybas ir kontržvalgybas. Laidą transliavo RTVi televizija ir “Echo Moskvy” radijas. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia sutrumpintą Julijos Latyninos komentaro variantą.

Rusijoje surengtoje parodoje “Fanbore” mūsų SVR (Služva vnešnej razvedki – Slaptai.lt past.) atstovai netikėtai sulaikė du fotografus iš Chorvatijos ir vieną fotografą iš Argentinos. Sulaikytuosius apkaltino šnipinėjimu. Esą užsieniečiai fotografavo kažką draudžiamo. Ar galima įsivaizduoti absurdiškesnę situaciją? Juk toji paroda Maskvoje – legali, vieša. Paroda tam ir rengiama, kad atėjusieji į parodą galėtų apžiūrinėti, fotografuoti, užsirašyti, diskutuoti. Pabandykime įsivaizduoti, kad oficialioje, viešoje prancūziškoje “Le Burže” parodoje būtų sulaikyti šnipai. Neįmanoma įsivaizduoti. Kiltų tarptautinis skandalas. Gal kai kam net būtų pasiūlyta kreiptis pagalbos pas psichiatrus.

Continue reading „Tokie šnipinėjimo absurdai įmanomi tik Rusijoje“

amerik

Žiaurumo pasaulyje daug. Daug kančios ir pažeminimo. Ypač nepavydėtina belaisvių, įkaitų dalia, kai jie atsiduria žiauriose rankose, kitatikių valioje. Daug žiaurumo Čečėnijoje, Rusijoje, Afganistane, Irake… O kaip elgiamasi su sučiuptais teroristais? Ar galima juos kankinti, siekiant sužinoti tiesą apie bendrus? Ar žiaurumas jų atžvilgiu pateisinamas?

JAV Konstitucija draudžia kankinti žmones, todėl šios šalies teisėsaugos organai, siekdami išgauti informacijos iš suimtų teroristų, naudoja kitokius metodus. JAV teisėsauga tardytojui apklausos metu leidžia meluoti įtariamiesiems. Tačiau informacija, išgauta grasinant fiziniu poveikiu, nehumanišku elgesiu arba kankinimais, negali būti panaudota teismo procese kaip kaltės įrodymas.

Continue reading „Ar amerikiečiai kankina belaisvius?“

Ali_Agca

Šiandien vis garsiau ginčijamasi, koks turėtų būti Turkijos statusas dabartinėje Europos Sąjungoje. Viena pusė kategoriškai nenorinti įsileisti turkų, įžvelgdama pavojus europietiškai, krikščioniškai civilizacijai, kiti mano, jog turkai padėtų sumažinti Rusijos įtaką Briuseliui ir tuo pačiu pasitarnautų bent jau toms europietiškoms valstybėms, kurios kenčia dėl Kremliaus spaudimo.

Esama ir trečiosios pozicijos: net jei ir neįsileisime, turkai vis tiek ateis į Europą, nes mes, europiečiai, jau nebepajėgiame sukurti gausių šeimų. Taigi trečiosios pozicijos  šalininkai įsitikinę, jog jei nuoširdžiai nenorime, kad ES taptų turkiška, privalome auginti daugiau vaikų nei turkai, ir tik ši vienintelė priemonė mus gali išgelbėti nuo “mažumos statuso”. Visi kiti draudimai, pareiškimai, protestai – bergždžios pastangos.

Continue reading „Kas iš tiesų buvo turkas Ali Agdža: musulmonas fanatikas ar KGB agentas?“